#5 – Finansinė sveikata: baimė, godumas ir disciplina su Artūru Černiausku

0:00 Pašnekovas 1 Iš finansų stovi tas pats žmogus, kuris klysta, kuris turi idą, kuris turi baimės ir taip toliau.

0:05 Pašnekovas 2 Tai augi šeimoj, dažnai gali girdėti tam tikrus įsitikimus, kurie irgi, nu pavyzdžiui, kad pas mus šeimoj niekas nėra turtingas, tai ir nu mes tik tiek kiek uždirbam, galim turėt.

0:17 Pašnekovas 1 Mes nežinom, kas bus rytoj. Mes tik žinom, kad po 10 metų rinka bus aukščiau.

0:22 Pašnekovas 2 Mes turim discipliną, kaip tėvė mūsų. Labas. Aš esu Gintarė, o tu klausiesi laidos Endobiogenika, kurioje tyrimėme sveikatą ir laimę iš įvairių pusių. Na, o šios dienos tema labai aktuali praktiškai kiekvienam iš mūsų. Kalbėsimės apie finansus. Prisipažinkim, praktiškai kiekvienas tikime, kad piligai yra neatsiejama laimės dalis, ar ne? O pašnekova šiandien yra Artūras Černiauskas, investuotojas, finansų pasaulio profesionalas.

0:54 Pašnekovas 2 Ir be viso to žmogus, kurio mintis apie pinigus yra labai brančius. Su juo šiandien kalbėsime ne tik apie tai, ką reiškia būti finansiškai sąmonėm, kaip kurti kapitalą, ugdyti finansinį raštingumą, bet ir apie tokius dalykus, kaip vidiniai įsitikinimai, baimės, vertybės ir mūsų santykis su gausa. Labas, Artūrai. Sveiki. Sveiki.

1:17 Pašnekovas 2 Labai gera matyti jus čia mūsų laidoje. Labai norėjau seniai pakalbinti žmogų, kuris savyje derina ne tik tokį materialų apčiuopiamą pradą, bet kartu ir dvasingumą. Tai yra mūsų pokalbis apie pinigus bus kiek kitoks, nors kartu liesim ir tą materiją kaip tokią.

1:39 Pašnekovas 1 Taip. Tai taip kaip du dalykai, kaip pinigus ir jam. Jie vienas be kito negali būtint. Materija ir be materijos kažkas yra ir už to. Nes tai yra žmonių emocijos yra už to jų jų kažkokie tai sprendimai, nes tai nėra tik gryna matematika ar kažkokia ten, sakykim taip, vien finansai, nors daug kam gali taip atrodyt, bet už finansų stovi tas pats žmogus, kuris klysta, kuris turi idas, kuris turi baimes ir taip toliau visas kitas. Tai ne, nu, mes gal vadinam idom, bet tai nėra idos, tiktai jos idom pasidaro tada, kai jos yra ne laiku ir ne vietoj.

2:14 Pašnekovas 2 Pirmiausia nuo ko noriu pradėti, tai nuo žmogaus pažymimo. Ir kadangi jūs, Artūrai, vienas pirmųjų, jūs pataisykit mane, jeigu klysiu, bet jūs vienas pirmųjų Lietuvoj gavot finansų maklerio licenciją. Taip, jinai mano man berods buvo numeris 55 lygtai, o dabar jau ten tūkstančiai. Nu va, tada jūs dalyvavot ir finansų rinkos kūrimo procesuose jau Lietuvos nepriklausomybės metu.

2:41 Pašnekovas 1 Vėliau buvot pakviestas vadovauti, plėsti ūkio, banko, finansinių, kaip? Jo, mes turėjom, mes su kolega įsteigėm tarp pirmą, nu, bijau suklys gal kažkaip tai pas juos registruose buvo ir kiti, bet tokį pirmą realiai veikiantį fondą Lietuvoje, nes kai maklerio įmonės, pradžioj mes dirbam finansų maklerio įmonę turėjom.

3:08 Pašnekovas 1 Ir finansų maklio įmonė buvo tokia pirk parduok, nu tarpininkaut ir tą rinką formavom, nes žmonės tiesiog po privatizavimo laiko turėjo krūvą investicinių tokių, kaip ir čekučių, atsimenat? Ir dauguma, kurie gavo iš gamyklų, jie nugulė tiesiog po žmonės stalčiuose ir kaip popierius kažkoks. Ir staiga kažkas atvažiuoja iš jų nupirkti tas, tą popierių dar moka pinigus, tai visi čia vau ten eilė susidarydavo tokia.

3:34 Pašnekovas 1 Va, bet po to iš to vat išsivystė po biškį ta rinka, kad iš kur kas pradėjo tas akcijas pirkt, tai dažniausiai iš užsienio ateinantys investuotojai, bet per Lietuvos arba per estų tarpininkus ir jie mūsų paprašydavo, kad mes tuos iš tų žmonių patarpininkautumėm, supirktumėm paketus, nes mes turėjom tą maklio įmonę.

3:56 Pašnekovas 1 Nu, bet čia tokia jau kaip ir istorija, tokie, kaip sako, laukiniai vakarų laikai, kai ten su ta šia pinigų važiuodavo žmonių, supirkinėjo taksijas, ten mašinoj milijonas, o tu tenai tokioj, bet jo, ir mobilus dar tik atsiradinėjo, ten mes su tom antenom važinėjom atstogų, kad tik ten su kažkuo susiskambint.

4:12 Pašnekovas 1 Bet čia buvo pati pradžia, o toliau va ta rinka kai išsivystė ir maklerio įmonės jau pradėjo tarpininkaut biržai, bet kadangi nu normalu atėjo didieji bankai ir bankai turėjo daug klientų. Tai kam klientam, kurie betarpiškai sąskaitą sąskaitą tai turi turėt banke, kad įsiskaityt, jie eidavo į Makler, jie eidavo į banką tada ir bankas prikalbėdavo, kad per juos tada mes čia pirkim, parduokim, kam čia ir Makler įmonė savo laiku prarado tokią kaip svarbą. Tokios pavienios tiktai bankų jau vat departamentai atsirado. Tada mes galvojom, ką daryt, vat ir žiūrim, kad užsieny yra tokia toks dalykas kaip fondai, o Lietuvoj dar nėra fondų.

4:52 Pašnekovas 1 Ir norėjom pasiūlyt žmonėm investuoti į užsienį. Tai buvo įkūrėm pirmą tą fondą, berods vadinasi Tarptautinių investicijų fondas, nes mes iškart jau tau atidėjo, kad reikia visam pasauly investuot, kad čia labai gerai. Bet žinoma tas fondas po kurio laiko nepasiteisino, mes jį uždarėm dėl to, kad tuo metu buvo ne tas laikas, va ne laikas tą daryt dėl to, kad Lietuvoj buvo per daug spekuliatyvinio kapitalo.

5:17 Pašnekovas 1 Ir lietuviai, kaip ir dabar, tarp kitko nors mažesnių jau maistų, visi tik apie nekilnojamą supranta. Tai visi norėjo į nekilnojamą investuot ir jeigu mes sakydam, nu mūsų fondas per metus paaugs 15%, jie sakydų, oi čia tokia graža, čia nulinė. 100% va, butuką nusipirkau po metų 100%. Tai vat, tokie va dalykai ir ir tiesiog tai buvo ne tas laikas, kai buvo tai aktualu. Dabar jau kiti laikai visai kas kita.

5:45 Pašnekovas 2 Bet vat. Artūrai, kai klausau jūsų, suprantu, kad mes kalbam apie trisdešimt metų patirtį.

5:53 Pašnekovas 1 Tai taip, atrodo tas laikas taip greitai bėga, bet žinot, tai buvo ir labai seniai, čia kokie devyniasdešimt penkti metai, tarp dvidešimt penktų ir du tūkstantųjų, vat čia tas laikas.

6:05 Pašnekovas 2 Žinot, vat ką noriu paklaust, vis tiek mes savo tinklalaidėse vis tiek vienaip ar kitaip susiduriam ir su savirealizacijos tema. Ir panašu, kad jūs vat prie finansų prisilietėt labai anksti, bet vis dar likot finansuose. Tai kaip atsirado jūsų gyvenime ta finansų tema, pinigai?

6:26 Pašnekovas 1 Labai geras klausimas. Iš tikrųjų kažkaip aš apie finansus čia gal gal tai buvo kažkur, kaip sako mažvaigždėse, bet aš apie tai negalvojau. Mes su kolega baigėm radijo technikos, radijo elektronikos. Tai tu tada KPI vadinasi. Nu, bet buvom viena iš tų pirmų laidų, kai ten išeini ir ir tokia tarybų valdžia baigiasi, nauja valdžia dar nelabai kažką ir nėra kur dirbt. Išeini į gatvę, seniau būdavo paskyrimas, o tada išeini, niekam tavęs nereikia. Nu, tai ten tie laikai iš Maskvos cigarečių atvežk, dar kažką tokio. Bet po to finale išvažiavom padirbt į Angliją, į Londoną.

7:09 Pašnekovas 1 Ir tas mano kolega kažkaip jis anksčiau grįžo, ten po metų, aš ten po dviejų. Ir jis sako, va čia toks buvo įmonė tokia SBA Kapitalas ir tiksliau SBA dabar jinai irgi yra. Jie sugalvojo, kad jiem reikia maklerio įmonę turėt, nes jie turėjo daugybę įmonių, kurios apskaitė akcijas. Tai pradžioj ne tiek dėl akcijų tų pirkimo, pardavimo, kiek jiem reikėjo tos įmonės, kad apskaitytų, kad buhalterė ten pas save nerašytų ten.

7:37 Pašnekovas 1 Skaičiukas ten Jonas pardavė, Jonas įsigijo, Petras ten pardavė. Atsirado kompiuteriai ir tą reikėjo kažkaip kompiuterizuot ir apskaityt jau ir depozitoriumi, ne tik čia pas save knygai. Tai atsirado vat poreikis tom maklerių įmonėm ir SB, įsteigė tą įmonę, vadinasi SB Kapitalas, vieną pirmųjų irgi maklerių įmonių. Ir jie pakvietė mano kolegą dirbt.

8:00 Pašnekovas 1 Ir sako, gal nori atvažiuot čia man pagelbėt truputį. Nu ir mes tada vat nuo to įsisukom. Bet vis tiek, nu man atrodo, radijas ir inžinerija ir pinigai, tai atrodo tokios skirtingos sritys. Nu taip, bet netgi ir ta radijas ir ta irgi galbūt nebuvo taip toks labai pašaukimas, nes tiesiog kaip klasė būna ir toks dar nelabai be nuomo, nes

8:26 Pašnekovas 1 Klasiokai domėjosi, mes ten biškį kūrėm, ten darydavom visokias ten šviesos muzikas ir taip toliau. Nu tai kur, nu tai ten. Bet toj Kaune buvo dar banga, vat gamykla ten gamino visi šilelius ten ar kažką ir pusė ten žmonių vos ne Kauno dirbdavo, tai iškart galvodavo ir darbo vieta bus kažkas tokia. Tai tuo metu daugiau visi galvodavo apie finansinę.

8:52 Pašnekovas 1 Apie finansinius dalykus, kad uždirbt pinigų, apie pašaukimą tada mažai kas galvodavo, bet va, medikas ten, radijo elektronikas, advokatas, ar ko ten reikėjo teisėjas gerai moka, va ten ir eikš.

9:06 Pašnekovas 2 Bet kai jinai atėjo į tą sritį, tai jinai jums kažkaip patiko. Ką jūs joje radot? Kodėl liko?

9:12 Pašnekovas 1 Taip, nu tai ką ir dauguma žmonių ir dabar rado, nes tai yra azartiška sritis. Tai yra labai greita sritis, greitai veiksmas vyksta, perki, parduodi, akcijų kainos, ten daug, daug dalykų ir gal nematomai, bet ten įeina ir žmonių psichologė, žinoma, įeina, nes ne veltui rinka banguoja va taip, kaip okeanas, jinai būtų lygi tiesi, ekonomika auga, nu ir rinka auga va taip, bet jin išbanguoja dėl to, kad pasijungia žmonių emocijos ir jos išstampo ją, kai guma tai į vieną pusę, tai į kitą.

9:44 Pašnekovas 1 Vat ir dėl to sako, kad kai vat rinka kažkur pakilus, tai kai guma išsitempus ir guma, kai guma išsitempus, tai į kurią pusę jai lengviau eiti, į viršų ar į apačią? Aišku, kad jinai į apačią, tai vat toj vietoj sako, jau reikia va parduot, čia bus korekcija, nes nu jau mažiausio pasipriešinimo kryptis eina į apačią. Kai viskas nukritę, tai tada atgaus. Nu tai vat, kadangi pasijungia tos emocijos žmonių, dėl to rinka pasidaro banguota, vat indeksas rinkos, kad

10:12 Pašnekovas 2 Būtų paprasčiau suprast, kas ten ten banguoja. Skaičiau labai įdomią jūsų mintį, kad finansai arba investavimas negali, tai nėra atskira sritis, kad tai yra mūsų gyvenimo filosofijos dalis, neatsiejama dalis. Ar galit praplėsti šitą mintį?

10:33 Pašnekovas 1 Taip praplėsiu, nes jeigu žmogus kažkokį darbą dirba ar Tai jis aplinkui turi irgi taip pat daug kažkokių nu kaip ta puzlytė ir susideda iš daugumos segmentų ar gabaliukų. Taip ir žmogus jam rūpi ir sveikata, jam rūpi kažkokie pomėgiai, dar kažkas ir tai jį visą kaip ir suformuoja. Tai vat finansai lygiai taip pat viena iš dalių, kuri betarpiškai su su su juo susijus, nes galų gale jam reikia atsiskaitynėt su tais finansais.

11:04 Pašnekovas 1 Kadangi seniau būdavo kaip ir barteris, barteriniai mainai atsirado toks daiktas kaip pinigai, kai reik, kai palengvino mum pasimainymą. Va labai mes galim tuos pinigėlių pakišę gaut kažką atgal, nereikia ten nunešti sūrio, kad gaut metalą ten ar ką nors. Tai va dėl to, kai atsirado pinigai, mes betarpiškai su jais susiję. Seniau tai galbūt kažką gamintume, nuneštume, pasikeistume ir tai jau būtų kažkokia tai nu, mainai gal natūriniai, sakykim taip.

11:33 Pašnekovas 1 Va tai, kadangi mes visi su tais pinigais kasdienėm įklus susidurim, tai mes negalim be to būti. Ir aišku, jie mus veikia. Norim mes jų daugiau turėt kažkam, gal užtenka mažiau ir vat vėlgi įsikiša betarpiškai mūsų gyvenimui. Tai šitoj vietoj kodėl pinigai svarbu, ne tik šnekant, kad mes čia tokie labai norim būt turtingi, kad tai atneša žmogui tokią dvasinę ramybę, nors atrodo, koks čia dvasingumas. Va taip, nu jam ramu.

12:02 Pašnekovas 1 Išmes iš darbo. Oi, sakys, aš čia turiu krūvą pinigų pasidėsiu, palauksiu, pagalvosiu, ką noriu daryt. O jeigu neturėsit to, eisit kur papuola ir ten, nes kitur man valgyt tai reikia. Vat jinai, jie atneša tokią kaip finansinę pagalvę ir žmonės, žmonės visą gyvenimą kaupia, kaupia, kaupia tą savo fondą, po to finale net nenori jo pasiimti ir jum net nereikia, bet jie per visą tą laiką turėjo tokį kaip ramybę.

12:28 Pašnekovas 1 Tokį, nors mes to ir nejaučiam ir viską, bet tikrai žymiai ramiau reikia pirmą ją turėt ir tada pajauti dauguma žmonių. Tai galbūt taip susiję su tuo dvasingumu, jeigu taip tiesiai šviesiai, nes bet kur į bet kurią praktiką mes nueisim. Joga Zen Tai čia va tada jis nevis sakys. Tu pirmiausiai turi atrast ramybę, nusiramint galvą ir tada bus viskas gerai, visos ligos išgert, nes viskas ateina iš galvos, kaip peržuvis gerna nuo galvos. O kiek tai yra susiję su mūsų įsitikinimais, vertybėms, su mūsų baimėm visokiom? Baimė yra labai geras dalykas, jinai apsaugo žmogų nuo, kaip čia pasakyčiau, nuo nesąmonių ar nuo to, kad jisai išgyventų, kad nenukristų nuo skardžio, kad

13:15 Pašnekovas 1 Ne, dar kažko tai visur yra tos baimės, bet nepamatotos baimės arba nelaiku jos jau tada atneša žalos. Nes žala, mes per daug bijome, užsidarome, galvojom, kas bus rytoj, o to rytoj gal ir nebus. Ir tada mūsų galvoj atsiranda visokių problemų, tos baimės, nu pagal va tą pačią daoistinę filosofiją, baimė pirmas priešas mūsų yra inkstų. Susargdina inkstus, visa ta gyvybinė energija užšaldo.

13:44 Pašnekovas 1 Tada žmogus pradeda ir blogai girdėt, ir taip toliau, ir tai yra susiję, nu, ir prasideda problemos, nes energija jau nebeteka. Tai va, tai yra baimė, kuri jau nepamatuota ir ir tai yra emocija. Lygiai taip pat kita emocija priešingoj pusėj stovi yra godumas žmogaus. Ir normalu, kad žmogus godus, kažko nori sau biškį daugiau, kad gal šeimą aprūpint, gal dar kažkaip tai.

14:10 Pašnekovas 1 Iš kitos pusės godumas ne vietoj irgi labai blogai, vat, pavyzdžiui, jeigu toj rinkoj, mes kodėl vat dažniausiai žmonės pridaro klaidų rinkoj? Todėl, kad jie apverčia šitas dvi emocijas vietomis. Jie būna godūs tada, kai reikia bijot. Va, o apačioj, apačioj, kaip visi labai bijo, reikia būt godiem, nes jau viskas perspausta per žemyn, jie bijo per daug. Jeigu mes apkeistume tas

14:38 Pašnekovas 1 emocijos vietom, tai žmogus būtų labai sėkmingas investuotas į spekuliantas, bet deja negali to padaryt, nes psichologija ir minė labai veikia. Nes labai sudėtingi tai dalykai, čia mes visi galim sakyt, o tai aš čia labai stabilus, man čia aš taip padarysiu. Bet kai ateinai į visas pasaulis rėkia per kovidą, pavyzdžiui, kad čia visi numirs dabar ir čia tu, o tu tada vat reikia pirkti, tai

15:03 Pašnekovas 1 Labai būna sunku. Ateini pas bankininką, jis čia sėdi su šlipsu, labai gražus. Bet gal kartais būna net nei vienos akcijos pats nenupirkęs, bet įvaizdis yra. Ir sako, oi, čia dabar kaip bus? Nes jis irgi iš tų pačių medijų visą tai žino, iš interneto, iš dar kažko, bet juk nei vienas. Mes nežinom, kas bus rytoj. Va, tai dėl to tai yra visiškai nepamatuota ir mes neturėtume tam pasiduot tokiom baimėm, kur kur nėra.

15:31 Pašnekovas 1 Ir va, bet bet tai yra be galo sunku, nes visas pasaulis tau rėkia. Va dabar jau kai bus, vat buvo finansų krizė, visi visi bankai dabar bankrutos. O tu sėdi ir dar jeigu žmogus turi nuostolį, o dar jeigu jis pasiskolintais pinigais tą padaręs, tai kaip jam visa tai atlaikyt? Nėra lengva iš tikrųjų. O kaip atlaikyt? Nu, visų pirma, nu, nesiskolint, niekada ne ne nedaryti.

15:58 Pašnekovas 1 sandarius skolintais pinigais. O dabar tai ypatingai lengva. Mes galim sakyt, mes čia banke nesiskolinam, bet kad ir tai tą patį revoliutą va dabar prie visų prieina ta platforma, nu ar ten Interactive broker, nu dabar lengva vienu paspaudimu. Ir brokeris tau sako, aš tau gi paskolinsiu, pirk ant maržos, vat čia taip, o po to žmonės paskui nieko nemiega ramiai laukia, kada ryte gaus tą margin kola, žiūri jau yra, jau stresas, jau viskas, nu vat ir tokie dalykai. Labai lengva, tai kai mes pasiskolinę pinigus tą darom, netgi jau tas sprendimas nebe mūsų, iš mūsų reikalauja atiduot pinigus, tai mes turim uždaryt poziciją.

16:40 Pašnekovas 1 O aš galvoju, gal aš laikysiu metus ar kiek, bet jeigu man liepia uždaryt ir aš turiu uždaryt, tai jau čia ne mano net sprendimas. Tai kaip aš galiu tada spekuliuot ant to rinko ar kažką daryt? Tai va, pirmiausia nebūt per daug godiem. Kažkiek godiem reikia būt, kad mes sukauptume tą pagalvę, bet kai mes per daug nueinam į šoną, mes prisidarom problemų. Va čia lygiai taip, kad grįžtam prie tos davaistinės filosofijos, kaip va čia jis išlenda, kada medį lengviausiai išversti.

17:09 Pašnekovas 1 Tada, kai jis jaunas arba kai jis jau peraugęs visai prie krašto irgi jau tuoj toks visas, vos ne pats tu mirš, pats nuviršta, per didelis jau tiesiog. Lygiai taip pačiai, kaip ir viduriuką, yra pats geriausias dalykas. Taip ir su mūsų emocijom, jos reikalingos, bet reikia viduriuko. Per daug nueinam, jau viskas, pasipila klaidos.

17:29 Pašnekovas 2 Bet čia toks kaip saiko turėjimas, savo užsibriži riba.

17:32 Pašnekovas 1 Absoliučiai, bet vat vėlgi mes grįžtam prie viso gyvenimo. Sveikas valgant. Sveikas sportuojant, sveikas, nu visur sveikas. Net sveikas turi būt su saiku, kaip sako žemė meistrai. O grįžkim dar prie įsitikinimo, nes pavyzdžiui, yra dalis žmonių, nu pavyzdžiui, kai vaikai, kai augi šeimoj.

17:56 Pašnekovas 2 Dažnai gali girdėti tam tikrus įsitikinimus, kurie irgi nu pavyzdžiui, kad nu pas mus šeimoj niekas nėra turtingas, tai ir nu mes tik tiek kiek uždirbam galim turėt arba turtingi, tai blogi žmonės. Kiek jūsų manymu tai gali daryti įtaką priimant tam tikrus sprendimus arba pavyzdžiui tam godumui, jeigu yra vat sėkmė ir žmogus ateis iš tokios šeimos, pas jį gali būt daug didesnis, nes jam buvo sėkmė ir jisai vat tą godumą gali turėt didesnį.

18:25 Pašnekovas 1 Aš sakyčiau gal, žiūrint kas tas turtas visų pirma, juk turtas tai ne vien pinigai, bet čia po to žmonės supranta jo vėliau. Bet taip, vėlgi tie aksesai, jeigu šeima, sakykim, buvo labai neturtinga, jie, tas žmogus gali tokį alkio jausmą turėti irgi perdėtas, godumas būtų tikrai. Jis nori parodyt pasaulį, kad jis irgi gali toks būt, kad jis nori toks būt.

18:52 Pašnekovas 1 Ir tai irgi nėra labai gerai, tokie žmonės persispekuliuoja per, jie labai godūs būna. Iš kitos pusės tas turtas kartais irgi, nu mes žinom, sugadina žmones. Jis ypač vat, kodėl turtuoliai neleidžia savo, nepalieka savo vaikam pinigų. Jie duoda, jie mokslą jie duoda, bet stengiasi jam pinigų neduot, nes jie žino, kad tai geruoja, nesibaigs. Jie tiesiog nieko nedarys, nebus jam tos ugnelės.

19:20 Pašnekovas 1 varomosios jėgos. Viskas yra, viską turiu ant lėkštutės ir tik retas gali, nu, nepaslysti. Čia kai vaikui mažam duot vairuoti Ferrari ar greitą mašiną, nu tai, o jis ne, ne, nedaręs to, nu tai jis už, už greičiausiai, nu tai visą tą supranta, bet finansai yra tokia nepa, nepačiupinėjama sritis ir žmonės galvoja, kad tai yra, nu kažkas kito negu realus gyvenimas. Nu, tai jeigu aš

19:48 Pašnekovas 1 Negalvoju, vat ateinu pas Gintarę į Endobiogenikos institutą ir aš negalvoju, kad Artūras va čia, duokit man va čia va matau knygųčių padėtą perskaitysiu vieną ir aš čia jau dabar sėdžiu, viską žinau, čia visiem paaiškinsiu, ką daryt. Bet finansuose kažkaip visi ateina, perskaitė dvi knygas. Nu vat čia aš jau dabar viską, viską, viską žinau. Tai vat Artūrai dabar noriu jums pasakyt, vakar kai ruošiausi mūsų tinklalaidį.

20:13 Pašnekovas 2 Paulius, kaip tik mano sūnus vyresnysis, grįžęs iš konferencijos, kur šeštadienį su jumis matėsi, jisai man sako, mama, tu būtinai, būtinai turi paklausti Artūro, kad jisai pasakytų visiems Michael Tyson pavyzdį.

20:32 Pašnekovas 1 Tai aš dar iš pradžių nesupratau ir tada jisai man paaiškino, tai galvoju gal tada. Aišku, konferencija biškį. Jums kitą pavyzdį nesvarbu, čia galim mes dantistą, kuris ten 30 metų turintį patirtį ir aš čia Artūras, nu gręžtas žinau kaip atrodo, va čia parsakė taip gręžk, nu gerai, bet kas žmogų. Tai lygiai taip pat vat, nu gal apie Maikatą Taisą, nu tokia ypatingai žmonėm, nu tokia vis žinoma žmogus ar kaip. Toks geriausias visų laikų boksininkas. Taip vat.

21:00 Pašnekovas 1 Sakau, žmogus paskaitęs knygelę apie boksa, eis gynės boksuoti su maiku taisom, nu nes čia labai viskas aišku. Bet kai mes rinkoj, nes nereikia būt iliuzijų pasauly, rinkoje yra verslas. Ir mes eidami į tą didžiąją rinką, vat su tais visom spekuliacijom, eidami prieš tuos fondus, prieš tas jų visas programas, prieš tas jų visų medijas, prieš tuos jų pinigų srautų stumdymus didelius, kai dideli srautai stumdosi, o

21:28 Pašnekovas 1 Mažas investuotas galvoja, kad čia, nu, tiesiog rinka, bet ne, ten fondas stumia, nes jam taip naudinga. Man naudinga būtų kokią nors akciją supirkti. Aš iš karto, oi, kai užpirkčiau mediją, kaip man, kaip čia va bus dabar, kiek čia perspektyvos, tas, anas. Pats dar pastumčiau šitą rinką su pinigais. Čia dideli pokyčiai, viskas kyla į viršų. Mažieji iškart sušoka ir tada fondas jau pardavinėja. Jie dar, o tada dar rekomendaciją duoda, ten kokia baj, kaina tokia.

21:56 Pašnekovas 1 Ir visi, o jie tuo metu patys pardavinėja. Tai va, ir jiem reikia įtraukti tą tą smulkų spekulentą į tą, kad iš jų atimt pinigus. Tai lygiai taip pat, kaip man įtraukė Taisonui įsitraukti su juo į boksą. Tai mes tokiu būdu įsitraukė. Bet jie taigi nieko nežino, nei kaip ta rinka veikia, nei turi insaido, nei ten nu aplamai patirties turi, o ypač emocinės tos, nei tos psichologinės, kad išstovėti visas tas bangas.

22:24 Pašnekovas 1 Ir dauguma žmonių sako vat, Artūrai, tu sakei vat, kad bitkoinas čia toks oras ir čia nereikia investuot ir o dabar va tokia kaina. Bet jūs paklauskit, kiek žmonių nuo 1000 ar nuo 100 eurų išlaikė tą bitkoiną iki 100 000? Jų nebus nei vieno. Tiktai tie gal kas sukūrė dar vat kaip ir su Amazon akcijom, kaip Bezos ar ten jo mamate turi tas akcijas.

22:48 Pašnekovas 1 kurios pabrango 3000 kartų. Profesionalūs fondai, kas bebūtų ten didžiausi, kečiausi žmonės rinkoj, nu, nei vienas jų neturi. Nes kas gali išlaikyti akciją, kai pabrangsta 3000 kartų? Pabrango du kartus, jau rankos dreba. Pabrango 10 kartus, beveik nieks 10 kartus. Nu, mes gi žmonės visi. Nu, nusipirkom kažko už 100 eurų, ar už 1000 ir pabrango iki 100 000. Nu, kas neparduos?

23:15 Pašnekovas 2 O tai vat kalbant apie tas knygas ir tas žinias iš knygų, tai aš galiu gauti žinias, bet aš negausiu, kaip suprantu, tos patirties, praktikos, kas yra čia labai svarbus momentas.

23:27 Pašnekovas 1 Taip, va, ir ta praktika yra labai brangi, nes tai yra finansų sritis, tai yra labai brangios pamokos.

23:33 Pašnekovas 2 Pakalbėkim apie tai, gal galit iš savo patirties pasidalinti?

23:36 Pašnekovas 1 Žinoma, aš turbūt minėjau, vat kaip tik ten žmonės dabar ir diskutavo toj pačioj konferencijoj apie dirbtinį intelektą ir Ir kaip čia bus viskas, ar čia jau laikas parduot, ar kai koks čia burbulas, ne burbulas. Va ir man asociacijos iškilo iš tų laikų, kai mes su su kolega dalyvavom, ne tiesiogiai dalyvavom Lietuvos Telekomo privatizacijai. Ten buvo tuo metu Telija. Dabar Telija tiksliau tada Telekomas, didžiausia Lietuvos įmonė ir tuo metu buvo kaip tik Nasdaq įmonių burbulas 2000-ieji metai.

24:09 Pašnekovas 1 Ten visi telekomai va taip į viršų ir tenai technologijų kompanijos, e-komersas visas ten tos prekybinės, ten buvo tų kompanijų šimtai nei vieno pelno, dolerio negeneravo, bet akcijos buvo tokios kainos, tokia lūkesčiai nepamatoti. Ir aišku lietuvių, čia lietuvių dar ta rinka buvo tokia labai silpna, bet kas jau suprato. Mes kažkaip nutarėm, kad Lietuvos telekomas bus labai gerai, kaip jį privatizuos.

24:38 Pašnekovas 1 Jis atsiradinėjo po biškį ir mobilus ryšys ir ten viskas. Dar ten apie internetą tokį kaip mobilų, tai išvis ten tik nieks net nesvajojo, dar normalaus laidinio nebuvo. Atsiskaitymus biržoj su vordu nuspausdinom, veždavom su mašina paduot pavedimus, kad atsiskaitytų užsakymus biržoj. Du kartus per savaitę susikotiruodavo, antradienį, ketvirtadienį 10 val. Viskas. Tada grįžti, ten žmogus parduoda akciją, tada tu su ranka pavedimą į banką nuneši.

25:07 Pašnekovas 1 Po to jau su vordu pavedimu, o po to tik visi šitie dalykai atsirado. Va. Tai tokia vat istorija. O tai kokia jūsų vat pamokos iš tos brangios pamokos? Tai va va, einu link to vat kokia buvo ir mes galvojom vat, kad Telekomas bus čia labai gerai. Bet čia tik viena iš pavyzdžių. Mes dauguma tų įmonių ir pirkom ir galvojom, kad kad čia vat 10% pakilo labai gerai. Nu nuperkit ten tais laikais už 10 000.

25:34 Pašnekovas 1 Parvažiavai namo ryte, jau dešim procentų pakilę. Vau, tūkstantis ten dolerių pliusas ar eurų tais laikais, tai buvo dideli pinigai. Bet po to tos įmonės pabrangdavo dešim kartų dar. Tai lygiai taip pat tos to pačių telekomų, pabaigsiu kaip taip atrodo maždaug realiai gyvenime. Mes ant tiek buvom nagli ir agresyvūs, va gal kaip pačios Paulius, kad tiktai kiti metodai buvo, kad mes nu galvojom reik privatizuos telekomą, tai telekomą

26:02 Pašnekovas 1 leidžia privatizuot tik darbuotojam pradžioj, o po to, kai jis išeis į biržą, tada jau visi, bet mes galvojom, jau kai išeis į biržą, tai ten kaina bus nereali. Tai kadangi neleidžia nedarbuotojam, aišku, mes nedarbuotojai, mes supirkom iš tų žmonių tas akcijas su įgaliojimais, nutempėm juos pas notarą, kad jisai pasirašo, kad vat tas savo akcijas parduos, ir mes galvojom, kad mes kai tik

26:24 Pašnekovas 1 Atsidarys ten privatizuos, nueinam pas su įgaliojimu, persirašom tas akcijas jau be to žmogaus sau, nes aš turiu tą įgaliojimą ir viskas. Supirkom tų akcijų ten, tikslių skaičių nepaminėsiu, bet tai buvo milijonų, už milijonus litų. Keli mil, ne, jo, nu keli milijonai litų. Po vieną litą, po vieną litą iš tų darbuotojų pirkom.

26:47 Pašnekovas 1 Atėjo Estų fondai ir jie sako mum. Jūsų pirkot ten tuos paketus, mes iš jūsų nupirksim po keturis. Mes sakom, baikit jūs čia, kokia keturi, aštuoni, be, be aštuoni net nekalbam. Ir atsidaro, ir atsitinka Nazdako burbulas, nukrenta visos tos kompanijos, Telekomas atsidaro biržoj 80 centų. Ir iki lito jis kokius tris metus nebepakylo.

27:14 Pašnekovas 1 Nu, tai aišku, ką mes pripažinom nuostolį po to žiūri, kai jisai jau ir Du litai ir trys ir keturi, tada graužiasi pirštus naktim ten nemieginu. Va toks yra spekulento kelias, nes mum atrodo, kad iš šimtos čia eurų, nu tai ai čia. Bet kai iš tikrųjų pasidaro sumos didelės, tai žmogui tikrai tikrai nelengva.

27:37 Pašnekovas 2 Bet Artūrai, reikėjo, kad vat sukauptumėt tokiom spekuliacijom kapitalą, jį reikėjo iš kažkur turėt.

27:44 Pašnekovas 1 Ir taip pas jus tas kapitalas atsirado. Nu tai taip ir pasiskolindavom pinigų ir ir nu biškį kažką užsidirbėm. Tai rizikuodavot labai. Tai aišku rizikuodavom. Nu tai ir dabar vat žmonės rizikuoja. Vat ypač jaunimas nueina į tą deit raidą, viską pralošia, bet praktiškai pamoka nebus išmokta, kol sąskaitoj nebus nulis, o dar geriau ne minus. Mhm. Jeigu nulis, tada jau žmonės jau pradeda kaip šaltu dušu, kas čia buvo. Ir labai skausminga, bet

28:12 Pašnekovas 1 Nes jie vis tikisi, nu tai dar, nu tai dar paskui, nu tai dar atsistos, nu tai dar, dar gal čia ne tas, gal ne tas ir viskas.

28:19 Pašnekovas 2 Bet gal dėl to ir yra tas pasakymas, kad investuok tiek, kiek negaila prarasti.

28:25 Pašnekovas 1 Jo, be abejo, tai yra tas pasakymas. O dar nepamirškit, kad dabar galimybės leidžia ne tik mum. Eiti, kaip sako, tokie terminai jau prasideda finansiniai, bet gal kažkas supras, kai mes galvojom, kad iškylančios rinkos uždirbsim, bet lygiai taip pat galima uždirbti ir iškrentančios. Tai reiškia, kai mes iškylančios uždirbam, galvojom, kad kils, tai vadinama eiti long, o kai mes einam žemyn, nu galvojom, vat, nu per parduodam akcijas jų neturėdami, nes dabar brokeriai skolina, sakykim, Microsoft ten 100.

28:57 Pašnekovas 1 Ir aš galvojau, kad jis bus 50 po metų, aš jį parduodu neturėdamas, tiesiog man brokeris paskolina ir kai jis pasidarys 50, aš atperku irgi uždirbu, tai vadinasi eiti šort. Ir labai dabar be jokių ten paskolų, be nieko, tiesiog tau brokeris net nematant to visų niuansų, kas ten darosi apskaitiškai, tau paskolina, tu parduodi, jeigu akcija krenta, tu uždirbi, jeigu jin kyla, tu pralaimi. Tai va, bet nepamirškim, kad einant šort, tai

29:24 Pašnekovas 1 nuostoliai neriboti yra. Dar kai tu nusiperki, pavyzdžiui, aš nusipirkau šitą paduką, jisai nukrito, sudurė, aš praradau paduką, taip ir akcija. Bet jeigu aš jį šort, tai jeigu akcija už 10, tarkim, užšortinau, o jinai 20 €, 30, 40, 100, 200, 500 šakės, tavo nuostoliai neriboti. Jo, neriboti. O jeigu dar ant maržos visas tas, tai iš viso neriboti.

29:54 Pašnekovas 1 Ir visą laiką va tai tai yra nu didelė didelė didelė labai srauta ir me ir kai sakot galima tų akcijų pripirkti neturint daug pinigų, tai vadinama jau leverage'um arba marža ir tai padeda žmonėm greitai labai sudegti. Bet čia kaip kazinos kampas. Čia ne kazino, tai dar geriau, ten kazino e neleis kažką ten pamatys, kad tu ten prasilošinėji, ten neįleidinės tavęs dar kažką arba tiek daug negali smarkiai pralošt.

30:23 Pašnekovas 1 O čia tikrai gali. Čia, čia blogiau negu, o jeigu dar su futureis pradedi, su opcionais žaist, tai ten išvis nepamatuoti ten. Ir aš pats dabar va pažįstu žmonių, kurie man sako, kad įsitraukė į tą deitraidinimą ir baigia tik tada, kai viską praranda. Jie vien komisiniu tiek pradeda vartyt 100 sandorių per dieną 200 ant tų visų ten, gauna tuos signalus, tuos lygius rinkų.

30:51 Pašnekovas 1 Pirk, parduok, ten jie galvoja, kad čia išskirtinė, jam brokeris davė čia programėlę, jie čia dabar. Va, bet tai yra signalai, jie veikia kartais gerai, bet esmė tame, kad mūsų emocijos neveikia. Mes nesusitvarkom. Tau signalas sako parduok, o tu neparduodi, nes minusas, nuostolis, tu negali jo pripažint ir taip toliau. O tada jau eina, eina tolyn, tu su viltim sėdi, sėdi. Žmonės padaro per dieną po 100, 200 sandorių, sumoka komisinių 2000 eurų komisinių per dieną.

31:19 Pašnekovas 1 Nu tai. iš to vartimo. O jūs esat sudegęs va tam nulija buvęs? Tai be abejo ir ne vieną kartą. Ir kaip tada pakilti, nu kas atsiranda? Atsiranda išmintis kažkokia, kur atsiranda sotumo, tas pakankamumo jausmas, jau godumas tada mažėja? Nežinau, ar mažėja. Čia labai nuo žmogaus priklauso. Žmogų, žmonių charakteriai labai skirtingi. Iki pas kitus kaip tik didieja, nes jie nori to revanšizmo kažkokio. O gal kiti kažkas povargsta, kai sako.

31:50 Pašnekovas 1 Yra toks posakis, kai ten žmogus va sako pasidarė geresnis, nes pavargo jo vidinis, sako jis pats tai ne geresnis, bet jo vidinis drakonas biškį pavargo jau nuo to viso kovojimo jo. Jie tai išsikvėpė, tai gal jeigu taip, tai žmonės tokie vat, bet nežinau, tai turbūt nuo charakterio savybių, bet aišku, kad kai sako už 10, už vieną.

32:13 Pašnekovas 1 Mušta 10 nemuštų duoda, kad tai kažkiek užapvalina tuos kampus, tu pradedi jau pagalvot mažiau rizikuot. Bet iš kitos pusės tai yra kita medalio pusė. Žmonės, kurie įsijungę tą ar kažką vat jiem kuo jie labiau sensta, tiem tuo jiem sunkiau irgi uždirbt pinigus, nes jie tada per daug bijo. Jie pasidaro per daug konservatyvūs. Ir tas konservatyvumas padeda išsaugot pinigus, bet jis neuždirba pinigų.

32:41 Pašnekovas 1 Arba jeigu kainos kyla, o žmogus ten pasideda į indėlį arba grynais laiko. Tai aišku, jis tipo nepraranda pinigų, bet realiai, kai kainos pakilo dvigubai, o tavo suma ta pati, nu tai tu kaip ir praradai, nes nebenupirksi to pačio. Bet tai irgi nėra gerai. Nes tada jie visą laiką graužiasi. Nu va, nu vat irgi toj pačioj konferencijoj prieina prie mane žmogus ir sako, ką man dabar daryt? O mano portfelis ten toks nemažas ir aš

33:08 Pašnekovas 1 Įdėjau ten į obligacijas ir dar įdėjau, nes penkis metus jau bijau to burbulo techų. Ir penkis metus vat ir taip ir ir aš vis žiūriu, kaip jis graužiasi, graužiasi, graužiasi.

33:20 Pašnekovas 2 Jūs domitės kinų filosofiją, rytų tiksliau, rytų filosofiją, dauvizmo praktikom, tai čia praktikuojat. Tikiu, kad tai neatsirado su tuo Artūru, kuris buvo ten 20 metais, 25 metų, tai kažkas, kas eigoj pas jus atėjo. Tai kaip, ką jums tai duoda ir kaip keitėsi jūsų santykis su pinigais?

33:44 Pašnekovas 1 Iš dalies gal ir atsirado ir su tuo nuo pradžių, nes galbūt mes tik nežinom, tai būna kaip kokia užslėpta siekla, kuri po to tik išauga. Nes nu ne veltui žmonės eina vienas vienu keliu, kitas kitu, tik po to atsiskleidžia, tai tie dalykai. Bet realiai aš dar jaunystėj nu buvo tokie neramus laikai, kaip ir visi žmonės, jauni ir ten ir armė reikėdavo, tai aš domėjausi karate, nes ten gana rimtai užsiminėdavom.

34:13 Pašnekovas 1 Vieną dieną aš turėjau tokį labai seną mokytoją, buvo 70 metų, jis buvo matematikos mokytojas, bet jis vienas buvo kečiausių va toj srity. Tuo metu dar buvau uždrausta. Ten visi tokiose rusiukose tą praktikuodavo ir jisai buvo toks vienas iš tokių, bet jis buvo gana konservatyvas ir sakydavo, jeigu jūs čia galvot, kad kažką mokat, bet visada geriau į kojas dėkit negu ten į konfliktą įsivelkit. Va. Jis vieną dieną iš kažkur kažkokį kinietį ten atitempė, neatsimenu ten iš kur, bet kas santakos Kaune parkeis ten savaitę laiko mum darė seminarą. Vesdavo tą tai či ir.

34:50 Pašnekovas 1 Tuo metu aš nelabai supratau, kas čia kažkokie lėti judesiai, čia kažkas, bet man patiko širdy. Ir jis išvažiavo, nu ir baigias tas tai čia ir viskas. Ir aš kaip visą gyvenimą jo ieškojau tos tai čistinės filosofijos ar dar vaistinės. Bet tuo metu gi visiem tik kovų menai tokie, tas kietas kovos menas, kuris ne sveikata ir o žaloja priešingai neiš tikrųjų tom, nes tos praktikos realiai yra sveikatingumo, nu ne sveikatingumo.

35:18 Pašnekovas 1 Jos yra yin-jan. Karys visada turi būt sveikas ir stiprus. Tai jeigu tu būsi karys, geras kovotas, tu privalai būt sveikas. Bet pas mus arba nueinai į kovotojo pusę, arba į vienį sveikatingumą, o jos yra nedalom. Tai va, kadangi dabar atsiradusi iššaunami ginklai, tai ta karybos pusė mažiau, tai

35:39 Pašnekovas 1 sveikatingumo pusę dabar visi prisiminė, kad čia Taiči, ten Čigongas, dar visi tie tos sritys. O, tai čia labai sveikata. Taip, ten yra labai daug dalykų ateinančių išseniai, išliaudęs iš minties. Tiktai, kad tų mokytojų senų nelabai likę yra, kur jie perduotų iš lupų į lupą. Daug šiukšlių čia tokių vat internete. O kaip rasti tą datą tam kupėte? Seniau visada tai buvo paslaptingumo skraistė.

36:05 Pašnekovas 1 Pasitraukia imperatorius, sudegina visas ten tas bibliotekas, viskas sudega. Dabar tas pats, tiktai mes tik viskas atvira, bet po to šiukšlėm viskas nusėdė. Jūs pamatysit šimtus video, kaip ten ką daryt, bet iš jų yra tiktai vienas ir tai jum turi kažkas paaiškint, kaip ten daryt, nes tiesiog nesimato. Žmonės nemato tų realių, gydančių judesių, gyvūnų, gyvūnų judesių viduj pas žmones.

36:31 Pašnekovas 1 Vat kaip juda katinas, neidamas į sporto salę, jausdama žemę po kojom ar ką, jis viduj juda, jis susigrupavęs visada, vat čia jau biški nukrypau į tą kitą temą ir tai sveikatinantis judesys, nes pats katina viduj, viskas trinasi, fascios, sausgysliai, o žmogus šiuolaikinis jis vat, Artūrai, paimk puoduką, aš su sąnariu paimsiu puoduką. Vien tik per sąnarius mes judam, sausgysliai, fascios, organai, nieks nejuda. Katinas, paduokit jam indelį, jisai.

37:00 Pašnekovas 1 visas prisitrauks mano, net pilvas pasitempia. Mažam vaikui paduką paduok, kažtukus paduokit, jis visas link to. O mes, o dar geriau, kad Boltas atvežtų man čia padėtų, nieks nejuda. Tai čia apie tai vat ir tos senos sveikatingumo praktikos yra tos, kur nesimato. Jie daro apratimus, bet mes galvojam, kad jie čia va tokie kaip teatrą, tetriukas. Tai nėra tetriukas, viduj viskas vyksta. Žmonės realiai daro judesius, vat kaip aš paimčiau.

37:27 Pašnekovas 1 Šitą fotelį pakelčiau, pakelčiau, padėčiau, atveržčiau, kaip aš rankose jį visada laikyčiau. Mano kūnas visai kitoks būtų negu kad aš čia mojuoju kažką rankom. Va čia Artūras taip gražiai daro, visi teatras. Ne, tai nėra teatras ir vat tokie nematomi dalykai. Tai vat ir man tai pasidarė labai įdomu ta visa žmogaus alchemija, kaip ten tas žmogus juda, kaip gyvūnai juda, ką jie ten turi, ką atsineša.

37:53 Pašnekovas 2 Ką jums davė va ta filosofija?

37:56 Pašnekovas 1 rytų. Kaip jūsų santykis su pinigais keitėsi? Tai vat lygiai taip pat ir ta filosofija rytų jinai, kai sakoma, eina į tą vėlgi į žmogų, į tą lėtumą, į neskubėjimą, į tas pačias vertybes. Kas iš to, kad vat vėlgi į tą patį viduriuką apie ką ir šnekėjau, kaip yra apie tuos medžius arba jų, jeigu

38:24 Pašnekovas 1 Va, pavyzdžiui, nu, apie dabar iš kovos filosofijos. Kas žūna pirmiausiai kare? Geriausias karys arba blogiausias? Tas, kuris per viduriukais visada išgyvena ilgiausiai. Ir taip gyvenime visur. Jeigu mes ten kažkas norim būt pirmi, čia aš toks, čia ta, tai su pirma visas pasaulis mum bando nustumt nuo scenos, pavydymų, mes kovojam visą laiką ir tai gadina mūsų nervus ir mes irgi.

38:52 Pašnekovas 1 Dažnai tokios žmonės neišlieka. Lygiai taip pat ir tie paskutiniai neišlieka, nes jie visą laiką liūdni nieko nepasiekia, nėra tos tokios ugnelės. Tai va, ta filosofija mokina, kad nu nereikia per daug tų į tą emociją ir nu visi mes žinom apie dabar ir filmukų pristatytą, gal kas kažkur matė ten kur. Tokių įdomių jie ten visi vaikiškai į juos žiūri, ten kai tokių kaip Kung Fu Pandą ar dar kažkas.

39:19 Pašnekovas 1 Va tokių, tai ten labai aiškiai pasako, ten daug gilių minčių tarp kitko paimta, matos, kad su taičiniais strais daryta ir su kažkuo. Tai sako, ir tas ten panda ir tas tigras pasodinęs, pasodina medį mokytas, tas vežlys jam sako, tu nekratyk to medžio, nes vaisių dar nebus, tu turi palaukti. Kaip iš tos pandos ten tą karį daro, tu nori, sako. Tai, o mes kažkodėl įdienam tą savo dolerišką

39:48 Pašnekovas 1 Nelaukiam, o bet kažkaip kaip obuolys pas mus, mes nepuolam jo pavasarį kratyt arba tik posūdienį. Mes žinom, kad tai bus rudenį. Tai lygiai taip pat ir finansuose. Tu įdėjai vat ir kaip krizę. Vat čia mes prieisim jau prie tos temos, kai žmonės sako, o krizės čia taip jau visi už galvos išsiėmę čia. Vedlai jinai tokie naujienos, čia krizė, čia baisu, čia tas. O tai krizė yra labai geras dalykas. Krizė yra pasaka, kaip lauk.

40:15 Pašnekovas 1 Kaip lauką miešlupą atręš, taip miešla smirda negerai, bet tai ir be jo ne auksniekas. Taip ir krizė. Žmonės persitempia, ateina krizė, visi iš naujo pergalvoja klaidas, atranda naujas technologijas, vėl viskas auga, vėl viskas persitempia, vėl ateina krizė. Tai krizė labai yra gerai, bet klausimas, kurioj tu pusėj? Jeigu tu užsiskolini, jeigu tu nepamatuoji, tai neturi laiko.

40:41 Pašnekovas 1 Pralaukti ją arba dar painvestuoti toj situacijoj, kai viskas nupigę. Tai aišku tau tragedija. Bet lygiai taip pat, jeigu tu turi laiko, tai yra sekintinas dalykas ir tu per tuos kalniukus sau ramiai eini ir kai kalniukas kyla, po 10 metų tu pažiūri nuo to kalniuko tas mažas ten pakilimas ir nukritimas. Va ta krizė yra juokinga jinai atrodo ten aukštai, o tuo metu tai yra tragedija.

41:06 Pašnekovas 2 Noriu grįžti prie pokyčio filosofijos vat turėjimo tos sritų ir užsiminėt apie tai, kad ramybė skatina neskubėti ir man iš karto tada betrinkos iš savęs atrodo tokios skubančios, tai kaip žmogui neskubėti, kai atrodo viskas vat pats sakė per dieną ten tūkstantis komisinių, tai yra toks greitis.

41:28 Pašnekovas 1 Tai gauti va krūvą pamokų suprast, kad mes tenai neišlošim. Nes mes vėlgi susiduriam su tais profesionalais, kurie specialiai bando įsiuboti tą visą ir mes vis tiek, jie žino, kad gi mes žmonės, kad mes tokie žmogiški ir vis tiek finale pasiduosim tam silpnumui ir pralošim tą. Va, ir aš kodėl tai galime sakyti, kad aš ne toks, aš tai tikrai jau ne. Bet vėlgi vat aš papasakojau toj pačioj konferencijoj apie

42:01 Pašnekovas 1 Jesie Livermore'o legendinė investuotoja, kuris tas pats investuokas, jo knygai lietuvių kalba ir išvertęs, vadinasi Spekulento memoirai ar kažkaip, bet aš skaitau angliškai skaičiau, tai man jinai daug geriau angliškai skaitosi dėl to, kad nu ten gyva kalba, ten tikra jo kalba. Ir ten tiesiog iš to legendinio investuotojo paimtas interviu 1915 metais apie

42:25 Pašnekovas 1 Jo kelio tuo metu buvo labai įdomus laikas, gal panašus į šitą laiką, kai ten daug tų buvo krizių, viena paskui kitą nuo 900 metų ir visas tas jo kelias, kaip jisai eina. Yra parašyta toj knygoj ir baigiasi 15 metai. Jis per visas kiekvieną ten penki pakilimai, penki nuosmukai, jis kiekvieną per jį sudega ir per kiekvieną uždirba pinigų, nes jis tikrai ten turėjo profesionalumo, labai talentą turėjo, nuo mažens tą darė.

42:53 Pašnekovas 1 Va kiekvieną kartą pakildau ir knyga baigė sties ta vieta, kaip jis ten nu kažkur vėl eilė į kartą kažką uždirbo, bet tai buvo realus žmogus tiktai, kad iš ten kita vardas ir pavardė, bet tai buvo per realus žmogus. Vat kai aš sakiau, kai rinkos krenta, jis jaučia, kad viskas tai pertemta, jis užšortina tą rinką ir uždirba tais metais 200 milijonų dolerių. Tuo metu mašina kainuodavo 100 dolerių.

43:21 Pašnekovas 1 Ten buvo nerealūs pinigai, jisai turbūt buvo turzingiausias žmogus pasauly. Bet kai rinka, kai 29 metų tokia krizė ateina arba kai ateina, aš pats čia jau tokią išvadą padariau, arba va kai finansų krizė atėjo 10 metų, jos irgi labai didelė buvo, ne tokia kaip 29, bet irgi labai didelė. Kitos daug mažesnės. Kai tokie dalykai, jie kaip cunamės viską sugriauna. Žmonėm reikia iš esmės viską pakeist.

43:50 Pašnekovas 1 Ir tie paternai tos sistemos nebeveikia jos. Ką tu darei tiek metų, jie nebeveikia, vat statistika. Į mane buvo kažkam siauram ranger, senam tarpe, jinai iššoko su apyvarta 100%, kad jin toliau kažkiek kils. Po to tsunami, nieks neveikia. Ir tas žmogus toliau galbūt tais paternai savo vadovaudamasis darė toliau ir jam iki 40 metų, 10 metų, kad buvo rimta krizė, niekas neveikia.

44:16 Pašnekovas 1 Ir 40 metais juo tie 200 milijonų pavirto į 3 milijonus. Tai irgi buvo nežmoniški pinigai, bet jis negalėjo psichologiškai pakelti viso, to ir nusišovė. Va tokia kaina yra. Tai jis sako dar ir va, tai visiem labai verta tą knygą pasiskaityti ir suprasti, kad čia ne vaikų žaidimai. Tai apie tai norėjau pasakyt. Va, tai todėl taip atrodo, kad

44:43 Pašnekovas 1 Mes čia taip biškį pasitraidinsim, bet nu tas žmogaus ego pralošė, aš atsiluošiu, aš atsiluošiu, aš atsiluošiu, dar, dar, dar. Rinką krentu, turiu vidurkinį, žemyn vidurkinį, vidurkinį. Ne, nu pakils, pakils, nu ir ir tada, kai jau lieka ten keli procentai tavo, nu pasiimsiu nors kažką ir va tada pradeda viskas kilt, nes toj vis vietoj visi parduoda. Nu, bet vėlgi tą minimus pagaunu.

45:11 Pašnekovas 1 Tai dėl to labai čia sudėtingi dalykai ir dėl to vat aš ir sakau vat ir kaip sūnui ir ir taip toliau, kad čia labai reikia pagalvot, ar mes to kelio norim, ar mes rinkamės. Bet nu, jeigu pašaukimas pašaukimu, bet kai žmonės turėdami mylimus darbus dar kažką įsitraukia, aš nesuprantu, kodėl reikia tą daryt.

45:31 Pašnekovas 2 Ką reiškia gyventi iš investicijų? Galit padėt suprasti?

45:35 Pašnekovas 1 Va, tai iš investicijų gyventi ir yra ta pagrindinė dalis, apie ką aš ir norėjau kalbėt, galbūt vat ir toj konferencijoj kalbėjau. Gal daugiau negu iš savo pašnekulus, nes tokia kaip misija, aš tikrai noriu žmonėm išaiškinti tą esminį dalyką, kad vėlgi nereikia kovot su tuo Maiku Taisonu, nereikia kovot su tais dalykais, jeigu mes turim kažkokią kitą mylimą veiklą, bet reikia susikurti tą

46:03 Pašnekovas 1 finansinę pagalvę, kai ką mes pradėjom, iš kaip mes iš kiekvieną rytą valomės dantis, galvojom dantis bus sveikesni, taip ir su tais finansais, va ta finansinė sveikata ateina, mes turim kažkiek turėt tų finansų pagalvę. Tai nereiškia, kad mes turim būt finansų profesionalais. Priešingai mes turim nežinot nieko, bet mes turim galvot apie tą finansų pagalvę. Nu, va kaip pavyzdukas. Jeigu aš

46:30 Pašnekovas 1 Noriu būt sveikas, aš išbėgu pabėgiot, sakykim, ten arba ten mankštą kažkokią padarau. Bet gi aš nebandau tenai kažkokių ypatingų technikų tos mankštos rasti ar bėgiojimo ar ką. Yra taip profesionalių bėgikų viską, bet tai jau profesionalai. Bet vėlgi, aš gi nebandau, kad ten įsigilint ten kokį ten, nu aišku, dabar yra tų visokių žmonių, kad ten būtinai aš ten kažkokius porbačius nusipirksiu. Yra tokių pedantiškų žmonių, bet dauguma jų sakys, nu va čia bėgimo porbačiai, prabėgau kelis kilometriukus, viskas gerai. Tai ir čia taip pat, vat reikia tą daryt. Tai reiškia ne per daug gilinantis, beveik nesigilinant reikia tą daryt. O kaip tą daryt? Va.

47:12 Pašnekovas 1 Tai pirmi žingsniai, nueini pas profesionalų žmogų, gauni patarimą, pirk fondą, viso pasaulio akcijų fondą, kuris plačiai diversifikuotas ir pamiršk, nesikišk į procesą, nelysk, rinka už tave padarys darbą. Nespekuliuok, tu gi nežinai, tom bangom nesisuk. Tu gi žinai, kad per metus rinka padaro 12-15%.

47:39 Pašnekovas 1 Vienais metais bus plius penki, kitais plius 10, kitais minus 10, kitais plius 30, bet vidurkis, jeigu tu turi laiko 10 metų ir daugiau, bus 10, 12 ar 15 procentų. Viskas, to pakanka. Tu turi pasitikėt statistika, nes visada tai buvo per amžių amžius ir bus. Tokia statistika. Yra knygoj grafikas, aš po to gal ir parodysiu jum.

48:06 Pašnekovas 1 Kaip vienas doleris pasikeitė aktyvus per 200 metų? Tai vienas doleris investuotas prieš 200 metų. Šiandien vat, kai visi garbina auksą, yra vertas auksą kokį 17 dolerių, nes jis ir tada buvo brangus. Išdu obligacijose vertas apie 3000. Korporatyvinėse obligacijose, kur daugiau biški palūko numoka, ar ten kaip indėliai pagerinti, 10 000 atrodo daug, bet akcijose jisai vertas 21 milijono.

48:35 Pašnekovas 1 Vienas doleris. Kokia progresija? Sunku net įsivaizduot. Ir kai žmonės sako, nu, bet tai gal čia taip nebus, gal čia taip buvo laikas. Jeigu per 200 metų jis taip sugebėjo pakilt, bus ir toliau, tiktai bus krizės, bus pakilimai. Žmonės auks, žmonių jauks, viskas atrinies ir nereikia kažko, reikia pasitikėti tom žiniom. Ir mes pasitikėdami žiniom padarom pradžioj teisingą sprendimą.

49:01 Pašnekovas 1 Kaip medį va pasodinam ir nesikišam į procesą, duodam jam augti. Čia yra esminis dalykas vat ir ta ilgoji filosofija. Nelyst, nesikišt, negalvot, kad tu pats gudriausias, kad tu kažką žinai. Padarei sprendimą, viskas. Va, tai tai ir yra finansinės pagalvės susikūrimas, kaip aš vadinu discipliną. Pats pagrindinis dalykas, ne tik

49:27 Pašnekovas 1 Šitam investavime ir spekuliantui investavime, nes jie kodėl pralaimi, nes jie nesilaiko, jie turi žinių, bet jie jų nesilaiko. Jiem ateina emocija ir jie viskas. Disciplina. Tai, o.

49:39 Pašnekovas 2 Ką reiškia, vat, paaiškinkit labai konkrečiai.

49:42 Pašnekovas 1 Nu va, atėjau pas, pas į banką, kas, pas kažką, pas patarė, sako, žiūrėk, pirk šitą, jeigu ilgam, tu paskaitei, pažiūrei, tinka. Kas? Ir tada jau disciplina. O kokia disciplina? Nespekuliuot. O tiesiog įsivesti į kalendorių, jeigu ne visi mes turim iškart didelę sumą pinigų investuot. Vadinasi, aš galvoju, jeigu aš uždirbu pinigėlių, aš 10% skirsiu investicijai susikurti tai pagalvį. Ir žiūriu, kiek man gaunasi. Nu gerai, aš uždirbu 1000 eurų. Žiūriu, man gaunasi 100 eurų. Per banką Lietuvos 100 eurų investuot gana brangu, nes komisinis minimalus, gana didelis, ten 10 eurų. Tai aš galvoju.

50:23 Pašnekovas 1 Aha, galiu leist tada 500 eurų investuot. Tai vadinas kas tris ar keturi mėnesiai ar kas penki? O, gerai, kas penki mėnesiai ar kas keturi? Ką aš darau? Aš į kalendorių suvedu. Artūrai, kas penki mėnesiai investuok. Iššoka priminimas, neklausydamas brokerių, neklausydamas bankininkų, nieko neklausydamas, jokių žinių įdedu. Bet aš negaliu taip.

50:48 Pašnekovas 1 Kai aš matau, kad rinka kelia. Negalima, tai jau prasideda spekuliacija. Mes nežinom, kas bus rytoj. Bus taip, kaip tas žmogus, kuris penkis metus laukia ir jam galvoja, kad jau per daug. Ir jie visi diskutuoja apie tą burbą, apie. Burbulas tikrai bus, bet mes nežinom. Gali dar tas AI pakilti du tris kaisamai galys, eina į viršų. Jisai eina kosmiškai, gali dar penkis kart pakilt.

51:13 Pašnekovas 1 Ir jūs naigus nusigraužėt, penkis kart pakilo, aš čia laukiu. Ir jis po to sprogs, nusileis du kartus ar tris kartus. Bet jis dar bus vis pakilęs. Bet žmonės ką padarys? Jie baigia graužtis. Va kai ir tas žmogus, kuris manęs klausė, jau vis tik sako, kai Trampą išrinko, aš apsisprendžiau ir įdėjau kažkiek.

51:34 Pašnekovas 1 Jisai jam pačio piko įdės, nes jau jis sakys, ne, nu čia jau pavargau laukt, vis tiek turbūt jau kils ir kils ir įsidės, va tada pradės krist. Ir tada bus dauguma žmonių. Žinot, kada bus burbulo pikas? Tada, kai visi sakys, tu dar nenusipirkai, laikas dėt, o ne kai sakys visi, tuoj burbulą sprogs, čia jis dabar sprogs. Visi dabar labai bijo, dar jis tikrai nesprogs, nes visi šneka, jis sprogs. Visi, tada sprogs, kai visi sakys, o tai tu dar neįdėjai, koks durnas.

52:03 Pašnekovas 1 Va čia dabar tai auks dar tris kart, dar šešis kart auks, dar šimtą kart auks. Va tada jisai sprogs. Ir mes lauksim ir lauksim ir lauksim. Kitas laukimai yra, kai pradeda krist, nukrenta, o, atspėjau, kaip man pasisekė, tai dar lauksiu. A, toliau krenta, tai dar lauksiu, tai dar lauksiu. Po to pakilo, o blemba, praleido apatinį momentą, vadinasi

52:27 Pašnekovas 1 Bet dar nukris tiek pat, dar lauksiu. Ir tada kyla, kyla, kyla, toliau kyla, kyla, jau daug pakilo, dar aukščiau ir tu taip lauki, lauki, lauki, lauki. Ir tai ne, nėra lengva. Vat kai aš gal jau pasakau, kai pas mane vienos spaustuvės žmonės atėjo ir jie buvo investavę į draudimus va tenai ir tie draudimai nelabai ten kažką pakilo ir aš sakau, jūs gal investuokit į fondą. Nu ir jie uždarė tuos draudimus kažkaip, ar jiem ten terminas jau baigėsi.

52:56 Pašnekovas 1 Ir tuo metu jie išeina iš tos rinkos, iš tų savo draudimų ir atstinka kovidas. Minus 40% rinka. Nu ir dabar jie sako, Artūrai, va, kaip mum pasisekė, gerai, kad tavęs paklausėm, čia viskas gerai. Bet mum čia banke sako, kad dabar čia taip blogai bus, kad jau nereikia nieko. Aš sakau, nu jūs ir naglinus, sakau, nu jūs ir guodus, sakau, jum rinka padovanojo 40%, jūs neišgirdot, ką aš jums sakiau.

53:23 Pašnekovas 1 Sakau, jūs tik pakeiskit fondą, ar ten, ar ten dar kažką. Bet aš sakau, jūs rinkoj likit, o jum dabar paduonuoja 40% ir jie, jūs sakau, bandot vėl atspėt tą momentą, kad metų gale jie buvo plius 80%.

53:38 Pašnekovas 1 Nu, nes nu visi pamatė, kad čia tas kovidas, gal ne taip ir jau ne visi numirs gal dar vis tik. Aišku, tu va pasiekai dar į krūvą pinigų per spausdinį ar padarė ir juos kažkur reikėjo suinvestuot. Tai aš noriu pasakyt vat apie tą laukimą ir apie tą spėliojimą, kad ir kaip jum respetabiliai žmogus atrodytų, kad ir koks jis atrodytų kietas. Mes nežinom, kas bus rytoj.

54:06 Pašnekovas 1 Mes tik žinom, kad po 10 metų rinka bus aukščiau. To mum užtenka. Ir nereikia spekuliuot. Ir Vorinas Bufetas per paskutinius 10 metų neaplenkė S&P indekso, tai ką mes čia norim už jį būt kietesni? Nu, gerai, galim bandyt.

54:25 Pašnekovas 2 Kadangi vis tiek šitą laidą kuriu ne dėl tų, kurie yra profesionalai rinkoj, nors tikiuosi, kad gal ir jie žiūrės ir atras kažką sau. Šita laida vis tiek yra tokiems daugiau kaip aš, kurie nori gyventi gerai, kur pinigai suteikia komfortą, galimybes, bet nu jiems visiškai neįdomus investavimas, net ir nu man dar bent knygos apie pinigus yra įdomios, bet yra tikrai daug žmonių, kam neįdomu, bet jie nori gyventi gerai.

54:55 Pašnekovas 2 Tai Dėl to labai norėčiau dabar tokius konkrečius klausimus užduot. Jau truputėlį prisilietėt, kad vat jeigu žmogus ten turi 1000 eurų, nu, sakykim, 1500 į rankas, tai jisai turi ir 1000 eurų sudaro jo įsipareigojimai, lieka tarsi 500, bet iš tų 500 vis tiek žmogui gyvent reikia ten ir sveikatą pasitaisyt, ir ten rūbus nusipirkt, nu ir pas jį laisvų pinigų yra 50.

55:24 Pašnekovas 2 Man viduj yra toks įsitikinimas, nu pavyzdžiui, vat keturiasdešimt plius metų ir aš turiu tuos penkiasdešimt laisvų pinigų ir nu neturiu to tikėjimo, kad nu tikrai aš galiu uždirbti, susikurti sau tą pagalvę, ar pirmiausia, ar tai tikrai yra realu, jeigu aš, kaip sakot, pradėsiu, atiduosiu į, investuosiu į indeksą ir galėsiu susikurti sau tą pagalvę, nu pavyzdžiui,

55:52 Pašnekovas 2 Kiek per šia iki šešiasdešimt per dvidešimt metų aš galiu realiai sukaupti tų pinigų?

55:58 Pašnekovas 1 Tai va, aš lygiai apie tą kalbėjom, žiūrint koks žmogaus yra mąstymo horizontas. Jeigu jis galvoja, kad jis keturiasdešimt metų ir jis gyvens penkis metus, ne daugiau, tai aš sakyčiau tikrai ne. Mhm, bet mes nežinom, kiek mes gyvenam. Mes nežinom, bet mes galvojam, kad nu gyvensim dar dešimt, o gal dvidešimt, o gal trisdešimt metų. Ir aš sakau, jeigu mes galvojam.

56:21 Pašnekovas 1 apie perspektyvą 10 metų plius, tai reikėtų daryt taip, kaip rodo rinka, nes sakau, kad kaip Artūras sako. Va, ir kaip aš papasakau apie tą grafikėlį, kai vienas doleris pakyla nuo vieno iki 21 milijono. Mes gal turim pasitikėt tą statistiką ir va aš dėl to vat įsitraukiau telefoną, va čia vat atrodo taip tas grafikėlis.

56:44 Pašnekovas 1 Aš ne ne ne nepadidinsiu, bet va čia knyga jinai tokia yra how to trade in stocks. Čia tie skaičiukai, jis turėtų lenktis va taip, kad per tą stogą išeit, bet jis čia tiesiškai pavaizduotas, nu su su atitinkama geometrine progrese, bet yra toks grafikėlis ne Artūro sugalvotas. Jis yra realiai ir jeigu kažkam kyla abejonių, vat pasižiūri į jį ir taip o, iš karto abejonės išsisklaido. Va, nes

57:11 Pašnekovas 1 Pasakos yra pasakomos, statistika yra statistika. Va, ir čia realu yra, kad žmogus tikrai sukaups tą pagalvę. Taip, realu, nes per visą rinkos laikotarpį nėra nei vieno laiko, kad rinka būtų žemiau po 10 metų negu buvo išskyrus 29 metus. Ten buvo 11 metų, va, kai tas žmogus nusižūdė, tai sakiau. Va, bet tokio tokio daikto greičiausiai greitai nebus, nes tai atsitinka vieną kart per 100 metų.

57:39 Pašnekovas 1 Arba per ar 700 kokį. Kadangi dabar buvo ta labai didelė 10 metų krizė, kai sako visų krizių motina, tai turi ateit praeit penkios kartos, kuriuos jau nei vieni, nei vieną kartą nebeatsimena to ir tada vėl susikaupia nauja krizė. Dabar tai va, vieną kartą jau matė tą finansų krizę, sakys ne, ne, aš tai bijau.

58:01 Pašnekovas 1 Bet, pavyzdžiui, jauni žmonės jie sakys, ne, čia tie seniai nusišnekė, nesąmonė šneka, va čia kai viskas kils ir jie suinvestuos į tą, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ir jie aišku, kad juos rinka jam pamokys jam, pamokys ir ir taip ir bus. Va, tai dėl to žmogus, kuris, sakykim taip, jam nėra 70 plius metų, dar gal ir galėtų galvot, nes aišku mes visi pesimistai, apsimistai galvojam, kad gal pagyvensim.

58:28 Pašnekovas 1 Bet kai sako tą septyšių metų plius žmogus, nu, arba dar vyresnį, labai noriu, aš sakau, tau jau reikia leisti pinigus. Žinai, sakau, nu, kaip jau ten buvo, bet nu, deja, bet jauniem žmonėm, kurie ypač pradeda ir tik ką baigia, tai jiem net šnekų nėra. Vat atėjo du jauni vaikinukai.

58:49 Pašnekovas 1 Po tos konferencijos lygiai tą patį klausimą, ką mum dabar daryt, mes nieko nesuprantam. Sakau, ką jūs mėgstat daryt, jie tą ir tą. Sakau, va, net negalvokit apie tą rinką, padarot taip, kaip pasakojau. Po 20 metų, po 30 jūs būsit milijonieriai, jie taip žiūri. Sakau, jeigu darysit, 100% būsit. Įdedat, įdedat, įdedat, įdedat. Bet disciplina. Jokių, o bet ir tačiau.

59:17 Pašnekovas 1 Daryt, o gal pradėsiu gudraut. O žiūrėk, bankininkas sako, dabar per daug pakilo. Ai, tai šiandien nedėsiu. O žiūriu, headline skaitau, čia visi analitikai Blumberge sako, dabar jau čia taip jau viskas kris. Jokių tokių. Mes investuojam ant tų bangų ir pakilime, ir nukritime, kaip papuola. Išsividurkinsim, būsim ant tos tiesės, nebūsim godūs ir nebijosim per daug. Vat.

59:44 Pašnekovas 1 Tai yra neiti į jokį kompromisą su savim, nespekuliuot.

59:48 Pašnekovas 2 Supratau, mes turim discipliną, kaip tėviam mūsų.

59:52 Pašnekovas 1 Pavyzdukas yra labai paprastas. Mano žmona, kai dirbo redakcijai ten tose populiariuose, komerciniuose, dirbdavo tų pinigų. Ir aš sakau, klausyk, tau reikia biškį pasidėt va tos finansinės pagalbės. Ir ir neklausė nieko, nei ką. Sako, kiek ir kur. Nu tai sakau, po keli šimtus ten 300 litų padėk per mėnesį, tuo metu litai dar bus. Ir jinai nieko neklausdavo, kas mėnesį padėdavo. Lygiai taip pat niekada neklausdavo, nei kiek ta rinka pakilo, nei žiūrėjo, nei nieko, nei jam įdomu buvo. Pats geriausias investuotas. Va. Ir tas tebūt.

1:00:33 Pašnekovas 1 Neringa turi pagalvę susikaupus dabar. Nu, kažkokią turi, jo, va. Tik tiek, kad dabar jau ilgą laiką irgi ir leidžia tuos pinigus ir viską ir važinėjam ir keliaujam, bet ta pagalvė susikaupė. Nes, bet nereikia kištis į procesą. Dauguma žmonių labai dažnai žiūri, o Artūras sakė investuotų, oi dabar žiūrėk. Ir dauguma tų žmonių, kurie, sakykim taip, ar prie kavos, ar ne prie kavos, kur vat aš jiem pasakau, kaip daryt.

1:01:04 Pašnekovas 1 Jie vos sako, gerai, gerai, bet vos tik ateina kokia krizė ar kriziukė, jie iškart su savim suabejoja. Pakyla žmonėm, tarkim, fondas, tarkim, pasaulinis fondas dabar apie ten 120 €. Jie pradėjo investuot, kai jis buvo 30, nu prieš tris ar keturis metus. Jisai nukrenta nuo to 120 atgal per

1:01:30 Pašnekovas 1 Čia kai buvo biški toks pasispardymas rinkos iki 105, jie iš karto, a, tai kas dabar bus? Tai gal jau dabar ne. Sakau, jūs matot, kiek pakilęs. Sakau, nu jūs, aš gi jums sakiau, kad nebus lygi linija, tiesiai. Kodėl jūs išvis žiūrit? Ir jiem jau kyla minčių, nes jiem bankininkas pasakė, kad gal dabar bus blogai. Tai gal vat jiem pakilo jau tris kart, gal jau reikia parduot ir nusipirkt kokį butuką. Ir čia prasideda jau savo spekuliacija su savim.

1:01:59 Pašnekovas 1 Nu, tai čia yra apie tai. Aišku, žmogus nusipirks tą butuką, gal brangiai pirks, gal ant piko pirks, gal po to įbandys nuomot, tada turės krūvą kitų problemų, ten remontu ir taip toliau, nes čia irgi yra verslas, čia nėra taip lengva, bet visiem atrodo, kad vat gali pačiupinėt, tai čia jau kažkas tai tokio. Čia pagrindinis dalykas, kad gali pačiupinėt. Jo, bet kiek žmonės problemų prisidaro, gal ten lytą kitą uždirba, bet kiek nervus susigadina, o čia lengva, čia tau tai reikia paspausti vieną knopę.

1:02:28 Pašnekovas 2 Gerai, tai vat aš dabar ir noriu prie tos vienos knopkės prieiti, nes žmonės, kurie nėra profesionalai, jie tik yra daug girdėję, nes dabar tikrai daug tokios informacijos apie investavimą. Bet jie tikrai nežino, kur nueiti jiems, kur jiems tą investicinę sąskaitą atsidaryti. Tai koks būtų jūsų, nes yra va ir Interactive Brokers, yra ten ir bankai turi savo. Tai ką jūs, bet vat sakėt bankai, jie turi didesnius komisinius.

1:02:54 Pašnekovas 2 Tai tada, jeigu jau didesni komisiniai, tada protingiau daryti ten, jeigu nedidelės pinigų sumos investuoji kelis kartus per metus. Tai kur konkrečiai žmogui kreiptis, kad vat jisai galėtų atsidaryt tą investicinę sąskaitą ir pradėt pagaliau vat tuos mygtukus spaudinėt?

1:03:09 Pašnekovas 1 Tai labai geras klausimas. Vat tas mygtukus spaudinėt va taip labai gerai nuskambėjo. Realiai jis neturi mygtukus spaudinėt, jis turi jį paspaust vieną kartą arba po to vieną kartą per. Pusmetį arba kas tris mėnesius, bet nespaudinėt, ne pianinų gruot. Tai esmė tame, kad vat lygiai tas pats klausimas buvo ir konferencijai, tiktai ten iš kito kampo buvo mum ten su mano keliais tais kolegom, kurie vis tik kaip jūs, per kur jūs darot?

1:03:44 Pašnekovas 2 Nu pasidalinkit, čia labai geras klausimas.

1:03:46 Pašnekovas 1 Egos pasakė vienas per Interaktyvus, kitas per Evaliutą. O aš toj vietoj sakau, taip, aš dalį investicijų, vat kur ten gal irgi, kaip aš sakau, profesinė liga, dar dar nesvarbu, kad tos devaisinės filosofijos, bet vis tik norim norima pasitikrint, ar tie dalykai veikia. Tai yra ta liga ir aš irgi dalim 30% gal tų lėšų paspekuliuoju ir tą darau per Interactive Brokers, bet kita dalis sumos padėta yra į tą.

1:04:20 Pašnekovas 1 Kaip aš sakiau, pagalvė. Jo, ir tai yra kaip bebūtų keista per Lietuvos banką, per Swedą. Ir aš pats ar pirkdamas moku tą jam minimalų 10 €, nors per Interaktyvus galiu mokėt 1 €. Kodėl tą darau? Va todėl, kad neprasidėtų knopkių spaudimas.

1:04:47 Pašnekovas 1 Kuo didesni komisiniai, kuo sunkiau tą procesą padaryt, tuo žmogui labiau mažiau kyla niešti rankos spaudyti. Jis sako, ai, nu tai kainuoja. O kuo jam sako, žiūrėk, žiūrėk, tu nemokamai tik spaudyk, tik pas mus laikyk pinigus, kaip ten Robinskudo platformą ar dar ir jisai išspaudo. Nes jį darė tas brokeris, sako, va, žiūrėk, aš tau tą duosiu, tą duosiu, tu čia tik spaudyk, nes jam tai komisiniai. Jie eina ant tų mažų komisinių, jiem reikia daug sandorių.

1:05:16 Pašnekovas 1 Jiem nereikalingas investuotojas, kuris ten investavo vieną kartą ir sėdė. O mum būtent tai reikia daryt.

1:05:23 Pašnekovas 2 Artūrai, kodėl aš, pavyzdžiui, norėčiau turėt ir ir turiu Interactive Brokers ir kodėl, pavyzdžiui, banke ir dar gal kitam banke? Nes man psichologiškai labai svarbu apsaugoti pinigus ir čia gal mano jau įsitikinimai. Ir aš galvoju, kad čia vat yra rizikos diversifikavimas, nes yra tas draudimas, kuris nu ten šimtas tūkstančių, šimtas tūkstančių, šimtas tūkstančių, tai vat aš tiesiog riziką nu išskaidau. Taip, geras labai požiūris, bet realiai tas pats bankas.

1:05:50 Pašnekovas 1 Tas pats fondas jau yra labai didelis rizikos diversifikavimas, nes mes turėdami fondą bet kokį vat SMP 500 ar tenai Pasaulinių akcijų rinkų fondą, kuris investavęs į 1000 ten didžiausių įmonių pasaulio, mes jau esame mažas akcininkas, mažas dalelė toj toj toj įmonėj, tame 1000. Ir kad 1000 įmonių bankrutuos vienu metu visiškai neįmanoma. Gali dvi bankrutuot, trys, bet tuo metu ateis naujos.

1:06:18 Pašnekovas 1 kurias pakeis tam indekse arba kitos pakils penkis kartus, jūs to net nepajausit. Bet jeigu jūs turėsit kelias įmones nusipirkę ir viena bankrutuos, tada bus labai skauda. Bet va šitoj vietoj dėl to fondas yra, kai sako, va čia gal rizikinga. Ne, ilgai laikantis dar mažiau rizikingas daiktas negu indėlis.

1:06:38 Pašnekovas 1 Negu kažkas, ypač jeigu virš 100 000 arba jeigu vis tiek kažkiek jis laiko striks arba jeigu ne rezidentai kokio laiko. Nu ne visi tie indėliai arba firmos, ne visi indėliai yra drausti. Va. Ir negu grini pinigai, nes grini pinigai nuvertės, indėlis nuo infliacijos irgi nieko ten gero per daug neuždirbs, nes viskas pabrangs. Tai dėl to tas fondas yra labai maža rizika. Bet darydami per kelis tarpininkus mes šiek tiek patiriam daugiau sąnaudų. Bet jeigu kažkam ramu nuo to galvoj, tai

1:07:07 Pašnekovas 1 Labai viskas gerai, bet aš norėjau tik tą pasakyt apie proceso inertiškumą. Neseniau, kad mes padarytume sandorį va tais pradiniais laikais 2000-aisiais metais, kad aš Amerikoj nupirkčiau akcijų, aš turėčiau turėjau skambinti brokeriui. Savo laužytą anglų kalba kompleksą jausdamas jam bandyti paaiškinti, ko aš noriu, ir už tą sandorį sumokėt šimtą dolerių. Darykit tikėtis, kad jisai išgirsdavo tai, ko nori. Tai kiek aš privartyt galėjau, jeigu iš kiekvieną komisinį po šimtą dolerių moku. Ir tada žmonės daug mažiau sprendimų klaidingų darydavo, nes jam tiesiog

1:07:46 Pašnekovas 1 Pats procesas neleisdavo greitai padarytis, galbūt tu norėjęs, bet tu galvoji, oi, čia vėl skambint, oi, 100 dolerių kainuos, gal palauksiu čia šį kartą. Tai atgrasydavo ir iš dalies vat kas gal, sakykim, galvoja, kad jam disciplina šlubuoja ar nu nelabai ir tai vienas iš metodų padaryt tą procesą biškį tokį, kaip sako, vangesnį, kad tau nesinorėtų, kad tu galvoji, gal tu savęs nesukontroliuosi.

1:08:15 Pašnekovas 2 O mes visi galim paslysti. Va, tai kad to neatsitiktų, tai tokie dalykai truputį padeda. Tai aš tikiuosi, kad mūsų klausytojai dabar suprato, kad tie, kurie neturi patirties, jie keliauja tiesiog į tą banką, kuriame turi sąskaitą ir atsidaro investicinė sąskaita ir nusimato periodiškumo taip, kad kuo mažiau tų komisinių. Tai jie turėtų labai teisingą fondą pasirinkti, kad ne nebūtų aktyviai valdomas, nes bet koks aktyviai valdomas fondas jau yra žmogaus valdomas, žmonės klysta.

1:08:44 Pašnekovas 1 Sakau, kiek yra šansų, kad jūs pataikysit ant Warren Buffet? Visi žmonės klysta. Ir kam tada tas jėtis lauži? Tai nusipaimkim, eikim kartu su rinka. Rinka niekada neklysta. Tai reiškia, mes turim imti tokį fondą, kuris atkartoja rinkos indeksą. Kitas jo privalumas yra tame, kad jo komisinė yra nerealiai maži. Kodėl?

1:09:09 Pašnekovas 1 Nes tuos aktyviai valdomus fondus valdo, ten analitikų jie ten analizuoja, programas kuria, bet vis tiek finale retai labai pa aplenkia. Gal tu ant pirštų gali suskaičiuot fondus, kurie ten aplenkia. Procentaliai tai išvis ten 100% gal keli procentai bus, tai ar mes pataikysim? Tai tai truputį, kad nepamest minties, pabaigsiu. O kadangi

1:09:35 Pašnekovas 1 Tas fondas, kuris seka rinkais, labai paprastas, jo valdyt nereikia. Mes žinom, 500 didžiausios MP įmonių. Tai reiškia, aš turiu pirkt 500 įmonių. Nieko čia, kai sako, freestailo arba ką noriu daryt negaliu, iškrito kažkokia įmonė iš indekso, aš turiu ją pakeist. Tą gali daryt ir Gintarė, ir aš. Vienas žmogus galim daryti, kažkas apskaitys. Kokios sąnaudos bus tokio fondo? Praktiškai nulinės.

1:10:02 Pašnekovas 1 Dėl to SMP ir leidžia paimti ETFas iš žmogaus 0,15%. O nueikim į mūsų fondus aktyviai valdomus visas ten tą vadinamą total expense ratio, kur visos fondos sąnaudos, valdymo mokestis, saugojimo mokestis, audito mokestis, komisiniai mokestiai. Kokių tik nėra. Kokių tik nėra. Ten tiek tų mokesčių, bet žmonės gi prospektų neskaito, jie visi yra aprašyti.

1:10:25 Pašnekovas 1 Ir tu turi ten ant lapų ir jie gaunasi ten nu kokie trys procentai plius minus. Žiūrint dar nuo fondo strategijos, o jeigu ten ant alternatyvus fondai, tai ir penki. Tai jeigu aš pasiruošęs uždirbt penkis procentus, 10 procentų, ar ten 12, o jie iš mane penkis, ar ten tris paima, tai dabar atrodo nieko, bet po 20 ar 30 metų tai bus ženklios sumos, labai ženklios sumos. Dėl to labai svarbu pasirinkti tą fondą dabar. Va teisinga, tą, kuris būtent seka, rinka.

1:10:54 Pašnekovas 1 Kur nedaro klaidų fondo valdytojas. Tai o koks fondo valdytojas nedaro klaidų? O tas, kuris indeksą investuoja, nes jis kitaip negali. Tai gerai, vat čia nei vienas iš mūsų nėra profesionalas. Visi profesionalai, visi sėdintys, visiems įdomu, ką pataria mums profesionalus. Vat į kokius indeksus esat investavęs pats? Tai aš sakau, paminėjau. SMP 500 indeksą.

1:11:21 Pašnekovas 1 Labai rekomenduočiau žmonėm, kurie gyvena Amerikoj. Nes jis yra išleikštas doleriais, čia irgi tada atsiranda ta spekuliacinė eliminuojama, nes kas iš to, jeigu aš investuosiu doleriais indeksą, o čia euras pakils dvigubai ir man ten nukris, aš pakils mano rinka 10 kartų, bet kadangi euras nukris, tai aš prarasiu pusę, tai bus penki kartai. Nu man biški gailėsis tų penkių kitų kartų, bet

1:11:45 Pašnekovas 1 Jeigu aš tą pačią valiutą investuoju, koks man skirtumas? Vis tiek aš išlaidas darau eurais. Ar ten euras pabrangs, doleris euro atžvilgiu, ar ne, man vienodai, ar ten viena. Tai vat šitoj vietoj eliminuojasi spekuliacija, todėl galbūt Lietuvoj, kas investuoja, reikėtų imtis eurinį fondą ir investuoti į tokį, kuris seka indeksą, pavyzdžiui, pasaulio. MSCI, VOLDA yra indeksas. Dabar yra daug tokių, tokių.

1:12:10 Pašnekovas 1 O jūs pats į kokius esat? Aš MS, aš tą į MSC World, bet jeigu, pavyzdžiui, galvojant ir apie Amerikos indeksas, apie 500, mum atrodo, kad tai Amerikos. Jis nėra Amerikos, nes tos įmonės yra kosmopolitinės. Jos amerikoniškos įmonės, bet jos veiklą vykdo visame pasauly. Toks Microsoftas ar kas ir visos tos įmonės tokio didumo.

1:12:33 Pašnekovas 1 kad jos pajamas gaunam visam pasauly, tai realiai jos irgi yra kaip pasaulinės, vat. Jeigu taip galvoti globaliai, jos yra pasaulinės kompanijos ir nesvarbu, kad tik Amerikoj registruotos. Tai jų veikla irgi priklauso nuo viso pasaulio ekonomikos. Tai jeigu taip šnekat. Bet yra žmonių, kurie neturi tos disciplinos. Ką tokiem daryt? Tai va tokiem reikia rinktis tuos pensijų fondus. Ten trečios pakopos ar dar kažką.

1:13:02 Pašnekovas 1 Bet vėlgi reikėtų pasižiūrėt, kurie ima kuo mažiau komisinių ir kurie stengiasi atkartot, atkartoti tą indeksą. Fondai yra gerai tuo. Tie pensijų vat čia visi klausia, išeit dabar, neišeit. Tai jeigu aš tikrai neturiu disciplinos ir galvoju, aš aš tikrai pagal kalendorių ne pritrūks man tos valios, tai tada nu biškį aš susimokėsiu kažkam daugiau, bet tas kažkas nuo manęs nurašo, nurašo, nurašo ir man padeda tą padaryt. Tai šitoj vietoj vat.

1:13:30 Pašnekovas 1 Fondai tikrai nėra, pensijų fondai nėra taip labai blogai, nes jie ir tau neleidžia labai greit išsiimti, jeigu tu nenori pelno mokesčio sumokėt. Tai kas yra labai didelis privalumas. Ir kitas daiktas, jeigu teisinga pasirenk, irgi nedaug mokesčių paima. Ir mum leidžia tą discipliną mum padeda išlaikyt, nes jie jau perima į savo rankas. Va, tai šitoj vietoj.

1:13:56 Pašnekovas 2 O pas mane va čia yra toks įsitikimas, nežinau, gal aš vis tiek jau tos jaunesnės kartos lyginant su dabartiniais pensininkais. Aš neturiu lūkesčio, kad valstybė mumis pasirūpins. Nu man atrodo čia kažkokia utopija, duok Dieve, kad tai būtų. Ir man, pavyzdžiui, dabar esant galimybei išeit, aš laukiu, kad aš tą galėsiu padaryt ir pasiimti tai, ką aš ten sukaupiau. Vien tik tam, kad aš noriu pati pasirūpinti. Gal aš suklysiu, gal ten liksiu įtmus sekandus. Bet

1:14:25 Pašnekovas 1 Tebūnie. Aš kažkaip vis tiek galvoju, kad man labai faina ta galimybė, kad valstybė atiduoda man ir kad aš galiu, neturėsiu jokių pretencijų valstybei. Taip. Tai čia ta valstybė gali atiduot, bet vėlgi, mes tie pinigai nebus valstybės. Mes pasiimam pinigus ir, pavyzdžiui, investuojam į trečias pakopos pensijų fondą. Tai bus mūsų pinigai. Mes galim bet kada jį uždaryt. Bet kada. Tik tiek, kad mes sumokėsim pelno mokestį į išlaidą.

1:14:51 Pašnekovas 1 Jo, tai sakom, čia jau irgi kaip ir valdymas mūsų rankose, tik mes iš dalies deleguojam tą funkciją tam fondui, kad jis nuperka arba aš pats nusipirk, jo, ir kad jisai mums sako, nu neparduok tada mokesčių, nes nereiks mokėti ir dar kažką. Nu savotiškai vėlgi sukuriam tą inertiškumą, ką aš sakau, kad nepridaryčiau pas čia nesąmonių kokių, kad sugalvojau dėti į fondą, nu pas

1:15:17 Pašnekovas 1 Pasidariau tikslą, aš Artūras, man 25 metai, nu čia aš tiktai hipotesiškai kalbu ir investuosiu 30 metų, kad kai man bus 50, kad aš va čia nusiperku jaktą ir plaukiu aplink pasaulį, nieko daugiau niekad nedirbu. Ir tas svajonės įvykdys, vat. Tai jie man padeda tą, bet jeigu aš taip būsiu be jų, aš sakysiu, žiūrėk, bet aš gal noriu geros mašinos, va čia dabar va.

1:15:46 Pašnekovas 1 tų kokių tokių pralėkti. Ir nuperku mašiną ir jau iš tos mano tikslo nu nieko nebelieka, kad aš įtairinčiuosi ten toj per ją, kad aš pasiduodu tam, kaip sakom, velnio žabangom, nusipirku mašiną, bet jau ten nebesikaupia. Pats tą visą savo pagalvę panaikinu. Bet ateina diena X, kai ten ar verslas nesiseka, ar kažkur mašina rudija.

1:16:15 Pašnekovas 1 Garaže jau nupigus ir kai aš turiu omeny vat tie dalykai, tai padeda, nu mes nežinom kada mum tas velnes koją pakeis. Tai dėl to vis reikia stengtis visokių saugiklių ne nuo rinkos ten kritimo kažkokio, ne nuo kažkokios ten, kad kažkas bankrutos, nuo savęs pirmiausia. Mes patys pirmiausia įsikišim į procesą ir padarysim nesąmonių daug. Garantuotai.

1:16:44 Pašnekovas 1 Tai vat prieš pereinant prieinat sąmonę, aš tiesiog noriu apibendrinti ir struktūruoti, ką žmogus, kuris nori investuoti, bet nesupranta, turi padaryt. Tai pirmiausia atsidaryt sąskaitą, tada laikytis disciplinos. Tai va, atsidaryt sąskaitą finansų. Taip. Tada, kaip bebūtų keista, nors vat man po šiai dienai nėra suprantama, bankai užduoda ten krūvą klausimų ir liepia praeiti tokį klausimyną, kad patikrintų, kad žmogus teisingai investuoja. Kaip jie žino. Taip.

1:17:12 Pašnekovas 1 Ir vat šitoj vietoj jie tuos indeksinius fondus laiko sudėtiniais fondais, kur žmogui reikia, kad praeitą klausimyną dažnai reikia žinių, nors ne visur, ne visuose bankuose. Ir aš galvoju, jie tikrai turėtų peržiūrėt šitą savo strategiją, nes jie turi suprast, kad jeigu žmogus vieną klausimą jam užduotų, kiek jis laiko investuos ir vat ar jis supranta, kas tas fondas, o ne kas bus, jeigu tas, jeigu trys bul market, jeigu keturi, ten dar kažką.

1:17:40 Pašnekovas 1 Žmogus labai aiškiai atėjo, sako, noriu investuoti į indeksą. Jis neturi ten ant klausimų atsakyt, nebus. Ir jie gaunas taip, kad jis nepraeina to klausimyno, jam neleidžia į tokį paprastą instrumentą, kuris realiai daug mažiau ilgąja prasme imant net už indėlį rizikingas. Indėlį ateikit, padėkit, jie nieko neklausia. Bet jeigu tu sakai, kad tu investuoji ilgą laiką, tai nėra to paaiškinimo, kas yra rizika realiai.

1:18:08 Pašnekovas 1 Rizikos supratimas. Bankai dažniausiai tuose klausimynuose ir visame, kame žiūri į riziką iš trumpos perspektyvos. Kas bus rytoj, kas bus po mėnesio. Taip, jeigu aš padėsiu šiandien į akcijas ir po mėnesio ten galbūt minusas bus. Taip rizika didelė. Bet jeigu pažiūrėsim apie 10 metų perspektyvą, tai kur yra rizika didelė? Jeigu statistiškai vat indeksas 10% kyla ir po 10 metų kažin kuris bus, o čia bus infliacija suvalgius ar ką?

1:18:37 Pašnekovas 1 Tai jeigu laiko ilgas tarpas, tai į tuos likvidus instrumentus investuoti yra labai didelė rizika, nes jie tiesiog praras savo vertę. Nu, vat šito nieks žmogui nepaaiškina ir tam klausimynė irgi tas nėra įvertinta. Tai yra labai bloga iš tikrųjų. Ir va dėl to Jeigu žmogui nu nepavyktų praeit. Aš jau turiu idėją, kaip padaryt, kad jiems pavyktų. Tai mes būtinai tą realizuosim. Va, arba eiti į tam tikrus bankus, nes aš ir pats nustebau. Pas mane ateina žmonės ir kartais kai kurie net, sakykim taip, paprašo, kad tą klausimyną padėt. Ir aš sakau, nu kokiam tu banke? Vat atsidarau kitam banke, nenoriu paminėt pavadinimų taip viešai, dėl to yra gal ir neatsimenu tiksliai. Gal ir yra pakeista kas, tai dėl to, kad ten nebūtų. Tai

1:19:23 Pašnekovas 1 Atsidarau, žiūriu, jam iškart leido investuot, o aš sakau, tau reikės klausimyno. Aš sakau, nu, atsiprašau, bet aš galvojau, o kita, žiūrėk, nu, į kitą banką jau jam ten 100 klausimų ten, nu, ne 100, gal 20.

1:19:36 Pašnekovas 2 O tai vat grįžtant dabar prie tos rizikos, tai kokius, kokias dažniausiai klaidas daro tada žmonės ir kaip vat, nu, čia, kad mūsų tiems pradinukams atgrasyti nuo tų klaidų?

1:19:48 Pašnekovas 1 Visų pirma didžiausia klaida yra Viena iš klaidų – nedaryti. Kita klaida – daryti be plano. Tai reiškia planas investuosiu tada, tada, tada, o ne bet kada arba iš viso, kaip Dievas duos. Trečia klaida – nesilaikyti plano. Tai reiškia planą sustečiau, bet jo nelaikau. Va. Ir nu, tai nesilaikyti plano yra didesnė klaida negu nieko nedaryt.

1:20:18 Pašnekovas 1 Nes nesilaikyti plano, tai reiškia, tu gali net pradėt spekuliuot. Taip, nes godumas. Godumas. O pakilo, o parduosiu. O žiūrėk, nukrito, o daugiau nusipirksiu. Tu jau pradedi nesilaikyt plano, investuoji bet kaip ir bet kada ir finale tu ne tai, kad neliks tie pinigų, kiek tu įdėjai, bet dar bus mažiau. Nes tu praspekuliuosi juos. Tai jau tada, jeigu taip nesilaikysi plano, tai geriau išvis nieko nedaryt. Tai va, nu tai va tokios pagrindinės klaidos. O kitos visos klaidos labai asmeniškos tokios.

1:20:47 Pašnekovas 1 Kaip kam rūpi, kaip kas, kaip kas greitas koks, kas kaip greit nori daryt, greitis žmonės nori greit, ten koks nors va taip, kaip ten tose rytų filosofijose, ten koks kapcha tipo, ten pagal vedas, ten tipo žmogus lėtas, jis lėčiau investuos, jis ir investuos lėčiau. Jis jo charakteris toks. Kitas greitas, aš negaliu laukt, čia man tas, tas, jis, jis dažniau investuos. Krizės vis tik ateis.

1:21:12 Pašnekovas 1 Tai kaip elgtis žmogui krizių metu? Vat, kokie tokie konkretūs žingsniai? Tai supratau, nepanikuot vienas. Visiškai nieko, geriausiai tai išvis nežiūrėt, nes kas ten vyksta, tai sakau, bet jeigu jau žiūrit, tai galvokit, o kaip gerai atėjo krizė, va man atsišoko šiandien pagal kalendorių nupirkt. Va, pigiau nupirksiu. Nu, čia kai mes juokdavomės, kai buvom.

1:21:35 Pašnekovas 1 Turėjom tokį racionalus investavimo fondą, tarp kitko jis lenkė rinką, bet gal ten buvo kažkokia laimė žvaigždė per penkis metus, nežinau, gal tiesiog man tai buvo sėkmė kažkokia tai.

1:21:47 Pašnekovas 1 Bet jo strategija buvo parašyta. Tai yra labai geras dalykas investuotojam, nes jeigu rinkos kils, jūs džiaugsitės, nes jūs tai, ką investavę, bus pakilę ir o, jum pelnas. Jeigu kris, jūs pigiau nusipirksit. Nu, žodžiu, nepralašantis variantas. Bet realiai taip ir yra, jeigu jūs laikot ilgą tarpę, kai pigiau būna, jūs nusiperkat pigiau, tai irgi geras daiktas per tas krizes. Va, tiesiog jūs gaunat pigiau iš tų visų investuotojų, kurie tuo metu bijo. O jūs negalit bijot, nes jum planas sako, tu turi šiandien įdėt. Nes jeigu nebūtų plano, jūs visada dėtumėt tik viršūnį, kur visi sako, dabar jau čia taip bus, dabar pirk. O pačioj, kai visi sako, jau čia dabar taip blogai bus, nei vienas nedėtų.

1:22:33 Pašnekovas 1 Nes visi tai bijotų, bet tu turi laikytis disciplino. Čia ir yra tikėjimo paslaptis. Tik tada laimėsi prieš tuos profesionalus, neįsitraukdamas į jų žaidimą. Tai sako, kaip tau nenuskęst banguose? Neiki bangas. Neiki tas bangas.

1:22:53 Pašnekovas 2 Gerai, mūsų laida jau artėja prie pabaigos. Gal yra kažkas, ko aš nepaklausiu. Tikiu, kad tikrai yra. Bet jūs galėtumėt pasidalint arba savo patirtim, ar idėjam, mintim, kas gali būti vertinga žmogui, kuris Turi poreikį geram gyvenimo būdui, nori sukaupti tą saugumo pagalvę, kad galėtų ateity, ar ten senatvėj geriau gyventi, turėti į ką atsiremti. Tai gal yra kažkokia mintis, patirtis ar dar kažkas, klausimas galiausiai, kurio aš jūsų nepaklausiau, o norėtumėt, kad paklausčiau.

1:23:35 Pašnekovas 1 Žinau, čia tiek daug visko kalbėta, bet gal grįšiu prie tos pačios minties, kad vėlgi nuo ko mes pradėjom, dabar gal daug kas užsimiršta, kad finansai ir ta mūsų pagalvė, ar ką mes čia bedarysim, tai yra tik dalelė mūsų gyvenimo. Ir žmonės, kai jiem pradeda sektis, ar jie pradeda ten kažką su tais finansais daryt, jie džiaugiasi ta pagalvė, bet kartais jau ją pradeda per daug sureikšminti.

1:24:03 Pašnekovas 1 darytis godus viduj ir tai yra irgi esmė, nes su tuo ateina ne tik, kad klaidingi sprendimai, bet ir mūsų sveikata ir charakteris blogėja. Mes tampam egoistiška, egoistiškų žmonių per dievą, kurie tokie labai įsitempę, tokie labai vat jų širdis visada genda labai greitai, nes čia jis viskas įsitempęs, čia čia vat iš.

1:24:30 Pašnekovas 1 jau iš mano meistro filosofijos, kad žmogų, žmogaus širdis kaip ta, kaip ta tašė pakabinta ant mūsų ir jeigu mes įsitempiam, kur tašė trūksta krepšys dažniausiai per rankenėles, tai ir mūsų širdis ant tos visos periferijos, tai žmonių, kurie tokie, kas čia, aš čia, aš toks labai kategoriškas.

1:24:51 Pašnekovas 1 Nuotraukoj tokie visi kaip pasę stovi visą laiką, ilgai negyvena, dėl to, kad širdelė trūksta, ten aortos, ar ten būna insultas, ar infarktas. Tai ir čia reikia to minkštumo tokio, nesvarbu, kad tai finansai, nesvarbu, kad tai reikia tokio apvalumo, kad tas procesas būtų lengvas ir ne tai trūks plyšą, aš čia darysiu, jūs turit iš to gaut pasitenkinimą. Iš tos pagalvės, kad vos smagu.

1:25:16 Pašnekovas 1 Ir jeigu tikrai jum tai didelis stresas ar kažkas tą daryt, tai nereikia to daryt, nes sveikata pašlys. Ir dar nereikia užsiklint, kad vat čia dabar tai tas tikslas mano galutinis į tikslą, reikia į kelią orientuotis. Kelis yra pats įdomumas. Ir jeigu tam kely būna tokių visokių tragedijų, artimųjų nelaimės, ar ten kažkas, tai tas mūsų galutinis tikslas tampa nieko vertas.

1:25:42 Pašnekovas 1 sukaupsit, tas pirmiausia reikia padėt žmonėm, va, tai čia yra pagrindinis dalykas, jeigu jūs taip mąstysit, jums seksis, bet jeigu jūs sakot, aš čia sukaupiau, čia mano, čia nieko, tai žinokit, kad vat tas mūsų, kaip, kaip sakoma, tie dvasiniai dalykai yra kur kas svarbiai už tuos materialius, jūs ir vėl sukaupsit, bet jeigu kažkam reikia pagalbos, artimiesiam liga, nedokdė ar kažkas, tai manau, kad tuo atveju tas plano galima nesilaikyt, vat.

1:26:10 Pašnekovas 1 Bet tiktai tuo atveju, ne ne dėl kitų kažkokių tam to tos pačios dimensijos materialių paskatų, o dėl vat kitų paskatų žmogiškoj, empatiškoj ir tada jum irgi seksis kaip kaip vat toj tokioj pinigų upėj, sakoma, neužtvenkt tos upės dalintis ir patirtim ir žiniom ir tuo turtu nebūtinai finansinius visais, jeigu jūs vat žinot tą, ką girdėjot iš Artūro, iš manęs, pasidalinkit su kitais žmonėm.

1:26:38 Pašnekovas 1 Negalvokit, kad aš čia vienas va tokį perlą laikau, žinau, va čia niekam nesakysiu, po to pasigirsiu, vat kaip aš čia gerai gyvenu. O jie čia visi va ten, kur jie ten. Tai, nes tai irgi mūsų ego augina, žeidžia širdį, žeidžia sveikatą. Tai tikrai nesurėgšminti tų pinigų, nes jeigu jūs darysit taip, kaip darysit, tikrai uždirbsit, tikrai tapsit milijonieriais, tikrai, nu, bet tai yra, nu, kelias. Tai yra kelias, tai nėra tikslas kažkoks.

1:27:08 Pašnekovas 1 savotiškas toks įdomus. Kad pasaulyje visiems visko užteks. Taip. Nu tai kažkaip, o jeigu negalvot, kad neužteks. Mum šiam pasauly sunku, kad neužtektų. Kas kitaip galvoja, vat reikia nuvažiuot į Indiją, jūs nueisit, jūs pamatysit, kad jūs ten be nei vieno dolerio nežūsit. Ne, neprapulsit šiltą, permėgosit prie vandenino, nueisit į ešramą, gausit ryžių ir taip vat ir gyvensit, egzistuosit, tada žmogui dingsta tie nesaugumo visi ten tie klaidžiai. Neaišku, ne visiem ta skirta, bet ten, kaip pamatai, kaip žmonės dauguma gyvena. Šia diena iš tikrųjų tas ir vadinama šia diena mum atrodo labai skurdžiai kažkaip, bet jie laimingi. Tai kažkaip taip vat nesureikšmint tos finansinės pusės.

1:27:56 Pašnekovas 1 Kad laimė susideda iš mažų dalykų. Jo, jūs priprast, suprast, kad va čia tai, ką mes kalbėjom, tai tik irgi dalis, dalis to, žinai, tas sveikatos, mūsų bendros sveikatos, finansinė sveikata, bet toli gražu ne viskas. Ne viskas. Visos sveikatos, sportas, priežiūra, mityba, santykiai, finansai. Viskas va toks. Va dėl to labai rekomenduoju.

1:28:23 Pašnekovas 1 gyvenime domėtis viskuo. Negalvot, kad mes esam vienos rinkos profesionalai kažkokie ir tam tą keliasi, bet tie žmonės dažniausiai va tokie profesoriai būna, ką aš sakau, kurie už būna ten universitetu sėdėję vieną sritį labai gerai žino, bet gyvenimoje visiškai nežino. Išmestų ten kur nors kalnuose, kur jos iškart numirtų, nes jis nemoka gyvent. O ten koks varguolis lankiojantis visą laiką taip ir gyvenęsis, jam be problemų būtų.

1:28:53 Pašnekovas 2 Tai va čia apie tai. Aš jūsų klausau ir man toks kaip gaila, kad mūsų ta laida eina į pabaigą, nes aš galvoju, aš dar ir to norėčiau paklaust, ir to paklaust, kad tas pokalbis nu jisai tikrai galėtų būti nu begalinis, bet viskas turi pradžią ir pabaigą ir mūsų laida atitinkamai turi pradžią ir pabaigą. Tai Artūrai, aš jums labai širdingai dėkoju už tai, kad skiriat savo laiko, atvykot, pasidalinot.

1:29:17 Pašnekovas 2 Tiek savo profesine patirtim ir tiek sukaupta dvasine išmintim ir labai tikiuosi, kad tai tikrai bus kaip sniego gniūžtės efektas ir pasieks daug žmonių, kuriems jūsų patirtis ir patarimai bus labai vertingi.

1:29:34 Pašnekovas 1 Ačiū labai, kad pakvietėt. Daug tai turbūt tikrai nepasieks, nes čia toks kelias, kaip aš sakau, nepačiupinėsi. Daug kantrybės, ilgas jis toks, bet reikia, sakau, orientuotis į tą pačią kelionę, jos įdomumus, o ne tik apie tikslą galvot. Va, bet užtenka, kad kelis pasiektų ir, kaip sakoma, mūsų misija jau šiam pasauly bus padaryta. Sieklą pasiet. Ačiū. Jos tik klausimas, ar jin sudyks, ar ne, bet nu mes visi turim tą sieklą siet. Taip. Tai ačiū. Ačiū. Ačiū, kad klausėte. Jeigu šis pokalbis jums buvo įdomus.

1:30:11 Pašnekovas 2 Ir gavote naudingos sau informacijos, paspauskit patiktuką arba pakomentuokit. Jūsų grįžtamasis ryšys mums iš tikrųjų yra labai svarbus. O tam, kad nepraleistum kitų epizodų, kviečiu pasiekti mūsų paskyrą. Iki kitų kartų.