#4 – Sergantis, bet sveikas: kaip liga keičia santykį su gyvenimu ir savimi

0:00 Pašnekovas 1 Apskritai, kas prasminga šitam gyvenime, jeigu va taip vieną dieną, ane, tu gali netekti to artimo žmogaus, taip staiga kyla ir tas klausimas, kodėl man, ane, galbūt pyktis ant sveikųjų, ant dievo, ant likimo. Tikrai ne visiem ateina ten tas kažkoks nušvietimas ir jis neturi ateiti. Šiuolaikiniam pasaulyje dažnai sveikata va atlieka tą šiek tiek nuošalį, kai turi daug visko aplinkui padaryt, garso takelį.

0:29 Pašnekovas 2 Ane, Spotify'aus sudėlioti, kas noriu, kad skambėtų per mano laidotuves. Iš tikrųjų svarbu tą pastebėt savyje, nes tai turbūt tas pastebėjimas irgi kažkiek padeda išsilaisvint tada. Taip, bent jau iš mąstysio nos. Sveiki, džiaugiuosi, kad šiandien pasirinkote klausytis mūsų tinklalaidės Endobiogenika apie sveikatą ir laimę, kurioje kalbame apie ligų ir laimės sąsajas. Netikim vienu būdu būti sveikam kiekvienam ir leidžiam sau jausti.

0:57 Pašnekovas 2 Kurios tiesos yra mūsų? Aš esu endobiogenikos specialistė Julija Jasovskaja ir šiandien su Egle Urbutiene kalbėsimės apie žmogaus santykį su liga, onkologinėmis ligomis sergančių pacientų patirtis ir ar sveikata tikrai yra didžiausias turtas. Egle yra psichologė, daug metų dirbanti su onkologinėmis ligomis sergančiais pacientais. Labas Egle. Labas Julija. Aš pradėsiu nuo pasidalinimo. Gerai. Viena tikrai tokių

1:23 Pašnekovas 2 Nu gilesnių mano gyvenimo patirčių buvo, kai mano Anita susirgo onkologinė liga ir kai jau tiesiog mes, na, sakykim, turėjom garbę ją palydėti kartu su visa šeima. Ir tai buvo apie, nu tas toks pasimokymas apie mirties priėmimą, apie ligos priėmimą ir bendrai apie priėmimą, tai buvo tikrai vat vienas didžiausių dovanų mano, vat Anitos amžinų atviso.

1:50 Pašnekovas 2 Padovanotų man bent jau asmeniškai, aš taip sau priimu, o tu jau virš penkiolika metų dirbi su vat pacientais, kurie patiria tas onkologines ligas, kaip kaip tu pati pasirinkai šitą kryptį, kaip vat e iš tikrųjų onkologija tai mane atvedė studijų metais dėstytoja, kuri yra mano dabar kolegė. Aš atsimenu, kad mes buvom išvažiavę per Erasmusą.

2:15 Pašnekovas 1 į Tromso, čia Norvegijos šiaurėj yra toks miestas. Ir kai grįžau reikėjo rinktis kursinio darbo temą. Ir buvo likę tai, kas likę. Ir buvo likę tema su, aš dabar net neatsimenu, bet tai buvo su onkologiniu pacientu, psichologiniais išgyvenimais, adaptacija, kurios nu tuo metu nelabai kas rinkosi.

2:44 Pašnekovas 1 Ir aš kažkaip taip va tiesiog ir pasirinkau tą temą, nuo kurios viskas iš esmės ir prasidėjo. Bet aš taip vat svarstau, kodėl aš nu nepabijojau ir ir kažkaip tai vis dėlto pasirinkau nu va tą onkologiją. Tai pirmiausia aš manau dėl to, kad mano tėvai abudu gydytojai. Tėtis amžiną atilsi, bet jie abudu buvo gydytojai ir

3:12 Pašnekovas 1 Tie balti chalatai niekada manęs nu kažkaip negąsdino tą mediciną ir ligoninę, nes po to mane kvietė į ligoninę darbuotis skyriuse, kur kur gydomi onkologiniai pacientai. Tai man kažkaip tas baltas chalatas nu jis toks savas buvo, nes prie vakarienio stalo visada būdavo kalbos apie ką, apie tos dienos pacientus, atliktas operacijas ir panašiai.

3:42 Pašnekovas 1 Kita, manau, priežastis psichologijos studijos yra mano antros. Aš prieš tai studijavau žurnalistiką ir tiesiog irgi nu va tas gyvenimas taip sudėlioja, kad kai tik aš įstojau į žurnalistiką, aš atvažiavau į į Vilnių, po poros mėnesių žuvo mano brolis. Ir tai irgi buvo toksai Nu, susidūrimas su mirtim, aišku, tai nieko bendro, ane, ir nėra su onkologija, bet vis tiek po tos netektės labai keitėsi mano santykis su gyvenimu. Apskritai, kas prasminga šitam gyvenime, jeigu va taip vieną dieną, ane, tu gali netekti to artimo žmogaus taip staiga ir tu negali tam pasiruošti ir tai yra didžiulis skausmas, ane, tai

4:33 Pašnekovas 1 Nu, vėlgi, nu tas mirties, artumas, ane, to laikinumo, baigtinumo pajutimas savu kailiu, aišku, ne per ligą, ane, ne per artimojo liga, bet per visai kitą patirtį, irgi manęs nu kažkaip negąsdino, nes aš jau buvau po to laiko, nu jau daug metų praėję ir toks nueitas kelias buvo nu tokio tyrinėjimo, ką man tai paliko, kaip mane tai paveikė.

5:03 Pašnekovas 1 Bet kitas dar, manau, aspektas toks grynai buvo apie tai, kad ta onko psichologija, jinai Lietuvoj tuo metu dar buvo tokia tiktai, tiktai beprasidedanti. Ir nu toks tiesiog buvo kažkoks ir smalsumas, ir domėjimasis, nuoširdus kažkoks toks nurūpestis, kad nu vat įdomu pasigilinti į sritį.

5:31 Pašnekovas 1 Nu kuri dar tiktai tokius daigelius čia Lietuvoj leidžia, tai va tokių daug motyvų į vieną vietą susiplakusių, manau mane atvedė. Ne visai korektiškas klausimas, bet kaip tu pati jautiesi dirbant šitą darbą? Aš manau, kad labai svarbus klausimas. Nes specialistai, kurie dirba šitoj srity, ar gydytoja, ar psichologai, ar slaugytojas, jie irgi yra žmonės, kurie jaučia. Ir atsakant į klausimą, kaip aš jaučiuos, nes šitą klausimą labai dažnai girdžiu, nes visus gi ta onkologijos sritis nu tikrai labai gąsdina.

6:12 Pašnekovas 1 Ir atrodo, kad šitoj srity nu tiktai kančias, skausmas, mirtis. sane daug liūdesio. Aišku, kad to yra. Aišku, kad yra. Yra ir to nerimo, ir baimio. Tikrai žmonės išgyvena be galo daug, ane, sudėtingų jausmų susidūrę su ta liga. Ir būti šalia to, ane, būti šalia tos kančios, be abejo, kad kainuoja. Bet tikrai nėra taip, kad

6:49 Pašnekovas 1 Yra tik tas sunkumas, nes niekur kitur aš tiek nejaučiu gyvenimo, tiek nejaučiu ir nematau to vat tikrumo žmogaus, nes ta liga jinai labai nupučia nu vat tas visas buitines dulkes nuo mūsų gyvenimo. Iš tikrųjų nu ne ne mano patirtis, bet mano, ane, pacientų patirtis, kad sako vat būtent ta liga.

7:18 Pašnekovas 1 Jinai kažkaip tai paskatino išdrįsti galbūt ką atidėliojau, ane, ten ilgą savo gyvenimo dalį. Kitus ta liga nu tiesiog tarsi išlaisvina, ane, būti taip, nu taip kaip nori, pasakyti savo artimiem žmonėm tai, ką galbūt, ane, vis nutyli. Nu labai daug šviesos tame. Tie žmonės tikrai jie tarsi iš vienos pusės susiduria su tuo tikrai gyvenimo laikinumu, su kūno apribojimais, ane, su su ta didžiule ateities baime, ane, nežinomybe, nerimu, bet jie kartu ir labai įsikimba į dabartį, vat ką dabar turi.

8:12 Pašnekovas 1 Jie pastebi tuos Vat mes taip praliekėm gatve, ar ne, bet jie pastebi tuos rudens lapus visomis spalvomis besimarginančius. Ir kai aš nuolat kasdien klausau šitų istorijų, aš pati stebiu, kaip aš pati keičiuos. Aš irgi, nu, matau, branginu, jeigu tik užsimirštu, labai greit per kitų istorijas prisimenu. Nu, kad mes čia esam laikinai.

8:44 Pašnekovas 1 Kad neturėsim mes čia to laiko, kaži kiek, kad jis visiem baigsis. Ir kad tai, ką turi vat šiandien, nu iš tikrųjų reikia brangint. Ne reikia, bet nu brangint.

8:58 Pašnekovas 2 Nu apie tą reikia šiandien va pasakė apie tuos lapus. Žiūrėjau į klėvus ir galvoju, nespėjau pasidžiaugt, nespėjau, nespėsiu pasidžiaugt. Tai va tas apie tą likimą ir kaip čia primena tas.

9:13 Pašnekovas 1 Tai ta liga primena, ane? Ar visi pacientai vienodai patiria tą savo ligą? Tikrai ne. Kiekvienas reaguoja nu kažkokiu savo unikaliu būdu, nes tikrai ta reakcija, ane, į pačią ligą, į Galų gale, nu vis tiek liga tai yra ilgas kelias, ar ne, visas gydymas, tas visas procesas, tai tos reakcijos ir keičiasi, ar ne, laikui bėgant, bet tikrai tai priklauso nuo žmogaus asmenybės, nuo jo gyvenimo istorijos, nuo turimos paramos, palaikymo, nu nuo daugybės, daugybės dalykų.

10:00 Pašnekovas 1 kurie nulemia tą reakciją, nes pavyzdžiui, ane, tarkim, jeigu savo aplinkoj žmogus turėjo jau su liga, ane, susidūręs, tarkim, mama, močiutė sirgo ir, pavyzdžiui, jeigu tos istorijos buvo nesėkmingos, ane, tie tie artimi žmonės mirė, tai aišku, kad sužinojęs apie ligą pirmiausia Nu, išsigąs, ane, susitapatins su jau turimom istorijom. Bet jeigu, pavyzdžiui, turi savo aplinkoj pozityvius, ane, sėkmingas tas istorijas, tai natūralu, kad tai gali būti, nu, ir tokiu stiprybe šaltiniu, ane, atsparumo šaltiniu.

10:45 Pašnekovas 1 Lygiai taip pat, pavyzdžiui, jeigu apie ligą sužino vieniša mama turinti mažamečius vaikus, ane, kuri viena augina, ane, tai jai pirmiausia Tikėtina, kad bus baisu ne tiek dėl savęs, kiek kad jos vaikai gali likti vieni. Ne, bet kita vertus yra nu tam tikros vis tiek bendražmogiškos universalios reakcijos, kurios kartojasi per istorijas, per žmones. Ta šoko reakcija, ane, kur dažnai žmonės iš pradžių stebi kaip kažkokį filmą, ane, sapną.

11:25 Pašnekovas 1 Tarsi šalies, ane, kyla ir tas klausimas, kodėl man, ane, galbūt pyktis ant sveikųjų, ant Dievo, ant likimo, e, gali ateit, ane, ir ta, ta depresijos tokia stadija, nebūtinai kaip psichikos sutrikimas, bet tiesiog, nu, kur liga tai yra, praradimas, praradimas to saugumo, to gyvenimo, kuris buvo iki tol.

11:53 Pašnekovas 1 Nu ir natūralu, kad žmogus išgyvena tą liūdesį, tą sielvartą, kaip po nu po po po netekties, ane, galų gale kūno, ane, pasikeitimas, tai irgi yra nu tam tikra netektis, kurią išgyvena, bet tikrai gal vat svarbiausia vat į šitą klausimą atsakant, mes dažnai galbūt iš savęs reikalaujam, aš tą girdžiu ir iš iš pacientų, kad

12:22 Pašnekovas 1 Nu tarsi kažkoks turi būti teisingas būdas reaguoti. Nu vat kažkoks, ane, vienas teisingas būdas, kaip turiu reaguoti. Ir jeigu taip nereaguoju, man taip nepavyksta, tai tada nu labai save kažkaip tai kaltinu ir tai nu papildomas emocinis krūvis ir apsunkinantis patį tą sveikimo, ane, kelią.

12:48 Pašnekovas 1 Tai labai svarbu, kad nu kiekvienas reaguoja kaip tuo metu gali, ane? E, kitas svarbus dalykas, kad nėra tų teisingų ar klaidingų būdų sureaguoti. Yra natūralios žmogiškos emocinės reakcijos į tą ligą, į grėsmę sveikatai ir gyvybei.

13:10 Pašnekovas 2 O vat kalbant apie tą teisingą būdą. Ar yra kažkoks būdas, kaip žmonės įsivaizduoja, koks yra? Ar jis yra visiems vienodas va tas įsivaizdavimas, ar ar kiekvienas turi savo tą teisingą būdą įsivaizdavimą?

13:24 Pašnekovas 1 Nu, manau, vienas toks naratyvas, kuris m aplink šitą ligą sukinėjasi, nu, kad ta susirgę žmogus turi būt kovotojas. Mhm. Turiu kovot. Turiu dabar vat kažkaip tai susiimt. atlaikyt, išlaikyt tą pozityvumą, nes jeigu stresuosiu, taigi stresas blogis, tai tada nepasveiksiu, nu kažkaip tai praeis komplikuotai tas visas mano gyjimo procesas, tai sakyčiau vienas vat toks naratyvas, kuris tikrai nepadeda, ne apie tą kovotoją.

14:09 Pašnekovas 1 Kitas gal vat tikrai tas toksai.

14:17 Pašnekovas 1 Nu yra to tokio irgi gal pozityvaus tokio mąstymo reikalavimas, nu kažkaip tai pozityviai, pavyzdžiui, tą ligą tikrai gi daug yra pasakojama ir aš, ane, pradėjau apie tą šviesą, kaip atsiveria vat susidūrus su tuo laikinumu, ane, atsiveria tas gyvenimo branginimas ir grožys. Bet žmogus, kuris tik suserga.

14:43 Pašnekovas 1 Jam tas grožis ir ta gyvenimo šviesa jam yra duobė, jam yra tamsa, jam yra baisu. Tai vat kartais žmonės per greitai iš savęs reikalauja to tokio, nu kažkokio nušvitimo, ane, kur nu irgi tam tikra našta tokia. Tikrai ne visiem ateina ten tas kažkoks nušvitimas ir jis neturi ateiti.

15:10 Pašnekovas 1 Puikiausiai žmonės.

15:12 Pašnekovas 2 įveikia šitą ligą, šitą patirtį išgyvena ir be to tokio, nu, kažkokio nušvitimo. Jo, tikrai šitas naratyvas labai girdimas ir, tiesą pasakius, ne tiktai su onkologinėm ligom, bet ir bendrai su lėtinėm ligom ar su kažkokiom ligom yra tas toksai vat naratyvas, kad turi kažkaip nušvisti vat, kad tada dar pasveiks, jeigu nušvisi vat būtent tas vat toks. Dar atsiminiau vieną.

15:42 Pašnekovas 1 Tikrai ką laukas, vat tokia iškilo istorija vieno vyro, kuris sako, aš viską, viską savo gyvenime susiorganizavau, viską. Darbe viskas man puikiausiai sekas, šeimoj, ten draugūrate, bet sveikatos nesusiorganizavau. Vat kaip tai buvo, kad kažką praleidau. Tai va tas. Tikrai susirgus onkologine liga dažnai žmonės kaltina save, kad kažko, nu, nepadarė, sportavo nepakankamai, gal kažkaip nesimaitino taip, kaip reikėjo, galbūt per daug stresavo, galbūt mažiau, ane, ilsėjosi ar savo poreikiam dėmesio skyrė.

16:37 Pašnekovas 1 Ir kartais tai irgi būna. Nu, tokia labai didelė našta eiti vat su tuo kaltės jausmu. Bet iš kitos pusės kaltė, jeigu tokiam psichologiniam lygmeny, jinai yra apie kontrolę, nes liga iš tikrųjų labai išmuša va tą Pagrindai iš pokojo sukelia tikrai tą kontrolės praradimo jausmą ir kaltindamas save žmogus, nu vat nukreipęs dėmesį į kažką, ko jis galbūt nepadarė ar per daug padarė, tam tikra prasme jaučiasi labiau kontroliuojantis situacija. Tai tokia kontrolės iliuzija ta kaltė, net ir sunki, bet tam tikra prasme teikia.

17:33 Pašnekovas 2 Tą patį matau va tą tokį paterną su kontrole ir su tuo nušvitimu, ką pasakoja, iš tikrųjų ateina su lėtinėm ligom, ar tai cukraus apykaitos sutrikimai, ar tai ar tai kažkokie virškinimo sutrikimai, nuovargis ir tikrai žmonės galbūt iš to tokio naratyvo labai iš aplinkos ateinančio daug, kad

17:53 Pašnekovas 2 Taigi informacijos yra krūva apie tai, kaip reikia sveikatintis ar kaip reikia gyventi, ir reiškias, tu kažką jau čia nedadarai, o nu šiuolaikiniam pasaulyje dažnai sveikata vat lieka ta šiek tiek nuošalia, kai turi daug visko aplinkui padaryt. O o apart kaltės jausmų, vat kaip dėl giedos, pavyzdžiui, jausmo, a, aišku, kad dalis, e, e,

18:19 Pašnekovas 1 Dalis pacientų išgyvena ir ta gėdos jausma. Nu vat, kad esu tarsi mažiau vertas, ane, mažiau vertinga su šita liga. Ir vėlgi yra, ane, įvairios priežastys, kurios nu tą gėdos jausmą gali pastiprint. Tikrai dažnai onkologinė liga reikalauja, pavyzdžiui, chemoterapinio gydymo. Ir nuslinkus plaukam

18:47 Pašnekovas 1 Ane, kai labai pasikeičia kūnas, kai tas kūnas ir ta išvaizda neapitinka tų grožio standartų, kuriuos mes turim tikrai labai tokius, nu, spaudimą kelinčius, kaip turėtumėm, ane, atrodyti ir būti, tai tikrai, nu, ypatingai gal moteris su tuo susiduria, bet nesakau, kad vyrai su tuo nesusiduria.

19:15 Pašnekovas 1 Bet gal ypatingai moterys nu tikrai jaučia tokią gėdą, ane, tarsi, kad jos vat iškrenta, ane, iš tų tokių kažkokių grožio standartų, sėkmės standartų, tarsi, vat, nu aš nevertas, neverta, nesėkmingas, nesėkminga, nes susirgau. Tikrai ta sveikatos kultūra, ane, dabar nu jinai turi tokį moralizuojantį tam tikrą aspektą.

19:43 Pašnekovas 1 Sakyčiau, miškį toksinį, nu šiaip taip ir apskritai nu man atrodo daug labai dabar kalbama nu ir apie tą ilgaamžiškumą, ane, apie tą sveiką gyvenimo būdą ir mes nu kartais man atrodo irgi šitoj srity tikrai labai svarbu, kad apie tai kalbama, bet kartais mes perspaudžiam, nes atrodo, kad viską mes galim sukontroliuot, padaryt, nu.

20:10 Pašnekovas 1 padaryti kažką, ane, kad mes užtikrintumėm tą savo ilgą, ane, gyvenimą, kokybišką gyvenimą. Bet iš tikrųjų liga nėra bausmė, liga nėra nesėkmė, liga nėra, nu vat, kažkoks tai tavo pasirinkimų tik nuo tavo atsakomybės, ane, priklausantis dalykas. Liga, aš sakyčiau, yra tiesiog to gyvenimo neapibrėžtumo dalis, gyvenimo, kuriame gali bet kas nutikti, gyvenimo, kuriame mes neturim tos šimtaprocentinės kontrolės visur ir visada. Ir

20:59 Pašnekovas 1 Manau, kad tą vat svarbu žinutę transliuoti, nes kad tos gėdos ir kaltės gyvenant su ta liga, išgirdus tą diagnozę, nu būtų kažkaip tai mažiau, mažiau spaudimo sau vidinio vat, kad kažko nesukontroliavau, kažko nepadariau, kažkur suklydau.

21:24 Pašnekovas 2 Aš tikiuosi, kad mus šiandien girdi ir šita žinutė tikrai, tikrai labai svarbi ir nu sakau, va ten į tą kamerą pasakau jums, kad aš tikiuosi, kad jūs girdit tikrai tą, ką Eglė šiandien sako apie ligą, kad tai ne bausmė, bet a tai yra neapibrėžtumo dalis ir tikrai su tuo neapibrėžtumu yra ypatingai sudėtinga susigyventi.

21:44 Pašnekovas 2 Tikrai taip. O kaip tu manai, ar yra kažkoks skirtumas tarp tų vat onkologinių ligų?

21:52 Pašnekovas 1 Ir tiesiog lėtinių ligų. Tarp to patyrimo galbūt, ne tarp ligų, bet patyrimo žmogaus. Manau, tikrai yra bendrų dalykų, nes vis tiek tai yra toks, nu, susigyvenimas su savo kūnu, ane, savo kūno pokyčiais, nu, kurie atsiranda dėl įvairių, ane, lėtinių ligų. Susitaikymas su tuo, kad reikia ne kažkokios pagalbos, gydymo, reikia vizitų pas gydytojus, bet manau nė viena kita liga nesukelia va to mirties baimės, tokio mirties artumo. Sakyčiau gal labiausiai vat tos onkologinės ligos tą mirties šešėlį priertina prie žmonių.

22:46 Pašnekovas 1 Nu bent jau va tą aš kažkaip girdžiu iš iš pacientų, girdžiu iš jų artimųjų. Tikrai man atrodo su onkologinėm ligom nu daugiausiai yra va tų stigmų ir tokių nuostatų, kad vėžys tai mirties nuosprendis. Ir tas aišku, kad ateina iš tokių labai labai nu jau pagyvenusių, ane, tų laikų atgyvenusių, kai ir ta

23:14 Pašnekovas 1 Diagnostika buvo prasta ir gydymo galimybės tikrai nebuvo, ane, tokios geros, kaip dabar. Bet, nu, vien tas žodis – vėžys arba suvalgę, ane, vėžys, nu, kiek kokio sukelia tokio emocinio, ane, tokio krūvios, tokio sukrėtimo, ane, baimės. Tai manau, va tas mirties artumas.

23:42 Pašnekovas 2 Gal labiausiai būtent su onkologinėm ligom juntamas. Vienam tavo interviu kaip tik perskaičiau, kad tam, kad priimti savo mirtį, reikia priimti savo gyvenimą. Ir man mane labai labai ta frazė užkabino, vat ir paskatino iš tikrųjų pakviest tave būtent pakalbėt šita tema. Ir

24:04 Pašnekovas 2 Su pacientais ar daugiau tenka kalbėt apie gyvenimą ar apie mirtį ar ar nes tikrai dažnai ir artimiai neleidžia net vat į tą pusę pagalvoti žmogui, kad tu tik negalvok apie mirtį. Oi, tu čia tikrai čia kovok čia viskas bus gerai. Kaip kaip per konsultacijas, kaip dažniau dažniau būna.

24:25 Pašnekovas 1 Iš tikrųjų daugiau mes kalbam su žmonėm apie gyvenimą. Ir tikrai pradžioj, kai tik susitinkam arba jeigu tai būna nu vat tik keli susitikimai, tai ta mirties tema, nors jinai ir yra kažkur tarp eilučių, bet tikrai yra labai, nu, nedrasu ir baugu įvardint vien tą žodį, nes yra įvairių įsitikinimų. Yra pas mus tų įsitikinimų, kad jeigu paminėsiu mirti,

25:00 Pašnekovas 1 Tai tarsi ją priartinsiu, ane? Taip ir nutiks. Arba jeigu aš jau čia kalbu apie mirtį, reiškia viskas, pasiduodu, reiškia nuleidau rankas ir nebekovoju, ane? Vėl iš to pačio naratyvo. E, kitas dalykas kartais, kai žmonės dalinasi apie mirtį arba įvardina tą savo baimę, nu, Pavyzdžiui, net ne taip tiesiogiai, bet tarkim, ane, vat viena iškilo istorija, kaip susirgus vyras ten po kelių mėnesių pasiūlė moterei, ane, kuri susirgo krūties vėžiu, nu pakeisti būstą. Tiesiog jie jau planavo seniai pakeisti būstą, ane, pirkti kitą kitą butą, bet kai nuvažiavo, ane, tenai

25:55 Pašnekovas 1 apžiūrėti, nors viskas sėkmingai su ta liga ir gydymu jau praėję, bet ta moteris nu tiesiog va taip nu kažkaip jai tiesiog vat spontaniškai tuo metu jinai sako nu galėsi tu čia vienas gyvent, nu tiesiog va taip kažkaip nu tu pažiūrėk ar ar tau čia patinka, nežinai su manim visaip gali būti, ane? Ir

26:24 Pašnekovas 1 Nu, neįvardina tiesiai, ane, kad aš mirsiu, ane, arba aš ruošiuosi kažkaip tai, ane, apie tai man kyla mintis, bet kiekvienam kyla. Tiesiog vieni dalinasi, kiti ne. Vieni, kai tik pasidalina, jie iš karto yra nutildomi, nes nu tiem artimiesiam irgi sunku, irgi baisu. Ir labai dažnai ir vieni, ir kiti.

26:52 Pašnekovas 1 Bando apsaugot nuo tų temų, nuo tų skausmingų temų, nes kalbėjimas apie mirtį, nu tikrai tai yra kalbėjimas, ane? Kaip jūs būsit, kai manęs nebus? Kaip mes esam dabar? Kiek to laiko mes turim? Nu, tikrai jis yra skausmingas. Bet ką aš stebiu vat su žmonėmis, su kuriais, tarkim, turiu ilgesnį laiką kontaktą?

27:19 Pašnekovas 1 Kur ten bendraujama? Ne kelis mėnesius susitinkam, kas savaitę. E, kai jiem jau saugu ryšyje, kai jie pamato, kad nu atlaikysiu, ar ne, viską, kuo jie pasidalins. Jie paliečia šitą temą. Ir palietę šitą mirties temą iš tikrųjų daug pajunta, nu, tokio palengvėjimo ir tam tikra prasme laisvės ir drąsos.

27:55 Pašnekovas 1 Nes kalbėjimas apie mirtį, tai iš esmės yra kalbėjimas apie laikinumą, apie baigtinumą, apie nežinomybę. Ir tas kalbėjimas atveria nu daugiau erdvės gyvenimui. O kaip aš noriu? Aš nežinau, kaip bus, ane, rytoj. O kaip aš noriu dabar? Aš nežinau, ane, kas bus po metų. Bet dabar nu aš esu gyvas, gyva ir aš galiu rinktis, kaip noriu gyvent, kas man svarbu, kur mano tie prioritetai. Ir tikrai labai dažnai žmonės po tos ligos, jie nu daugiau laiko skiria santykiem, šeimai.

28:51 Pašnekovas 1 susimažina savo darbo krūvius. Kažkas tikrai tokius išdrįsta išeiti iš galbūt tokių toksinių santykių, kuriuose, ane, vis kankinosi ir galbūt kažkuria prasme ta liga atėjo kaip ta žinutė, nu kaip priminimas, kad nu tu irgi esi svarbus, tau irgi svarbu savim pasirūpint. Tai va ta mirtis.

29:21 Pašnekovas 1 Ir kalbėjimas apie mirtį saugioj erdvėj priima ant tuos visus jausmus, kurie kyla kalbant, tą liūdesį, tą, nu tikrai nerimą, baimę, kaip ten ta mirtis, ane, atrodo. Iš tikrųjų atveria, nu, daugiau gyvenimo, daugiau tokios drąsos, laisvės, atsakomybės. Tame laike, kurį turi dabar. Ir dar gal kitas dalykas, ką girdžiu iš žmonių, kad nu visiem labai skirtingų dalykų baisu toj mirty. Vienam baisu mirtyje yra nu vat skausmo, kančios, pačio to mirimo proceso.

30:10 Pašnekovas 1 Ir kartais tikrai vat pakalbėjus, ane, kad yra nu Tie patys nuskausmi namieji, ane, kad žmogus išeitų nu oriai, ane, nesikankindamas, biškį duoda nu tam tikro palengvėjimo. Kartais žmonėm baisu nu to bejėgiškumo prieš mirtį, to tokio priklausomybės nuo kitų, kad kažkam būsiu našta, ane, užkrausiu.

30:43 Pašnekovas 1 Vėlgi, kai tu kalbi apie tai, tu gali jau susidėliot tam tikrą planą. O kaip aš galėčiau, ane, nu, kas mano artimiesiam, tarkim, galėtų padėti? Ane? Kitiem labai baisu mirti ligoninėj. Tai vėlgi ištransliavus tavo savo norą, ane, kad jeigu jau nebebus jokių, ane, pagalbos galimybių, nu prašau, nebevežkit manęs, ane, niekur, nes dažnai artimieji iš to

31:12 Pašnekovas 1 Nu, nenoro paleisti, ane, nesusitaikymo su mirtim. Nu, kartais mirštantį žmogų tampo, nu, po tas ligonines. Tai pasakymas, ane, kad noriu numirti namie, savo lovoj, galbūt kokie patalai, kokia muzika, gal man žvakės kažkokią, ane, komforto jausmą suteiktų, ar kiti kažkokie, ane, smulkmenos.

31:39 Pašnekovas 1 Nu, labai labai tie svarbūs pokalbiai yra, nes jie ir praktiniam, nu, praktinius aspektus padeda, galų gale ir tuos nu, emocinius, tokį emocinį artumą padeda pajausti vieniems su kitais. Tam tikra prasme tai turbūt ir nukrauna tą tokią atsakomybę nuo artimųjų, kurie turi tokius sunkius sprendimus priimti, vat kaip vežt į ligoninę. Tikrai taip, tikrai taip, tai yra juk dažnai.

32:07 Pašnekovas 1 Tikrai sergantis žmogus nenori būti našta. Tai tam tikra prasme pasakymas, kaip aš noriu, kaip man svarbu, yra pasirūpinimas tais, kuriuos myli, nu, kuriuos brangina. Net ir laidu laidotuvių, nu, kažkokio sudėliojimas, ane, scenarijaus galų gale, nu. Gal keistai nuskambės garso takelį, ane, Spotify'aus sudėlioti, kas noriu, kad skambėtų per mano laidotuves, nu kur aš gi nieko negaliu kontroliuot, kas susiję su mirtim, bet kažką galiu.

32:47 Pašnekovas 1 Tai va tos kontrolės duoda prieš tą mirtį, nu prieš tą bejėgiškumą mūsų visų su mirtim.

32:55 Pašnekovas 2 Sakykim, mes tokiais vat kaip ir dabar nežinomybės iš esmės laikais gyvenam, nu, geopolitine situacija, iš tikrųjų aš manau, kad daugelis ir apie karo galimybę galvoja ir tai iškart irgi atneša ir mirties tas mintis. Galbūt mums visiems reiktų ruoštis mirčiai, nu turiu omeny tokia plačiąja prasme. Aš tai sakyčiau, kad

33:15 Pašnekovas 1 Tikrai nereikia nu ten kažkaip kiekvieną dieną ruoštis ir per pusryčius, per pietus, per vakarienę nukalbėti, ane? Nes labai faina yra Jalo mo knyga apie mirties baimę, bet metafora, kuri skamba, pavadinima yra, pavadinime yra žvelgiant į saulę, ane? Iš tikrųjų į mirtį, kaip ir į saulę, negali nuolat žiūrėti ir apie tai galvoti, mąstyti.

33:43 Pašnekovas 1 Nu, nes tikrai tada, nu, užpuls beprasmybės jausmas ir iš viso, ką mes čia sėdim ir kalbam, jeigu mirsim, ane, ir ir panašiai. Bet kas manau svarbu, tikrai nevengti tų pokalbių, nu, išgirsti tuos aplinkinius artimus žmones. Kurie galbūt nori apie tai pakalbėt, o dažniausiai nori vyresnio amžiaus, ane? Arba tie, kas susiduria tikrai su negalia, su liga. Nu vat, kuriuos tarsi ta mirtis biškutį nu prie jų priartėja, ane?

34:25 Pašnekovas 1 Bet kitas, vat kita man mintis kilo mirties mokymuose, kuriuose aš dalyvavau, mum pristatė tokį bendruomenėm projektą, kuris vyksta Amerikoj. Mirties kavinė vadinasi. Tai va, tos mirties kavinės, tai yra tiesiog tokia, nu, neformali aplinka su arbata ir sausainės, sausainiais, kur susirenka žmonės tiesiog iš gatvės kalbėti apie mirtį.

34:57 Pašnekovas 1 Ir tiesiog kiekvienas turi rate sau ten, nežinau, tarkim, 10 minučių ir jis kalba, nu vat, kaip ta tema šiandien jį. Nul liečia, kokias mintis kelia, galbūt kažkas yra nu po netekties, ane? Tai nėra psichoterapija, bet tai tiesiog yra suteikimas erdvės šiai temai būti mūsų gyvenimuose, mūsų visuomenėj, kalbėtis apie tai.

35:28 Pašnekovas 1 Ir man atrodo mes nu Lietuvoj jau vat, kad mes kalbam, ane, jau mes nu po truputį, po truputį tikrai yra tų tokių salelių. Kur ne tik prie šeimos stalo, bet mes tą temą nu vis visi garsinam, vis prisilečiam prie jos. Nes įsivaizduoju, kad jeigu taip tu nori apie tai kalbėti, bet tą temą tu užspaudi, tai tas tik daugiau nerimo turbūt iškelia, įtampos galbūt. Tikrai taip, panikos, atakos, nerimo, ane, kažkokie priepuoliai.

36:05 Pašnekovas 1 Pavyzdžiui, perdėtas sveikatos tikrinimas irgi gali būti kaip mirties baimės, nu vat kažkoks, ane, pasireiškimas arba visiškai vengimas, nu vengimas, ane, bet kur, kur tik paminė nemirti, pavyzdžiui, nu tarkim miršt artimą žmogus, ane, ir nevažiuoji į laidotuves. Kartais tai gali būti nu vat iš to vengimo, ane.

36:33 Pašnekovas 1 Nenoro net prisiliesti, ane, prie prie tos prie tos temos.

36:43 Pašnekovas 1 Daug veidų gali turėti ta mirties baimė. Aš tikrai labai atsimenu, kai tik prasidėjo karas Ukrainoj, vat ir ten prasidėjo tie visokie nevaizdai apie tuos prievartavimus. Aš atsimenu, kaip mano kūnas reagavo. Man tiesiog niežėjo visa kūna. Nesvarbu, kad aš apie tai nu kažkaip ir kalbėjau ir turėjau ten, tarkim, ane, žmonių su kuriais galėjau įgarsint, bet mes visi tada siaubingai, nesaugiai jautėmės. Ir kartais, ane, tas nesaugumas, nerimas, neiškalbėti, nuslopinti dalykai, ypatingai, jeigu ilgą laiką, ane, tą vis nuriju, nuriju, nuriju, gali išeiti kitais.

37:31 Pašnekovas 1 Nu per kitus kanalus, per kūno tam tikrus simptomus, per va tam tikrą elgesį, ane, dengimą arba perdėtą nu kažkokį, ane, stebėjimą.

37:43 Pašnekovas 1 Tai va, tai svarbu, manau, tos saugios kažkokios erdvės, tie žmonės patikimi, nu su kuriais galim mes kažkaip pabūt šitoj temoj.

37:57 Pašnekovas 2 Nedažnai, ne kasdien, bet nu čia taip, žinai, mes kalbam, kad galbūt nu taip metaforiškai susidraugaut su ta mirties idėja, ane? O ar reikia su ligom draugauti?

38:10 Pašnekovas 2 Nes kaip ir liga, nu žinai, žinai, ta tokia liga yra tavo ten draugas. Taip, taip. E, man asmeniškai ta susidraugauksiu liga, tai tokio kelia, nu, pasipriešinimo.

38:27 Pašnekovas 1 E, nes nu kažkokį turi tokį romantinį kažkokį, nežinau, atspalvį, kur nu man nelimpa prie tų istorijų, e, kurias aš girdžiu iš žmonių kasdien, man ta susidraugavimo metafora netinka. E, ir kartais tikrai tenka matyti, kaip žmonės spaudžia save susidraugauti su ta liga. Nu vat kažkur perskaito, ane, kažkur skambiai pamato, kažkas kokį interviu, ane, duoda ir pasidalina. Nu vat ta, kad aš susidraugavau, ane, su savo liga.

39:07 Pašnekovas 1 Bet kita vertus, jeigu tai biškį praskleistumėm, kas, kas už tos draugystės, už tos metaforas. Man tai yra apie tokį santykį su liga, kad aš nebėgu nuo tos realybės. kuri yra. Aš nebėgu nuo tų visų pokyčių, apribojimų, nu kuriuos galbūt sukelia, ane, ta liga fizinių, psichologinių, nu apskritai tokių egzistencinių, ane, kažkokių pokyčių. Bet aš tikrai nu vat esu tokiam atviram santykyje su tuo, kas vyksta, nu su ta liga.

39:49 Pašnekovas 1 Aš nuolat permąstau, aš tyrinėju, aš svarstau, kaip ta liga mane veikia, ane? Kaip tai veikia mano santykius, mano santykis su savim, su pasauliu, mano vertybes, požiūri į gyvenimą. Tai vat, čia man yra gal kažkaip priimtiniau apie tokį, kad ta draugystė yra apie tokį atvirą santykį su ta patirtim, nu vat su ta ligos patirtim.

40:20 Pašnekovas 1 Kad aš jos nenuneigiu, aš jos kažkaip neslėpiu, neslopinu.

40:27 Pašnekovas 1 Bet aš nuolat nu kažkokį keliu klausimą. Jeigu man kyla tas klausimas. Nu vat, ką ta liga, kokią žinutę jinai man siunčia? Ką ta patirtis man duoda? Taip, aš galbūt patiriu daug sudėtingų dalykų su ta liga. Bet o ką galbūt aš galiu išsinešti iš šito, ane? patirimo. Tai vat sakiau, sakau labiau man tokia vat, kad aš klausiu, aš kalbuosi, ane, nu vat su ta patirtim, mezgu santyki. Nes vėlgi kitas, ane, kita pusė yra to susidraugavimo yra, kad nu liga priešas, ane? Taip, taip, tas kovojimas. Aš kovoju su ta liga, bet liga tai yra many. Tai su kuo aš kovoju, su kuria aš savo dalim aš kovoju.

41:20 Pašnekovas 1 Su ta, kuri serga ir kuri kaip tik jai reikia rūpesčio, dėmesio, pagalbos. Tai ką aš ją spaudžiu, ane? Nu visaip kaip, ane, menkino, smerkiu, nerodau. Nu tą dalį tikrai sunku gali būt priimt labai tą sergančią. Taip, taip. Iš tikrųjų Liga priverčia susitikti save netobulą, save ribotą, save neidelu, save pasimetusi, nežinanti, išsigandusi.

42:09 Pašnekovas 2 Ir per tą ligos patirtį nu žmogus susitinka tą tokį tikrą save, tokį nepagrąžintą. Ar yra kažkokie būdai su tuo, nu būti, kaip kaip su, nežinau, kažkokios priemonės, kurios padeda galbūt lengviau tą išgyvent, nes aš manau, kad tai yra aktualu ne tiktai vat onkologinėm ligom sergančiam, sergantiems, bet ir

42:34 Pašnekovas 2 a ir lėtinėm ligom sergantiems, nes tai yra irgi apribojimai tam tikri jau gyvenimo, ar tai ten cukraus apikaitos sutrikimas, ar tai yra spaudimas, ar virškinimo, tu turi prie kažkokios mintybos laikytis, ane, kažkokius gal vaistus gerti, kažkokių veiksmų imtis. Kaip kaip būt su tuo su su tuo kaip priimt tą neidealų, kaip atsisakyt to, kad jau taip nebus, kaip aš.

43:02 Pašnekovas 1 svajojau, kaip aš įsivaizdavau, koks aš būsiu. M, nu pirma mintis man, kuri kyla, tai kad tai yra procesas, nu va tas priėmimas, nes žmonės tikrai dažnai, nu ir mes gyvenam dabar tokiam laikmėte, kai visko norim greitai, čia ir dabar vienu mygtuko paspaudimu turim picą į namus. Kitas mygtuko paspaudimas, mum kurjeris atveža, ane, ten, nežinau, mūsų norimą rūbą, apie kurį svajojom iš ten kažkokios tolimos šalies. Nu, mes viską esam įpratę gauti dabar greitai, nu, susitvarkyt su viskuo greitai.

43:55 Pašnekovas 1 Ir su liga, deja, bet taip nu nepavyksta. Tai va dėl to sakau, kad tai yra procesas. Procesas skausmingas procesas. Ir nemačiau nei vieno, nu kuriam būtų kažkaip tai lengvas. Net ir žmogus, kuris medituoja, kuris labai Tarkim, turi daug resursų savo gyvenime, ane, kur gali atsiremti. Labai daug knygų yra perskaitęs, ane, apie įvairiausius žmogui padedančius dalykus. Vis tiek jis pats turės praeiti tą skausmingą procesą su liga. Nu va, tą santykį, ane, atrasti. Kaip aš galiu gyventi visavertį gyvenimą net ir sirgdamas?

44:51 Pašnekovas 1 Kas man svarbu, ane? Tai čia viena mintis, kad tai yra skausmingas procesas, kuris tikrai reikalauja laiko, pastangų ir neįvyksta per naktį. Kita mintis ateina, kad tikrai labai daug žmonių šito proceso metu jaučiasi labai vieniši. Ir va čia iš karto noriu sakyti, kad atrama yra ryšys. Ar tai su žmonėmis, kurie yra aplinkoje, šeimos nariais, giminaičiais, draugais, kolegom, bet va tas leidimas paprašyti pagalbos, parodymas savo pažeidžiamumo.

45:44 Pašnekovas 1 Ane, kad man reikia tos pagalbos, kad man yra sunku. E, tai tikrai yra labai labai svarbus. Tai vat ryšys, jeigu apie priemones, priemonių nėra, bet yra ryšys. Nes, nu, tai, tai yra resursas, kur dabar tokia kyla mintis, kad kai

46:11 Pašnekovas 1 Žmogus pamato, kad jį tokį netobulą, sužeistą tos ligos, ane?

46:21 Pašnekovas 1 Priima kitas, lengviau mes galim priimti ir patį save tą netobulą. Tas vyksta, aš dažnai tą jaučiu ryšyje su savo žmonėm, su pacientais. Kai jie jaučiasi priimti, jaučiasi išgirsti, jaučiasi nevertinami. nemoralizuojama jiem, nemokama, neduodama greitų piliulių, jie pradeda patys priimti save nu taip, kaip yra, išsigandusius, pasimetusius, nesusitvarkančius su emocijom.

47:06 Pašnekovas 1 Kitas momentas manau svarbus, atrama yra visur, kur tas žmogus gali pasisemti nu kažkokios ramybės, palaikymo kažkam gamta, kažkam pomėgiai, kažkam nu nenustoti gyventi to gyvenimo, kuris iš to gyvenimo, kuris buvo iki ligos. Pažiūrėti, kas tuo metu padėdo, kas buvo tie resursai. Kažkam tikėjimas malda, kažkam fizinis aktyvumas, kažkam pasirūpinimas, nu va ta mityba, ane? Kažkam pokalbis su su draugu, ane, arba su specialistu. Bet tikrai, nu,

47:59 Pašnekovas 1 Išlikti atviru tam gyvenimui, priimti pagalbą, nesmerkti savęs už tai, nu kad dabar susigraudinu, kiek daug žmonių save barą atsiprašinėja, kai tik ašaros pasirodo akise.

48:21 Pašnekovas 1 Nes nu mes kažkaip va taip tokį jaučiam spaudimą susitvarkyti, būti va tokie pozityvūs, gražūs, nu tokie robotukai. O ligos patirtis, nu jinai negali praeiti be tų intensyvių jausmų stiprių. Nes tai yra vienas iš krizinių įvykių žmogaus gyvenime, kaip netektis, kaip skyrybos.

48:51 Pašnekovas 2 Tai va. Labai man labai rezonuoja tas apie ryšį, net susigraudinau iš tikrųjų, nes atrodo, kad vat jau kiek keletą laidų turėjom ir vis mes grįžtam prie tos minties, apie ką mes bekalbėtumėm, iš kokių pusių apie tą sveikatą. Mes prieinam prie to ryšio, nu apie tą tą svarbą ryšio, kurį mes kuriam ir kuris dabar taip, nu dažnai mes apleidžiam iš tiesų tą

49:22 Pašnekovas 2 Tai, kad mes turim tas ir galim turėt tas bendruomenes, o ne patys savyje išgyventi ir va tas pamatymas kitos žmogaus ir neskubėjimas. Duot patarimų. Nes tikrai onkologiniams pacientams aš įsivaizduoju, kad jie dažnai girdi patarimus. Kaip reikia daryt. Tikrai taip. Nes nu ir vienai ir kitai pusėj yra sudėtinga.

49:50 Pašnekovas 1 Nu, išbūtoj situacijoj, ligos situacijoj, ane, kuri tikrai kelia daug bejėgiškumo, daug kontrolės praradimo, daug nerimo, neapibrėžtumo, nežinomybės. Nu, ir mes nei vienas nemėgstam jaustis bejėgiai. Dėl to iš karto pamatę yra problema duodam patarimą. Iškart kokią knygą ten, ane, kažką siūlo. Bet...

50:17 Pašnekovas 1 Ko labiausiai reikia žmogui, vat vienos pacientės man kyla mintis, kad reikia klausančių ausų. Nu, reikia žmogaus, kuris nu tiesiog būtų šalia, klausytų, vis pasiteirautų, ne ne vieną kartą. Vieną kartą žmogui gali nesinorėt bendraut, nesinorėt kalbėt. Ir dažnai dalinasi pacientai, kad pradžioj visi labai siūlė pagalbą, labai ten skambino, rašė, o po to visi atsitraukė ir nutilo.

50:57 Pašnekovas 1 Bet dažnai žmogui pradžioj yra tiesiog reikalingas laikas pačiam suvirškint dar tą informaciją viską, kas vyksta. Nu vat ir tada atsiranda ta vienatvė, nes daug žmonių nu... Neatlaiko to bėgimo kartu, to maratono. Tai yra maratonas, tai yra ilgas procesas. Nesutvarkoma per, nu, per dieną, savaitę.

51:24 Pašnekovas 2 O vat kalbant apie tą, kaip kalbėjom apie tą draugystę su liga, ane, ar labai ta va ta gera mintis apie santykio kūrimą su liga. Tai man iškilo, žinai, toks klausimas, ar gali sergantis žmogus būti sveiku, nu, jaustis sveiku?

51:41 Pašnekovas 1 Kas va tas yra sveikas žmogus? Ne tik gali, bet jie dažnai ir jaučiasi onkologinė liga, susirgę žmonės, nepaisant to, kad fiziškai, ane, kūnas serga, ane, susiduria su visais tais negalavimais, bet psichologiškai kartais jie daug sveikesni už tuos fiziškai sveikus, kurie įklimpia įvairiose baimėse, atskirti, perfekcionizme. E, nu, žodžiu, kad sveikas žmogus tikrai ne tas, kurio kūnas yra sveikas.

52:34 Pašnekovas 1 Sveikas žmogus yra tas, vat kaip aš ir prieš tai, prieš kelias minutes sakiau, man tai sveikas žmogus tas, kuris geba, geba vat kurti tą visavertį gyvenimą net ir ligos akivaizdoj, net ir negalios akivaizdoj, skausmo akivaizdoj. Ką aš vis dar galiu, kai negaliu? Tai, tai nėra sveikata, tai nėra tik kūno būsena. Tai yra svarbus ir tas psichologinis, emocinis lygmuo, santykių lygmuo, dvasinis lygmuo.

53:22 Pašnekovas 2 Tas tikrai nu pamatymas, kad žmogus nėra nu tiktai kūnas. M, mane visą laik trigirindavo tas pasakymas, kad sveikata yra didžiausias turtas. Man vis visada būdavo taip, nu ką žinau, tai ta čia taip nuneigė visų žmonių patirtis, kuriais serga, o dauguma žmonių jau vyresniam amžiuj turi kažkokių lėtinių ligų. Taip, tada tarsi jie tokie, ane, nu neturtingi kažkokie tai vargšiukai, oi.

53:51 Pašnekovas 1 O kaip tas, kaip čia vargšo ta etiketė, iš tikrųjų kaip, kaip jos nenori žmonės, jie nori, kad oriai juos priimtų, nu kad matytų, daugelis kartoja, aš noriu, kad mane matytų nu tokį, koks aš esu, nu buvau ir anksčiau, nu tik taip šiuo metu aš sergu, ar ne? Tai va dėl to sveikata brangiausias turtas, nu mes daug tokių turim, ane, visokių posakių, kurie taip iš vienos pusės tas sakinys sako, kad taip sveikata yra labai svarbi, ane, kad mes turim nu ją rūpintis, skirti dėmesio, nu negalim ignoruoti tam tikrų, ane, požymių, kuriuos jeigu jaučiam, ane, nu kad reikia nueiti pasitikrinti, nes kai mes, nu

54:46 Pašnekovas 1 Sergam mes tikrai, daug ko negalim. Bet ar sergantis žmogus negali būti turtingas? Ar jis negali gyventi tokį visavertį, pilnavertį gyvenimą? Tai tikrai ne. Sergantis žmogus gali, gali gyventi ir labai dažnu atveju gyvena labai turtingai. Keliauja, pagaliau išdrįsta pasakyti ne kam visada norėjo, pagaliau iš tikrųjų kažkaip geba sulėtėti, pasidžiaugti tuo, ką turi.

55:35 Pašnekovas 1 Geba išsilaisvint tikrai iš visokių lūkesčių, koks turėtum būti, kaip turėtum atrodyti. Tai vėl vat biškį kartojuosi, ane, bet tikrai daug turtų ateina per nesveikatą. Gali ateiti. Bet čia vėlgi ne iš karto, ne per dieną, bet nu kažkaip tikrai atvirai. Bandant klaust, nuo ką ta patirtis man ne tiktai neatima iš manęs, bet ką ir duoda.

56:12 Pašnekovas 2 bet procesas man iš tikrųjų čia labai rezonuoja vat kaip tik neseniai skaičiavau antroposofinės medicinos, nežinau kiek tau artima požiūrį į tas ne onkologines, bet lėtinės ligas jau vyresniam amžiuje ir jie jie rašo, kad am kūno negalia, nu kad kūnas silpsta. leidžia kaip tik susijungt labiau su tais dvasiniais dalykais. Nu vat panašiai, kaip tu sakai, kad ir pareiškėja tie vat dalykai, kurie svarbūs iš tikrųjų yra, kuriems verta eikvot savo resursus. Taip, arba kurių aš žinai, gal mes vat tikrai kažkaip juos nureikšminam, nu nusvarbinam. Kai su kūnu viskas gerai, tai mes važiuojam, nu ir kažkaip susitelkiam tikrai labiau į išorę.

57:04 Pašnekovas 1 Mhm. Į karjerą, pasiekimus, nu vat kažkokia išvaizda ten, ane? E, bet kai žmogus suserga, nu labai tas fokusas atsigrėžia į save. Nu vat, o koks aš esu? Koks aš esu dabar? Ką aš galiu, ko nebegaliu, ane? Kokie mano santykiai? Nu, kokios vertybės ir ir vėl, ane, pasileidžia ta pati.

57:31 Pašnekovas 1 Bet kita mano mintis čia gal biškį ir neįtema, bet aš kažkaip man va dabar iškilo prisiminimas, kaip mano kolegė dirbusi hospise pasakojo, kaip viena moteris, nu iš esmės jau gi mirties patalia gulėdama, jinai taip gulėdama šoko, kad sulaužė lovą. Tai čia nu Biškutį, ane, kažkur kitur nuveda ta ta patirtis, bet čia yra apie tai, kad nu mes įsivaizduojam kartais, ane, kad tas sergantis, mirštantis, ane, vyresnio amžiaus, senyvas, ane, žmogus, kad jis toksai nu yra negalintis, kad tiktai kažkoks, žinai, silpnas, kad tik tas, kuriam ten reikia, reikia, nu,

58:27 Pašnekovas 1 pagalbos, ane? Bet

58:33 Pašnekovas 1 Tame žmoguje jis turi tokią gyvenimišką patirtį ir jis lygiai taip pat jisai gal net sakyčiau daug labiau nu išsilaisvina jau iš tų tokių nu visuomenės lūkesčių, daugiau drąsos turi, nu tikrai pasakyti kas man svarbu. Ir lygiai taip pat nori irgi kvailioti, šokti. Dažnai, kai ateina, kai ateidavo į praktiką į ligoninę, studentai jie labai nustebdavo, kad palatuose pacientai onkologinė liga sergantys juokauja, šypsuosi, picą užsisakinėja.

59:19 Pašnekovas 1 Nu atrodė kažkas tokio vat jiem, nu iš karto ateina su nuostata, ane, kad jau ten visi verkia ten šalia. Nežinau, prie lovos laikau už rankos, o ne. Tai lygiai tokie patys žmonės, kaip mes kiekvienas. Jie nori mylėti, būti mylimi, nori kvailioti, šokti. Vat prieš porą dienų turėjau grupę.

59:53 Pašnekovas 1 Kur pertraukos metu sakau, klausykit, gal norit pašokt? Ir kaip chebra šoko įvairaus amžiaus. Visi su liga skirtinguose etapuose, bet ten tiek buvo gyvybės, tiek buvo gyvenimo, tiek buvo džiaugsmo, nu tokios gyvenimo šventės.

1:00:18 Pašnekovas 1 Ir suprantu, kad tas nu ne visada turi būti, ne, ne bet kur tas atsisklės, bet jeigu mes matom, kad žmogus gali, mes matom jame tą sveiką dalį, o ne ligonį, tai žmogus ir parodo savo sveiką dalį.

1:00:41 Pašnekovas 1 Aš jau nekalbu, nu, aišku, kad yra visokių komplikuotų atvejų, ane, kur kartais žmogui ta liga, nu, teikia ir tam tikros naudos, ane? Daugiau rūpesčio gauna tada, daugiau dėmesio. Nu, yra ir tokių atvejų, kur ta liga tarsi, ane, kažkokios duoda pridėtinės.

1:01:03 Pašnekovas 2 Bet apie tai irgi reikia kalbėt, nes už tikrųjų svarbu tą pastebėt savyje, nes. Taip. Tai turbūt tas pastebėjimas irgi kažkiek padeda išsilaisvint tada bent jau iš mąstysenos tos tos ir žinai, tai pabaigai dar vis tiek noriu paklausti, kadangi žinau, kad mūsų laidą vis tiek žiūrės ir specialistai ir endobiogenikos specialistai ir mes tikrai susiduriam irgi su tais onkologinę ligą patiriančiais, man šitas labai patiko pasakymas pacientais, tai gal yra kažkokių patarimų, kaip geriausia bendraut, nes vat jau girdžiu, kad reikia matyt tą sveiką dalį.

1:01:37 Pašnekovas 1 į ją kreipt dėmesį. Manau, kad čia galioja ne tiktai artimo artimiesiems, bet ir specialistams, kurie dirba. M. Nu ką aš girdžiu iš savo žmonių, tai nu labiausiai jie jie nori, kad matytų žmogų, kad nematytų atvejį, nematytų ligos istoriją numeris du trys penki. M. Nes žmogus tai ateina su savo istorija, ane, su savo.

1:02:06 Pašnekovas 1 Pasakojimus su savo nedrasa, ane? Tikrai nedrasu yra būti santykyje su gydančiu personalu, ane? Nes tikrai ne visada, ane, tam lygiaverčiam santykyje jaučiasi žmogus. O žmogui to labai reikia, nu labai reikia, kad matytų kaip žmogų. Kitas dalykas svarbus, aš manau, tikrai gydytojai, ane, dažnai neturi daug laiko. Ir kartais truputį tuo laiku numanipuliuoja, ane, kad aš neturiu daug laiko, tai ir negaliu tarsi, ane, vat, nu, nežinau, atliepti tų ten emocinių poreikių arba išklausyti.

1:03:00 Pašnekovas 1 Bet Kad mes pasijaustumėm išgirsti, priimti, kartais mum reikia tiesiog, kad į akį žiūrėtų. O ne į kompiuterį, ane? Tai va, kartais įvardinimas, kad labai gaila, kad aš tikrai norėčiau, ane, jus išklausyti, bet mes turim tik 10 minučių. Nu va, tų ribų, ane? Toks įvardijimas garsus irgi kartais žmogui, ane, tokio suteikia priėmimo jausmo. Kas dar labai svarbu, kad jeigu iškyla kažkokios stiprios emocijos, susigraudina žmogus, nerimauja. Nepulti, kartoti tų standartinių, nuvalkiotų frazių, viskas bus gerai. Jūs tik nesijaudinkit, jūs tik mąstykit pozityviai.

1:03:58 Pašnekovas 1 Tik nusiraminkit, nes atsakomybė to šalia esančio, ar tai gydytojas, ar artimasis būtų, nėra sutvarkyti to kito jausmus. Niekas mūsų jausmų už mus pačius negali sutvarkyt. Bet tas toks buvimas, priėmimas, ane, kad matau, kad jaudinatės. Kartais tik to ir užtenka. Tiesiog įvardint, atspindėt, ane, kad jūs matot. Ir visos emocijos jos kaip jūros bangos ateina ir praeina. Tai tikrai irgi iš baimės žmonės, nu vat specialistai kartais, nu tikrai įsigąsta tų jausmų, ane, ir ir atrodo čia dabar jau valandą verks, o valandos gi neturiu aš. Tai tikrai nu tie jausmai ateina, praeina.

1:04:54 Pašnekovas 1 Nereikia nu prisiimti atsakomybės, kad jūs turit tuos jausmus sutvarkyti. Tiesiog žvilgsnis.

1:05:05 Pašnekovas 1 Kartais tyla, kartais jeigu norit ir galit, kartais ir tas, nu, rankos prisilietimas, nu, tokio žmogiškumo duoda, kad mes čia abu žmonės sėdim. O ne, ne, specialistas, o čia tu esi mano atvejis. Tai va, tai kaip į žmogų žiūrėt. O kažkokių ten abrakadabra, tai aš nepasakysiu, nes abrakadabra nėra. Nėra, yra vat.

1:05:33 Pašnekovas 1 Tiesiog nebijot ir suklyst, nebijot ir kažkokia, nu, pasakyt, kad nu, nežinau, ane, kaip jus paguos. Tikrai matau, kad sunku. Nežinau, nu, nežinau, ane, tos stebuklingos frazės.

1:05:48 Pašnekovas 2 Turėjau tokį atvejį, bet su depresija, kai irgi neturėjau ką pasakyt visiškai ir pasakiau, kad nu, labai norėčiau turėt kažką, ką galiu pasakyt jums dabar, kaip palaikyt, bet nu, neturiu tokių žodžių. Ir tas labai buvo būtent tas momentas, kuris suveikė. Tai būtų gerai išgirsti iš tavęs dar tą patvirtinimą, kad taip, taip. Ir dar vienas, man atrodo, svarbus dalykas, kurį norisi pasakyt, nu vat apie bendravimą.

1:06:17 Pašnekovas 1 E visiem specialistam, kurie nu prisiliečia, ane, prie to sergančio žmogaus, ypatingai jeigu dažnai. ane, visą dieną, tai tikrai patiem mum kyla labai daug jausmų ir pasirūpinimas savim, žinojimas, kas yra mūsų kiekvieno, nu, resursai, kur mes tą įtampą nukraunam, kur galim biškį, ane, išsiventiliuoti, prasivedinti, kur galim pasisemti, nu, va, tos kažkokios, ane, ramybės jėgų, nu, tas yra irgi labai, labai svarbu, nes tada

1:06:58 Pašnekovas 1 Kai mes pasirūpinam savim, nu mes galim ir kitą kitaip girdėt, negu kad, ane, sėdim ten visiškai pavargę, pridusinę save, ane, nevalgę visą dieną, nes vizitas po vizito. Tai tas irgi labai pasirūpinimas savim labai gerai padeda girdėti kitą ir, nu, bendrauti. Taip, kad matytumėm tą žmogų, ane, ko jam reikia. Nes kai neturi resursų. Taip. Nelabai gali kažką duot. Taip.

1:07:35 Pašnekovas 2 Ačiū tau, Eglė, labai už šiandienos pokalbį tokį jautrų ir tokioms, man atrodo, labai svarbiom iš tikrųjų temom. Ačiū, kad pasidalinai savo patirtim. Ačiū, kad pakvietė. Gerai buvo kalbėti su tavim. Ir ačiū jums, kad buvot su mumis, kvėpavot šiandien su mumis ir

1:08:00 Pašnekovas 2 Tikiuosi matyt jūs kituose laiduose ir iki kito karto.