#16 – Ką reiškia būti itin jautriu žmogumi?

0:00 Speaker 1 Jeigu žmogus verkia, tai jisai tikrai nebūtinai itin jautrus. Nu nebūtinai. O itin jautrus nebūtinai visą laiką verkia. Man pojūtis yra, kad tarsi mano nervai tampa ant odos ir akys atsiranda pakaušę. Lengviau brėžti ribas ir neprikabinti sau blogiuko etiketės. Paskui mes užstringam tam rate, galvojam, sukam tą situaciją nei užsieniausiai pasibaigus, bet mes vis dar joje. Analizuojam. Taip, taip. Geras tas mano vyras.

0:27 Speaker 1 Tiesiog šiandien mano hormonai ir nėra čia ko kabinėtis. Jeigu aš jaučiuosi, kad nu aš nepritampu prie tos gaujos būdama savim, tai greičiausiai tai ne mano gauja. Tai neduokit vidurniams kelių. Realiai, nes per toli paskui jie eina.

0:41 Speaker 2 Labas, aš esu Gintarė, o tu klausaisi laidos Endobiogenika, kurioje tyrinėjame sveikatą ir laimę iš įvairių pusių. Šiandien mano pašnekovė psichologė Jūratė Vartkevičienė, kurios viena išdomėjimosi temų yra Itin jautrus asmuo. Deja, bet itin didelis jautrumas jautriems žmonėms vis dar skamba kaip prakeiksmas. Bet su Jūrate kalbėsime apie tai, kas iš tiesų yra tas itin jautrumas. Ar tai prakeiksmas, ar galbūt dovana? Kokios yra itin jautrių žmonių stiprybės bei ką daryti, kad jautrumas nebūtų našta, o taptų kokybiško gyvenimo dalimi? Labas, Jūrate!

1:22 Speaker 2 Sveika, Gintare. Labai gera turėti jus mūsų studijoj ir iš karto noriu pakalbinti, kadangi tema, kurios tikrai labai laukiau, nes jinai ir mane pačią liečia tiek asmeniškai, tiek dėl vaikų, kuriuos turiu. A, kaip jūsų gyvenime atsirado itin jautraus žmogaus tema? Kaip tie ieškojimai kilo iš kur? A, gal net nebūtinai ieškojimai, bet tas terminas pats mane atrado.

1:50 Speaker 1 Kaip tai įvyko, kadangi auginu vaikus irgi itin jautrius, tai labiau ieškojau, kas yra su mano vaikais, nes nu jausmas buvo, kad nu kitokia. Ar aš juos tai supratau, aš juos priėmiau, man jie atrodė labai normalūs, nes vertinau pagal save. Vertinau, kad tai man yra pažįstama, man tai yra artima, taip kaip jie reaguoja, taip kaip jie elgiasi ir aš labai intuityviai jiems daug dalykų daviau nuo savęs, tas, kas man pačiai, sakykim, buvo norima vaikystėj gauti, ar ne? Tai aš vat vaikams tą tai daviau. Bet išėjus į aplinką, į socializaciją, na, aplinkai tai nelabai tiko.

2:34 Speaker 1 Nu va šitos ašaros arba a įsikabinimas stipriai įsijona man ir neima sveikinti su kitais, stebėjimas aplinkos ir tik kai pasijunta saugus, tik tada gali nueiti. Kol nėra saugumo, neatsitrauks jokiu būdu. Gali su žmonėm nesisveikinti, paskui prieiti ne į šionę, iš to pasisveikinti. Nu tai įsivaizduojat, kad

2:57 Speaker 1 Kas neman daugus, o jei tu čia mamytės tetuko posijono augantis, o tu matai, kad vaikai yra drąsūs pasitikinti savimi namuose, atsiskleidžiantys, o kažkur jinai jinai ir viskas, jie fūkšt įkjauta. Nu ir kažkas, nu kažkas nu ne taip, nu vat kaip. Ir man papuolė knygą „Eitin jautrus vaikas“. Pirmą aš perskaičiau Aleinaron ir va tada prasidėjo visiška mano kelionė, kur aš jau pradėjau domėtis, pradėjau žiūrėti, pradėjau analizuoti. Tada supratau save, apie ką esu ir aš, kad ir aš esu eitin jautrus asmuo. Man kaip akmūnų širdies nukrito, kad aš nesu kažkokia tai baltavarna šitam pasaulyje, o kad tai yra

3:40 Speaker 1 Aiškus terminas, kuris gali apibūdyti mane. O tai kas tas itin jautrus asmuo tada? Jūs iš gyvenimo gal daugiau papasakokit vat, ką supratot iš tos knygos ir per savo patirtį bendraudamas su itin jautriais žmonėm. Nu, pavyzdžiui, ar ne, toks kaip dalykas, kur visi sako, niekam nerūpi, tu dažniausiai rūpi pats save ir kiti tavęs nemato, ar ne? Ir mes laiką kito, kaip nemato? Aš tai visus matau.

4:06 Speaker 1 Aš matau ir tą, ir tą, ir tą, ir aną. Matau, kaip tas daro elgesį laikosi, taisyklių nesilaiko. Aš viską stebiu, viskas, viskas eina. Ir tavo protas nuolat yra veikloje ir analizėse. Ar aš gerai padariau, ar negerai? O gal buvo galima šitai padaryti? O, o, o kodėl? O dabar kažin ką jie taip galvoja? A, čia įsižeidė ir neįsižeidė. Aha, o jeigu aš

4:29 Speaker 1 Pasakiau ne ir dabar tai jie supyko ar nesupyko ir tu nuolat esi kažkokiuose tokia minčių triukšme, nu kurį reikia mokytis nutildyti. Tikrai ji gali nutildyti ir yra labai normalu va tos meditacijos, kai jinai nutyla. Tada, pavyzdžiui, nu toks kitas dalykas, aš labai esu jautri kvapams. Įeini į parduotuvę, pavyzdžiui, kaip pavyzdys akinių rinktis ir ten kažkas

4:57 Speaker 1 Ir aš negaliu, aš nei minutės negaliu išbūt, aš darausi dirgli ir pikta ir aš išeinu. Ir aš atrodau kaip kažkokia tai, nu, ne vis protė, ar ne? Kuriai kažkoks kvapas, vat, matot, čia netinkamas. O tu net negali tame būt, jau dar klausimas, rinktis kažką tai? Nu, ne. Lygiai taip pat su maistu. Tu žiūri, tu ragauji labai daug dalykų, bet tam tikri dalykai tau, nu, ne, ar ne? Arba taip. Vėlgi, kaip tu pasirinks.

5:27 Speaker 1 Tada rūbai, aš nuo vaikystės atsimenu, vilnonės kelnes, koines su tokiu, nu man net dabar skauda, kai kepurės dedamos ir sakyda, visiem normalu, o tau čia negerai, visiem tinka, o tau čia netinka. Aš klausiu, nu, nu, nu netinka, nu man griausia. Etiketė, man jinai griaužia. Kas čia griaužia, nėra kam griaužti. Čia tos linijos, kur yra griauž, nu man griaužia, aš žinok, mėgstinis, man iki šiol yra misija apsirengti mėgstinį, tai yra nu labai sudėtinga, nes tau jisai griaužia, tave visą. Tai va tokie atrodo dalykai, kur tai va grįžtant prie to jautrumo, ar ne, tai kas ir yra, tai labiau viską matai, reaguoji, jauti ženkliai stipriau, nejaučia kiti.

6:16 Speaker 1 Tai ženkliai, ar ne? Tu daugiau matai, nei mato kita. Tada visi tavo pojūčiai yra stipresni nei įprastai neurotipinių žmonių, ar ne, tie pojūčiai suaktyvinti. Taip labai dažnai kuris nors vienas stipresnis yra, ar ne? O gali būt ir keli stipresni. Čia vėlgi, kai bus, ar ne, tas pats skonis, kvapas, prisilietimai, klausa, garsas. Kaip kitiems ten gali negalėti eiti į koncertą, ar ne? Ar negali?

6:42 Speaker 1 Ir į kinus sunku eiti, nes ten taip garsiai leidžia. Taip, tai va čia vat viena iš išečių ir užsidėt ausines ir miegautis. Ir tada gali sau leisti miegautis, jeigu va tas. Tada buvimas prie žmonių atrodo kaip ir gali irgi. O po to tu toks pavargęs. Tu negali, tu nenori, tu nenori eiti į masę žmonių.

7:02 Speaker 1 Tai va tas vat irgi toks, kur tau sunku išbūti, kai visko yra labai labai daug. Tu greičiau pavargsti, tu greičiau išsikrauni ir reikia daugiau laiko pasikrauti ir būtent vienam.

7:18 Speaker 2 Man vat gal šitas momentas apie ėjimą į mėnesį buvo labai toks įdomus atradimas dėl to, kad aš susėdavau Tai su savo nesaugumo jausmu, kad aš tiesiog jaučiuosi nesaugi, nes jeigu man tenka būti, kodėl aš nemėgstu didelių koncertų arba kaziukų mugių ir panašių dalykų, nes man pojūtis yra, kad tarsi mano nervai tampa ant odos ir akys atsiranda pakaušę, kad mano trys šešiasdešimt kamera pradeda veikt ir aš tiesiog nuo to informacijos srauto, bet aš galvojau, kad tai yra nesaugumas.

7:53 Speaker 2 Ir va būtent per darbą kartu ir supratau, kad tai yra tas ypač itin didelis, taip, jautrumas, tai toks buvo atradimas. O dėl to kvapų parduotuvėse tai aš save bumbeklė vadinu ir man taip gėda būna. Aš galvoju, Dieve Gintare, kokia tu bumbeklė, nes kažkaip vis pasitaiko, kad praeina kokia moteris išsikvipė. Aš galvoju, nu kodėl reikia visą buteliuką ant savęs susipurkšti ir dar tokių stiprių, kodėl negalima?

8:22 Speaker 2 čiut čiut pasitepti, bet čia gal aš galvoju, gal čia mano nosis taip uodžia, nes man atrodo, kad ten tikrai visas buteliukas ir čia kai buvo madoj tie bakaratkvepalai, aš galvoju, Dieve, tai mano, aš praeit negalėdavau, mane tiesiog dusindavo nuo nuo to kiekio, kaip žmonės purkštos. O tai kiek tas

8:41 Speaker 1 Eitin didelis jautrumas, tai čia naujas dalykas, kada jisai atsirado, apie kada pradėjo apie jį kalbėti? Elena Arum tai yra, na, pirmoji psichoterapeutė, kuri pradėjo tirti būtent šitą, ane, ieškojo irgi dėl savo sūnaus visų pirma, nes ten ir su miegojimu būna itin jautriam, arba yra problemų, arba visiškai jų nėra. Nu tai ta prasme, kaip tu pasitaikysi, ar ne, vat kaip bus. Nes aš, pavyzdžiui, šito nesijau, nes mano vaikai labai gerai miegojo. Bet ką aš supratau vėliau, nes jie m

9:08 Speaker 1 m miegojo mažojoj zonoj, nu lopšy, taip. Ir tas buvo jiems labai saugu, o paskui aš buvau gauptus uždėjus, kas jiems irgi labai tiko, kas yra sakoma tinka. Tai vat grįžtant į Leniarą 94-95 metais. Tai čia yra dar visiškai naujas realiai kaip terminas, na toks jisai tikrai dar nėra plačiai labai žinomas. Taip, dabar jau šenkliai daugiau žmonių, tai aš pradėjau kalbėti apie tai, tai turbūt jau gal prieš 10 metų.

9:38 Speaker 1 Gal truputį mažiau meluoja, gal septyni, nu bet kažkur taip. Tai dar visi žiūrėdavo apie ką čia iš viso toks, nes anksčiau įtindi autrumas buvo priskiriamas intravertiškumui, ar ne? Nu vat, kad būtent intravertas, tada melancholikas, ar ne? Nu vat, ta prasme, kažkur Tai bet jis vis niekur į tokį neįsiterpdavo vat elen elenaron ir jinai pradėjo daryti su savo vyru ir tyrimus ir pradėjo nu apklausas daryti ir vat šitą terminą ir įtvirtino itin jautrus asmuo ir tai tikrai nėra tas asmuo kur kur nuolat ar ar verkia ar jautriai reaguoja ar ar kuklus nu ta prasme mes kartais tą kuklumą supainiojam su itin jautrumu arba jeigu žmogus verkia tai jisai tikrai nebūtinai itin jautrus nu nebūtinai.

10:26 Speaker 1 Oi, ten jautrus nebūtinai visą laiką verkia. Ta prasme, yra labai daug tokių dalykų, kur mes kartais supainiojam šituos, suplakam į vieną, į vieną vietą, ar ne? Tai, a, o tai kiek mūsų tokių yra? Vat, kaip paskaičiuoja, kodėl vat nustatė ten vieni sako dešimt, kiti penkiolika? Aron pati man atrodo sako apie dvidešimt procentų, apie penkiolika dvidešimt procentų, nu ta prasme, kada yra daromi tyrimai ir ne pagal tą ir nustatoma, yra imama imtis ar ne ir jinai yra nu atliekama ir ir daroma, tai pagal tokį imties rodiklį ir jisai nu nusistato ar ne, kad apie penkiolika dvidešimt. Paskui labai įdomu būna, kada tu kaip pats esi ten jautrus, tau pradeda atrodyt, nu tai čia visi aplink tave jautrūs ir tai.

11:13 Speaker 1 Bet iš tiesų, kad itinjautris ir susikuria sau aplinką su itinjautriais. Nu ta prasme, ypatingai jau kai tu tampi suaugęs. Kol tu esi vaikas, tu nepasirenki aplinkos. Retai kada gali turi tokią galimybę pasirinkti ap... O suaugęs, tu ypatingai kai užsilaisvi, pradedi rinktis ir atmetinėti. Ir vat pasitint jautris ir būna, kad kartais supranti, kad nebegali turėti tos draugystės. Nebegali.

11:40 Speaker 1 Nu skiriasi viskas, ar ne? Bet tada nu ten aišku kaltės jausmas, kaip aš čia nutrauksiu draugystę, kaip čia kas bus, taigi čia taip ir gi turi gyventi nuo pirmos klasės iki gyvenimo pabaigos ir ir taip toliau, tai. Na taip, itin jautrus tą magnetą turi traukti itin jautrius.

11:58 Speaker 2 Tai va čia juokas juokais aš prieš mūsų podcastą paleidau apklausą, kiek save mano sekėjų tarpe Instagrame laiko itin jautriais. Tai pagal mano tyrimą gaunasi, kad šešiasdešimt procentų yra itin jautrių, keturiasdešimt – nejautrių. Ir gavau klausimų, kurie manau yra neatsiejami nuo to buvimo iš tikrųjų, kai sužinai, nu kad nes esi kitoks, nu vis tiek, kad esi kitoks, kitaip matai pasaulį, kitaip jį jauti ir

12:30 Speaker 2 Turi ypatingai daug va gėdos, kaip tokios, kaip jausmo, iš kur visa tai kyla? Nes klausimai, kurie atėjo, jie buvo susiję labai stipriai su gėda, kad labai sunku išbūti su gėdos jausmu, kurį jaučiu. Arba pavyzdžiui bendraujant, kad nu ribūnę paeis, tai nusileidi, nesugebi, prisitaikai, esi toks labiau prisitaikėlis, nors viduj pasitrauki iš to santykio ir galvoji.

12:56 Speaker 2 Kam aš visa tai dariau? Ta prasme, taigi aš galėjau pasakyt, bet tu nori būt kažkoks patogus. Geras. Taip. Iš kur tai ateina? Apie blogą žmogų pakalbėsim dar paskui. Dabar. Iš vaikystės. Aha. Ta prasme, ypatingai itin jautrūs vaikai, jeigu mes jiem leidžiam augti saugiai ir priimam visus jų kylančius nepatogumus, nesakant, kad tu.

13:19 Speaker 1 Blogas, kad tau kepurė neišeina uždėti, ar ten batai tau spaudžia ir maudžia, ar griaužia ir dar kažkas tai, ar ne, yra tokio, arba aš ten bijau kažkur tai. Mes nuolaidų vaikystėj tokiem vaikam neigiam jų jausmus ir aiškinam, kad nu Pažiūrėk kaip kita, ypatingai nu sakykim mano kartos nu tas auginimas ar ne buvo kur lygint kaip kitas atrodo, nu pažiūrėk ten sesė tavo normali ar ne, ten pažiūrėk tavo ten draugai taip daro ar ne, tas daro taip, ką kaimynai pagalvos, nu tos tokios frazės, kur kaip tu vaikas bandai tam priešintis ir nubrėžti ribą, kad tau tai tarsi ir nerūpi.

14:00 Speaker 1 Ir kas iš tikrųjų itin jautrus, jeigu tinkamai auginami vaikystėje ir paauglystėje, jie labai gerai moka brėžti ribas, labai gerai. Nu, ta prasme, jie labai aiškiai žino tada, ko nori ir ko nenori. Bet kai jiems yra kalama į galvą, kad ne, tu tikrai nenori šito mėgstuko, nes turi norėti vat šito, jisai tau negali griaužti, nes nu, šiaip jisai negriaužė. Čia negali būt šalta arba negali būt karšta, nes taip nėra.

14:29 Speaker 1 Tu kada įeini su augusiu pasauliu, tau viskas susimaišo ir tu nuolat savim nepasitiki. Ir kada tu brėži ribas, pavyzdžiui, aš nenoriu draugaut su tuo vaiku. Ir tikrai gali pasakyti taip itin jautrus vaikas būt, man nepatinka jisai. Bet reikia, žinok, vaikeliui reikia. Man nepatinka, jis mane stumdo. Nu, tai tu pasakyk, kad negražu, aha, tai bet tada jisai su manim ten nedraugaus, jeigu aš pasakysiu.

14:58 Speaker 1 Nu tai, nu tai, tai tu draugauk. Taip, tai tu draugauk. Vat tu vis tiek taip būk. Tu suprask kitą, ar ne? Ir tarsi, o kas mane supras? O kodėl aš kitą turiu vis suprasti ir suprasti, ar ne? Tai vat čia va tas toks dalykas, kur vaikas ir pameti save ir tas gėdos jausmas, nes tave nuolat gėdino ir atsineši į saugusią pasaulį, jį jau išpūsta ir sutirštinta ir tu nusprendi, kad tai, ką tau sakė vaikis, tai yra tiesa.

15:27 Speaker 2 Va čia net keli labai geri kampai paliesti ir aš jaučiu, kaip man surezonavo ypatingai tas, kad aš turiu suprasti visus ir man iš tikrųjų yra va tas pojūtis, kad atsakomybės našta. Aš jaučiuosi visada kraštinė, kad kas be atsitiktų bet kur, nu aš vis tiek galėjau gi pražiūrėt, galėjau pragalvot, nu bet nepragalvojau. Tarsi man atsakomybė ir kodėl mes tada linkę esam prisiimt?

15:55 Speaker 2 Tą atsakomybę tik sau, bet ir taip, kad jinai ne, ne šiaip, kad o prisėmiau, jinai gi persekioja viduj, paskui mes užstringam tam rate, galvojam, sukam tą situaciją, jinai jau seniausiai pasibaigus, bet mes vis dar joje analizuojam, taip, ir kaip iš to Jūratė, kodėl taip yra, nes nu man labai svarbu suprasti ir svarbu kaip iš to išeiti, nes mes analizuojam, nu tiesiog, nes reikia patiem suprasti, tai gal galim nebenalizuot, aš pavyzdžiui norėčiau, galima sau ir pasakyt, nebenoriu analizuot.

16:25 Speaker 1 Aš čia dedu tašką, viskas, man nebeaktualu ir nebeįdomu, nuvažiavau. Sau net garsiai pasakyti, nu tokį ir užbrėžti. Ir tada ateina, nu bet aš jau šitą temą baigiau. Man kas sunkiausia būna, kad man pilve sukasi vat prie skrandžio tas kaltės jausmas, kad nu ir vėl susimoviau.

16:44 Speaker 2 Mhm. Kad ir vėl susimojau, vat ir vėl nepražiūrėjau, vėl gavosi va taip, kad nu tarsi aš turėčiau viską pražiūrėt. Nu tai ne viena gi darau, ten atsakomybė ne vienos mano yra, bet aš sau susireikšminu ir prisiimu ir pykstu ant savęs, ko neveikiu save, kad čia dabar analizuoju, nepaleidžiu viso to. Mhm. Tuoj paklausiu, kodėl tas žmogus negalėjo tai sužiūrėt?

17:04 Speaker 1 Tai tas galėjo žiūrėt, kodėl jis, kodėl aš, o ne jisai? Jau šitas pokalbis tampa neįdomus man su savim, nu tipo, jeigu permetu atsakomybę, man kažkaip labai yra naudinga jaustis atsakingai. Taip, kartais labai norisi ir prisiimti visas nuodemes iš pasaulio kančias, visą išgyventi ir taip toliau, nes kas tai ten jau trus, jeigu nuo vaikystės tu nemoki atskirti savo jausmo ir kito žmogaus jausmo arba bendro masinio jausmo, mes tuos jausmus sau ir prisiimam.

17:34 Speaker 1 kad taip turi jausti. Nu vat čia vat taip turi būti, ar ne? Tai va čia labai svarbu atskirti, apie ką man tas jausmas yra? O kad už ką aš dabar čia buvau atsakinga? Kas nutiko? Kas nors nu įvyko? O jeigu ir įvyko, tai tikrai tik mano atsakomybė. Tai buvo daug suaugusių žmonių. Ypatingai kai tą atsakomybę mes nešam už kitus suaugusius žmones. Taip. Ir ypatingai čia vat būna

18:02 Speaker 1 Kur didelė nu tokia būna trintis, tai būna tėvai, nes labai toks atsiranda tėvams įrodyt būtinai, kad aš esu kažkas geresnio ir autoritetai. Ir tas negaliu pasakyt ne, negaliu, nes jau ir taip jisai mano vat kaip.

18:22 Speaker 2 Ir ant galvos užlipa. Man gal dar vat sunku pasakyti, ne yra su draugais, kur tikrai yra artimi draugai. Ir aš tada labai išgyvenu stipriai, kad brėžiu tarsi riba ir man ten visa pekla gaunasi, kad kaip tai ta draugas blogai jausis, mes susipyksim, man reikia iš karto įsijungia tas blogas žmogus, kad reikia išbūti su tuo blogo žmogaus jausmu ir

18:51 Speaker 2 Man neišeina bendrauti, tarsi nieko nebūtų, atrodo, net žodžiai sunkiai sakosi, žvilgsnio negaliu išlaikyti. Tai vat sunkiausia galbūt nėra nubrėžti ribą, sunkiausia yra išbūti su tuo ribos nubrėžimu. Ir vat čia ir prasideda ta, kad kaltinimas tada, tu blogas žmogus, viduj, ar tikrai tau to reikėjo, nu gi galėjai pakentėt. Nu ir aš žinau, kad ne, aš negalėjau pakentėt, nu čia sakau.

19:19 Speaker 2 Kalbu viena, bet atrodo, kad man jie gyvena šimtas viena lintarė ir analizuoja, vat turiu savo pasitarimų būrelį. Mhm. A, bet matai, čia tada savęstinu paklausti, o kaip reaguoja iš tikrųjų mano draugas į mano šitą pasakymą? Ar jisai reaguoja, ar jisai priima natūraliai? Aš manau, kad čia labai sunku, aišku, lengva kalbėtis, kai jau, e.

19:43 Speaker 2 Karas pasibaigęs ir kai jau viskas ataužė ir jau taika yra, tada galima aptarti tą situaciją, bet tuo metu, kai vyksta karas, tai nu aš vis tiek galvoju, kad žmonės labai dažnu atveju vis tiek įsiskaudina, vis tiek nu yra, kaip sako, nėra vienos tiesos į tą pačią situaciją, kai galima žiūrėt iš skirtingų pusių ir kiekvienas atsineša dalelę tikrai savo tiesos ir to savo matymo, tai kažkur yra tas skirtingas, kur negalim suprasti vienas kito ir ne.

20:13 Speaker 1 Negalim įsijausti pilnai tuos batus ir gal nėra taip, kad konkrečiai tik vienas yra teisus. Tai visą laiką bus abi pusės kažkurioj vietoj teisūs, bet mes visą laiką turim atkreipti dėmesį, kad ir savęs neprarasti, nevardant to, kad kitas būtų teisus. Taip. Taip, nu ta prasme, gali būti ir nuomona. Čia ir tiktai jautriam tai yra labai sunku, nes jam daug lengviau save išduot yra. Taip, taip, geriau apsimesti, nusileisti. Taip.

20:39 Speaker 1 Gerai, tegul bus. Va tas posakis, duok durniui kelią. Oi, labai mėgstu šitą posakį. Taip, tai neduokit durniams kelio. Realiai, nes per toli paskui jie eina arba šalia trukdo eiti jums ten, kur reikia nueiti, ar ne? Tai va tas toks, nu, aš anksčiau dar sakiau, duok durniui kelią, vis tiek jo neras, ar ne? Bet jie iš paskos gali sekti, kas irgi nėra labai naudinga ir ir ir vertinga. Tai vat, kada mes ypatingai su draugais sudėtinga brėžti, mes sau va turim ir pasakyt.

21:07 Speaker 1 Tai, ką mes turim kartoti ir savo vaikams, ar ne, jau vaikystėje tas dalykas, kad tikras draugas tavęs nevers šitoj būsenoj būti. O jeigu tikras draugas supyksta dėl to, kad tu nubrėži ribą, tai jis nėra draugas ir tau tokių draugų nereikia. Tai tu net išsilaisvinsi nuo bereikalingų žmonių, su kuriais nu tu būni tiktai tam, kad būti.

21:33 Speaker 1 Tai vat, kada sau šitą pasakai.

21:37 Speaker 2 Ir palengvėja. Jo, bet čia visada yra, čia labai išmintinga, nes tai yra va tas, kas yra tikra, nes kas tikra visada liks su tavim. Tiesiog kartais labai žmogiška yra bijoti pažiūrėti realybėj akis. O jeigu taip ir atsitiks ir mus gi ta baimė, kad nu mes prisirišama. Prie labai žmonių gal jų neturim daug bent jau aš galiu kalbėt apie save kad man ir nereikia daug artimų žmonių bet tie kas man yra artimi aš prie jų tikrai labai stipriai prisirišusi esu ir juos labai saugau ir branginu ir tada tas ribų brėžimas tampa dar sudėtingesnis nes visada net ir turint patirtį kad va brėžiu irgi nieko neatsitiko ir man brėžia ir mes vat išgyveno mūsų draugystė bet vis tiek kiekvieną kartą tai yra.

22:28 Speaker 1 patirtis, kurią reikia išgyventi iš naujo, nes leidžiat sau apie tai galvot, nes smegenys pripranta prie viso to, nu tiesiog nesvarbu kas įvyksta, po to aš save paplaksiu, ar ne? Nu vat toks tarsi tradicija gaunasi, bet jeigu mes tą tradiciją nutraukiam ir sau pasakom, žiūrėk, gerai, nu kas dar vat yra su itin jautriais, jie labai mėgsta kaupti nesėkmes. Vat nesėkmes jie susikaups. Sėkmes, nu

22:55 Speaker 1 Kažkaip čia taip netyčia nutiko, savaime, suprantama, netyčia atsitiko. Kokia čia ta sėkmė? Nelabai čia jau ir ta sėkmė. Na, ta prasme, jau save pagirti ir pasakyti, kad viską darai puikiai ir gerai, čia yra sudėtingesnė dalis, ane? Taip, taip, taip. Save, nu... Pakritikuoti, save nuvertinti, nu čia yra daug lengvesnis ir paprastesnis dalykas. Tai įprastas kažkodėl toks. Taip, ir įprasta save plakti. Nu, tai va čia vat nu labai svarbu išmokti tą dalyką, kad

23:25 Speaker 1 Aš turiu pamatyt ir ką aš gero darau. Ir tai turėtų būt kasdieninis darbas. O šiandien aš padariau tą ir tą gerai. Man pavyko, aš savim didžiuojuosi, aš savim džiaugiuosi, kad nelauktų, kol būtinai kažkas nu vis kitas pasakys, ar ne? Bet tas kritinis mąstymas, jis vis tiek išlieka, jeigu tu ir negerai padarai, tu prisiimi atsakomybę. Tai tą jai ten jautrus tikrai turi, ar ne, nu prisiimti. Gal kartais kitiems gali atrodyti kitaip.

23:52 Speaker 1 kad tu ten neprisiėmi, kad tu ten kažkoks pasikėlęs, kad tu ten kažkaip tai, nes nubraižė ribą, ar ne? Bet reikia suprasti, kad itin jautraus žmogaus ribos yra kitokios nei neurotipinės. O kokios jos? Ne, nepavyzdžiui, žinot, tas pats, ar ne, kad nu, dalyvaujau būtinai ten vakarėlę. Ateik ten, žais kažkokius žaidimus. Nu, nežinau, kaip pavyzdys, ar ne? Nu, tu nenori šito, ar ne? Ir tu nori pasakyt, o jo.

24:15 Speaker 1 tai čia to to dabar negali, arba einam ten kažkur tai, nu ne šito nedar, o gali už mane tai padaryt, nu ne negaliu, nes to reikia tau, ar ne, nu tai. Kiti gali žiūrėti truputėlį kitaip, ar ne, paprasčiau. Kaitin jautrus labai analizuoja. Arba net net neurotipinis kitas paprašo, ar gali už mane padaryt, aišku, tuk tuk padariau viskas. O pas jį ten jautrų jau kuls. Bet tai kodėl aš dabar padariau? Bet gal reikėjo nedaryt, o gal dabar jam blogiau.

24:42 Speaker 2 O gal vis dėlto, bet tai gal jam reikėjo išmokti. O tai gal jam dar, a, ir traukinys toliau minčių vietoj to, kad įvyko įvykis taškas. Viskas. Man tai atrodo čia daug sudėtingiau yra padaryti, nes nenori, bet bijai pasakyti, kad nepadarysi, nes paskui turėsi išbūti su tuo blogu žmogum, kuris galbūt galėjo, taigi neapsikrovęs, bet tiesiog nenorėjo. Gal ir laiko turi, bet noro neturi. Ir tarsi negali neturėti noro.

25:12 Speaker 1 Turi visada, jeigu turi laiko, tai vadinasi turi galėti padaryti ir tavo noras nesvarbus. Mhm, tai ta tas vat čia yra mūsų ir kultūrinis dalykas. Nuolat būk geras, būk gera merga, ypatingai mergaitėms. Būk gera mergaita, tu bloga mergaitė, ar ne? Geros mergaitės nelaipioja medžiais, geros mergaitės neriekauja, geros mergaitės savo nuomonės nesako, akių nedrasko, ar ne? Yra nu vat švelnesnės.

25:40 Speaker 1 Na, nu, neatsiptels, ne, ne, neprarėks ir taip toliau. Bet visokios gali būt mergaitės. Ir va, pavyzdžiui, nu, itin jautrus asmuo, jisai nebūtinai yra tik nuolankus. Jis gali būt ir labai kategoriškas. Ir labai netgi grubiai kartais pasakyti, ypatingai tuomet, kai tau trūksta kantrybė, tu sukaupi visą drąsą ir kartais tas tonas gali atrodyti labai nu toks

26:10 Speaker 2 Nu jau kaip pasakei, taip? Taip, balsas tikrai pasikeičia ir aš iš savęs galiu tą pasakyt, kad galiu garantuot, kad didelė dalis pažįstamų niekada negalėtų pasakyt, kad aš esu itin jautri, nes jiems atrodo, kad man labai paprasta brėžti ribas, kad aš aiškiai žinau ko noriu, kad labai galiu tą gražiai, tiesiai iškomunikuoti, bet niekas nežino.

26:38 Speaker 2 Kokį pragarą išgyvenu viduj? Bet gali tai padaryt. Taip, galiu. Dėl to aš ilgą laiką, bet aš ilgą laiką dėl to ir nemaniau, kad kas itin jautri, o tai, kad reaguoju į kvapus, garsus, vylna mane, erzina, sintetikos negaliu nešiot, ta prasme, visų šitų dalykų, per kad verkiu tiktai viena būdama.

27:02 Speaker 1 Kad nes silpni tiktai verkia. Mes šitą girdėjot frazę laikystėj greičiausiai – verkia tiktai silpni. Šiaip itin jautrus, kada leidžiama jam išverkti, jisai gali išverkti, išjausti tuos jausmus ir greičiau paleisti, ar ne? Ir kai mes užslopinam, kad tu nu neverk, ar ne, nebūk, ar ne, tai ta prasme, tie jausmai niekur nedingsta, jie susikaupia ir tada virsta agresija. Ypatingai, kada esi vaikas. Tau

27:29 Speaker 1 Trūksta, nu, kaip sakau, plokštelės, augiklius išmuša, tu gali, pavyzdžiui, į mokyklą išversti visą suolą, ištrankyti, sukandžioti, nežinau, visas pratybas, nu, bet ką padaryti, nes tu nebet laikai tų jausmų. Ir tada tau sako, koks tu blogas, koks tu blogas, kaip tu pasielgi, tu toks. Ir va ta kaltė, tave vis va čia vat griaužia, griaužia, tada tu slėpiesi, tu tampi nesaugus.

27:58 Speaker 1 O itin jautrūs kada geriausiai skleidžiasi? Kai yra saugūs. Kai yra saugūs, jie pražysta, jie atsiskleidžia, jie padarys tai, ko kiti nepadarys. Tai čia jau mes truputėlį kaip ir prie dovanų prieinam, nes kuo jie yra tokie apdovanoti?

28:16 Speaker 2 Nes aš iš tikrųjų asmeniškai galvoju nu taip intuicija, bet vėl ai nu tai čia visi ją turi ir ją nurašau, bet kiek yra nepatogumų va tas sakau gėdos, kaltės jausmas, tas gromuliavimas tų situacijų, amžinas ten galvojimas arba jautimas aplinkos emocijų ir ta prasme kaip ten su. Tarsi tą jausmą gali kaip su peiliu raižyti, nu taip jaučiasi ir taip sunku ir tada tu nori tarsi pataisyt kažką ir tau taip sunku yra išbūti tame. Tai aš tai matau didžiulį maišą trūkumų ir ten kažkokį vieną privalumą. Mhm, tai čia visi ją turi. Mhm, tol kol taip mąstom, taip ir yra. Tada tikrai tai trukdo.

29:01 Speaker 1 Nes nu mes neleidžiam tuo džiaugtis. Vat kai aš sau sakau, ok, ką sako mano intuicija, ką sako mano kūnas. Ir iš tikrųjų tas yra, kai tu ateini ir jauti įtampą. Ir sakai, kas įvyko? Nieko. Ir jau viskas, jau man tai žarnos prie nugaros. Taip, viskas, tu jauti, kad ir čia nu geriausia išeitis, nu jeigu tu jauti visą tą ir tau nu gali atsitraukti. Ir čia yra ne apie mane. Čia yra apie tuos žmones, kurie nenori šiai dienai pasakyti, kas jiems yra.

29:30 Speaker 1 Tai jeigu jie nenori, tai prie ko čia aš? Bet Jūratė, čia gal yra raumuo, kurį galima ištreniruoti tiesiog kiekvieną kartą tą darant ir būnant save tiesiog ne plakant, o pasakant, tai yra ne apie mane. Aš tiesiog taip reaguoju, nes mano smegenys taip dirba, aš esu itin jautrus, mano smegenų struktūra tokia.

29:52 Speaker 1 Taip žiūri, ar ne? Bet tai nėra, kad tai yra blogai. Tvirkščiai tai mane saugo. Būtent itin jautrių žmonių, nu kaip sako, yra ir itin jautrių gyvūnų, ar ne? Dėl to jie ir išgyvena, nes jie įsivertina, ar čia yra saugu. Vat kuo skiriasi itin jautraus žmogaus mechanizmas, jos vertina, ar čia yra saugu. Tai jos analizuos. Aha, čia kiek, kokios informacijos, kokie čia žmonės?

30:16 Speaker 1 Juokiasi, nesijuokia, žiūri, nežiūri, stebi, kaip čia apsirengia, ai, į ką man čia kreipti dėmesį, kaip čia? Fū, visi normalūs einam bendraut. Viskas. Arba ne, kažkaip man čia ne, kur čia koks kampas yra? Aš va ten atsisėsiu, va ten manęs nematys niekas, o aš matysiu visus. O, čia irgi yra saugo. O, čia aš ir pabūsiu. Ir va tu įpranti pajausti save, ko reikia tau, apie ką esi.

30:45 Speaker 1 Tu ir to nesilyginti jokiu būdu su kitais, kad kitiem ten smagu, tai puiku, jiems ir iš tikrųjų yra smagu, smagu. O mes galvojam, nu ne, gal ir jiems nėra smagu, visi vaidina. O aš nevaidinu, nes negaliu perlipti savęs. Bet iš tikrųjų tie žmonės nevaidina, jiems tikrai smagu tam tikrose situacijose. Arba jie tikrai kitaip galvoja ir viskas yra tvarkoj su jais, tai nėra nei gerai, nei blogai.

31:12 Speaker 1 Mūsų požiūris yra kitoks ir viskas. Pavyzdžiui, sudėtinga labai yra ten jautriam, kada būna daug intrigų. Tu iš tikrųjų labai pasimeti, nes tau atrodo, kad jeigu žmogus šneka, tai yra tiesa. Ir tu greitai gali įsitraukti tas intrigas ir netgi palaikyti tam tikrais atvejais tas intrigas, nes tavo protas ne visada išneša, kad čia yra sukurtas dalykas. Ir pamiršti net patikrinti faktus.

31:41 Speaker 1 Nes taip, kaip tu kalbi tai, ką tu jauti, galvoji, tu galvoji, kad visi žmonės taip kalba. Ir tada tu dar labiau save ėdi, o kodėl aš to tokio nepastamėjau? O kodėl aš ten taip? Bet intuicija tau visą laiką sako. Bet mes tą intuiciją biškį patiliek, patiliek. Čia ne, čia negali būti netiesa, čia gali būti tiesa. Čia gal tau tiktai. Tai vat, kai mes išlaisvinam ir sakom, ok, ką jaučiamės kūnas? Ir ypatingai ten jautrus turi tą tokį jausmą, vat, nu.

32:11 Speaker 2 Jaučiu, noriu būti čia ar nenoriu. Čia labai tikslui ir aš galbūt pasidalinsiu savo patirtim. Aš tikrai iki 30 metų buvau atskirusi galvą nuo kūno. Ir pamenu, kai mano pirma psichoterapija prasidėjo, aš tikrai mokiausi pasitikėti tuo, ką aš jaučiu, nes man visada iki tol atrodydavo, kad kiti jaučia geriau, ką aš turiu jaust.

32:40 Speaker 2 Ir kad va tas jausmas, kuris man kyla, jisai turi būt nuniktas. Ir aš atsimenu, kad ilgą laiką psichoterapeutės klausiau, Sigita, ar aš galiu taip jausti? Ir jinai man taip sąžiningai nuoširdžiai ilgą laiką kantriai kartodavo taip, Gintare, tai, ką tu jauti, yra tikra ir pasitikėk savo jausmu. Ir va tas, nu, nežinau, kaip atskyrimas tikrai buvo daug.

33:05 Speaker 2 Nu praradimo, nes aš tada labai klioviausi aplinkai ir visiškai nesiklioviau savimi ir jūsų labai daug pykčio, nes nu kažkur mano statinė vis tiek prisipildydavo viso to. Ir bet dabar ką pastebėjau, kad kai jau sujungiau galvą su kūnu ir pradėjau vadovautis tais pojūčiais, tai tarsi mano ribos labai žemos tapo, kad aš labai tolerancijos mažai turiu ir labai greitai jaučiu tai toks.

33:30 Speaker 2 Nežinau, čia gal dar viduriuko paieškos kažkokios turėtų būti. O ką tu turi omeny ribos žemos? Nu, kad pavyzdžiui, aš labai greitai pajaučiau, kai mane mulkina. Tai jaučias riba. Tai labai gerai. Tai aš turiu omeny, kad nu, netoleruoju ilgai, apie tą turiu daugiau omeny. Tai labai gerai. Bet seniau aš būčiau galėjus, pastebėjau, kad aš mažiau galiu būti patogi ir tai mane gąsdina dėl to, kad tu žinai, kad būdamas patogus, tu gali

33:59 Speaker 2 Nu, apeiti, pasiekti ten ir panašiai. Ir dabar nu tarsi tu jau supranti, seniau tu nesuprasdavai, kad apsimetinėji, nes buvo tavo vaidmuo toks, nu tiesiog. O dabar tu supranti ir tarsi sąmoningai renkiesi, kad nu va dabar aš truputėlį apsimesiu, nes mane nori matyt va taip. Ir čia jau tada kalba viduj, aš pradedu jaust savęs išdavystę.

34:20 Speaker 2 Ir vat tai jau man pradeda nebepatikt ir aš tada aš išsigąstu, aš realiai išsigąstu, kad o Dieve Gintare, tai neugi aš būsiu vat kaip ta bum bumbanti boba, kaip pasiku apie parduotuvę, kaip tampu, jeigu žodžiu kvėpalų debesį, tai neugi aš tapsiu tokia netolerantiška, kad aš jau nu negalėsiu prisitaikyt prie aplinkos ten apsimest, nu ta prasme vis tiek sociumas. Galėsi ir gali. Kai žinai kur reikia.

34:48 Speaker 1 Bet čia labai geras dalykas yra, kad, pavyzdžiui, yra darbas, ar ne? Tu žinai, kad darbe taip reikia. Yra tam tikrų dalykų tau, jie gali, ok, gal nelabai kažkiek patikti, bet tu žinai, kad taip vyksta gyvenimas, taip vyksta bendravimas ir tu turi tai daryti ir taškas. Tu labai gerai itin jautrus geba tai atskirti. Bet tada asmeniniam gyvenime aš galiu būt laisvas priiminėt sprendimus. Man asmeniniam gyvenime nebereikia žaisti.

35:15 Speaker 1 Patikimo žaidimo, žinai, kuo daugiau surink patiktukų kažkam tai patikti, ar ne? Tikrai labiausiai patikti tu turi sau. Kai patiksi sau, tau patiks žmonės, tau patiks žmogus. Tai kuo labiau tu nemyli savęs, kuo labiau tu nepasitiki savim, ar ne tas, tu nebepasitiki žmonėm. Tau tada ima ir atrodyt, kad

35:41 Speaker 1 Ir kiti kažkokie tai vat kažką tai gal slepia, gal kažką tai nedaro. Nes tu vertini per save. Kai tu esi laisvas, laisva ir priimt. Dabar mes auginam savo vaikus jau kitoj kartoj, auginam kitaip, auginam laisvai, auginam jau įgalindami per jausmų supratimą, vat kad ir mano vaikas jisai.

36:03 Speaker 2 labai noriu, kad jo tas itin jautrumas reikštųsi ir jisai jo neužugnaužtų ir negalvotų, kad yra nenormalus. Dėl to jam patvirtinu tai, ką jisai jaučia, ir vis raginu, kad jauniau, tu būtinai pasitikėk savo jausmais, tai ką tu jauti, tai yra tikra ir teisinga. Ir tu turėk tai ir padedu jam tarsi išbūti ir mokau to išbūvimo, nes man pačiai sunkiausia dalis yra išbūti su tais

36:27 Speaker 2 Sunkiais taip vadinamais jausmais, nepatogiais, taip, bet mūsų karta jinai nu neturėjo tokių galimybių ir tarsi mes dabar turim save nu pataisyti, kaip būti sau patys tėvais ir va tą kritiko dalį užspausti. Gal galim pakalbėt apie tai, ką jūs patarėt va bendraudama su itin jautriais, kurie

36:52 Speaker 2 Turi tą didelį jautrumą, bet jo labai gėdinasi ir jiems labai nepatogu, jie jaučia tai kaip silpnybę, kaip trūkumą ir norėtų jį iš viso ištrinti. Nuo ko jie galėtų pradėti, kad padėtų sau?

37:06 Speaker 1 Tai tas ištrinti tas klausimas dažnas būna dar apie vaikus, kai tėvai kreipiasi dėl vaikų ypatingai, nes labiausiai tuoj tą jautrumą atpažįsti vaikuose. Tai paskui tiktai tu supranti, kad nes tai yra genetinis pavildymumas, ar ne? Ta prasme, jeigu tavo tėvai ar seneliai turi, tai vat mes irgi turėsim. Nu, didelė tikimybė, kad turėsim, ar ne? Tai pagal tai. Ir tada jau atsigręži į savę, kad aš toks nesu, bet kai tu pradedi nu dėsti ten, ne, aš drąsiai galiu, esu ten geras vadovas, drąsiai galiu tą daryt, drąsiai tą galiu daryt.

37:38 Speaker 1 Tai labai gerai, tai sakau, bet jūsų vaikas gali ir tą drąsiai daryti, ir tą drąsiai daryti, ir tą. Nu taip, sakau, kaip atėję, pavyzdžiui, jaučiatės iš karto naujoj aplinkoj. A, nu jo, reikia laiko įsivažiuoti. Taip, bet kai įsivažiuojat, kokioj aplinkoj geriausiai augat? Nu aš susikuriu pats aplinką, ar ne? Nu, saugioj aplinkoj, saugioj aplinkoj. Su kokiais žmonės negaliu dirbti su žmonėms, kurie eis mykę, kuriem viskas negerai, kurie ten...

38:07 Speaker 1 Nu nuolat reikės juos kontroliuoti ne savarankiškai, aš nesuprantu išvis tuos žmones, taip. Bet jie labai puikūs lyderiai. Ar ne? Va tą, bet kai tu pradedi save pažinti, tai tada nu vat pas patį gali ir atsirasti toks, ok, o kur yra mano talentai? Nes iš tikrųjų atsinešė ir ypatingai itin jautrus yra tokie, yra sakoma, meniškos sielos. Ir nu.

38:34 Speaker 1 Bet kartais mes nu nurašom, kad ameniška siela, tai tu turi ten piešti, dainuoti arba kažką iš tos serijos daryti, ar ne? Bet ne, tai yra labiau kūryba. Nu, kad tu vis tiek esi linkęs kurti kitaip, matyti kitaip, matyti taip, kaip nemato, na, kiti, kitą kampą. Nu, net kaip pavyzdys, ar ne, nežinau, gulės koks nors ten, na,

39:00 Speaker 1 Ant žemės popieriukas ir dulkelė, tai jinai matys popieriuką ir dulkelę, o itin jautrius matys paveikslą. Tame ar ne? Tai vat jie pamato tai, ko kitas gali nematyt. Plius ką itin jautrus turi, jisai mato visas detales. Visas absoliučiai, nu kadangi proto sukasi labai greitai ir tu viską pastebi, bet ramioj būsenoj visos detalės susijungia.

39:28 Speaker 1 Kaip dėlionė, ar ne? Tu matai vieną, kitą, antrą ir tu matai visą detalę. Ką neurotipinis gali matyt vieną detalę ir antrą detalę. Bet nematyti bendros detalės. Taip? Tai čia yra dovana. Jeigu tu ją priimsi ir norėsi ją pamatyti, ar ne? Tai mes turim išmokti tiesiog išbūti tose, na, kaip aš sakau, kūniškose pojūčiuose, ar ne, ir sakyti, nu, tai aš neisiu ten, kur smirda.

39:57 Speaker 1 Nes man tikrai smirda ir taškas, bet kada žmogus itin jautrus, jaučiasi ramus, kada jaučiasi saugus, neturi labai daug dirgiklių, daug labai didžiulių pokyčių, tai jisai priima, jisai gali net vilno nemėgstiniu užsidėti ir nejausti dirgilumo. Jis gali įeiti į stiprų kvapą ir nejausti kvapo, kada smegenis yra ramybės būsena. Bet

40:25 Speaker 1 Kada jos yra rimbės būsene? Nu, labai retas dalykas, ar ne? Va, bet visa tai gali. Ir jisai gali išbūti arba netgi pasakyti, kad kas man labai gerai padeda, ar ne, kad taip tai yra mano jautrumas, man dabar reikia šitam išbūti. Nu, nes nu visą laiką tu gali pasitraukti, ar ne, nu ateini ten, nežinau, ir tau smirda, bet nu tu ten turi būti, nes koks vakaras ten galbūt yra, ar ne, ir labai svarbu jame būti. Ir sakai, tau dabar reikės išbūti valandą. Ir labai įdomiai suveikė smegenis.

40:54 Speaker 1 Valanda? Gerai. Bet po valandos. Viskas. Dabar jau čia trauk mane iš čia ir tada leisk mane išbūti. Tiesiog su savim pabūti. Ir tada tu pat labai svarbu leisti sau pabūti vienam. Pabūti su savo jausmais, su visu, kas kyla, kad tai yra tikra, kad tai yra natūralu. Pabūni ir žiūrėk, tu vėl gali gyventi. Taip, to laiko vienam tikrai reikia. Tai vienas, ką girdžiu, kad žmogus tada

41:25 Speaker 2 Turi išdrįsti būti su tais sunkiais, nepatogiais jausmais. Tas buvimas yra neatsiejamas. Gal gali prašyt pagalbos ten artimo draugo, kad padėtų, nes pavyzdžiui aš jaučiau, kad man sudėtingose situacijose yra lengviau išbūti, kai aš galiu kažkam artimam pasidalinti. Man tarsi vis tiek to legalizavimo tokio reikia, kad tai, ką jaučiu, nu jaučiu teisingai ir tokio palaikymo.

41:53 Speaker 1 Tai gal tai galėtų dar žmonėm padėti? Gali, bet čia labai labai svarbu, kad kada tu garsiai tai pasakai ir prašai pagalbos, kad kitas ir priimtų, nes užtenka paprasto dalyko. Jūs pasikalbat, nu pavyzdys, ar ne? Su draugu, su antraja pusė, su tais, nesvarbu, bet pavyzdžiui, jis nėra itin jautrus. Kaip pavyzdys, arba yra itin jautrus, bet kituose dalykuose, arba užblokavęs jausmus. Kas irgi gali būti su itin jautriu, vaikystė užblokuoja jausmus.

42:21 Speaker 1 Ir suaugęs jisai nejaučia jausmų. Tiesiog, ar ne? Dėl to labai sunku kartais net atpažinti, kad jisai itin jautrus, nes tarsi išvis nieko nejauta, ar ne? Tas toks va. Tai va, čia labai svarbu su kitais žmonėmis, kai mes kalbam apie tuos jausmus, kad nepradėtų kiti neužjautinėti. Jo, jo, kaip tau čia blogai, kaip tu dabar čia taip jautiesi. Ai, jo, jo. Nu, nėra čia ko, ne taip jau ir smirda.

42:47 Speaker 1 Taip. Tai vat, jeigu tas žmogus, kuriam pasakau, nevertins ir nebus tokių, o, užtenka žvilgsnio ir viskas. Ir viskas. Jis ten vėl truputį sau pasakys, vat mes tai ką aš jaučiu nėra tikra. Tai čia žiūrint kam tu pasakysi.

43:05 Speaker 2 Taip, kad labai turi gerai rinktis pašnekovą, kuris tavęs neįvertins nei žodžių, nei žvilgsnių, nei ten mikro judesių, nes tikrai esu turėjus ir psichoterapeutą, pas ką negalėjau vaikščiot vien dėl to, kad pamačiau jo mikro žvilgsnyje manęs vertinimą ir aš viską supratau, kad aš negalėsiu atsiskleisti, tai vien tik dėl to, kad ir

43:29 Speaker 1 Kam gali pasakyt, kad taip buvo? Nes pagalvos, kad nu psichinė iš kur, tik nieko nepasakė. Taip, taip, tai vat, vat čia vat ir yra, tai kartais netgi geriau sau pasakyti, ne tas toks, taip, nu čia yra kvapas, kuris mane erzina, bet aš šiemet turiu išbūt. Viskas. Tai nu kita man būna, aš turiu tokį automobilį, kai vairuoja vyras ir pavyzdžiui kokia nors situacija, ten greičiau pasuka arba greičiau pristabdo. Nu būna, kad aš visą laiką darau taip. Taip, taip, taip, taip, taip. Mano vyras sako, tu gali taip nereaguoti, nes kai tu taip reaguoji, aš irgi reaguoju. Sakau, aš negaliu. Taip, sakau, nes tai yra intuityviai, aš šito kontroliuoti negaliu. Sakau, gal tu gali nekomentuoti šito mano reikalų.

44:16 Speaker 1 Nes sakau, aš tai su juo nieko negaliu padaryt. Bet jau dabar mes perėjom į tokį pajuokavimą, kad aha, tu vėl, nu jo, aš vėl. Taip, bet tu priimi, kad aš negaliu šito pakeisti, kad aš norėčiau taip nereaguoti, labai norėčiau. Bet tam tikrų impulsyvių dalykų tu negali, nu pakeisti tiesiog, ar ne, kruptelį. Tas pats įėjus tą patį kvapą tu gali padaryti. Nu intuityviai tau tas veiksmas toks, nu yra.

44:42 Speaker 1 Bet kada tu priėmi nebebausdamas savęs taip, o kad taip reaguoja tavo kūnas ir tu turi tuo pasikliauti, tau yra lengviau. Tai va, čia labai svarbu išmokt pasikliauti savimi, nes kitas gali jaustis kitaip ir jam neatrodyti taip, kaip atrodo tau. Bet mes galim pasiklausti, pavyzdžiui, kitą kartą, a, nežinau, čia va darbinėse situacijose gali būti tu.

45:08 Speaker 1 Sėdi ir, pavyzdžiui, vadovas pradeda tau sakyti, nu žiūrėk, aš noriu pakalbėti, kas man nepatiko. Rytin jautrus viskas, blokas. Aš jau blogas, aš jau kritikos nebegirdžiu, aš jau botagėlį turiu. Aš jau, nu, kaltas, viskas, nu, taip. Tai vat čia vat kitą kartą sau irgi pasakyti stop, dabar išgirs, ką sako, nes čia yra skirta tavo tobulėjimo, tu nesi blogas, jeigu padarei kažkokią tai klaidą, tu nesi blogas.

45:36 Speaker 1 Bet, pavyzdžiui, jeigu būna du ar trys žmonės ir tau atrodo, kad tas žmogus rėkia, nu, tai vat čia kartais pasitikslint reikėtų, kaip tau atrodo, ar tas žmogus rėkia, ar ne. Ir kitas sako, nu ne, jis griežčiau sakė, nes šitą ten jautrus tikrai turi perdėtą kartais tokį vertinimą.

45:54 Speaker 2 Ypatingai pakeltą toną. Bet pakeltas tonas ne visą laiką yra reikimas. Taip. Tikrai. O dar Jūrate, tai kaip, pavyzdžiui, tam žmogui, kuris nu jisai gerai turi išbūti, tada turi mokėt pradėt kliauti savim ir grįžtant prie ribų. Nu jam, nu tikrai ir čia prie to blogo žmogaus kažkiek, kad

46:18 Speaker 2 Yra vis tiek tas blogo žmogaus jausmas, bet jeigu nebrėžt ribų, išduos save. Tai kaip jam palaipsniui mokytis brėžti tas ribas? Nu, pirma paklausti savęs, o kas yra blogas žmogus? Nu tai aš tai sakyčiau, tai va, aš toj situacijoj, kai nubrėžiau ribas. Bet aš aš neklausiu apie pat, bet kas yra blogas, kaip atrodo blogas žmogus?

46:40 Speaker 2 Nu ir čia tada jau prasideda užstrigimas, nes pradedi suprast, kad pala, pala, tai ar blogas žmogus, kuris atstovėjo savo poreikį, bet pasakė kitam ne, nu ne. Mhm, bet aš vėl tada klausiu atgal. Aš neklausiu, koks neblogas, aš klausiu, kas yra blogas. Aha. Nu koks, nu tada sakyčiau, nu kuris skriaudžia kitus. Mhm, kaip skriaudžia? Nu fiziškai, psichologiškai, tyčiajasi. Mhm. Tai

47:07 Speaker 1 Ką bandau pasakyti, kad realiai tas klausimas jisai iš karto mane nuginkluoja ir aš suprantu, kad nu aš nesu blogas žmogus, nes nu tai neatitinka to paveikslo. Taip, arba tada tas klausimas, gerai, aš naudoju fizinę jėgą. Ne, aš manipuliuoju tuos žmogum, taikau psichologinį smurtą ir va štai čia gali būti ir taip. Nes ką itin jautrus turi, jie labai gerai moka manipuliuoti.

47:37 Speaker 1 Manipuliatoriai. Jie tikrai yra geri manipuliatoriai. O iš kur tai ateina? Čia dėl empatijos tos didelės? Taip. Dėl to, kad tu jauti. Tu žinai, kas tam žmogui tiks, kur bus skauda, kur neskauda. Ir ypatingai, jeigu tu nedirbi, nu, su savim, ar ne, nu, vat, tuo, kad tu nedirbi, tu gali tapti ir labai kerštingasi, ir labai gerai įkasti.

47:59 Speaker 1 Itin jautrus turi šitą talentą. Aš negaliu sakyt, kad jie vien tiktai pukuoti žmogeliukai. Ne, jie, pavyzdžiui, gali, jeigu jis išskaudina, ar ne, išskaudinti arbatujus, jie tave gali labai stipriai išskaudinti, labai. Nu, ta prasme, jie turi tokį. Dar, kad turi itin jautrus, jis gali, nu, vat, kaip sakom, sunkų ribas nubrėžt, bet kartais jisai gali labai stipriai nubrėžt ir vat išbraukiant žmogų. Nu, kad nereikėtų braukt jokių ribų, tai tą žmogų eliminuoja iš savo gyvenimo.

48:25 Speaker 1 Nutraukiu su juo sąskaitą. Taip, viskas. Bet kategoriškinta. Tu nebebendraujusi ir viskas. Nu toksai žmogus niekas tampa. Ir tai irgi labai puikiai moka padaryti ten jautrus ir labai svarbu sau pasakyt, palauk, ar aš to nedarau. Ir apie ką mano tas jausmas yra. Tai va, grįžtant prie to blogo žmogaus, tuos paklaust. Taikau psichologinį smurtą? Taip, tai netaikyk. Mhm. Tada nebūsi blogas žmogus. Taip. Ne.

48:54 Speaker 1 Nes nu brėžiu čia savo, tai nėra, kad tam žmogui noriu jį pastatyti vietą, ar ne? Nubausti tą žmogų. Nes kartais gali būt, kad brėžiu ribą ne dėl to, kad man tai svarbu, o dėl to, kad tas žmogus pasijaustų. Nu vat, suprastų ką nors. Kad aš jį pamokysiu. Vat, kad jisai taip išmoks kažkokią tai pamoką. Tai vat dėl to, kai mes suprantam, kad aha, aš brėžiu ne dėl savęs.

49:23 Speaker 1 O kad tas suprastų, kaip aš kažkada jaučiausi, arba kad nu vat aš tai to neprašau, pats susitvarkau, tai ir tu su tuo susitvarkyk pats.

49:34 Speaker 2 Nu bet čia tai smagu, man iš tikrųjų patinka šitas, kad nu jeigu aš pati galiu padaryt, tai kodėl tu pats negali padaryt? Nu man nuoširdžiai kartais žmonės tuo piktnaudžiauja, tai aš gi galiu priešti ribą dėl to, kad nu aš nenoriu. Aš Jaučiuosi tikrai po to blogai, kad aš ten nubrėžiau tą ribą dėl to, kad nenoriu, nes man sunkiausia ją brėžti dėl to, kad nenoriu, nes nu jeigu galiu, tai turiu tarsi ir norėt, nes galėjimas apima viską. Taip, bet kai mes sau įvardinam, ar tas mano noras ir nenoras tikrai yra tikrasis nenoriu? Ar yra tarsi kažkoks nu keršto?

50:11 Speaker 2 Gali būt, gali būt ir tas parodymo. Taip, kad nu kažkas neatliepė tavo poreikio, tu neiškomunikavai, kad neatliepė poreikio, nes drąsos pritrūko. Taip. Ir tada progiai pasitaikius, nu aš dėl tavęs nenoriu stengtis ir viskas. Taip, va tada mes ir jaučiamės blogai. Mhm, nes tai nėra tikra. Bet ar mes turėtumėm tada daryt, nes nu mes jaustumėmės, kad turim nuoskaudą iš senos situacijos. Ne, neturėtumėm, bet tam žmogui turėtumėm pasakyti tiesą. Ai.

50:38 Speaker 1 Supratau, kad ne nenoriu, o kad žinai, nes jaučiu motyvuotas daryti šitą, nes vat turėjom pykti į situaciją ir aš vis dar turiu nuoskaudą dėl jos. Taip, taip, žinai, nu ta prasme, tikrai žinok, noriu pasakyti nu atvirai, ką jaučiu, man tada buvo labai nemalonu ir aš šiandien nu vat dėl to ir nenoriu padaryt. Va tada ir palengvėja, nes tu nebemeluoji, o itin jautriam, nu meluoti, perlipi per save.

51:05 Speaker 1 Nu moka sakyti tiesą ir tada tu esi išdavika savęs, taip? Nes tu tai mintyse tai tu suvoki tą tokį, bet pripažint kartais labai sunku. Tada mes save ir baučiam. Kai mes esam tikrai atviri, visų pirma su savim atviri ir sau nemeluojam, tada yra lengviau ir suprasti ir susitaikyti ir nebebūti blogu žmogum.

51:25 Speaker 2 Bet kiek daug drąsos reikalauja buvimas atviru tiesoj su savim?

51:33 Speaker 1 Bet, aišku, kai jau esi atvira su savim, tai tada gali daug lengviau iškomunikuot tai ir į išorę. Reikia suprasti, kad mes, kad ir kaip kalbame aplinkoj, kad kaip svarbu būti atviria, atviram, nenori žmonės atvirumo. Ne, tai faktas, jinai tiesa nepatogi yra. Taip. Tai aš palinkėčiau itin jautriems skleisti šitą tiesą ir būti nepatogiems atvirume.

51:59 Speaker 2 Bet Dieve, kaip sunku, Jūrate, būti. Bet malonu. Man, pavyzdžiui, aš kai pagalvoju, iš vienos pusės taip, tikrai turiu pripažinti, kyla toks azartas, taip net jaučiu energiją rankose, kad būsiu balta varna, juodų pulke, bet kai tenka būti tai baltai varnai, tai nors skradžiai žemę prasmek. Bet paskui yra gerai. Aš kuo vadovaujuosi, kokia taisyklė, vat ką jūs ir pasakėt, kad ar tai mano gauja, ar ne mano.

52:26 Speaker 2 Jeigu aš jaučiuosi, kad nu aš nepritampu prie tos gaujos būdama savim, tai greičiausiai tai ne mano gauja. Tai nu kur pagadinu kvapą ten ir ir sako, kad nu čia tu čia pagadinai. Tai jo, tai tikriausiai ne mano ir ta tiesa geriau tokia negu, kad apsimestinė ir glosianti.

52:46 Speaker 1 Itin jautriams tikrai labai sunku išbūti apsimestiniuose santykiuose. Ne ta prasme, bet dar vienas yra labai įdomus niuansas, kad ypatingai itin jautrūs, kada jie išmoksta būti savimi ir būna savimi, tada paprasčiau reaguoja, jie laisviau ir bendrauja. Vairu dažnai kiti pradeda sakyti, kad tu vaidini. Ir čia tada vėlgi įvyksta toks. Tai o gal vis dėlto aš vaidinu? Taip, Jūratė, taip.

53:14 Speaker 1 Tai gal vis dėlto aš čia nesu tikras. Hū, ir vėl čia užsisuka karuselė, tai va čia labai svarbu vėl pasakyt sau stop, taip atrodo jam, nes vaidina jis.

53:26 Speaker 2 Nes man tai tai susiję grynai su jausmais, kaip aš jaučiu aplinką ir atmosferą. Ir kai aš pradedu taip jau pasitikėt viskuo, ko jaučiu, galvoju, o Jėzau, Gintarė, tu gal jau sustok, nu čia vat išsirašai vaidini, ką jau čia tu vaidini. Bet tie jausmiai atrodo, o Jėzau, čia negera atmosfera, čia irgi kažkokia įtampa jaučiasi. Oho, va čia gerai. Bet nu tas atrodo, nu taip negali būt. Man atsiranda tas nepasitikėjimas vis tiek savim, kad nu taip negali jausti.

53:53 Speaker 2 Gali.

53:54 Speaker 1 Gali. Ir dar vat vėlgi prie itin jautrių dar kas nu toks bruožas būna itin jautriem labai sunku kalbėti apie nieką. Taip. Nu ta prasme, nežinau ten kokį veido kremą šiandien taip tai jam, ar ne? Jie išmoksta, jie žino ką pakalbėti ir gali apie tai kalbėti. Bet labai yra sudėtinga jiems tokios temos. Tada jie geriau tyliai. Nei kalba, nu.

54:17 Speaker 2 Man sunku patylėti, jeigu aš ateinu bet kur, žinau, kad man reikės maltokinti. Tai aš jau kaip jeigu įsivaizduotumėm vizualiai tarsi pas raitojų rankovės ir einu dirbti. Taip. Ir aš suprantu, kad va dabar dvi valandas dirbsnių, nes dabar turėsiu smaltokus laikyti. Tai čia vat viskas, kas su darbu gali būt susiję ir kur ten reikia ar kontaktus kažkokius smegti. Tai man tikrai yra labai sudėtingas šitas dalykas ir daug kam atrodo, kad tai gaunasi labai paprastai, bet taip nėra ir bet kokia va dabar pradėjau būrelį lankyt vieną.

54:52 Speaker 2 Ir reikėjo važiuot trečiadienį į pirmą užsiėmimą. Ir aš Saului savo vyrui sakau, Jėzus, koks velnias nešė mane į tą galeraką, man to reikėjo. Aš nuvažiuoju ir ten klausiuos, nu tai kodėl vat pas ir aš sakau, žinokit, savęs irgi to paties klausiu, aš nesuprantu kodėl, nes bet paskui man buvo labai faina, aš išėjau ir galvoju, jas man patiko, noriu dar.

55:17 Speaker 2 Bet prisivers nuvažiuot. Aš tik nuvažiavau dėl to, kad pinigus jau buvau sumokėjus. Bet jei nebūčiau sumokėjus, greičiausiai būčiau praleidus, nes daug naujų žmonių, nauja aplinka, reikės šnekėt, kažką protingo pasakyt. Jėzus, galvoju, nu kaip sudėtinga visa tai.

55:35 Speaker 1 O pasirodysiu dar kvaila. O jeigu dar nežinosiu atsakymo?

55:39 Speaker 2 Ne, šito jau kažkaip negalvojau, nes jau nebijau pasirodyt. Nu tai pasirodysiu, tai aš žinau, kad aš šnekvailam, tai jeigu jiems atrodysiu, tai taip. Jau esu pažengusi. Jau pažengusi, bet man vis tiek ta nauja aplinka, jinai labai daug resursų prikalauja, kad eiti į naują aplinką. Ir pavyzdžiui, aš dėl to visada sakau, kad nu jau kuo kuo, bet aktyvių pardavimų pardavėja aš būti negalėčiau. Nors įtindžiautrus gali būt labai geri pardavėjai.

56:06 Speaker 1 Nu tai čia jie tada turi kitą kombinaciją, visą konfigūraciją negu aš. Ne, jie lygiai su tais pačiais jausmais ir manau, kad daug kas pasakytų pačiai, kad tu puiki pardavinėjai. Nu, bet aš turiu omeny, kad aš negalėčiau pasiimt, žinot, telefono ir pagal Ne, man pasakytų ne. Jeigu tai reikėtų, jeigu tai reikėtų išgyvenimui ir padarytum, tai labai gerai. Aš ką turiu omeny, tai nereiškia, ar gali, ar negali, bet padarytum, tai labai gerai.

56:34 Speaker 1 Bet sveikatos sąskaita, taip, tokia būtų sveikatos, nes aš kiekvieną kartą aš nesimėgaučiau, mėgaučiausi padėjimu telefonu, bet jau tikrai ne pakilimu. Tai nežinai, galėjo labai greitai, kada jau pasijustum pilnai saugi, tai darytum labai net profesionaliai ir gerai. Čia artimiausiai mes tą pirminę reakciją ir atmetam, kad tai tikrai ne mano ir negaliu, bet ką turit į jautrus, ypatingai pardavimo srityje, jie moka klausytis.

57:03 Speaker 1 Kas yra svarbiausia? Pardavėjo savybė. Nešnekėti, o klausytis ir duoti tai, ko reikia žmogui ir išgirsti pagrindinį jo poreikį. Va, tai šitas savybes ir ten vėl trus tikrai turi, tai nebūtinai, kad jisai dabar reikia visai pardavėjus ir būsit gerai pardavėjai. Ne, kiekvienas turi atrasti savo ten, kur geriausiai jaučiasi.

57:24 Speaker 2 Būtent ir turi klausyt kūną. Esu dirbusi su pardavimais ir aš žinau, kad aš galėjau pasirodyti, nes mane motyvavo. Ką kiti apie mane pagalvos? Tai aš tik dėl to, bet tai man buvo toks diskomfortas, nu kad tai absoliučiai ne mano sritis. Tai man vis tiek veikla, kuri užsiiminėja turbūt apie malonumą, apie pasimėgavimą, nes tik tada tu gali kažką sukurt ir sukurt prasmingo. Ir va ta prasmė, aš kaip suprantu, itin jautriams jinai yra velniška, svarbi. Taip, tu turi jausti prasmę.

57:58 Speaker 2 Tu gali, jeigu tau nematai tame prasmės, net mokykloje tai labai pasimato. Ir va, kai aš nematau prasmės to mokytojos, nu nematau, bet reikia kam? Va, čia mano vyresnysis sūnus ir aš ir aš neturiu argumentų, suprantat? Aš supratau, kad tie argumentai, kai mums pasakytų, tu privalai, tu privalai ir tau nėra klausimų, kaip tu klausi, kam, kas pasakė. O dabartinę kartą jinai, o kur čia mama taip parašyta, ar kas čia taip pasakė? Nu, kur logika?

58:28 Speaker 1 Ir aš suprantu, kad aš neturiu argumentų į jo pasakymus, nes nu jisai tikrai labai protingai pasako. Mhm. Bet kartais sakai taip, aš pilnai sutinku su tavim, tikrai logikos nėra, bet tokios yra taisyklės, kuriomis turime vadovautis. Šiai dienai yra taip, aš tikrai su tavim sutinku. Gali ką nors pakeisti? Pakeisk, ne? Labai puiku.

58:51 Speaker 1 Baigsi mokyklą, galėsi eiti dirbti švietimą ir pakeisti švietimo reformą. Aš tą patį siūlau, tą patį siūlau, tai, tai žodžiu, gerai atsakau, kaip mama šita vieta. Taip, ir viskas, nu ta prasme, tai taip, yra daug dalykų, kurie yra nenaudingi, nelogiški ir kokia prasmė tai daryti, bet nu aš galiu nematyti jokios prasmės valgyti, nu, nes tai laiko gi išimas. Bet valgyt turi? Taip.

59:16 Speaker 1 Aš nematyt prasmės miegoti galiu. Nu, nes kokia prasmė aštuonias valandas gulėti komos būsenoje? Labai gerai prasmė. Jau miegas, tai jau. Taip, bet galiu taip sakyt. Taip, bet galiu sakyt, kad prasmės tai kažkokios. Nu, kokia prasmė? Aš kiek per aštuonias valandas galėčiau nuveikt? Bet kiek negalėtumėt nuveikt? Aš vat. Va. Vat kada mes jau pradedam tuos dalykus kartais ir suprasit, ar ne? Kad ten tarsi, kur man labai prasmė, tai yra. A.

59:44 Speaker 1 Labai gerai, bet yra dalykai, kurie tiesiog yra būtini. Nu, tai kaip ir sako, nu, kokia prasmė geografijos, nu, kaip pavyzdys, ar ne? Nu, kokia, nu, to prasmė. Nu, nu, gerai, dabar tu jos nematai, bet nu, tu geografiškai žinosi, kurioj pasaulio vietoj tu esi ir tau tai suteiks žinių, kad plėsis savo matymą ir savo mąstymą. Taip neprireiks tau galbūt gyvenime to, bet tu tiesiog mokėsi atskirti, kas yra tikra, o kas yra ne.

1:00:12 Speaker 1 O Jūratė?

1:00:13 Speaker 2 Pavyzdžiui, ar yra vat dabar pagalvojau, mano du sūnus, jie abu yra labai skirtingi, bet tikrai jie abu yra itin jautrūs. Tik nu pas juos tai pasireiškia labai skirtingai. Tai man įdomu, ar ta prasme, tai yra būdinga, priklauso kažkaip labiau nuo lyties. Yra ten mergaitės labiau jautresnės, daugiau jų yra negu berniukų, ar čia jau nesvarbu ta lytis. Ir apie tą spektrą dar pakalbėt vat tas.

1:00:42 Speaker 1 Nu aš negaliu sakyt, jie tikrai skirtingi, galvojau, nu tai vat šitas tai tikrai jau akivaizdžiai jautrus, o šitas tai paslėptai jautrus. Nu ta prasme, kad nu jų jautrumas skiriasi, bet abu jautrūs. Tai vienas dalykas gali būti vienas introvertas, kitas ekstravertas. Ir čia ir kaip sako, kuriam lengviau, kuriam sunkiau. Šiaip introvertui lengviau, nes jisai nu šiaip prie tų žmonių nelabai eina, jam labai gerai vienam būti.

1:01:09 Speaker 1 O ekstravertui reikia žmonių, tai reiškia, kad tu turi mokytis pritapti prie kitų ir tada tau yra dar sudėtingiau, nes tu turi slėpti tai, ką tu jauti, tu turi nebejausti tai, ko tu jauti, ne, nes tu turi pritapti ir tau tada nu vėlgi kitoks tas nu požiūris yra. Ir tai viską tai sakom kitoks, skirtingas tas pats jautrumas ir ilgesys, bet labai kartais ir auginimas yra skirtas.

1:01:36 Speaker 1 Viena augina į vieną, pavyzdžiui, ar ne, kad gal pradžioj ypatingai vyresni tarsi mažiau itin jautrūs atrodo. Nu mažiau reiškia jausmų paleidžia ir taip toliau. Tai tai dėl to, kad greičiausiai mes kaip jiems neleidom. Nes gi pirmas, tai mes gi tobuli tėvai, nu reikia labai teisingai viską daryti, auginti, žiūrėti. Ir apie itin jautrumą tik dabar yra kalbama. Aš pati, kaip mama, padariau labai daug klaidų, augindama vaikus kaip neurotipinius, o ne kaip itin jautrius.

1:02:11 Speaker 2 O pavyzdžiui, kokios buvo klaidos?

1:02:12 Speaker 1 Nu pavyzdžiui, toks pat dalykas, pavyzdžiui, miegojimas, ar ne, vaiko. Tai kai jau ten sako nuo trijų keturių metų, jos jau pagulda ir jie vieni patys nu turi ir gali miegoti, o jeigu negali, tai mokyk jos miegoti, ar ne? Vienas labai skaudžiai mokiau savo dukrą miegoti, kad tu turi, kad čia yra ir kiek jinai, o jinai tiesiog jautėsi nesaugi, kai ateidavo pas mus į lovą, aš tikrai jau davo ir kada kiek tu gali pas mus į lovą eiti, tu jau didelė, tu jau čia turi tą padaryt, čia jau tau tiek metų ir kaip tu čia.

1:02:47 Speaker 1 Taip, nu, ta prasme, oi, ten jau tremtai yra be galo svarbu suvokti, kad aš galiu jaustis saugiai. Dabar esu nesaugus ir man tėvų guolė yra saugiausia. Vat šiandien man tai yra. Ir kada tu pasijauti gerai saugus, tu puikiausiai miegi. Kuo jokių problemų tame neturi, bet kuo labiau mes neužtikrinam to saugumo, tuo ten vaikui yra sunkiau, ar ne? Tai vat nu tokia arba tas pats nušalta karšta, ar ne? Būtinai, žiūrėk, mano labai skirtingi, žiūrėk, dukra yra kur jai visą laiką šalta, o sūnus gali vat tokiu laiku eiti be kepurės, be pirštinių ir jam pavasaris. Tai tai nu tu vėlgi.

1:03:29 Speaker 1 Pagal save vertinį vaiką apmuturioji arba nurenginėji ir jisai tau sako, ar ne, man toks vat ir taip negali būti, ne, tu dabar čia taip užsidėk arba tu taip darysi, ar ne, bet nėra ko čia veikt, žiūrėk visi vat per ką aš dariau ir su dukra labai, ar ne, jinai labai sunkiai ėjo į į pas kitus žmones, labai norėjo gimtadieniui eiti, tai labai būdavo sunku, ištikdavo tiesiog.

1:03:52 Speaker 1 Ir aš nusipykdavau, nu pažiūrėk, ar ne, nu nėra čia ko bijoti, nu tiesiog tu tai turi daryti drąsiai, mes neleidžiam net bijoti, nes nėra ko bijoti. Tai ką aš jau sumtariu, tai tu bijok, o tu bijodamas daryk. Ir tai yra labai skirtingai, jie reaguoja iki šiol. Tai vat, kai mes išmokom vaikus, o tu jausdamas daryk. Tu visus jausmus gali jausti. Tai va čia dar ne visada jie skirtingi, tas jau ten jautrumas, bet skirtingai auginamas jau ten.

1:04:22 Speaker 2 Bet kaip dabar mums nesijausti, kurie buvom užauginti tarsi būtumėm nejautrūs, nu ne ne tie itin jautrūs. Tai kad nesijausti, kad jau mes nepataisome. Tai mums tiesiog vat ką aš išgirdau ir kas man nu labai surezonavo, kad jauti, bet vis tiek daryk. Taip. Jauti ir darai. Ir tu gali labai daug dalykų padaryti jausdamas. Nes nu, tai yra aš patilpdama ant scenos, aš visada bijau.

1:04:48 Speaker 1 Visą eidama į visus, bet aš visada bijau. Aš irgi. Bet darai. Visą naktį sapnavau. Taip, aš lygiai taip pat. Galvoju, aha, kaip čia ką reikia. Bet čia tas ir yra, kada tu supranti, tu bijai, bet tu daryk. Tu su baime gali padaryt labai daug dalykų. Vėl klausimas, ar tai baimė, ar jau dulys?

1:05:09 Speaker 1 Mes čia susipainiojam ir tai kartais nėra baimė jokia. Tai kartais yra didžiulis jaudulys, kaip viskas vyks, analizavimas, bet nebūtinai baimė. Bet mes tą jausmą, nu tarsi kažkaip jį reikia pavadinti, pavadinam baimę. Pavadini baimę, vadinasi turi bijoti. Bet jeigu mes jį pavadinsim jauduliuku, kitaip bus jau jaudinasi ar bijau? Nu, kur jausmas stipresnis bus, ar ne? Jaudantis normalu, bijoti, kas aš per bailys, ar ne?

1:05:39 Speaker 2 Tai va, taip mes susimasčiau dabar apie tą jaudinosi ar bijau, kad jaudintis, nu tarsi visiškai normalu bijot. Kažkaip mes, nu, išmokę suplakti tuos jausmus į vieną, atvilkti po vienu ir baimė gal baisesnis dalykas yra ir gal dažniau įvardinam, dėl to renkamės, kad bijau, o jeigu pakeistumėm tikrai jaudinosi, nu atrodo daug lengvesnis toks krūvis iš karto tampa, kad.

1:06:08 Speaker 1 Tas pats kaip su pykčiu, kai ypatingai gaitingiau trūksta, atrodo labai stipriai jauti, ar ne, kad visų kūnų tu jauti, kad čia tu viskas, ar ne, bet ar čia yra pyktis, ar apsauga? Ar aš, ta prasme, ant ko aš pykstu? Ar čia iš tikrųjų pyktis, o gal tai yra pavydas? Net ne pyktis, o gal tai yra nuovargis mano? O gal tai yra hormonai? Apie ką yra tas? Ir kada tu įvardini tikrąjį? O geras.

1:06:36 Speaker 1 Nu jo, hormonai pasirodo. Geras tas mano vyras. Tiesiog šiandien mano hormonai ir nėra čia ko kabinėtis. Viskas palengvėja, ar ne? Tai vat, taip tu turi ką veikti su savim, bet kai išmoksti pažinti savo tuos kylančius jausmus, ar ne, tą pažinti, kas tam vyksta, tai labai įdomu yra gyventi. Eitiniam jautriam tikrai yra labai įdomu. Jie mato tikrai daugiau.

1:07:03 Speaker 1 Nu aš kaip sakau, nu negalima sakyt, kad nu vieni geresni, kiti blogesni, geriau ar blogiau, ar ne? Ne, nu visi mes esame žmonės. Bet kai tu priėmi nu vat šitą dovaną, kaip dovaną ir mėgaujasi tuo eitingu jautrumu, tai tu daug labai dalykų atrandi ir gali su jais nu išgyventi nuostabų gyvenimą.

1:07:25 Speaker 2 Aš vis dar nešiojuosi tą kaip mintį. Kad itin jautrumas yra dovana, nes kol kas ką jaučiu, tai tikrai jaučiu dalykus galbūt su kuriais turiu pradirbti, kad čia kaip ir ne pats geriausias lietuvių kalba žodis, bet labai gerai nu parodo tą veiksmą, kad juos išbūti su jais, prisijaukinti kažkaip, nes man

1:07:55 Speaker 2 Jeigu seniau galvodavau, kad nu va, atradau, dabar išspręsiu ir nebeliks, dabar jau supratau, kad nėra tokių dalykų, kas nebelieka. Jie visi realiai būna, tik su jais išmoksti būti. Tai vat, kai galvojau, kad nereaguosiu, tai supratau, kad reaguoju, tai galiu reaguoti ramiau. Galiu lengviau išbūti su tuo, bet dovanas žmogiškai yra labai mėgti nuvertinti, kad tai, ką mes turim, kad tai nereikšminga. Bet, pavyzdžiui, va tas kūno jautimas, nu tai yra tikrai be galo didelė dovana. Aš vis dėlto galvočiau, nors kitas gali sakyt, kad ir prakeiksmas tame yra, nes aš galiu jausti tokius dalykus, kur gydytojai gali žiūrėti į mane ir sakyt, nu tai nenormalu.

1:08:45 Speaker 2 Kad taip neturi būt ir nu tas vėl, kad mus mes norim būt normalūs, o mums tarsi neleidžia būt tokiems normaliems, bet iš kitos pusės man tikrai kai aš jaučiu puikiai ovuliaciją, aš galiu pasakyt iš kurios kiaušidės man jinai vyksta nu nuostabus kūnas yra instrumentas, tai. Ir čia gali būti labai didelė, kad va tas dėl to mes paskui galim tokius žmones vadint gal hipochondrikais, kad o jie tai čia išsigalvoja, ką jie jaučia ir priklijuojam iš karto etiketę. Ir ta dovana tampa kaip prakeiksmas, kad mes tada nu nevertinam, bet nu kiek pagalvokim, gali padėti ar ten nepageidaujamo nėštumo, ar kaip tik planuoti savo taip vaisingumą visą. Nu tai yra

1:09:34 Speaker 2 Tiek daug dalykų, tik mes to nevertinam arba ta pati intuicija, ane, su saugumu, kur susiję, kad mes galim labai gerai jausti, kur mums nekišti nosies, arba kada mums pasitraukti iš to, bet mes tai laikom, kadangi jaučiam nepatogius jausmus tuo metu arba išsigąstam dar tame, nu, pastiprinam visą, tai mes galim laikyti, kad to dieve, tai čia net nesudėsti, kad čia yra dovana, kad mus apsaugo iš tos pusės.

1:10:02 Speaker 2 Tai čia kaip visada svarbus tas požio taškas, ar mes matysim pustuštę stiklinę, ar puspilnę stiklinę. Ir aišku dar iš kitos pusės, kas man kliūva galbūt ir ką aš tikrai girdėjau ir tik ir jūs girdėjot ir dar vis girdit, nes pas jus ateina ir klientai jaučiu ir skundžiasi, kad ko čia toks jautros. O tai.

1:10:23 Speaker 2 Ir va šitas, nu mane tai tikrai daro brokuota. Atrodo, kad nu čia jau su manim kažkas negerai ir tada mes pradedam, vat ir žmonės, kurie rašė, gėdintis to savo jautrumo. Ir aš, pavyzdžiui, dabar jau verkiu, tai aš gėdinuosi tų ašarų, nes aš galiu pradėt verkti išgirdus Lietuvos himną gėdant. Taip. Ir man, aš galvoju, aš bliaunu ir galvoju, Gintare, nu tu ir mižne.

1:10:48 Speaker 2 Taigi čia tik Lietuvos gyvenimas. Žiūrėjau Aurimo Valojevičiaus filmą kinotetrę. Pasikukčiojimais verkiau. Sūnus žiūrėjo į mane. Mama, ar tau viskas gerai? Gerai. Nu tai ir jau jau nebepatogu, suprantat? Vat buvo laikas, kai neverkiau ir tada atėjo laikas, kai jau tarsi leidau sau verkti.

1:11:12 Speaker 2 Leidi jausti.

1:11:14 Speaker 1 Bet tai nereiškia, kad nu verki visur ir visada, kad negalėsi priimti sprendimų, kad jeigu ten kur bus sunku, nes pavyzdžiui, kartais gali būti itin jautrus, nežinau, kada įvyksta labai sudėtinga situacija, kokia nors katastrofa, ar ne, nežinau, mirtis artimo žmogaus, nelaimė didžiulė, ar ne? Tai kas yra pastebėta, kad pavyzdžiui, itin jautrus ženkliai greičiau mobilizuojasi ir pradeda veikti, spręsti situaciją.

1:11:42 Speaker 1 Ir į juos tada žiūrima, kokie jie nejautrūs. Koks tu nejautrus? Kaip tu čia viską taip galėjai padaryti, ar ne? O tu tiesiog mobilizuojasi, tu viską uždarai visus savo jausmus, ką tikrai gali padaryti. Kai viskas sutvarkyta, va tada atsisėdama ir tada jau pradedama verkti, ašaroti, bet ką daryti ir tada kartais. Va taigi jau čia viskas praėjo. Taigi jau tiek, tiek laiko čia praėjo. Nu ko tu čia? Bet taigi viskas gerai baigiasi. Taip.

1:12:09 Speaker 1 Bet dabar aš jau leiskit jau dabar man visą kraną paleist, ar ne? Nes tai, ką aš turėjau išgyventi, mobilizuoti, aš išgyvenau, ar ne? Aš nu sutvarkiau. O kitiems tai atrodo, o kaip gerai, nu bet kažkoks atsirado, kuris viską paėmė ir ir padarė, bet kaip nejautriai, matai, aš tuo metu vat išgyvenau tą skausmą liūdesį, kaip žmonėms, o va jisai tuo metu kažkaip tai neišgyveno, dabar čia bliauna. Tai nu, kaip pasižiūrėsi.

1:12:38 Speaker 2 Su tuo dovanu. Tai vat aš dar iš kitos pusės, kur tie nu ko čia toks jautrus, tai aš suprantu, kad mes aplinkos nepakeisim, bet mum kažkaip matyt yra įmanoma sustiprinti savo reakciją į tą nu triggerinį komentarą, nes kiekvienas galim turėt skirtingus. Mane, pavyzdžiui, šitas tai nu tikrai iškinko dėl to, kad ne pati dar neįvertinot kaip dovanos. Taip. O kai priimsit ir sau pasakysit.

1:13:05 Speaker 2 O, pastebėjot? Taip, šiten jautri. Tai kai nesigėdinsiu to, o pradėsiu tuo didžiuotis. Taip, taip, aš šiten jautri, taip. Ir tada, kai jum pasakys, nu, ko čia tokia jautri? Taip, aš jautri. Mhm. Ir viskas. Ir triggerio nelieka. Taip, nes tai tampa mano dalimi ir ką priimi, tas tavęs neskaudina, nes tu žinai, kad tai tavo yra. Taip.

1:13:26 Speaker 1 Nes ir mokykloj labai dažnai dar tikrai būna ir ir ir ir mokyklos ir psichologų ir ir mokytojų. Tai aš sakai, nu, jis yra itin jautrus ir itin visi vaikai jautrūs. Ir tada tu žinai, kad nu toliau kaip ir nebėra ką sakyti jau, nu, nes nu taip, nu ką ką tu dabar čia jau bepasakysi. Nu taip sakai, aš kalbu ne apie tai, kad jautrūs, taip, mes visi jautrūs, bet yra itin jautrūs, ar ne? Tai čia tas pats, kai tu nu pasakysi, mano vaikas turi autizmo spektrą, ar ne?

1:13:55 Speaker 1 Ir sakytų tai mes visi jo turim visi turim spektrą nu taip mes visi turim kažkokią tai nu spektrą bet nu turbūt yra tam tikri dalykai kur ir būtent gali tas pats pedagogas labai stipriai padėti tam vaikui kuo greičiau pasijusti saugiam tai ir tas pats ar ne įvardinimas ir taip mano vaikas turi spektrą ar ne tai mes su juo ir elgiamės nu kitaip pakeičiam požiūrį kad tam vaikui būtų saugu toje aplinkoje išbūti ką mes aplinkinę ir turėtumėm na padaryti.

1:14:24 Speaker 1 Tai reiškia, kad užaugusią ir ten jau turbūt tenai reikės ten jau jisai išsaugęs ir jisai gebės dirbti ir labai profesionaliai, jeigu mes vaikystėj suteiksime visas tas šaknis stipres, kad tai, kad tu jauti, nėra nesąmonė, kad viską tu gali ištvert ir visi tie yra jausmai, yra normalūs jausmai, tai kai tu eini į jau išsaugusią pasaulį, tu įeini tikras.

1:14:46 Speaker 1 Ir yra tikrai labai daugiai ten jautrų žmonių, kurie yra ir ir ir aukštose pareigose, ir gebantis pasakyti tiesą, ir gebantis įvardinti, kaip viskas turi būti. Ar jie yra labai mėgstami? Čia kitas klausimas.

1:15:02 Speaker 2 Aha, nes visi mes norim būti dar labai mėgstami, patikti. Tai būti priimti. A, Jūratė, mūsų laida vis tiek jau eina į pabaigą. Gal yra klausimų, kurių aš nepaklausiau, bet kažkas yra svarbaus apie tą itin jautrų asmenį, o gal palinkėjimas kažkoks, kurį norėtumėt pasakyti ir pasidalinti.

1:15:26 Speaker 1 Dabar aš taip greitai, aišku, nesusigalvosiu visų tų klausimų, ar ne, bet ką aš visą laiką, nu, kas padeda, ar ne, ir ką labai, nu, svarbu pačiam tokį priimti, kad visų pirma leisti savo būtį itin jautri. Nebandyti savęs pakeisti ar padaryti neurotipiniu, na, ir nevadinti, kad aš noriu būti normalus, nes ir esi normalus. Eitingi autrus yra normalūs, visi žmonės yra normalūs, ar ne, atskirkime, nu, šitą dalyką, taip? Ir kad kada aš priimsiu savo eitingi autrumą, sugebėsiu sudaryti sau sąlygas neturėti papildomų dirgiklių. Na, nu, jeigu aš žinau, kad mane dirgina vilnonis mėgstinis, nu, tai nesirenka vilnonio mėgstinio, kad ir koks jisai būtų gražus, nesirenka.

1:16:10 Speaker 1 Tiesiog, ar ne, taškas, ar ne? Jeigu tave dirgina, nu, garsas, ar ne, užsidėk ausines. Jeigu vis dėlto nori ten eiti, nori būti ten, kur triukšmas, ar ne? Jeigu, nu, tave dirgina masė žmonių, nu, neiki tą Kaziuko mugę. O jeigu nori nueit, skirk sau laiko, kiek tu ten pabūsi, arba susikurb, ko tau tenais reikia, nes pasivaikščioti tau nereikia triukšme. Tai tave sekina. Arba jeigu, pavyzdžiui, būsi kažkokiam tai

1:16:40 Speaker 1 Net parodoji, kas labai patiks, kažkokiam konferencijoj ar ne, ir tą dieną tau bus viskas tvarkoj. Turi priimti, kad kitą dieną tau gali būti blogai. Ir tai nėra blogai, kad tu nesi kažkoks, nu, durnelis, ar ne, bet leisk sau kitą dieną. Pabūti vienas, nepabijoti pabūti vienam, ar ne? Kad išjausti ir išbūti su tais visais jausmais, ar ne? O tada ir informuoti ir kitus žmones, ko man reikia, ko aš noriu, ar ne? Ir pasakyt, viskas yra tvarkoj, mano pyktis, mano algaisys nėra apie jus, tai yra apie mane, aš esu sudirgus, aš esu pavargus arba aš esu alkana, alkanas itin biltrus išvis yra.

1:17:29 Speaker 1 Tragedija didžiausia, kas gali būti ar ne? Jisai gali būti piktas ir pasakyti bet ką. Tai kada mes va šituos dalykus pažįstam, gebam atpažinti savo fiziologiją, fiziologinius pojūčius, o juos atpažįstam, tiktais neleidžiam sau garsiai tai vardint, nors ir žinom, na, tai vat tada yra lengviau gyventi, lengviau mėgautis, lengviau brėžti ribas ir neprikabinti sau blogiuko etiketės, nu.

1:17:57 Speaker 1 Ta prasme, kai jau norim, kad aš blogas žmogus, tą savo garsą įsivartinkim, kas yra blogas žmogus. Ar aš tikrai aš patenku?

1:18:07 Speaker 2 Ačiū jums labai už laiką, kurį skiriat, už žinias, kurias atnešėt ir pratvirtinot. Ir labai vėliausiai, kad mūsų klausytojams, mūsų žiūrovams tai sukurs vertę ir bent vienas, kuris save priskiria itin jautriems, turės ką pasisemti iš mūsų pokalbio.

1:18:27 Speaker 1 O jeigu kyla įtarimų, ar aš esu itin jautrus, ar ne, tai Elena Aron atsivertus testą Tikrai jisai padeda nusistatyti ir kartais jisai ten jautrus sako darydami tą testą, bet tai visi taip jaučiasi. Ne, ne visi. Tai vat irgi pasidarius netgi tokia ramybė gali įeiti. A, tai aš esu įeita jautrus. Tai ačiū labai jums. Ačiū, kad buvai kartu šiame pokalbyje. Jeigu jis tave palietė, įkvepė ar tiesiog sukėlė įdomių klausimų, pasidalink komentaruose. Tavo grįžtamasis ryšys.

1:19:02 Speaker 2 Mums yra iš tikrųjų labai svarbus. O jei nori nepraleisti kitų epizodų, paspausk prenumeruoti. Ačiū tau ir iki kitų kartų.