#9 – Kaip tvariai numesti svorio: endobiogenikos požiūris į kūno svorį

0:00 Pašnekovas 1 Dauguma tarsi papuolam į tuos pasius, kad jo mes bendam save priimti, bet viduj vis tiek savęs nepriimam. Kortizoliniam svorio augimui yra būdingas riebalų kaupimasis pilvo srity, nes negalim išimti T hormonų ir padaryti jų blogiukais, palikę gyvenimo būdų įpročius nuo šaly. Mes dažnai bandom kažką paaiškint per vieną faktorių, žinai, surasti vieną kažkokį tobulą sprendimą. Nu va dabar aš

0:27 Pašnekovas 2 Eisiu į deficitą ir viskas bus gerai, žinai. Pažiūrėjo į mane, sako, nu bet Julija taip karvė. Nes aš prieaugau svorio. Nes nebūtinai tai, kad ten žmogus turi kažkokį antsvorį, turės atakos jo sveikatai.

0:41 Pašnekovas 1 Labas, aš esu Gintarė, o tu klausiai į laidos Endobiogenika, kurioje tyrimėme sveikatą ir laimę iš įvairių pusių. Nuo šiandien kalbėsime tema, kuri yra viena populiariausių visame pasaulyje, tai svoris. Žmonės visi ieško aiškių ir greitų atsakymų, kaip mityba, hormonai, emocinis valgymas, medžiagų apykaita, veikia svorį. Tai ne tik fizinė, bet ir psichologinė tema, nes svoris susijęs labai glaudžiai su tapatybe, kontrole, stresu, saviveriu bei pasitikėjimu savimi. O mano pašnekojus šiandien – mela mano kolegė, draugė, endobiogenikė, gydytoja Julija Soska. Labas, Julija. Labas, Gintare.

1:22 Pašnekovas 1 Nu šiandien mes ir vėl kalbėsim tema, kuri greičiausiai, nežinau, negaliu sakyt amžina kaip pasaulis, nes nesu tikra ar senoviai svorio tema buvo tokia aktuali, kokia ji yra aktuali šiandien. Ir man atrodo, tai yra tema, kuri yra neišsemiama, kiek apie tai bekalbėtum, visada atsiras klausytojų, kurie klausys ir visada atsiras klausimų, kurie

1:49 Pašnekovas 1 Bus užduodami ir į kuriuos reikės tų atsakymų. Tai labai noriu tave pakalbinti įvairiais aspektais, bet pirmiausia norėčiau pradėti nuo fiziologijos. Tai ar tu galėtum pasakyti, su kokiom problemom yra susijęs antsvoris iš fiziologinės pusės? Vat galbūt endobiogeninis požiūris, galėtumėm pradėt nuo jo, nes jisai nu tai, ką tu darai kiekvieną dieną.

2:14 Pašnekovas 1 Ir galbūt galėtum pasakyti iš pacientų, kurie pas save ateina, kurie ateina dėl svorio klausimų, kokios būna pagrindinės problemos susiję su tuo, kad žmogui yra lengviau priaugti svorio arba sunkiau numesti jį arba gal ir tas ir tas kartą. Išdalinsiu mus auditorijoj dvi puses, žinai, nu, vieni džiaugsis mano atsakymu, kurie kiti pasipiktins mano atsakymu, tačiau

2:42 Pašnekovas 2 Savo praktikoj, kai pas mane ateina dauguma turbūt moterų visgi, ne, žinot, meluoju, ir vyrų taip pat, tai dabar pagalvojus, kurie ateina ir skundžiasi, kad turi problemų su svoriu, bet tos problemos labiau yra emocinės. Nu, tai yra nepriėmimas save su tuo svoriu, kurį turim, jeigu mes kalbam apie antsvorį. Nes tikrai yra mažesnė dalis pacientų, bent jau kurie pas mane ateina, žinai, aš kaip irgi nesu

3:10 Pašnekovas 2 Na, turiu savo kažkokį imti pacientų, ne, ne, negaliu visus endobiogenikus atstoti arba visus gydytojus. Ir tikrai yra mažesnė dalis pacientų, kurie ateina su tikrųjau, su tikru nutukimu, kur jau gali kelt problemų sveikatai.

3:27 Pašnekovas 2 Tai aš sakyčiau, kad pagrindas būtent, jeigu mes kalbam apie tą didelį didelį nutukimą, kur jau kelia, žinai, daug sveikatos problemų, tai tą, ką mes vadinam dažnai antsvoriu, tai ne visada tikrai yra problema žmogui.

3:43 Pašnekovas 1 Ar žmogus nejaučia tokio?

3:45 Pašnekovas 2 Fiziologiškai. Nu, turiu omeny, kad tai sukeltų kažkokių sveikatos sutrikimų, jo.

3:50 Pašnekovas 1 Gerai, Julija, tai mums reikia apsispręsti kažkaip. Nes žmonės turi problemą, mato tai kaip problemą, ir jeigu mes norim jiems padėti susivokti tame, mes vis tiek turėtumėm atliepti tai, kas jiems yra aktualu. Nes jeigu specialistas sakys viskas su jumis yra gerai, žmogus jausis nesuprastas ir nepriimtas. Tai ką tu matai tokiu atveju žmogui, nesvarbu ar jisai iš tos emocinės pusės, aš nekalbu apie jau tuos nuokrypus, kai yra liga kaip anoreksija ir nepakankamas tas svoris ar artitos ribos. A.

4:24 Pašnekovas 1 Ką tu matai iš indeksų funkcijų, organizmo funkcijų indeksų? M, kas pagrindiniai galbūt, m, nežinau, blogiukai yra, galima įvardinti taip, kad žmogus patiria sunkumų labiau išlaikyti pageidaujamą svorį? M, jo, aš žinai dar dar noriu vat prie to pirmo tavo klausimo grįžt, nes man vat kol kol kol kalbėjom atėjo mintis.

4:53 Pašnekovas 2 Am, apie tą šiek tiek atskyrimą, ane, ar tai vat labiau emocinio, emocinis klausimas, labiau tai, kad žmogui sunku išbūt su tuo savo kažkokių galbūt kūno pokyčių įvykusiu, ane? Ar tai yra labiau apie sveikatos problemas? Tai turbūt tas klausimas, kuris pradeda atskirti, yra kam jūs norit numesti svorį? Ir gali būt dalis žmonių, kurie sakys, nes man nuo svorio yra

5:18 Pašnekovas 2 Pavyzdžiui, sunarius skausmai, nu aš negaliu taip judėti, kaip aš anksčiau judėjau, man vat apsunkina mano kaulo raumenų sistemą. Kitam tai gali būt, noriu reguliuot geriau savo cukrų ir man svoris maišo reguliuot cukrų. Galbūt gali ateit moteris, kuri sakys, nu panašu, kad man svoris trukdo pastoti. Tai tai yra viena, ane, dalis paciento, kita dalis yra, kuriems tai yra labiau emocinis diskomfortas. Tai va šitą klausimą, kai galvojam numest svorį, turim sau atsakyt galbūt.

5:45 Pašnekovas 1 Tada aš vis tiek šitoj vietoj manau, kad didžioji dauguma žmonių, nu mes negalim, žinai, aš suprantu, kad labai daug dabar randasi informacijos apie tai, kad turim būtent būti sąmoningi, turim priimti save tokie, kokie esam, bet ir dauguma tarsi papuolam į tuos pasus, kad jo, mes bandom save priimti, bet viduj vis tiek savęs nepriimam. Tai ir jeigu žmogui yra sunku, jisai patiria ten turi mažiau

6:14 Pašnekovas 2 Patinkant į sau svorį, tai gal galim tada grįžti ir prie to indeksų momento, su kuo tai yra susiję? Jo, tai va, tai kalbant apie indeksus, apie hormonus, sakykim, santykius, apie tai, koks kaip kūnas funkcionuoja, tai turbūt galima išskirti tris tokius pagrindinius hormonus, nu iš esmės jo, tris pagrindinius hormonus, kurie mums trukdo.

6:40 Pašnekovas 2 numesti svorį arba nulėmia, galbūt taip geriau pasakyt, nulėmia, kad mūsų svoris yra linkęs būt didesnis kažkiek tais. Tai pirmas yra kortizolis, tai yra streso hormonas ir kortizolis, jeigu jis ilgą laiką būna aktyvesnis, jeigu jo aktyvumo padidėjimas yra lėtinis, tai tada jisai pradės augint iš esmės svorį mums.

7:01 Pašnekovas 1 O ką dabar gali truputėlį specifiškiau pasakyti, ką reiškia aktyvumas lėtinis? Koks yra aktyvumas lėtinis?

7:07 Pašnekovas 2 Nu, kalbant apie indeksus, apie tai, ką mes matom, kad mes matom, kad kortizolio poreikis yra nuolatos padidėjęs pažmogų ir kūnas dar ir sugeba atsakyti tą nuolatinį poreikį. Na, pavyzdžiui, mes dirbam straipsnį darbą arba dirbam virš valandžius arba nemiegam naktimis ir tai gali lemti kortizolio aktyvumo padidėjimą. Mes

7:28 Pašnekovas 2 Na, tada turėsim ir to kortizolio aktyvumo požymius. Tai vat vienas iš jų yra kortizoliniam svorio augimui yra būdingas riebalų kaupimasis pilvo sriti, ypač tas toksai gal labiau, kaip sakoma, vyriškas obolio tipo tas nutukimas, ypač viršutinė pilvo dalis. Riebalai dažnai kaupiasi ne po odą, o ant vidaus organų. Tie patys pavojingiausi riebalai, visraliniai riebalai.

7:55 Pašnekovas 2 Ir didesnis svoris yra viršutinėj kūno daly, tai gali būt ir sprandas, ir veidas apvalus, bet galūnės yra labai plonūs. Tai čia toks tipinis kortizolinis svorio augimas. Tai čia yra vienas iš tų hormonų. Kitas hormonas, kuriuo sumažėjęs aktyvumas lemia svorio augimą, didesnį svorį, tai yra skydliaukė. Skydliaukės hormonų sumažėjęs aktyvumas, kuo jis mažesnis, tuo būna sunkiau.

8:23 Pašnekovas 2 išlaikyti galbūt kūno svorį arba numesti kūno svorį dėl to, kad skydliaukė bendrai aktyvuoja metabolizmą, aktyvuoja mūsų medžiagų apykaitę, tai kuo skydliaukė yra lėtesnė, tuo mes turim lėtesnę medžiagų apykaitę. Ir paprastai mes turim tada, aš čia supaprastinau šiek tiek, aišku, bet mes turim tada svorio kaupimą daugmaž visam kūne tolygiai plius minus, a ir dažnai yra skysčių susilaikymas, tokie ir burkimai, am.

8:52 Pašnekovas 2 Tinimai būdingi. Tai čia antras, reiškias, pirmas kortizolis aktyvus, ta silpnesnė, silpnesnio aktyvumo skydliauke ir trečias hormonas yra estrogenai. Kai estrogenai vyrauja, mes irgi esam linkę kaupti svorį dėl to, kad estrogenai yra anaboliniai hormonai, yra statybos hormonai ir tai yra pirmi hormonai, kurie pradeda pas mus kūnes statybą ir anabolizmo atsistatymą.

9:16 Pašnekovas 2 Tai kuo jie aktyvesni, tuo daugiau mus kūnas bandys turėt anabolizmo, daugiau statybos ir tai irgi gali. lemti a svorio didėjimą ir sunkiau numesti. O šitok trijų kombinacijai, kuriai būna neretai, tai tada ypač turbūt būna kombinacija. Bet tai čia gal labai svarbu, žinai, pastebėti, kad mes kalbam ne absoliučius hormonų dydžius, o apie santykinius, tai yra iš indeksų. Gal tu gali paaiškinti, kuo skiriasi vienas ir kitas? Jo, iš tikrųjų ir kai kalbu ir bandau tą vis grįžti. Aktyvumas, aktyvumas, tą žodį kartoti. Kiti santykis, santykinai dėl to, kad

9:50 Pašnekovas 2 Am, mums svarbu ne tai, kad absoliučiai kortizolio yra daug. Jeigu kortizolio absoliučiai yra daug, tai mes turim Kūšingo ligą. Tai mes irgi turėsim svorio augimą, bet mes jau turėsim endokrininę ligą. O kiekvienas iš mūsų turi tiesiog tam tikrą hormonų balansą, jam būdingą, santykį. Kortizolis, skydliaukės estrogenai, kiek jų yra, ir jie ne, neišeina iš normos ribų, jeigu vat mes normą, pavyzdžiui, parodytumėm tokią. Tai tie

10:19 Pašnekovas 2 Hormonai jie nėra kažkur iš tos normos iššokę, bet santykinai aplink tą tos normos ribose jie gali būt skirtingo aktyvumo tarpusavyje, jų santykiai bus pakeitę ir, pavyzdžiui, kortizolis bus aktyvesnis už skydliaukę, kortizolis skydliauke, mes turim svorio augimą. Jeigu mes apkeičiam kortizolis skydliauke, mes turim svorio kritimą.

10:38 Pašnekovas 1 O kas yra šiaip sveikiau? Ar aktyvesnė skydliaukė, ar lėtesnė skydliaukė iš tos pusės? Nes taip išeina tavęs klausant, kad žmonės, kurie yra lėkni ir kuriems per daug pastangų nereikia įdėti, tikėtina gali turėt aktyvesnę skydliaukę. Bet ar tai būtinai yra sveikiau? Kad gražu, tai faktas, bet ar ar sveikiau?

10:56 Pašnekovas 2 Nu žinai, grožis irgi yra labai santykinis dalykas, nes pavyzdžiui labai aktyvi skydliaukė gali gali lemti ir labai žemas kūno svorį ir tokį labai A sausą tą kūno sudėjimą, tai nu kažkam patinka, kažkam nepatinka, toks labai, žinai, sausas žmogus. Bet taip ir ta ir padidėjęs skydliaukės aktyvumas ir sumažėjęs skydliaukės aktyvumas gali turėti savo pasiekmių ir savo kažkokių sukelti simptomų ir jeigu labai užsilaiko, tai ir tam tikrų ligų sukelti. Tai tai yra abiem atvejais. Tai nėra, kad kažkas yra geresnis, kažkas blogesnis. Tai tiesiog

11:36 Pašnekovas 2 Skirtingas spektras, gal taip galima pasakyti. Nu, tobulam pasaulį mes norėtumėm turėt a normą, bet taip nebūna, nes mes gyvenam ne tobulam pasaulį. Mes gyvenam pasaulį, kur mes turim pastoviai nelatos adaptuotis, pastoviai keistis priklausomai nuo sąlygų. Tai jeigu mūsų kūnas svyruoja, jeigu streso metu skydliaukės aktyvumas didėja, o ta, kai mums reikia atsistatyti, skydliaukės aktyvumas nukritęs, tai yra normalu.

12:04 Pašnekovas 2 Tai yra taip, kaip funkcionuoja mūsų kūnas. Mes tiesiog kažkaip dažnai vieną pusę labiau priimam kaip gero, o kitą pusę labiau vertinam kaip blogo, kad jeigu skydliaukė aktyvesnė, tai čia gerai, jeigu skydliaukė mažesnė aktyvuma, tai blogai. Nes galbūt daugiau žmonių yra linkę turėti žemą skydliaukės aktyvumą, tai bendroj populiacijoj, tai dėl to galbūt taip.

12:23 Pašnekovas 1 O čia yra daugiau prigimtinis dalykas, ar tai, kaip mes su savo gyvenimo įpročiais pakeičiam? Kaip čia? Abu.

12:31 Pašnekovas 2 Iš esmės abu, nes mes galim ir labai daug nulemia iš esmės mūsų tėvų sveikatą, nu ką jie turi, genetiką kokią mums duoda, kokius polinkius mums duoda. Mamos nėštumas turi daug įtakos ir mūsų ankstyvi gyvenimo metai iš esmės turi daug įtakos, nes per tą laiką mes esam labai labai jautrūs ir labilūs, mes bręstam ir tikrai tai gali daug daug įtakos turėt, jeigu tuo metu mes išgyvenam kažkokias ligas sunkesnes.

12:58 Pašnekovas 2 Trauminės patirtys ir panašiai, tai visa tai gali mums pakeisti tai, ką mes turim, ir ilgainiui, aišku, mes galim ir nusivaryti savo skydliaukę žemiau arba aukščiau, priklausomai nuo to, kas su mumis vyksta. O tada dar truputėlį noriu paklaust, kokį vaidmenį vaidina nervų sistema, nes pavyzdžiui mano asmeninė pri nu patirtis yra tokia, kad aš tikrai turiu aktyvesnį kortizolį ir tai yra ne kažkas dėl stresinio darbo.

13:26 Pašnekovas 1 Tiesiog kaip suprantu dėl mano nervų sistemos, tai ypač didelio jautrumo ir galbūt kad aš juoguoju į tai, kas vyksta jautriau negu kiti, mano reakcijos kitokios, tai aš kaip suprantu nervų sistema tikrai vaidina nepaskutinei vaidmeniai. Čia labai tavo geras klausimas ir tikslus ir tai tikrai tai ką apie ką reikia kalbėt, nes hormonai apart to, kad mes turim tą prigimtinę kažkokią.

13:53 Pašnekovas 2 Prigimtinę atneštą balansą hormonų mes turim, a, mes turim kalbėt apie tai, kad hormonai taip pat, a, reaguoja į nervų sistemos pokyčius, nes jie mums tarnauja, ta prasme, kad jie mums padeda išgyventi, kai mes turim išgyventi, kai turim kažkokį stresą ir, a, kai nervų sistema aktyvuojasi, ji visada, ypač ta simpatinė nervų sistema, streso nervų sistema, sakykim,

14:18 Pašnekovas 2 Kai jinai aktyvuojasi, tai jinai visada prašys, kad kiltų skydliaukės ir kortizolio aktyvumas, tam kad mes galėtumėm, na, grubiai šnekant, mobilizuoti energiją ir pabėgti nuo meškos. Tai jeigu mes turim a ilgalaikį tą lėtinį simpatinės nervų sistemos aktyvumo padidėjimą, tai tokiu atveju mes galim turėti ir lėtinį tų hormonų aktyvumo padidimą, bet galim ir neturėti, priklausomai nuo to, ką mūsų kūnas sugeba, nes vienas žmogaus antankščiai.

14:45 Pašnekovas 2 A turi daugiau potencialo ir gali ilgą laiką turėt tą tokį didesnį aktyvumą santykinai, ane? Nervų sistema pakilo, antankščiai pakilo ir jie, reiškias, kartu eina, eina, eina. Kito žmogaus pakilo nervų sistema, antankščiai buvo, buvo ir nukrito, nes nebesugeba. O kito, pavyzdžiui, a antankščiai nekilo, bet skydliaukė labiau kyla, o trečio ten, ar kydlintas ten jautas žmogus pas mane, kortizolis labiau kyla, o skydliaukė mažiau kyla, kaip atsakas. Tai tai yra tikrai

15:12 Pašnekovas 2 atsakas į nervų sistemos aktyvumą ir kuo daugiau mes to streso turim, plačiąja prasme streso, čia nėra tiktai, kad kažkas atsitiko, bet tai yra visas krūvis, galbūt netgi geriau būtų sakyt, krūvis, kurį mes patiriam gyvenimo eigoj, dienos eigoj, tai visa tai turi įtakos šitiems hormonams.

15:28 Pašnekovas 1 Tai vat, ką aš galiu iš savo patirties pasidalinti žmonėms, kurie, kaip ir aš, galbūt neužgyveno tokią nervų sistemą su per daug stresuotais darbais ar panašiai. Su tuo krūviu, kaip tu sakei, bet kurie prigimtinai turėjo jautresnę nervų sistemą ir jie į pasaulį galbūt žiūrėjo, kad jisai nėra saugus ir mokėsi keisti savo požiūrį, tai pirmoj vietoj yra labai svarbu raminti tą nervų sistemą ir neskatinti pasirinkimais, kad būtų dar jautresnis jos atsakas. Tai aš kiek atsimenu tavo patarimus man, kurių aš tikrai neklausiau ir galvojau.

16:10 Pašnekovas 1 Šnekėk, šnekėk, aš darysiu taip, kaip man reikia, nes mokslininkai ir naujausiai tyrimai nemeluoja, čia kalbu apie šaltą dušą, kas ten dar, badavimą, protarpinį tame tarpe irgi badavimą, kad visa tai tiems žmonėms, kurie turi būtent jautresnę nervų sistemą ir to pasekoj pakilusį kortuzolį, tai galbūt lėtesnio ir skydliaukio ir dar galbūt ten estrogenų kokteilį tame tarpe.

16:39 Pašnekovas 1 Tai jiems būtinai reikia to nedaryt ir ieškot viską, kas nuramina, o neaktyvina nervų sistemą. O dabar žinai, terapeuta, ačiū, kad pasidalinėjai, labai labai svarbu tikrai. Tai jau ačiū tau, kad mane išmokė, nes jeigu nebūtų manęs to išmokius, tai nebūčiau galėjusi ir pasidalint, nes žinai, išmintis atsiranda per patirtį ir e.

17:03 Pašnekovas 1 Nepradėtum gerbti. Yra galbūt žmonių, kurie gerbia savo kūno ribas instinktyviai. Aš tikrai ilgą laiką laužiau savo kūną, nuskausmandama galbūt, galvodama, kad protą žino geriau negu žino kūnas. Tai tu tiesiog turi labai daug kantrybės, kantriai aiškinti, šimtą kartų kartoti tą patį ir leisti man klysti. Aš galvoju, kad tai yra vienas svarbiausių

17:29 Pašnekovas 1 pacientui jausmų, kai tavęs neteisė ir nevertina dėl to, kad tu darai kitaip, o kantriai laukia, kol tu subręsi ir išgirsi, ką tau sako. Tai čia tau ačiū labai. Ir žinai, dabar pakalbėkim dar apie estrogenus. Daugelis moterų tikrai galvoja, nu va, čia tas blogietis estrogenai, nes tikrai daug kas ir galvoja, va, sulauksiu menopauzės, jų nebeliks, tai ir nebeliks oro problemos.

17:57 Pašnekovas 2 Jo, būtų gerai, jeigu taip būtų. Aišku, plačiau. A, jo, bet vienas dalykas, kad šiaip gyvenimo eigoje, kai estrogenai vyrauja, mes turim daugiau polinkio į svorio augimą. A, tačiau, kai estrogenai pradeda kreisti, tai jie irgi gali sukelti svorio augimą dėl to, kad jie saveikauja su mūsų, su atomo hormonu leptinu. Ir kai estrogenai krenta, leptinas irgi krenta. Ir jisai krenta dėl to, kad leptinas, kai jisai mažesnis, tai jisai pavyko mums praauginti riebalą.

18:26 Pašnekovas 2 O estrogenams krentant mums reikia riebalo, dėl to, kad estrogenai yra aromatizuojami riebaluose ir po menopauzės riebalai gali veikti kaip, na grubiai šnekant, trečia kiaušidė, kur mes galėsim tų estrogenų sau biškį palikti, nes vis abi estrogenai yra irgi ne kažką blogą savijautą, tai dėl to, kad krenta estrogenai krenta liptinas ir gali augti svoris.

18:54 Pašnekovas 1 Bet nebūtinai. Bet nebūtinai. O nuo ko priklauso, kad tada kaip tos moterims žinot ir jos menopauzė vis dėlto, nes dabar nenoriu, kad išsigąstų mus klausančios, kad o Dieve, tai dabar jau bus menopauzė, tai kris mano estrogenai ir jau būtinai augs svoris. Nuo ko tai priklauso? Bet pirmiausia, jeigu svoris paaugs vienu, dviem, trim kilogramais, tai čia nieko tame baisaus nėra, nes tai yra sveika, tai yra sveika moters kūnui tikrai menopauzės metu.

19:22 Pašnekovas 2 Tai tikrai nesukelia nei sveikatos, nei kažkokių problemų.

19:30 Pašnekovas 2 Nuo ko priklauso, ar auks, ar ne, priklausys būtent nuo to santykio tarp hormonų. Vėlgi nuo tų pačių estrogenų skydliaukės santykio, estrogenų kortizolio santykio. Jeigu moteris turi polinkį turėt aktyvesnę skydliaukį, tai gal jinai netgi jos estrogenams klaikiai nukritus ten žemiau negu visos normos ir ir ir ir sukeliant jau ten ir, pavyzdžiui, osteoporozės kažkokius nereiškinius, moteris gali nepriaukt svorį dėl to, kad skydliaukė yra per aktyvi.

20:00 Pašnekovas 2 Tai šiuo atveju tas aktyvumas apsaugos kažkiek, o jeigu moteris, ne? Nu kaip jis apsaugos nuo svorio augimo, bet prisidės prie, pavyzdžiui, estoporozės susiformavimo. Aš žinau, man atrodo, geriau po akių kokį.

20:13 Pašnekovas 1 OK. Tai čia mano asmeninė nuomonė, kad geriau. Ar indeksuose galima matyti, pavyzdžiui, vat klausia mūsų moteris, kurios išgyvena per menopauzę ir, pavyzdžiui, galvoja, tai koks čia yra mano dabar tikimybė, į kurią pusę aš čia būsiu? Ar galima iš indeksų tą prognozuot kažkaip ir kažką pasakyti jau? Taip, tikrai galima matyt tam tikras tendencijas, ypač ne per vieną, gal per kelis tuos kraujo paėmimus ir stebint dinamikoj, ypač tą galima pastebėt.

20:43 Pašnekovas 1 O kelis tai turiu omeny galbūt tas sezoniškumo skirtumas, ane, kad pavyzdžiui, kad suprastumėm koks yra, kokia ta terpė prigimtinė to žmogaus arčiau, ane? Jo, tiesiog ne visada iš vieno kraujo tyrimo, iš vieno indekso gali pilnai nuspręsti koks yra žmogus, žinai. Nu čia tipo vieną kartą apmačiau ir viską apie tave jau žinau, nu. Nu taip nebūna. Julija, dar noriu tavęs paklausti apie genetiką. Tai pavyzdžiui, kaip ir minėjai, kad tarsi tėvų genetika turi įtakos mūsų svoriui.

21:12 Pašnekovas 1 Tai žmogus, kurio tėvai, pavyzdžiui, nu, giminiai yra tas didesnis svoris, galbūt antsvoris yra, ar jisai būtinai yra pasmerktas būti su tuo didesniu svoriu, ar vis dėlto gali savo pasirinkimais turėti mažesnį, nu, kad nebūtų antsvorio, sakykim.

21:33 Pašnekovas 2 Mano praktikoje vis tiek mes, nu, kiek aš sutinku tų pacientų. Tai visgi yra tam tikras polinkis tada turėti didesnį svorį, jo, turėti didesnį svorio augimą ilgainiui. Tai tas tam tikra polinkį mes paveldėm, bet nu priklauso vis tiek, nu kaip bebūtų, mes galim kalbėt ir apie hormonus, apie nervų sistemą, mitybą ir kiturias atakos. Pakalbėkim dabar apie mitybą.

21:57 Pašnekovas 1 Tai man Ne, taip nemėgstu iš tos temos. Bet pakalbėkim, gerai? Jinai tikrai svarbi, nes negalim išimti T hormonų ir padaryti jų blogiukais. Palikę gyvenimo būdų įpročius nuo šaly. Tai tada toks tarsi žmogus gali jaustis auka ir ką jisai bepadarys, nu vat jo tokie hormonai. O aš vis dėlto manau, kad mes kiekvienas turim galimybę pasirinkti.

22:19 Pašnekovas 1 Tai, ką gaunam, mes turim priimt, bet ko mes negalim, nu, mes galim, pavyzdžiui, ką tikrai keisti, mitybą, judesį, stresą, ane, miegą, kaip tokius dalykus, kurie yra tikrai svarbūs, kalbant apie svorį. Blogai išsimiegi, tada suvalgai tą energiją ir tada turi kalorių perteklių. Iš kalorių pertekliaus, nu, gali būti bele kiek ten kortizolio aiškinimai skydliaukės ir estrogenų, bet nu

22:48 Pašnekovas 1 Kalorių perteklis, nori nenori, jisai augins svorį. Lygiai taip pat, kad kalorių deficitas, žmogus neda neprivalgo pakankamai, jisai valgo per mažai, jo metabolizmas tada lėtėja. Ir jei jinai tą kovos didina kortizolį, tada ir natūralu, kad žmogus taupo visą tą energiją. Tai kaip tu manai, ar yra momentas, ko nepataisytų kalorių deficitas?

23:17 Pašnekovas 1 Aš kalbu ne apie drastiškus, o net jeigu ir drastiškas, tai ten ne daugiau kelių savaičių drastiškas, nu kalbu apie 500 kalorių deficitą tokiuose rėmuose. Tai ar yra ko nepataisytų su svoriu susijusiuose srityse kalorių deficitas?

23:36 Pašnekovas 2 Pasakysiu savo nuomonę, ne absoliučia tiesa. Manau, kad yra ko nepataisytų, nes nepataisys nervų sistemos veiklos. Ir jeigu mes eisim į deficitą, o tai kaip kaip tu teisingai ir sakai, kad mes negalim visą laiką būt deficite, taip 100%. Tai tokiu atveju mes grįžtant iš deficito grįšim į svorio auginimą dėl to, kad mūsų nervų sistema vis tiek reikalaus to pačio kortizolio, reikalaus energijos, tam kad netgi taip užgyventi jinai bus pavoju, nebus nebus saugumo jausmui. Ir manau, kad tai vis tiek a

24:11 Pašnekovas 2 gali nusverti bet kokį kalorijų deficitą, nu ne bet kokį, ta prasme, jeigu ten nevalgysis visai ne kados, bet tai žinai, tai jau nėra a sveikas visiškai tas svorio kažkoks metimas. Tai manau, kad kas liečia ar visus, tai ne visus, ne visus gali sutvarkyt. Aš žinai, manau, kad va šitoj vietoj galbūt daugiau yra problema ne pačiam kalorijų deficite, nes aš manau, kad tikrai kalorijų deficitas suveiks visiems iki vieno, bet

24:38 Pašnekovas 1 Po to, ką žmogus darys po to. Tai jeigu tas žmogus, nu vienam greičiausiai, jeigu tu turi jau nelabai gerus įpročius mityboj ir visi žinom, kaip vadauti, ane, nes paprasta nevalgyti ar valgyti mažiau yra gerokai paprasčiau negu valgyti taip, kad patenkinti kūno poreikius. Tai vat šitoj vietoj tiem žmonėm, kurie neturi tų teisingų įpročių, kaip

25:05 Pašnekovas 1 Valtymo pakankamai užtikrinti, reguliarus valgymas, vėlgi apie ką esu pati daug kalbėjusi. Tai šitoj vietoj taip, aš tikiu, kad žmogus tik didins savo kūno blogą patirtį ir jam su laiku vis bus sunkiau ir sunkiau ir kūnas nenorės atidavinėt, nes jis bus amžinoj, kovos būsenoj, kad ir vėl prieš mane smartauja.

25:27 Pašnekovas 1 Bet jeigu žmogus šiais laikais yra tikrai daug pagalbos ir ir mes esam ir Kalbinė ir Martins ir Sandra esam Kalbinė, kur tikrai žmonės ir be jų dar yra daug, kiekvienas gali rasti, kas jiems rezonuoja. Ir tą darydami su pagalba, mokydami žingsnis po žingsnio, kaip ugdytis tuos gerus valgymo įpročius, aš manau, kad jie išmoktų išbūti ir toj gerokai ilgesnei, kur turėtų trukti ta fazė.

25:56 Pašnekovas 1 Jau valgymas pagal kūno poreikį, kad nenumažina. Bet aš sakyčiau, kad tada turėtų būt pradžia ne deficitas, o pradžia turi būt išmokti valgyti ir tada jau eiti į deficitą. Tavo geras pastebėjimas. Manau, šitoj vietoj tik žinai, nežinau, kaip tau, tu irgi turėjusi asmeninę patirtį su svoriu ir ir tikrai ta išmintis atėjo ne veltai tik dėl to, kad ta patirtis buvo. Žmonės, kurie yra nepatenkinti savimi.

26:24 Pašnekovas 1 Kur jiems kliūva tas svoris, jie nenori laukti labai retas, kuris sutiks palaikyt mažą deficitą, kad tai būtų sveikatai palanku ir norės mokytis eigoj. Dauguma nori va čia ir dabar numesti, nes jiems reikia rezultato. Dabar nesvarbu per kiek jie priaugo, bet svarbu, kad rezultatas būtų čia ir dabar. Taip irgi yra, bet nu ta prasme aš aš noriu pasakyt, kad tas saugumas galbūt kūno yra pirmoj vietoj.

26:52 Pašnekovas 1 O tada jau pritariu tau, nes aš galvoju, kad čia jau iš tos fiziologijos mes truputėlį pereinam į psichologiją ir manau, kad nu psichologinis momentas, kalbant apie psichologiją, mes negalime limnuot ir mūsų galbūt giminės patirties arba, kaip sakyt, tautos patirties, kur vis tiek karai, kurie buvo, jie paliko pėdsaką kolektyvinei pasąmonėj.

27:20 Pašnekovas 1 Ir kad gyvenom nepritekliui, kad maisto nebuvo visada ir tas noras galbūt prisėdus prisivalgyt, nes rytoj galbūt nebebus, nes nu daug kas sako taigi va mes pertekliui gyvenam, taip šiandien dienai mes turim visko per daug, bet ta kolektyvinė patirtis aš manau nu jinai aš negaliu moksliškai pagrįst tokių dalykų, bet intuityviai jaučiu, kad tai yra teisinga ir kad jinai mus stipriai valdo, mūsų pasirinkimus valdo.

27:50 Pašnekovas 2 Kad tu manai apie tai. Mes dažnai bandom kažką paaiškint per vieną faktorių, žinai, surasti vieną kažkokį tobulą sprendimą, nu va dabar aš eisiu į deficitą ir viskas bus gerai, žinai, arba ten dabar aš nueisiu pas endobiogeniką, man paskirs mikstūrą, aš pradėsiu vartoti, mano hormonai susireguliuos ir viskas man bus gerai ir svoris tas pradės kristi. Tai mes negalim tikrai surasti tos vienos priežasties, nes jų yra daug, tai yra kompleksinis dalykas ir

28:18 Pašnekovas 2 Tikrai viena dalis, aš irgi tau nu visiškai pritariu, kad viena iš tų dalių yra mūsų protėvių a

28:27 Pašnekovas 2 patirtis, kaip gyveno mūsų močiutės, ane, ir tikrai aš manau, kad daugelis atpažins su save, kad močiutės labai norėdavo, kad pabaigtumėm maistą ir kad biškį būtumėm didesnio kūno svorio, nes mano močiutė, pavyzdžiui, labai a mėgdavo, kai man pradėdavo skruostai ant nosis eit, tai sakydavo, kaip gerai tau skruostai ant nosis, pagaliau pradėjo, žinai, lįsti, nes jai vat buvo labai svarbu tas toksai pamaitinimas, nes nu tikrai

28:53 Pašnekovas 2 Kai išgyveni savo gyvenime, nepritekliu, kai išgyveni tuos tokius

28:59 Pašnekovas 2 Tokias traumines patirtis. Tai ilgainiui tai turi įtakos ir tam ir ir genetiškai aš manau, tai turi įtakos ir kažkokiais, na, nepabigiosim pasakyt, galbūt energetiniais dalykais, dvasinės, nu, iš dvasinės tos pusės, gal nemoku paaiškint. A ir tiesiog perduodant tuos įpročius, kaip ką mes matom, kaip yra kalbama šeimoje apie maistą ir panašiai, bet čia kaip tik su Sandra kalbėjot.

29:28 Pašnekovas 1 Taip, tai apie tai nu mes per daug ir nelysim. Aš žinai, ką norėčiau paliest šitoj vietoj, apie kūno pozityvumo kultą ir aš kaip iš vienos pusės manau, kad ir tu man pritarsi, kad niekas tarsi neturi teisės vertinti, kaip mes atrodom. O socialinė visa medija jinai mirga tarsi nuo tam tikrų standartų, nuo tokių postų, kaip

29:55 Pašnekovas 1 Buvimas ten lieknu, jaučiasi tarsi būdamas stambesnis, jau tu netenki kažko ir nori nenori ta informacija, kuri yra transliuojama nu tikrai plačiai ir jos daug ir dar dietų ta visa kultūra, jinai palieka apie atsaką galvoj. Kaip tu manai, ar turi teisę vat žmonės vertinti kitą? Ir sakyti nu net jeigu yra tikrai antsvaris, matom tikrai antsvariai. Ar turi teisę komentuoti kažką, ar vis dėlto tai yra kiekvieno žmogaus teisė būti, koks jisai yra?

30:38 Pašnekovas 2 Aš čia net įtraukiu, žinai, ne tai, kad kiek svetimus, kiek artimuosius, nes dažnai mes iš mamų galim girdėt, iš ten artimų draugių, nu tu čia jau pasitaisys, jau susiimk ten, nu tokius pasakinius net. Ar aš asmeniškai norėčiau, kad man kas nors sakytų, tai ne. Aš turiu veidrodį ir aš matau, kaip aš atrodau. Ir aš žinau, ar aš prieaugus svorio, ar aš numetus svorį, ar man su tuo gerai, ar man su tuo blogai, aš tą, nu ta prasme, sau viduj žinau. Ar aš noriu tą girdėt, aš tikrai nenoriu to girdėt.

31:08 Pašnekovas 2 Aš kai įstojau į universitetą, išvažiavau į Kauną studijuoti ir vieną kartą grįžau į Vilnių ir turėjom tokį kažkokią šventę buvo pas močiutę ir atvarė mūsų kaimynė. Šiaip labai faina viskas su ja gerai, mes su ta bendraudavom ir iki šiol, ta prasme, aš kai ją pamatau labai džiaugiuosi, nes tai visa vaikystė, bet jinai užmetė tokį vieną komentarą.

31:37 Pašnekovas 2 Pažiūrėjo į mane, sako, nu bet Julija taip karvė. Nes aš priaugau svorio. Nu, tokia paprasta moteris, žinai. Nes aš tikrai priaugau. Man buvo dilis stresas, kraustymasis į Kauną, studijos, kalbos barjeras. Buvo tikrai daug tų priežasčių. Mano kortizolis tada tikrai didėjo. Dabar žiūrint į tas nuotraukas, aš matau tokį aiškį kortizolinį, žinai, išvaizdą tuo momentu.

32:02 Pašnekovas 2 Ir

32:06 Pašnekovas 2 Nu nebuvo faina taip užgirsti. Ir tai buvo nereikalinga, nes ta prasme, aš žinau, kaip aš atrodau. Am, ar tai buvo, ar tas mūsų komentaras, nu ne tiktai mano tas atvejis, bet bendrai, kai mes kalbam su kituo žmogum ir norim pasakyt kažką apie kūną, ar tai yra, jo, ar tai yra jautrus, kokia mūsų intencija tą pasakyt, ar čia tipo rūpestis mūsų, ar kas, žinai.

32:33 Pašnekovas 1 Aš žinok esu susidūrus tokia situacija, atsimenu po antro vaiko gimdymo ir ten tikrai buvo ir komplikacijos, viską ir mano mama kaip tik buvo atskridusi, žinai, pas mus ir jos reakcija mane pamačius buvo, o Dieve, nu kas tau yra, nu ta prasme, nes pas mane visai svorio, nu susiimk. Aš galvoju,

32:55 Pašnekovas 1 Taip, jinai žinai tikrai tą sakė ne iš piktos pusės, nes aš tikiu, kad jinai šventai nori, kad nu vaikas jos nu atrodytų gerai, bet taip tuo metu man irgi buvo tai labai nemalonu, tiesiog galiu suprasti, kad ketinimai intencija buvo gera ir žmogus tiesiog nepagalvojo, ne nefiltravo savo kalbose ir tiesiog sakė ką galvoja, bet kad tai yra nemalonu, tai yra tikrai nemalonu, nes kaip tu ir sakai.

33:23 Pašnekovas 1 Aš žinau ir aš mielai būčiau kitokia, bet negaliu būt kitokia. Tiesiog vat tą akimirką esu tokia, kokia esu. Tai tokie komentarai, jo, jie tikrai išlugdo.

33:37 Pašnekovas 1 O tada iš kitos pusės. Kaip specialistė vis tiek sveikatos priežiūros, kaip manai, ar sveikatos priežiūros specialistas turi pareigą atkreipti žmogaus? Jau mes kalbam ne apie teisę, o apie pareigą. Atkreipti žmogaus dėmesį į antsvorį, kai mes kalbam, kad ir nedid, nedidelį dar ten nėra gal pripažintas antsvoris, bet jau tas KMI indeksas.

34:03 Pašnekovas 2 Čia atskira tema, kai va įeina į šitą irgi būtinai. Bet vėlgi, aš manau, kad priklauso nuo to, ar tas svoris tikrai turi įtakos to žmogaus sveikatai. Nes nebūtinai tai, kad ten žmogus turi kažkokį antsvorį, turės įtakos jo sveikatai. O nuo ko tai priklauso? Kaip sužinot, ar turi įtakos sveikata, ar neturi? Tai iš esmės reikėtų įvertint visą žmogaus gyvenimo anamnezę, kaip jisai valgo, kaip

34:29 Pašnekovas 2 Ko ko kokie šeimos, kokios lygos šeimoje ar yra kažkokios rizikos turėt, kokie yra kraujo rodikliai, ane? Indeksus tuos pačius mes galim vertint endobiogeniškai. Tai visa tai vat pasiimt visumą ir tas spręst, ar tai tikrai yra svarbu. Nes nu ne visada svarbu. Mes neturim taisyt absoliučiai visko savo gyvenime. Nu ta prasme, neturi žmogus visur turėt tobulumą.

34:53 Pašnekovas 2 Nu, bet, pavyzdžiui, yra yra jokių lėknų žmonių, ane, kurių turi ten vidinių riebalų ir kurie tie vidiniai riebalai turi, nu, žalą, daro žalą organizmui. Tai, tai va, būtent, pavyzdžiui, endobiogenikoj, kai mes kalbam apie antro tipo cukrinį diabetą, mes turim antro tipo cukrinį diabetą, trys atskirus tuos tirainos vadinamus, tas hormonų balanso ypatumus, terpės. A,

35:18 Pašnekovas 2 Kurios gali lemti antro tipo atskrinių diabeto išsivystymo. Ir vienas iš jų yra klasikinis, kai žmogus yra linkęs tiesiog ir privalgyt daug sau to cukraus apykaitos sutrikimo. Ir yra kitas variantas, kur tai yra visiškai nesusiję su mitipu.

35:33 Pašnekovas 1 O su kuo tai būna susiję? A, tai yra su nervų sistemos aktyvumų. Nu prašom, mes vėl grįžtam prie nervų sistemos. Kuri pasirodo yra, nu man bent jau žiūrint. Visada jaučiau, kad jinai yra svarbiausias, svarbiausia delionės detalė ir kad hormonai jie tikrai svarbūs, bet bent jau aš su kuo susiduriu, kad tikrai ta nervų sistema man yra aukščiausias prioritetas. Čia iš tikrųjų yra tas svarbus tas požiūris, nu, tai, ką tu sakai, tai yra svarbus požiūris, nes tikrai mes galim

36:12 Pašnekovas 2 Keliais lygiais matyt tą sveikatą ir tuos sutrikimus, tai vienas yra simptominis, man skauda koją, aš einu kažką su savo koja daryt, žinai, kad jos pagyretų, tai gali būt sisteminis požiūris, tai mes vat ką mes darom endobiogenikai, mes žiūrim hormonų, hormonų, kaip sistemiškai viskas funkcionuoja, kaip nervų sistema funkcionuoja, kaip turi įtakos hormonams, kaip hormonai medžiagų apykaitė ir visą tai sistemiškai žiūrim ir yra holizmas. Holizmas yra, kai mes žiūrim, kaip mes, kaip sistema.

36:40 Pašnekovas 1 funkcionuojam toj aplinkoj, kurią mes turim, o ta aplinka turi daug įtakos mūsų nervų sistemoj. Bet žinai ką dar noriu labai atreflektuoti, tai tarsi ir nesusijęs su mūsų šios dienos tema, bet ką tu pasidalinai, kad vertinam ir šeimos istoriją, kaip vat kokios ligos ten yra, ar kenkia tas svoris.

37:02 Pašnekovas 1 Dėl pareigos, kai kalbėjom ir prisiminiau Brius Lipton podcastą, kurį visai neseniai klausiau, ir jame jisai sako, kad vienas blogiausių dalykų, kad mes pirmiausiai esam kaip mašinos. Į kurias yra instaliuotos tam tikros programos. Jisai be proto daug kalba apie epigenetiką ir kad genų rinkinys, tai nieko nesako apie tai, ką mes turėsim iš ligų, sveikatos pusės ir panašiai. Ir pagalvoju, nu kad čia irgi gali būt toks savotiškas programavimas, kad o mano tėvai ten stambesni, tai ir aš būsiu stambus. O ten mano tėvai turi cukrint, tai ir aš jau didelė tikimybė, kad turėsiu.

37:40 Pašnekovas 1 Tai toks nu konstruktas, kurį aš manyčiau, kad verta pagalvot ir ir galbūt suprantu, kad už to stovi stovi ir mūsų įpročiai, nes tikėtina, kad toj šeimoj yra nusistovėję tokie įpročiai ir tie įpročiai formuoja mus kaip žmogų, bet kad tai neturėtų būti tiesa, kurią mes besąlygiškai tikim, nes ką jau ką, bet įpročius tai mes tikrai galim pakeisti kiekvienas.

38:03 Pašnekovas 2 Tame yra tiesos, bet nesakyčiau, kad tai 100% taip veiktų, žinai, dėl to, kad am Praktiškai, kai matai pacientus ir kai matai tą tokį, nes mes kartais matom iškreiptą tą vidinį terpę, tą iškreiptą tarainą, pavyzdžiui, dėl streso, dėl kažkokių tais išgyvenimų, traumų ir taip toliau. Ir kartais mes matom tokį prigimtinį to žmogaus tarainą, nu, jeigu taip galima išsireikšt. Ir kartais tu matai tą žmogų su tuo prigimtiniu ir tą jo vaikus su tokiu pačiu prigimtiniu tarainu. Ir mažus vaikus, kurie dar neužgyveno, žinai, sau kažkokių

38:37 Pašnekovas 2 kažkokiais įpročiais, sveikatos problemų, žinai. Tai vis tiek tam tikras tas polinkis jis yra paveldimas, bet mes galim, nu, ne visada žmogus paveldė iš savo tėvų, kartais iš senelio, iš kažko tais toliau, tai kartais mes labai skiriamės nuo savo šeimos, tai irgi gali būt. Aš, pavyzdžiui, iki šiol žiūriu į savo tėvų tuos tyrainus ir bandau nuspėti, kurią čia pusę aš labiau nusuksiu, ar į mamos, ar į tėvo. Pasirink, kuris gražesnis. Aš noriu į tėvo.

39:03 Pašnekovas 1 Tai dėl grožio, bet dėl ligų šeimos. Tai taip, tai aš turiu omeny gražesnis ta pačia prasme, žinai. O tada dar pakalbėkim. Tai mama neišeis, žinai. Tai mama šitos dalies prašau nežiūrėt. O jeigu rimtai, tai pakalbėkim dar apie KMI indeksą, kuris iš tikrųjų, nu. Aš galiu suprasti medicinine prasme, kad reikia kažkokių normų, į ką įdėti žmonių, žmogų, kad pamatuoti, kad bet tu žemiau normos, tu normai ar aukščiau normos. Bet kiek jisai atspindi realybę.

39:41 Pašnekovas 2 Ne 100% tikrai ir pagal tas tendencijas pasaulyje dabar kaip ir po truputį galbūt nueina mano to kūno masės indekso vertinimo, nes tikrai gali žmogus turėt labai daug raumenų, nu paimt kokį nors sportsmeną, ane, kuris turi, nu nežinau, powerliftingu užsiima, tai jo kamai bus, nu ta prasme, nutukimas jam, bet jam nėra nutukimo, nes tai yra raumenų. A kitas dalykas svarbu, kur yra pasiskirstyti tie rebalai.

40:07 Pašnekovas 2 Ar tai yra tie vat visceraliniai, kur kalbėjom, ant vidaus organų tie pavojingiausi riebalai, ar tai yra paodiniai riebalai? Paodiniai riebalai yra daug mažiau pavojingi negu visceraliniai riebalai. Šlaunyse susidarę riebalai yra daug mažiau pavojingi negu pilvo srities riebalai. Tai vėlgi, jeigu moteris po, nu po menopauzės, toli tokia man tema, žinai, priaugina ant šlaunų sau svorį, nu tai nieko baisaus, tai neturės atakos labai daug sveikatai.

40:34 Pašnekovas 2 Tai vėlgi, bet galbūt kažkoks KMI šiek tiek bus į ten jau su antsvariu, ane? Am netgi dabar vertinant metabolinio sindromo tą riziką, ne tik dabar, bet jau kai dar kai aš dar dirbau šeimos gydytoja, tai vertindavo apimtį pilvo, žiūrėdavo kokia yra pilvo apimtis, ane, pats KMI ir nuo to priklausydavo, a, ar šis veiksnys priskaičiuojamas į rizikos veiksnius konkrečiam žmogui, ar tai šiuo momentu nėra žmogų rizikos veiksnys.

41:03 Pašnekovas 1 Tai čia galėtų būti kaip, nu gal ir yra geresnis, geresnė priemonė tada nustatyti, identifikuoti, ar žmogus gali turėti sveikatos problemų, ar jam reikėtų ieškot kažkokio sprendimo jau, ar vis dėlto dar viskas normoj. Man ta norma iš savęs, žinai, labai kliūva. Kalbant apie svorį, tai gal tu turi gi vis tiek savo asmeninę patirtį, kad

41:30 Pašnekovas 1 Taip, ką aš noriu galbūt pabrėžt mūsų klausytojams, kad iš tavęs eina labai didelis savęs priėmimas ir toks transliavimas socialiniuose tinkluose, kad gali būti visaip ir kad taip, kaip yra, yra gerai. Ir kažkada žinau, kad tu turėjai svorio per mažo svorio problemas ir iki to neatėjai per vieną naktį va to suvokimo.

41:58 Pašnekovas 2 Kad tokia kokia esu ir mano kūnui reikia tokio svorio. Gal tu gali pasidalint tą savo kelionę, kaip tu į kitą įėjai? Na, kaip minėjau, kad kai pradėjau studijuoti mediciną, kai išvažiavau, tikrai buvo didelis adaptacijos, tas didelis stresas, buvo didelis adaptacijos poreikis, tai tada buvau prieaugus svorį, e, svorio ir

42:23 Pašnekovas 2 Tikrai jaučiausi ne, nu, jaučiau nepasitenkinimą tuo, kaip atrodau, man nebuvo jauku savo odoje ir aš pradėjau mest svorį ir mečiau pradžioje taip labai gražiai, vat su sportu galbūt labiau, nu labiau pakankamai gerai sekėsi, gal kokius ten šešis kilus buvau ten numetus, žinai, taip. Bet kažkuriuo momentu tai ne tiktai dėl, manau, dietos kultūrų ir išvaizdos ir taip toliau, daugilesni dalykai, kurie vyko.

42:50 Pašnekovas 2 Aš na turėjau ir valgymo sutrikimą ir buvau numetus tikrai labai daug daug svorio ir nu amenorėja buvo, menesinė nebuvo, nu toks jau ta prasme liguistas tas visas kūnas buvo. Ir va koks vertinimas. Ir man tikrai užtruko ilgą laiką, kada aš galėčiau iš to išeiti. Tai virš 10 metų.

43:19 Pašnekovas 2 Darbo su priėmimu ir

43:26 Pašnekovas 2 Per tą laiką, kai aš jau, reiškia, buvau susitaikius, nu, ta prasme, tada, kai aš jau buvau susitaikius su tuo savo kūnu ir jau buvau priaugus to svorio ir sveikatos problemos tos, reiškia, susijusios su tuo per mažu svoriu buvo dingusios, paskui aš buvau priaugus svorį. Ir po nėštumo metu tai, aišku, tai jau gestaciniai tai ne, bet po nėštumo buvau priaugus svorio pakankamai nemažai.

43:54 Pašnekovas 2 Ir

43:58 Pašnekovas 2 Žinai, man turbūt didžiausias tas ta pagalba su tuo savęs priėmimu tikrai tai nėra, kad kasdien, žinai, tu pasižiūri į veidrodį ir galvoji, kokia aš graži. Kaip fainai aš atrodo, kad nebūna tų minčių, kad m, reikėtų susiimt, reikėtų čia numest, ten numest, čia pasitempt, žinai, reikėtų kažką padaryt.

44:16 Pašnekovas 2 Taip, ačiū. Bet tai a, kad tų minčių vis tiek jau ateina. Aš turbūt nėra moteris, kurioj tos tos mintys nebūtų atėjusios, žinai. per savaitę kelis kartus bent jau. Bet man visada padeda pagalvot, ar tai yra dalykas, ant kurio aš noriu įkvot savo energiją šiuo momentu. Ar nėra pas mane gyvenime įdomesnių dalykų negu mano svoris, kuris nėra nutukimas, kuris nėra, žinai, kažkoks problemą man keliantis.

44:48 Pašnekovas 2 Am, ir tikrai turiu gyvenime įdomesnių dalykų.

44:54 Pašnekovas 2 Ir aš sąmoningai rinkuosi tada nukreipt savo dėmesį į tuos dalykus, kurie šiuo momentu man svarbūs ir kurioms aš noriu eikvoti. Tai man šitas visada padeda. Čia, žinok, bet čia toks endobiogeniškas dalykas tikrai, nes endobiogenikoj yra tas visada klausimas, kur aš eikvoju savo energiją, ar aš pereikvoju, ar aš galiu sau leisti eikvoti daugiau energijos. Tai čia toks iš endobiogenikos turbūt išukdytas įprotis pagalvot apie tai. Aš žinai, bet

45:20 Pašnekovas 1 Tave aš klausiu ir man dar kilo noras parodyti mūsų klausytojams endobiogenikos galimybes iš kitos pusės, kad pavyzdžiui vat tu užsiiminai apie sportą ir tikrai daug kas girdi, kad nori ten numesti svorio, turi maitintis atitinkamai ar ten padavimai visokie ir sportuoti ir nu daugiau vis pageidaujama, tai.

45:43 Pašnekovas 1 Mes turim kiek galimybę įvertinti, koks fizinis krūvis žmogui tinka, tas pats, koks valgymo periodiškumas žmogui tinka. Gal tu galėtum daugiau apie tai?

45:54 Pašnekovas 2 Taip, tikrai galim tą daryt. Ir vienam reikia daugiau kažkokio aktyvesnio to sporto, kitam kaip tik labai aktyvus sportas, per daug kels kortizolį. Mažės skydliaukės aktyvumas, nes po sporto krenta skydliaukės aktyvumas, nebus pakankamas. Pakankamai greitai tas skydliaukės aktyvumas atstatomas ir bus labai sunku tą svorį iš tikrųjų valdyti ir daug sunkiau numesti tą svorį, kurį vat mes norim pageidaujam numesti. Tai vienam tikrai labiau pageidaujama kažkokių lietų praktikų, jogos, tai či cigūno, kur galima kvėpuoti ir ir ir per tą eiti arba tiesiog vaikščioti, ane? Reikėtų nenuvertinti iš esmės to vaikščiojimo. O kitam reikia tokio jau didesnio krūvio, kad kad palaikyt tą svorį. Tai mes tą galim tikrai vertinti.

46:39 Pašnekovas 2 Ir tas pats ir su maistu. Mes matom, ar žmogui labiau tinka valgyt ten du kartus, pavyzdžiui, tris kartus per parą, ar reikia tų dažnesnių užkandžių, bet mažesniais kiekiais pavalgyt. Tai tai visą viską tą mes galim matyt ir žinok, kaip tu pasakojai, kad surinkai ten irgi tų klaidų su savo, kaip čia pasakius, kūno priėmimu, su tuo reguliavimu.

47:07 Pašnekovas 2 Tai aš irgi esu surinkus visas klaidas įmanomas ir protarpinį badavimą, kuris man visiškai netiko. Aš nevalgiau pusryčių, eidavau į darbą ir tada mano cukrai, reiškias, šokinėjo ant kalnelių. E ir aš sportavau su labai dideliais krūviais, su labai geru reguliarumu ir a mano skydliaukė pasakė, viso gero, aš taip nenoriu funkcionuoti, man reikėjo mest tą tokį didelį sportą.

47:35 Pašnekovas 2 Tam, kad mano skydliaukė atsistatytų ir dabar ji yra daugmaž taip plius minus, jinai vis dar yra šiek tiek žemesnio aktyvumo, bet ne tiek, nu yra skirtumas čia ar čia, ane? Tai irgi per patirtį.

47:50 Pašnekovas 1 Julija, mūsų laida artėja į pabaigą. Aš tau labai širdingai dėkoju už pasidalimą. Tikiu, kad mes palietėm tik dalį tų klausimų ir didelės dalies net nepalietėm, nes nu kaip ir sakiau, svoris yra ta tema, kur galim diskutuot ir diskutuot. Bet gal yra momentas, kurį tu norėtum pasakyti žmonėms, bet aš tavęs nepaklausiu, o tu nuturėjai progos pasakyt, tai dabar būtų tas momentas.

48:16 Pašnekovas 2 Jo, tai vienas dalykas, gal aš tokius du dalykus norėčiau vat išskirt, tai vienas yra apie tą, ar verta įkvota energija tam, kam, tam, kad numest svorį, jeigu tai nekelia man kažkokių sveikatos problemų, netgi jeigu ir kelia, bet aš turiu gyvenime kažko įdomesnio, tai nu, aš visą laiką sakau, kad sveikata yra priemonė, o ne tikslas. Tai mes turim paklaust, ar tai yra verta mano energijos. Ir kitas aspektas, kad

48:39 Pašnekovas 2 Yra žmonių, kuriems yra lengviau numest svorį, kitiems yra sunkiau. Ir vieni gali labai daug numesti, o kiti už kiekvieną kilogramą kovos, kad numesti. Ir jie neturi tarpusavyje lygintis. Ir jeigu aš turiu, pavyzdžiui, polinkį turėt šiek tiek didesnį svorį ir aš numesiu iki tokios išvaizdos, kuri man vis dar atrodo, kad galėčiau dar numesti, nes tada galbūt atrodyčiau kaip vat

49:06 Pašnekovas 2 Ten nežinau, kažkas Instagrame ar ten mano kaimyne. M. Vardą nesugalvojau arba kokią nors mano kaimynę, tai mes turėtumėm nesiliginti tai, nes vis tiek mes turim savo tą tam tikrą polinkį ir nu ne visi esam vienodi, mes vis tiek esam skirtingi, tai jeigu mes visi būtumėm vienodi, turbūt būtų labai nuobodu.

49:29 Pašnekovas 1 Aš tau turiu paskutinį klausimą, nes tu čia pasakei, jau galvojau dėkosi, bet pasakei labai gerą mintį ir kad nevystyti to toliau. Ar Endobiogenika gali atsakyti žmogui į klausimą, ar jo būtent mokama kaina už tai, kiek jam reikės įdėti pastangų, bus didesnė ar mažesnė? Tai yra, ar jam bus sunkiau, jisai priklausys tai grupei, kuriai sunkiau mesti svorį, ar tai grupei, kuriai tai yra lengviau?

49:55 Pašnekovas 2 Dažniausiu atveju taip. Nenoriu sakyt, žinai, griežtai taip, nes čia ne mano stilius, bet dažniausiu atveju taip.

50:02 Pašnekovas 1 Tai ačiū tau labai už pokalbį. Ačiū, kad buvote kartu šiame pokalbyje. Jeigu jis jus palietė, įkvėpė ar tiesiog sukėlė įdomių klausimų, pasidalinkite komentaruose. Jūsų palaikymas ir grįžtamasis ryšys mums iš tikrųjų labai svarbus. Jis padeda augti ir jausti, kad tai, ką kuriame, jums reikalinga. O jei norite nepraleisti kitų epizodų, paspauskite prenumeruoti. Iki kitų kartų.