#7 – Prigimtinė sveikata: kai norai didesni už galimybes

0:00 Pašnekovas 1 Aš turiu tokį momentą, kad kol aš nesuprantu to žmogaus, aš negaliu pasakyt, kas su juo vyksta. Dabar šiais laikais tikrai labai dažnai mes esam mobilizacijos būsenoj, streso lygis kaip pas visus. Aha, taip, kaip pas visus, teisingai. Mūsų kūnas buvo labiau sutvertęs fiziniam stresui. Nu šiais laikais yra toks trendas, longevity, žinai, kad gyvenkim daugiau, gerkim daugiau papildų, darykim visas tas praktikas. Mes labai neįvertinam, kiek daug.

0:28 Pašnekovas 1 iš mūsų reikalauja tas mūsų mentalinis gyvenimas. Ta prasme, aš galvoju, kad pagal šitą apibrėžimą sveikų žmonių nėra. Labas, aš esu Gintarė, o tu klausaisi laidos Endobiogenika, kurioje tyrinėjame sveikatą ir laimę iš įvairių pusių. Mano pašnekovai žmonės, kurie savo patirtimis, žiniomis ar pavyzdžiui padeda geriau pažinti save ir įkvepi gyventi sąmoningiau.

0:50 Pašnekovas 2 Nors šiandien laidoje kalbėsime apie organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nuolatos besikeičiančių tiek vidaus, tiek išorės sąlygų bei gebėjimą atsistatyti. Skamba paprastai, tiesa? Bet neapsigaukite. Tikiu, kad paklausęs šios laidos į procesus pažvelgsite visiškai kitaip. Kiekvienas iš mūsų gimstame su skirtinga prigimtinė sveikata, tačiau dažnai net nepažįstame savo kūno ribų, nemokame jų gerbti.

1:17 Pašnekovas 2 Vadovaujamės bendromis rekomendacijomis, ką valgyti ar kaip sportuoti, sekame matas, bet retai įsiklausome į savo organizmo galimybes, nesiuktaip pasakę tyrimai arba taip daro visi. Apie tai, ką reiškia iš tikrųjų pažinti save, suprasti savo sveikatos galimybes ir kaip šias žinias paversti sąmoningų gyvenimu, šiandien kalbuosi su daugeliu jau pažįstama ir mylima

1:44 Pašnekovas 2 gydytoja endobiogenikos specialistė Julija Asovskaja. Labas Julija, labas Gintare, labai džiaugiuosi tave turėdama laidoje ir kaip aš šnekovę, bet prieš pradėdama mūsų temą noriu tavęs paklausti, kai pristatinėjau tave mūsų klausytojams, sakiau, kad tu esi gydytoja endobiogenikos specialistė.

2:10 Pašnekovas 1 Tačiau savo paskyroje socialiniuose tinkluose tu esi pasirašius eksgydytoja. Kodėl eksgydytoja? Pirmiausia faina labai susitikt su tavim vėl laidoj. Am, kodėl eks? Man tai buvo labai svarbu parašyt tą eks tam, kad neklaidinti žmonių, kurie pas mane ateina. Am, dėl to, kad nesukelti lūkesčio, kad jie ateina pas gydytoją ir gaus gydytojo konsultaciją.

2:38 Pašnekovas 1 O tam, kad žmonės, kurie ateina ne tiktai gal į konsultaciją, bet ir į mano paskyrą, žinotų, kad aš kalbėsiu kaip endobiogenikos specialistė. Ir kad aš konsultuoju kaip endobiogenikos specialistė. O taip aš turiu tas visas, tą savo visą, sakykim, bagažą žinių kaip gydytoja, nes nu tai yra mano išsilavinimas. A, tačiau šiuo momentu dirbu visai kitokį darbą.

3:01 Pašnekovas 1 Tai laikai, kad tai yra svarbu, jeigu nepraktikuoji kaip gydytoja, leisti pacientams apie tai žinoti. Aš manau, kad tai yra labai svarbu, nes pacientas gali ateit, prašyt išrašyt, nežinau, recepto, kurio tu negali, klaust, ar tu gali vartot, ar negali vartot kažkokių tais vaistų ir, na, kompetencijos yra skirtingos šeimos gydytojo ir endobiogenikos specialistų. Nepaisant turimų žinių.

3:25 Pašnekovas 2 Supratau, tai

3:27 Pašnekovas 1 Čia viskas dėl tiesos ir dėl to, kad pacientai tave priimtų tinkamai, ir čia yra tavo sąmoningas apsisprendimas dirbti kaip endobiogenikos specialistė, o ne kaip gydytoja. Taip, kodėl? Kodėl? Aš turbūt turiu tokią pat istoriją, kaip dauguma šeimos gydytojų, ateinančių į endobiogeniką studijuoti ir paskui praktikuoti, kad kai matai pastoviai ateinančius pacientus su tais pačiais nusiskundimais, turi savo apylinkę, žmones, kuriuos jau gerai pažįsti.

3:56 Pašnekovas 1 A, bet tiek ateina ir tokių esminių pagerėjimų nėra. Jeigu tai ypač va tas, aš tai jau labai, aš tai jau pagyvenusi žmonių apylinkė, tai buvo tikrai daug lėtinių ligų ir, a, buvo daug endokrininių iš tikrųjų ligų ir cukrinis diabetas, tame tarpe labai daug buvo pacientų. Ir kad tu matai, kad, a, esmės, esmė yra ta, ta pati, kad tu kas du mėnesius pratęsi, ar ten kas tris mėnesius vaistus išrašomus ir, tai

4:25 Pašnekovas 1 Man kažko trūko ir man trūko laiko įsigilinti žmogui, nes man visada labai įdomu, kaip tas žmogus gyvena ir netgi konsultacijos metu Endobiogenikos man norisi kuo daugiau. Aš turiu tokį momentą, kad kol aš nesuprantu to žmogaus, aš negaliu pasakyt, kas su juo vyksta. Man reikia to vat pajutimo ir dėl to man reikia to pokalbio ilgo ir to negalėjau gauti, na, dirbant šeimos gydytojo. Nežinau, ar čia mano apribojimas, ar sistemos apribojimas, bet išėjau dirbt.

4:53 Pašnekovas 2 Tai kaip dabar dirbu ir man tai yra labai prasminga ir tai yra mano gyvenimui, nu ta prasme, gyvenimo būdas toks yra Endobiogenika. Aš žinai labai džiaugiuosi, kad Endobiogenika tave turi ir kad tu atei į tą Endobiogeniką ir kad tu apskritai likai ir ir ne tik dirbi su pacientais, bet dirbi ir su būsimais ar esamais Endobiogenikos specialistais, padidi jiems sugdytis ir suprasti, perprasti.

5:19 Pašnekovas 2 Ką mes dažnai vadinam endobiogenikos mąstymu ir kad gebėtų kiti matyti žmogų kaip visumą. Tai, o dabar jau grįžkim prie mūsų temos ir noriu tavęs paklausti, dažnai, pavyzdžiui, Kai mūsų klausia, nu pasakykit keliais žodžiais, tai kas yra ta endobiogenika? Mus kaip ir sutrikdo, kad nu kaip čia trumpai tu paaiškinsi, bet pamenu tavo pasakymą, kad nu drąsiai galim sakyti, kad tai yra mokslas apie adaptaciją. Tai gali trumpai, nu kiek gali trumpai papasakoti.

5:58 Pašnekovas 2 Kas tai yra ta adaptacija endobiogenikos kontekste ir kodėl jinai mums yra svarbi?

6:07 Pašnekovas 1 Am, taip, tikrai mes galim sakyt, kad Endobiogenika yra mokslas apie adaptaciją, nes adaptacija yra pagrindas Endobiogenikos bent jau metodė. Endobiogenikos filosofijoj yra adaptacija yra pagrindas visko, kas su mumis vyksta. Ir pačioj adaptacijos teorijoj jinai nėra kažkas labai naujo, neįprasto, nes pradėjo įvystyti ta visa adaptacijos samprata Hansas Selye 20 amžiaus vidury.

6:35 Pašnekovas 1 Ir jis pradėjo kalbėti apie tą dabar labai madingą HPA ašį, reiškias pagumburis, hipofizė ir antankščiai. Ir jisai kalbėjo apie tai, kad streso metu, kai mums kyla poreikis adaptuotis, nes poreikis adaptuotis tai yra poreikis pakeisti savo funkcionavimo lygį, mobilizuoti energiją, kad kažką tais kažkokį stresą, kažkokį įvykį

7:04 Pašnekovas 1 Kažkokį dalyką, žodžiu, mūsų gyvenime išgyventi, pereiti. Tai Hansas Selyė kalbėjo, kad streso metu pas mus vyksta adaptacija ir tada pas mus kyla ant tinkščių visos ašies aktyvumas ir padeda mums prisitaikyti prie tų pasikeitusių sąlygų. O tos sąlygos, o tos pasikeitusios sąlygos, tai čia gali būt, kad mes nuo meškos bėgam, jeigu taip kalbėt evoliucijos prasme, nes tai buvo

7:31 Pašnekovas 1 kada mūsų kūnas formavosi, ane? Tai gali būt ir darbas, kažkoks stresinis darbas, tai gali būt, kad kažkas įvyko, tai gali būt, kad va šiandien, manau, paliesim tą temą, tai gali būt kažkokie pokyčiai gamtos, m, tvarkadienis ritmas, metų ritmas ir panašiai. A, kažkokie vidiniai procesai mūsų. Tai vat visa tai aktyvuoja, jis sakė, kad aktyvuoja tas stresas mums tą, e, ant tinkščių ašį ir tai yra adaptacija.

8:01 Pašnekovas 1 Endobiogenika šitoj vietoj daro žingsnį toliau ir kalba apie tai, kad adaptacija tai nėra tiktai energijos mobilizavimas. Tai reiškias, kad mes adaptuojamės ne tik kada bėgam nuo meškos, bet mes adaptuojamės ir kada jau pabėgom nuo meškos, jeigu pabėgom, ir atsisėdom valgyt vakarėnes ir lysėtis ir atsinėt savo jėgą, tai tai irgi yra adaptacijos dalis. Tai iš esmės adaptacija yra mūsų viso gyvenimo procesas, nenutrūkstamas.

8:27 Pašnekovas 1 kažkoks šokis mūsų vidaus medžiagų apykaitos, prisitaikant prie savo vidinių pokyčių, prie kažkokių išorinių pokyčių, mes pastoviai turim eikvotą energiją ir mes turim ją atstatyti ir eikvot ir atstatyti, nes jeigu mes daug išeikvuojam ir neatstatom, tai paskui mes neturim ką eikvot. Jeigu mes eikvuojam mažiau, o kaupiam labai daug, tai kitos problemos gali atsirasti. Tai va tas procesas yra labai labai svarbus.

8:51 Pašnekovas 1 Kad jisai vyktų sklandžiai. Mhm, dar ne abi dvi pusės veiktų vienodai, nes dabar šiais laikais tikrai labai dažnai mes esam mobilizacijos būsenoj, mes daug mobilizuojamės ir atsistatyt mes pamirštam.

9:03 Pašnekovas 2 Tai čia dėl to sakoma, kad reikia meditacijų, reikia atostogų, taip? Jo, išsimiegosiu, kai mirsiu. Aha. Jeigu adaptacija yra gyvenimo šokis. Tai reiškia, mes visą gyvenimą daugiau nieko nedarom, tik adaptuojamės arba atsistatom, adaptuojamės arba atsistatom. Tai kodėl Endobiogenika yra išskiramos sezoninės adaptacijos, amžiaus tarpsnio adaptacijos, kodėl tai yra svarbu? Mūsų kūnas, galima pasakyt, turi tam tikras programas, nu va taip labai labai grubiai aš grubiai kalbu. Ir

9:42 Pašnekovas 1 Vat kaip aš aiškinu pacientams, kai kai kai šneku, nes nuo ko priklauso ta adaptacija, nes mes dabar kalbam taip adaptacija, adaptacija, bet tai yra procesas hormonų pokyčių. Kai mes mobilizuojam energiją, mes mobilizuojam ant tinkščių ašį ir skydliaukės ašį, gal jis paprastino truputį. Kai mes atsistatom, pas mus labiau veikia lytinės ašys ir ta vadinamos mototropinės arba augimo ašys, kasa, kepenys, reiškias nepavalgo, neturi energijos. Tai vat pas mus yra nuolatinė kaita tarp šitų hormonų funkcionavimo.

10:11 Pašnekovas 1 Ir mūsų hormonai jie puikiai išmano, kaip jie turi funkcionuot tokiam baziniam lygmeny. Hormonai turi savo programuotą veikimą. Hormonai reaguoja į dienos šviesą ir jie tada žino, kaip jie turėtų elgtis cirkadinio ritmo atžvilgiu, kad kai šviesu vieni hormonai aktyvuojasi, kai šviesos mažiau, kai tamsa kiti hormonai aktyvuojasi. Tas pats veikia ir metų eigoje, kad hormonai žino, kad kai šviesu, kai yra šilta, mums lengviau gyventi, kai yra tamsu, kai yra tamsa.

10:40 Pašnekovas 1 Kai yra šalta, mums galbūt nu bent jau taip buvo evoliucijos prasme sunkiau gauti maisto, ane reikia kažkur slėptis, didesnis laikotarpis mūsų išgyvenimui ir šituos procesus hormonai žino gerai, mes puikiai žinom patys pagal savęs pastebim, kaip hormonai žino, kad yra kudikystė, yra vaikystė, yra paauglystė ir jie žino, kaip jiems aktyvuotis, yra tam tikras programuotas poveikis.

11:03 Pašnekovas 1 Ir mums tai yra, tai yra, tai yra svarbu suvokti, nors tais laikotarpiais lygiai taip pat aktyvuojasi tas pats mechanizmas adaptacijos, sakykim, per nervų sistemą simpatinį, per pradžioj tas vadinamas katabolines, mobilizacijos ašys, kaip sakiau, antimčiai skydliauke. Tai, a, bet mums svarbu tą suvokti, nes mes kai nagrinėjam save, kai mes bandom suprasti, kas su mumis vyko, kaip mums atsirado kažkokie simptomai, kuriuo laikotarpiu mes tada einant per tuos

11:32 Pašnekovas 1 Tokius programuotus pokyčius mes galim matyt, kurioj vietoj galėjo atsirasti kažkoks galbūt medžiagų apykaitos hormonų balanso pokytis, kuris mums sukėlė tam tikrus simptomus gyvenimo eigoje, ten pavyzdžiui, labai paprastas pavyzdys – aknė paauglystėj, spuogai paauglystėj. Tai gali būt dėl to, kad kūnui sunkiau adaptuotis prie tų pokyčių, kurie tuo momentu vyksta. Tai vat mums dėl to svarbūs tie laikotarpiai ir am

12:01 Pašnekovas 1 Kitas dalykas yra dėl to, kad sakiau yra programuotas tas toksai funkcionavimas, bet taip pat yra tas mūsų neprogramuotas, netikėtas stresas. Tai yra šiuolaikiniam žmogui, tai yra paprastai jo mentalinė ir emocinė sritis, kur mes susiduriam su kažkokia kažkokiom problemom gyvenime arba įsivaizduojam, kad susiduriam su problemom gyvenime, užsisukam savo

12:23 Pašnekovas 1 Mentaliniuose ten emociniuose procesuose ir visa tai irgi reikalauja adaptacijos mūsų. Viskas, kas pas mus vyksta čia, reikalauja iš mūsų labai daug iš tikrųjų energijos. Ir jeigu mes turim va tą tokį papildomą stresą, kuris užkliūna ant mūsų tų programuotų adaptacijos procesų, tai jis gali sutrikdyti tai, kas vyksta su mumis. Tada atsiranda irgi. O gal gali plačiau išplėsti tą, žinai, daugumai labai lengva suvokti, kad

12:50 Pašnekovas 2 Padariau veiksmą, nu pavyzdžiui, stipriai pasportavau ir kad turėčiau jėgų, turiu pavalgyt, turiu pailsėt ar kad atsistatyt, ir kai mes kalbam būtent apie mentalinius procesus, pavyzdžiui, apie problemas, kur pakimbam galvoj, kaip tokiu atveju vyksta tas atsistatymas žmogui, nes jeigu jisai žinai, mes žinau, kad net ir indeksą turim, kur.

13:12 Pašnekovas 2 Kuris parodo, ar žmogus linkęs viduj grumolioti mintis ir sukti plokštelę vėl iš pradžių. Tai kaip tokiam žmogui vyksta atsistatymas?

13:24 Pašnekovas 1 Sunkiai. Dėl to, kad vėlgi mes turim pasižiūrėt evoliuciškai. Mūsų kūnas buvo labiau sutvertęs fiziniam stresui. Tai reiškia susiduriam, valgom, susiduriam su kažkokiom bakterijom. Tu jums susidorot su jom. Tai yra stresas mums toks įprastas, sakykim. Pabėgt nuo meškos – fizinis toksai stresas. A sezonų kaita – fizinis stresas, nes šalta, šilta, ane, yra maisto, nėra maisto, tokie fiziniai veiksniai.

13:53 Pašnekovas 1 Tačiau šiuolaikinis žmogus gyvena tokį pakankamai komfortabilų fizine prasme gyvenimą, e, bet labai daug energijos eikvoja smegenų darbas. Nu, tai ir emocijos, ir mintys, sakykim, smegenyse visgi tai yra procesai vykstantys. Tai vat šitiems procesams Kaip ir visam kūnui mūsų apart raumenys, mūsų energijos atsargos yra kepenyse. Toks gliukogenas vadinamas. Ir šitas gliukogenas pas mus ramybės metu mes jį išeikvojam ramybės metu, pabrėžiu tiesiog, per keturias, penkias valandas. Bet jeigu mes turim nuolatinį kažkokį procesą smegenyse, kur aš kas bus, jeigu bus ir jeigu bus kas bus ir tada kas bus.

14:33 Pašnekovas 1 Tai aš pastoviai sakau savo kūnui, kad žiūrėkit, mes čia sprendžiam kažkokią sunkią problemą, reiškias mane veis į mešką ir mes turėsim nuo tos meškos pabėgti, mes turim mobilizuoti energiją. Ir kūnas pradeda mobilizuoti tą glikogeną iš kepenų, reiškias jį paima ir eikvoja, eikvoja, eikvoja. Ir streso metu išeikvoja daug greičiau negu ramybės metu. Tai reiškias, jeigu taip keturiom, penkiom valandom ramybė, jeigu aš ant sofos sėdėčiau, nevalgyčiau ir tiktai ten kažką bendraučiau.

15:00 Pašnekovas 1 Ir jeigu aš dirbu vat su pacientu, tai aš tą savo rezervą kartais išeikavau dar konsultacijai nepasibaigus. Tai mes labai neįvertinam, kiek daug iš mūsų reikalauja tas mūsų mentalinis gyvenimas, nes mūsų raumenys turi savo tą atskirą gliokogeną, nes tai buvo stresas. Kūnas raumenims davė evoliuciją, raumenims davė savo atsargas, o smegenims tai ne. Ten nėr kur kaupt iš tikrųjų smegenys, jie kaukolės apribotos smegenys.

15:25 Pašnekovas 2 Gerai, o tada pakalbėkim dar apie mūsų kasdienius pasirinkimus ir kaip jie prisideda arba kenkia mūsų tam adaptacijos procesui, pavyzdžiui, miegas, maistas, pakankamai arba nepakankamai, ar per daug to judesio.

15:47 Pašnekovas 1 Tai visi šitie, nu gal išskyrus miegą, valgymas, sportas yra adaptacijos poreikis. Tai ką mes valgom, kada mes valgom, kiek mes valgom, kada mes sportuojam, kiek mes sportuojam, ką mes sportuojam, kaip mes po to atsistatom po to sporto, visa tai turi iš tikrųjų daug atakos mūsų galimybės, galimybėms adaptuotis, nes kartais mes per mažai leidžiam sau atsistatyti.

16:15 Pašnekovas 1 Ir per daug išeikvojam. Tikrai čia yra problema, kurią aš nu bent jau tarp vat mano kontingento pacientų matau labai dažnai, kad žmonės, pavyzdžiui, imasi į pertarpinio vadovimo ir nevalgo pusryčių ir nueina dirbt savo labai kažkokį protinį, mentalinį darbą ir neturi to tiek laiko, resursų išlaikyt, nu ta prasme, galeifigeno kepenysį, tiek jiems neužtenka, nes keturi, penki, keturios, penkios valandos, tai čia būtų ramybė, ane, kaip sakiau?

16:43 Pašnekovas 1 Įtemptas darbas, jeigu žmogus turi tą mūsų mėgstamą hormoną TRH, tiroliberiną aktyvų, čia mūsų kūrybiškumo hormonas, tai jeigu jis yra labai aktyvus, tai kartais per 20 minučių galima išeikvot savo visas tas 4-5 valandų, e, atsargas. Aš tikrai vat, nu, turiu jį aktyvų ir labai greitai išeikvoju.

17:03 Pašnekovas 1 Ir tada žmogus nepavalgęs, dirba, dirba, dirba, tada galbūt pavalgo pietus, nes nu jau gal 16 valandų praėjo, ane? Tada galbūt nepavalgo kažkokiu užkandžiu ir vakare ateini ir sako, aš turiu emocinį valgymą. Tai problema yra ne emocinis valgymas, problema yra energijos trūkumas visos dienos eigoje. Ir mes dažnai tą sau padarom, nes nu tipo pavalgysiu vėliau arba čia ypač žmonės, kurie labai prižiūri savo maistą, kartais nepavalgo dėl to, kad nėr ką pavalgyt, bet tada tikrai eikvoja per daug savo energijos.

17:35 Pašnekovas 1 Su sportu iš tikrųjų, ką aš pastebiu dažnai, tai kad žmonės, kurie nori iš savęs išspaust maksimumą visose srityse, ir darbe maksimumas, ir šeimoj maksimumas, ir sporte maksimumas, tai išeikvoja irgi daugiau negu sugeba paskui atstatyti. Ir eina irgi link energijos, am, deficito, sakykim. Ir tikrai profesionalūs sportininkai, ką jie žino? Jie žino, kad reikia atsistatinėti. Jie žino, kada reikia gulėti ir kiek reikia suvalgyti.

18:04 Pašnekovas 1 O mes aš tą pačią klaidą esu darius ir su protarpiniu badavimu ir su sportu. Tu eikvoji, eikvoji, eikvoji ir nepagalvoji, kad tu turi daugiau sričių savo gyvenimo negu tiktai sportas ir tu nori, kad visur būtų. Yra, žinai, yra tas toksai tokia kaitlintės teorija, kad mes turim kiekvieną savo tokią kaitlintę ir ten yra keturios tos dalos ir mes visų keturių negalim ant maksimo būt įjungę. Ir tos keturios yra mūsų darbas.

18:32 Pašnekovas 1 Mūsų šeima, mūsų socialinis gyvenimas ir mūsų sveikata – tai kažkuriai viena būtinai nukentės. Tai jeigu mes savo šeimą, savo socialinį gyvenimą, savo darbą įjungiam ant maksimumo, tai sveikata liks nukentėjus. Žinai, vat klausiau tavęs ir...

18:46 Pašnekovas 2 Tu taip pasakojai, dalinėjai ir aš galvoju, Julija, tu čia apie mane kalbi, nes aš pamenu, kaip aš tavęs negalėjau pakeisti, kai tu man aiškinai, kad Gintare, tau protarpinis badavimas netinka, kai sugalvojau, kad aš čia dabar penkias dienas badausiu, sakai, tau netinka ir kiekvieną kartą iš tavęs norėdavau palaikymo, o gaudavau moralą, kad aš visiškai nepaisau savo organizmo galimybių ir einu prie šio valio.

19:14 Pašnekovas 2 Ir aš man buvo tikrai labai sunku priimti, nes knygos gi rašo, kad tai yra autofagija, aš taip padedu savo organizmui, o tu kaip koks nors ten, nežinau, Mephistophilis man ant peties atsisėdus kukuoji, kad Gintarė, tu keli stresą organizmui, pas tave kortizolis ir taip yra aukštas ir ką tu darai, tu dar jį labiau didini. Ir žinai,

19:41 Pašnekovas 2 Aš tikrai nepamiršiu, aš ten nusipirkau knygą kažkokią ir kai jau ten perskaičiau, man tikrai gėda ir atsiprašau tavęs, kad aš taip abejojau ir tiek tau reikėjo kantriai man pasakot, redukuot ir tik tada aš supratau, kad nu jo, aš tikriausiai turiu pradėt klausyti tai, ką tu sakai, nes realiai aš

20:06 Pašnekovas 2 Nejaučiau jokio streso. Va čia vat yra momentas, kad gal žmonės galėtų lengviau įsiklausyti į savo kūną, jeigu jie jaustų tą streso reakciją ir panašiai. Bet kai tu esi įpratęs būti pastovėm strese, tau atrodo tai normalu? Taigi viskas kaip visada, man viskas gerai. Ir Pamenu, kaip mokiausi ir valgyt, kad gerbčiau savo kūną ir kaip atsisakiau šalto dušo, nes labai faina buvo nugalėti save ir lįsti ir pro tarpinio badavimo ir badavimo. Ir galvoju kartais, nu tai gyvenimas neteisingas, žinai, bet daug yra žmonių, kurie turi aukštesnį kortizolį, ar tai reiškia, kad jiems visiems?

20:55 Pašnekovas 2 Netinka tada protarpinis badavimas, badavimas, nu ir kiti momentai, kurie kelia vienaip ar kitaip stresą organizmui.

21:05 Pašnekovas 1 Pradėkit nuo to, kad reikia paminėt, kad į šaltą dušą aš tave įtraukiau pradžiai, o paskui jau padėjau kitaip aš. Atkalbinėjai? Taip. Jo, bet jo, kas liečia? Badavimus aš ne tiktai žmonėms, kurie turi aukštą kortizolį, nerekomenduoju, nerekomenduoju visiems badauti, kai dirbi. Jeigu nu badavimas nėra kažkas, kad ko negalima daryt, kas būtų blogai, bet jeigu tu nori badaut, tu turi surasti ramią dieną, kai tu nieko neveiksi, nežinau, galbūt tu kur nors prie ežero sėdėsi, ten medituosi ir kažkoks tai bus dar ir dvasinis procesas tuo pat metu, tai va čia yra geras badavimas.

21:45 Pašnekovas 1 Tada, kai tu nereikalausi iš savo kūno papildomos energijos.

21:49 Pašnekovas 2 Julija, čia yra kankinio kelias. Tu įsivaizduoji, tu sakai, kad tada, kai tu pagalvok, kaip yra sunku nieko neveikti. Ta prasme, tada mintis sukasi vientik apie, o ką padaryti ir tada maistas tampa nusiraminimo šaltiniu. O kai tu veiki, tai tau net minčių apie jokį maistą nėra.

22:13 Pašnekovas 1 Taip, yra iš vienos pusės labai patogu, bet iš kitos pusės tai turi savo pasiekmių ir žinai, čia vat randa Biogenikos tas stiprus momentas, kad mes pagal mūsų indeksus galim kartą įsivertinti to, ką žmogus, ko žmogus nejaučia arba arba yra nusijautrinęs, ane, ir nenori pastebėti, nes nu, žinai, sakei, aš apie tave kalbu, aš apie save kalbu, nes aš daug metų vat iki iki nėštumo iš tikrųjų vat kaip pradėjau planuot, taikiau protarpinį badavimą.

22:41 Pašnekovas 1 Aš nevalgiau pusryčių, aš valgiau maždaug du kartus per dieną. Aš priėmiau kaip normą, kad aš kai pabaigiu darbus, nu vat pati dirbu, reiškia, klinikoj su pacientais, aš esu bejagu visiškai. Aš nuvarau namo, aš pavalgau ir tada aš vis tiek dar kelias valandas negaliu atsigaut visiškai. Ir man tai atrodė, kad tai yra norma. Kad tai nu tai čia tiesiog vat nu pavargsti darbe, bet aš pajaučiau skirtumą, kai aš pradėjau valgyt pusryčius.

23:11 Pašnekovas 1 Ir tada ateini į darbą, turi energijos, atidirbi taip, tu juos kažkiek iššeikvoji. Galbūt mano atveju, kadangi nu mano tas cukraus apytiksliai dar tokie nestabiliai, aš šiek tiek daugiau išeikvoju. Bet tas atsistatymas yra daug trumpesnis. Reikia būt duobėjai iki ten, nežinau, 7 vakaro ir tada, va, nu tai dabar kažką veiksim. Tai nu, mes kartais priimam kaip normą tuos dalykus, kurie

23:40 Pašnekovas 2 Kur galėtų, kur galėtų ir nesijausti. Bet žinai, yra, aš manau, momentas tas, kad mes dažnai labai pasitikim mokslu, nu kaip ir gerai, kad mokslas yra, bet jisai tarsi generalizuoja ir taiko, kad tai visiems turėtų tikt ir tada, kai matom, kad ten dar mūsų draugams labai tiko ir natūralu, ar ten pažįstamų ratui, nu mes natūralu, kad norim būt kaip visi.

24:07 Pašnekovas 2 Ir endobiogenika dažnai kalba, nu ne dažnai, o visada kalba apie tai, kad mes kiekvienas esam unikalus ir tą unikalumą pabrėžiam per prigimtinę sveikatą, kaip tokią, kad mes kiekvienas turim skirtingą prigimtinę sveikatą, tai reiškia skirtingą gebėjimą adaptuotis ir atsistatyti ir kad pažindami save mes tik tada galėsim

24:33 Pašnekovas 2 Nu, kaip gerbti tas ribas, nors nebūtinai norėsim tą daryti ir ir kartais gali būti, kad ir nedarom, ane, kad yra pacientai, kur vienas atvejis yra labai įstrigęs man apie vyrą, kuris dirba naktinėj pamainoj ir jo antinkščiai yra labai nusilpę ir jis prašo vis tiek, kad jam duot mikstūrų.

25:00 Pašnekovas 2 O nekeisti ta tikra priežastį, kuri prisideda prie to, kad jo adaptacija yra sutrikus ir tos energijos nebėra. Tai kartais mūsų tas sąmoningumas gal ateina paskui, reaguojant į sveikatos sutrikimus jau kaip tokius.

25:18 Pašnekovas 1 Tai yra kaip ir mokymosi gyvenimo mokykla, mokymosi procesas viso gyvenimo mūsų sąmoningumo. Bet tu labai gerą, žinai, palietei tą temą su a prigimtinę sveikatą ir iš tiesų apie ką kalba Endobiogenika ir va tas žodis, kuris buvo Laprazo ir Durafuro pasiūlytas Terrain, ane, tas mes lietuviškai, lietuviškai terpę dažnai sakom, tai kad ta terpė jinai turi du komponentus, mes sakom, turi struktūrą ir turi funkciją. Tai a struktūra apsprendžia iš esmės, na, tai yra mūsų įgimtos galimybės.

25:56 Pašnekovas 1 Ir labai gražiai buvo parašyta vat Endobiogenikos vadovėlį, kad struktūra apsprendžia mūsų gyvybės pasireiškimo minimumą ir maksimumą. Tai reiškias mūsų tos ribos, kiek aš galiu savo gyvenime sau leisti teikvoti, jos yra apibrėžtos. Ir tikrai mes turim skirtingas ribas. Ir su tuo labai būna sudėtinga gyvent, ypač šiais laikais, kai naratyvas yra, kad nu...

26:19 Pašnekovas 1 Maksimumas, maksimumas, spaudžiam, kuo daugiau darysi, tuo tu būsi daugiau sėkmingas, ane, labiau daugiau pasieksi. Tas, kaip sakiau, kaip galbūt, bet aš kaip suprantu, čia kaip su banko kreditine kortele. Kredito kiek įdėta ir tu gali naudoti 80 metų, o gali išnaudot per 40 metų. Tai va būtent, tame ir yra esmė, kad vat mes tą savo maksimumą esam.

26:45 Pašnekovas 1 Linkę peržengt ir tikrai kai kuriems labai pasisekė ir jie turi labai didelį maksimumą ir gali eikvot ir eikvot, ane? Gimė ten, žinok, Rockefelleriu, šeimoj ir eikvoj ir eikvoj ir pabaigos tam energijos rezervui nėra. O kiti turi tą pabaigą savo energijos kažkur, jis galbūt gali būt visa netoli. Mes ne, mes nu turim tą įvertint ir tą padeda įvertinti šeimos savo analizavimas, savo sveikatos per gyvenimą analizavimas, galiausiai va tas įsiklausymas, kada aš įkrentu į tą energijos duobę.

27:15 Pašnekovas 2 O galima kaip nors greituoju būdu sužinoti, tai kokia tai yra mano prigimtinė sveikata? Ar ne, čia jeigu vaikui darytumėm gimusiam tiktai endobiogeninį tą tyrimą, galėtume matyti, kokia prigimtinė sveikata jisai atsinešė?

27:30 Pašnekovas 1 Nu ką tik gimusiam būtų sudėtingoka, nes pirmas tris savaites yra adaptacijos laikotarpis ir labai stiprios adaptacijos, tai ten viskas būtent apie tą prisitaikymą labai didelį, nes pokytis yra milžiniškas gimimas. Bet vėliau iš tiesų endobiogenika gali kažkokias gaires matyti, nu, duoti kažkokias gaires ir matyti kažkokius kažkokias tendencijas sveikatos. Mes tą galim vertinti, bet tai yra ne tiktai indaksų klausimas, tai yra pokalbio klausimas su, nu, jeigu tai yra vaikas, tai gal su tėvais, ane, išsiaiškinant, kokie polinkiai yra šeimoj.

28:07 Pašnekovas 1 kokia ta šeima, kokia sveikata bendrai, nes kai kurių tikrai matai indeksai pakankamai balansuoti, klausi kiek ten seneliai gyveno, ai tai ilga amžiai ten iki ten 95 gyveno, nu tai tu jau matai, kad yra labai stiprus, stipri bazė, tas tas struktūrinis komponentas tos terpės yra labai stiprus.

28:25 Pašnekovas 1 O kiti ten, nežinau, sako seneliai taip, ten 70, 66 mirė, ane? Tu matai to žmogaus indeksus, tu girdi jo sveika, ką jisai pasakojo apie sveikatą ir tu matai, kad galbūt tas struktūrinis komponentas nėra ant tiek daug resursų turintis savyje. Aš neturiu du klausimus, bet labai nenoriu pamesti dar vienos dalies, nes pakalbėjom apie struktūrą.

28:52 Pašnekovas 1 Tai dabar dar apie funkciją reikia pakalbėt, nes sakyk, kad yra du elementai. Tai jeigu struktūrinis yra va tas mūsų minimumas, maksimumas, o kas yra funkcija šiuo klausimu? Tai funkcija tai yra, kaip mūsų ta struktūra sugeba adaptuotis gyvenime, kokie pokyčiai gali vykti, kaip tas viskas vyksta. Tai adaptacija iš esmės galima smulkintis, bet taip grubiai šnekant, tai yra adaptacija ir yra funkcija.

29:15 Pašnekovas 2 O tada nuo ko priklauso mūsų prigimtinė sveikata? Nu aš suprantu, kad jau mes nu nelabai kažką galim padaryti, gerbti tai, ką turim ir ką jau užgyvenam per savo netinkamus ar tinkamus pasirinkimus ar ir tokius ir tokius, bet pavyzdžiui yra moterys, kurios laukiasi, gal jos kažką gali žinodama su ta informacija padaryti kitaip, kad pagerintų, ar čia tik genetika?

29:40 Pašnekovas 1 Tai genetika tikrai čia turi didelį a didelį svorį, bet vėlgi genetika nėra nuosprendis, kaip ir nes yra epigenetiniai veiksniai, kurie a gali keisti mūsų tas tą tų genų pasireiškimą, ane? Vienas dalykas ir kitas dalykas, kad kažkokio vieno geno buvimas jis neapsprendžia, kad kažkokį kažkokią problemą pasireiškinės, tai yra kiekvienas tas sutrikimas turės daug daug daug įvairių sudedamųjų. Tai am

30:09 Pašnekovas 1 Taip, kad iš esmės pakeisti savo va tą prigimtį nelabai mes galim. Nu, mano mama sako visada, genetikos su pirštu neprispausi. Tai kiek mes atsinešam, tai vis tiek bus, nu, stipriai veiks mūsų gyvenime. O kad jau kai gimęs tu galėtum pakeisti, nu, tai tu jau turėsi tiesiog gerbti tai, ką turi.

30:30 Pašnekovas 1 Bet nu mums nebūtina iš tikrųjų gerbti tai, ką mes turim, nes mes tikrai galim, jeigu mes matom prasmės, eikvot daugiau negu mes turim energijos, bet mes turim tą nu sąmoningai padaryt, ane? Tai yra mano sąmoningas sprendimas pasieikvot kažkokiam tikslui, kažkokiam labui ir taip toliau. Tai čia yra okei, žinai. Tai nu vat čia, žinai, kaip apie tą vyrą, kuris dirba naktinį naktinį darbą, jeigu tai yra kažkas, nežinau.

30:56 Pašnekovas 1 Kas jam prasminga yra, tai arba gal žmogus, žinai, nemato kitų pasirinkimų, gal yra paskolos, dar kažkas ir jisai tiesiog turėtų daugiau streso nedirbdamas. Taip, nedirbdamas. Jo, tai čia čia yra vienas dalykas, tik labai svarbus tas, manau, sąmoningas momentas tą suvokti, nes tikrai vieną labai fainą tokią pacientą turėjau, kuris atėjo ir pasakė, aš pradėsiu už tam kelių mėnesių dirbt labai stresinį darbą, aš noriu maksimum, kiek galiu dabar pastiprint savę ir žinot, ką man daryt, tada, kai mano tas darbas prasidės

31:24 Pašnekovas 1 aš noriu taip dirbt. Nėra klausimo, ane? Nu, ta prasme, taip, ką mes galim padaryt, kiek aš turiu galimybių kažką rekomenduot padėt, aš darysiu. Dabar prie to klausimo apie nėštumą, ką, pavyzdžiui, nėštumo metu gali moteris padaryt, tai, žinai, aš asmeniškai nenorėčiau tų nėštukių apkraut dar papildomais, a, papildomais kažkokiais dalykais, nes, nu, mes galim sakyt, kad, nu, ten maistas, turim būt ramios, o tai, žinai, toks

31:53 Pašnekovas 1 Nėštumo metu labai sudėtinga išlikt ramiai moteriai. Tai aš galbūt vėlgi grįžčiau prie iš tų rekomendacijų, tai aš sakyčiau, kad geriausia, ką gali nėščioji moteris padaryti tam, kad jos tam vaikui būsimajam būtų ramiau, geriau, kuo komfortabiliau, ane, sakykim, kas leistų galbūt kažkiek tai struktūrai būtų stipresniai.

32:20 Pašnekovas 1 Tai a rasti savo bendraminčių, nu turėti kažkokį palaikymo ratą, mamų galbūt, kurios supranta per ką ta moteris eina, kas vyksta, o dabar tų grupių iš tikrųjų mamų ir nėštukių yra daug ir aš manau, kad tai būtų vienas geriausių dalykų, nes tai suteikia ramybės, tai suteikia to oksitacinio poveikio ir.

32:40 Pašnekovas 2 Žinai, aš vat prisiminiau, kai laukiau centro savo vaiko ir pamenu, kadangi aš šiaip nu esu kaip ir venturtė. Tai niekada man nereikėjo nieko dalinti, žinai, ir puikiai žinojau, kaip galima mylėti nu tą vieną vienintelį vaiką, ir aš atsimenu gal šeštą mėnesį mane panika pagavo realiai apie tai, kaip aš mylėsiu antrą vaiką, bet atrodo dabar nu juokiasi man, bet tikrai tada išgyvenu ir vat atsimenu mes tuo metu gyvenam Švedijoj ir aš nenorėjau eiti.

33:14 Pašnekovas 2 Nei anglų, nei švedų kalba pas psichoterapeutą, nes vis tiek kalbėti apie jausmus, net lietuvių kalba kartais būna sunku įžodinti, ką jau kalbėti apie užsienio kalbą. Ir pamenu, kad ieškojau onlaino specialistų, man arba nekonsultuoja tuo metu, nu dar nebuvo baisiai populiaru, arba man tas, kas konsultuoja, man nepatinka.

33:39 Pašnekovas 2 Ir tada dar buvo Supermamų portalas ir aš atsimenu man va tikrai buvo išsigelbėjimas, kad aš parašiau jau neapsikentus va to nerimo, va tokia sąmoningų mamų grupė ir aš tada atsimenu pasidalinau, kad aš ne realiai nerimauju dėl to, kad aš nemokėsiu, nes žinai tas blogos mamos, o pas mane šiaip Supermamos sindromas yra, tai aš jau pergyvenau avansą, kad aš nemokėsiu mylėt antro vaiko.

34:08 Pašnekovas 2 Tai man tikrai labai padėjo va tas buvimas ir pagalbos atliepimas, palaikymas, žinai, kuris tikrai yra labai svarbus, bet kitas dalykas, žinai, Julija, aš galvoju, nėštumas iš tikrųjų yra labai ypatinga būsena ir kaip gerai sakai, kad apkraut, užkraut nesinori, nes ir taip daug nerimo yra, bet

34:30 Pašnekovas 2 Vis dėlto, žinai, meditacija galvoju, nu šiandien dienai man jinai yra toks atradimas, aš gal daugiau negu metai vis bandžiau medituot ir man tikrai labai nesigaudavo tos meditacijos. Aš mano protas labai kaip peždžionės protas, jisai sukasi, kalbasi ir ten visaip kaip. Bet aš tikrai pradedu jausti, kad man pamažėl pradeda pavykt.

34:54 Pašnekovas 2 Nes aš pradedu matyti, kaip aš nurimstu, kad tikrai tas protas jisai vis tiek dar aktyvus, bet jisai nurimsta, tai aš galvoju, čia žinai toks kaip dantų valymas realiai tikrai visi turėtumėm vos ne nuo darželio laikų būti mokomi, kaip mes galėtumėm nurimti, nes nu tikrai to streso visur yra pilna ir čia įgūdis, kaip sakau, dantis valytis.

35:17 Pašnekovas 1 Kaip tą

35:19 Pašnekovas 2 minčių centrifugą sustabdyti, kad jinai. Taip, nes jinai, mes indeksą neturim tokį. Jo, jo, jo, tikrai yra vienas, yra toks ryškesnis, dar kitų yra visur. Kaip mes jį vadinam? Adaptogenais vadinasi. Nu, bet mūsų indeksai tokie labai minčių centrifugai ir pavadint lietuviškai, žinai. Gerai, aš dar žinai noriu tavęs paklaust, mes labai daug kalbam apie stresą. Ir manau, kad mes turėtumėm aiškiau paaiškinti žmonėm atskirai, kas yra tas stresas. Vat.

35:48 Pašnekovas 2 Per pavyzdžius galbūt, žinai, pavardinant, kad nes, kaip jau kalbėjom, ryšiai su savim retas, kurius turim gerą ir esam pripratę net ir stresinėse situacijose nieko nejausti arba jaustis gerai, normaliai. Streso lygis kaip pas visus. Aha, taip, kaip pas visus, teisingai. Tai vat, kas yra tas stresas? Tai stresas iš esmės yra viskas, kas iš mūsų reikalauja energijos. Bet koks procesas, man mums su jum dabar čia kalbėtis, yra tam tikras stresas. Galbūt mes mes

36:17 Pašnekovas 1 Esam įpratę galvot, kad stresas reiškiasi aš turiu kažką tokio jausti, kad man kažkas negerai yra ir tai bus stresas, bet tai nebūtinai turi būt kažkas vat tas tas tas nemalonus jausmas turi į stresą lydėti, nes stresas yra daug plačiau, bet tai yra tas, kas reikalauja energijos. Mums pakalbėt reikia energijos, man pamaskotuot rankomis reikia energijos. Ir Endobiogenikoje mes išskiriam, suskirstom stresą į tris kategorijas.

36:45 Pašnekovas 1 Yra iš išorės ateinantis stresas, tai yra kosmobiologiniai ritmai, cirkadinis ritmas, metų ritmas. Mes turim prie jų derintis, priklausomai nuo šviesos kiekio keičiasi mūsų hormonų veikla. Tai reikalauja energijos, tai reikalauja adaptacijos. Am, tai yra išorinis stresas. Dar išorinis stresas yra oras ir maistas, kurį mes valgom ir oras, kurį mes kvėpuojam.

37:11 Pašnekovas 1 Nes su oru mes gaunam daug įvairių patogenų, sakykim, ir taršalų, su kuriais mes mūsų kūnas turi susitvarkyti arba su jais sukovoti arba juos toleruoti priklausomai nuo to, kas tai yra, ane? Kai mes valgom maistą vėlgi tam, kad suvirškinti, mes turim eikvotą energiją. Virškinimas nėra savaime vykstantis inertiškai procesas, jis reikalauja irgi energijos. Tai tai irgi yra stresas iš esmės.

37:40 Pašnekovas 1 Am, dėl to netgi kalbant apie maistą, ane, mums svarbu, kokį mes maistą valgom, dėl to, kad kiek tai energijos iš mūsų atims tas suvirškinimas to maisto. Am, tada mes turim iš vidaus ateinantį stresą, tai yra mūsų vidiniai ritmai. Augimas, kudikystė, vėlgi, kudikystė, vaikystė, paauglys, telitinis brendimas yra iš vidaus ateinantis stresas. Tai yra mėnesinių ciklas moterims, nes mėnesinių ciklo metu įvyksta tiek daug beveik kasdien.

38:09 Pašnekovas 1 pokyčių hormonų, svyravimų įvairių, kad tai irgi reikalauja labai daug energijos ir iš tikrųjų mėnesinių ciklas yra labai energijai imlus procesas. Am, nėštumas lygiai taip pat yra adaptacijos laikotarpis, yra stresas kūnui, ligos kažkokios, atsistatymas po operacijų, nu visa tai. Ir trečias šaltinis yra čia.

38:38 Pašnekovas 1 mūsų centrinės nervų sistemos funkcionavimas, mūsų mintys ir mūsų emocijos, kurios, kaip vat jau šiandien kalbėjom, dažnai kelia bereikalingą poreikia įkvotą energiją, nes mes bėgam nuo meškų, kurių neegzistuoja. Supratau, tai jeigu viskas yra stresas, tai nežinau, gyventi liūdna darosi. O čia žinai tas, tas yra toksai, kaip sakyt, memas, ane? Am, kai du žmonės važiuoja ten traukinį ir vienas viskas neturi prasmės, kitas viskas neturi prasmės, tai čia lygiai taip pat viskas stresas, nu taip, tiesiog gyvenimas.

39:22 Pašnekovas 1 Supratau. A, jeigu liga ir adaptacijos sutrikimas, tai kaip tai keičia požiūrį į sveikatą? Man atrodo, tai daug ką keičia, nes endobiogenikos požiūriu mes žiūrim ne į kažkokius molekulinius mechanizmus, a, kažkokių ten vienos molekulės ar ten vieno receptoriaus kažkokį pokytį, kas gali tikrai turėti takos sutrikimui išsivystyt ir tikrai turi takos, bet tai nėra

39:51 Pašnekovas 1 priežastis, nu vat kaip mes kalbėjom iš tikrųjų mūsų pirmoj laidoj, ane, kad kur yra priežastis tų problemų. Tai vat globaliai pasižiūrėjus energijos apykaitos disbalansas jisai ir sukelia mums simptomų, nes mūsų kūnas jisai, kai mes esam ilgalaikiam kažkokiam eikvojimo procese, na, pavyzdžiui, mes turim, mes tai vadinam generalizuotas adaptacijos sindromas, tai yra

40:16 Pašnekovas 1 Toksai adaptacijos procesas, kuris užsiveda, kai mes turim arba labai staigų ir netikėtą stresą, nu kažkas atsitiko, nežinau, avarija, mirtis, artimo ten, nežinau, išleido iš darbo, atleido iš darbo, žinai. Arba kai mes turim lėtinį užsitęsusį stresą, kuris mes nežinom kada pasibaigs. O tokį turim daug, daugelis. Arba ten koks nors nemylimas darbas, arba ten kažkokie sudėtingi santykiai, ane, arba

40:43 Pašnekovas 1 Visi tie vaikystės traumos visos, apie kurias dabar nu daug yra kalbama iš tikrųjų, visa tai gali užveisti tą generalizuotą adaptacijos sindromą. Ir tai yra, kai mūsų kūnas visas savo ašis, visus savo organus mobilizuoja, tam kad mes tą didžiulį stresą milžinišką išgyventumėm. Ir tokiam funkcionaliumi neįmanoma būt ilgą laiką. Kūnas pradeda kažkur taupyt.

41:07 Pašnekovas 1 Ir suranda tą vieną kažkokią liauką ar kažkokį organą, kuris padės taupyt energiją, ir tas kor organas tą liauką perima ant savęs visą tą krūvį, kad visos kitos galėtų funkcionuot įprastam lygmeny. Ir ta šitoj vietoj atsiranda kompensacija ir atsiranda kažkoks sutrikimas. Mes pradedam jausti galbūt pradžioj simptomus, bet kuo daugiau einam į tą dekompensaciją, tuo labiau paskui atsiranda kažkokios ligos. O tai kaip pavyzdžiui čia gal galima pasižiūrėti ir į

41:34 Pašnekovas 2 ilgamžiškumą per Endobiogenikos prizmę, nes nu šiais laikais yra toks trendas, a, landžiavytis, žinai, kad gyvenkim daugiau, gerkim daugiau papildų, darykim visas tas praktikas, kurios mums praleilgins gyvenimą. Bet kaip Endobiogenika žiūri tada į tą ilgamžiškumą?

41:53 Pašnekovas 1 Vėlgi, tai yra toks nu mūsų adaptacijos balansavimo, sakykim, klausimas. Apie tai, kiek mes eikvojam ir kaip mes atsistatom, kad tarp šitų dviejų dalių būtų, nu, plius minus balansas. Ne, nu, galbūt ne kasdien tas balansas išeis, bet taip bendroj sumoj, kad tai būtų kažkoks balansuotas procesas, kad mes eikvotumėm tiek, kiek mes galim sau leisti ir atsistatytumėm tiek, kiek mes galim sau leisti, nes mūsų kūnas tai mėgsta kompensuoti netgi ir atsistatymą. Jeigu aš labai daug išeikvojau, kūnas sako, nu, tai dabar jau aš atsigrėbsiu, ane, ir, pavyzdžiui, svoris po po kažkokio streso gali augti.

42:28 Pašnekovas 1 Ar ten kažką mes galim kitų dalykų nepageidaujamų sau kažkokį auginti, tai irgi gali būt kaip kompensacijos, ane, procesai. Tai va, tai iš esmės aš tai žiūrėčiau į tai, kaip į a būtent savo energijos ekologišką išleidimą, išnaudojimą, nes taip mes galim Galbūt va tam struktūrėm, ne komponentui, mes galim surasti kažkokių papildų, kurie būtent mums tiktų ir galbūt kažkiek pastiprintų tą struktūrinį komponentą. Aš manau, kad

43:03 Pašnekovas 1 tas vat šiuolaikinis trendas, am, Landžievity yra apie tai, kad pastiprint tą struktūrinį komponentą. Bet yra ir ta kita dalis, tai yra tas funkcija, tai yra kiek mes aikvojam, kiek mes savęs kažkur įdedam, kiek mes, am, Nepaisom savo ribų ir tai irgi yra labai svarbu, nes kiek tu ten gali tą struktūrą, nu tu negali jam, žinai, a gerinti, jeigu tu vis tiek daugiau vaikvosi. Tai čia visi tie, kurie kam yra aktualu tas ilgamžiškumas, kurie daug dėl to daro, jiems drąsiai Endobiogenika galėtų padėti duoti grįžtamąjį ryšį, ar tai, ką jie daro.

43:41 Pašnekovas 1 yra suderinta su jų prigimtina ta sveikata arba kitaip sakant gal sveikatos galimybėm. Iš dalies sakyčiau taip, nes mes vis tiek kalbėtumėm savo terminais, nes aš tą patį ir konsultacijų metu, kad kai žmonės ateina, kurie labai domisi ilga ilgaamžiškumų, jie norėtų matyti ir girdėti iš manęs apie tuos papildus, kurie jie vartoja ir tiktai kai kurių paveikį mes matysim indeksuose.

44:08 Pašnekovas 1 Kai kurių ne, bet ką mes galim duot kokį grįžtamąjį ryšį, kur dar galima būtų pakeisti kažko, kažką gyvensinai, kad geriau jaustis. Ir dažnai tai yra mentalinis ar emocinis pasaulis.

44:22 Pašnekovas 2 Julija, prieš judant prie pabaigos. Noriu, žinai, pasidalint ir žinau, kad žinai, nes pagrinde visi dabar cituoja paso su supratimu apie sveikatą, kad sveikata tai yra visiška fizinės, emocinės ir socialinės gerovės būsena, tai ne tik ligų ar sutrikimų neturėjimas. Žinai, atrodo labai skamba, labai gerai apibrėžimas, kad tapima visa sritis. Bet aš tada galvoju, o kas yra sveikas?

44:54 Pašnekovas 1 Ta prasme, aš galvoju, kad pagal šitą apibrėžimą sveikų žmonių nėra. Mhm. Taip, tas tas apibrėžimas jis labai teoriškai gerai atrodo, bet praktiškai tada mes turėtumėm pasakyt, kad daugi, ta prasme, daugelis žmonių pasaulyje yra nesveikinės. Yra 8%, kurie gyvena nepritekliu pastoviai, žinai, pinigų prasme. Tai jau čia socialinis komponentas prarastas yra. Ir čia tas visiškas man žodis, tai reiškia absoliutus.

45:22 Pašnekovas 2 Toks labai aukštas standartas, maksimum uždėtas. Gerai, tai mes abis sukritikavom tai, o dabar pabandykim tada, tai kaip Endobiogenika supranta sveikatą? Kas yra sveikata pagal Endobiogeniką?

45:37 Pašnekovas 1 Aš gal už visą Endobiogeniką ne taip nedarysiu atsakyt. Tu už save atsaki. Jo, atsakysiu už save. Čia mano asmeninė nuomonė tikrai, kad žmogus yra tiek sveikas, kiek jisai pats sprendžia, kad jisai sveikas yra. Nes vėlgi, mes galim pasakyt taip labai irgi gražiai, kad kuo geriau žmogus sugeba adaptuotis, tuo jis yra sveikesnis. Bet yra krūva žmonių, kurie puikiai sugeba adaptuotis, bet nesijaučia sveiki.

46:07 Pašnekovas 1 Arba kurie aš matau, kad jų adaptacijos galimybės yra pakankamai neblogos tikrai, bet yra kažkokių simptomų. Ir aš manau, tik pats žmogus gali sau nuspręst, ar jisai sveikas, ar ne. Nes tu gali sirgt kažkokią ligą ir jaustis pilnavertis ir sveikas. Nes dabar tas toks trendas yra, kad nesveikas, tai reiškias kažkoks tikrai vat nepilnavertis, neabsolitus žmogus, nu vat kaip pagal PSO.

46:35 Pašnekovas 1 Tai man atrodytų, kad čia tiktai kiekvienas žmogus pats sau turėtų nuspręst, aš sveikas arba aš nesveikas. Aš galiu turėt diagnozę ir būt sveikas vis tiek. Taip, nes diagnozė tavęs neapibrėžia. Tai koks būtų tavo palinkėjimas mus klausančiam žmogui, kas liečia sveikatą? Tai gal mes atsipirkim šiandien a nuo to

47:00 Pašnekovas 1 Tai yra su suvokimu ir kad terpės, tai terpės suvokimu ir kad yra tas struktūrinis komponentas, kuris turi savo ribas. Ir aš turbūt palinkėčiau panagrinėti savo, savo tas ribas ir nuspręsti, ar ten, kur aš laikuoju energiją, tikrai verta mano energijos, nes visko kaina yra už tai atiduodamos energijos kiekis.

47:21 Pašnekovas 2 Ačiū tau labai, kad atėjai į laidą, kad dalinaisi savo žiniomis. Ir edukavai tiek mane, tiek mūsų klausytojus. O jums labai ačiū, kad klausėte ir iki kitų kartų.