#11 –Kodėl šiuolaikinė visuomenė bijo susenti: apie kūną, amžių ir pasirinkimus

0:00 Pašnekovas 1 Mes esam labai stipriai senstanti visuomenė. Jeigu mes labai nekeičiam kažko, tai statistika yra negailestinga. Tai žmogus visada tiki, kad ateis kuru gydytojas, tabletė, instrumentas ir išspręs viską. Taip niekad nebus.

0:20 Pašnekovas 2 O man tiek metų, jau viską per vėlu keist.

0:24 Pašnekovas 1 Šiuo metu aš jaučiuosi geriau negu man buvo 30.

0:26 Pašnekovas 2 amžėjimo industriją, nes kartais man atrodo, kad ji pelnosi žmogaus baimės senti. Čia reikėtų paklausti Tomo Kruzo. Puiku, tai vadinasi niekas neprarasta. Labas, aš esu Gintarė, o tu klausaisi laidos Endobiogenika, kurioje tyrinėjame sveikatą ir laimę iš įvairių pusių. Mano pašnekovai – žmonės, kurie savo patirtimi, žiniomis ar pavyzdžiu padeda geriau pažinti save.

0:54 Pašnekovas 2 ir įkvėpia gyventi sąmoningiau. Šiandienos tema – amžėjimas. Nežinau, kaip jūs, bet aš dažnai girčiu sakant, man jau tiek metų, kad kažką keisti jau per vėlu. Bet ar tikrai egzistuoja ta riba, kai keistis per vėlu? Nors dauguma sveikatos problemų kyla iš mūsų pačių kasdienių pasirinkimų, mitybos, sėslaus gyvenimo būdo, nuolatinio pataikavimo silpnybėms, tačiau sprendimų ieškome išorėje.

1:21 Pašnekovas 2 stebuklingoje piliulėje, maisto papilduose ar net plastinėse operacijose, tad ką galime padaryti, kad senatvė mūsų negąsdintų, o amžėjimą priimtume kaip natūralią gyvenimo dalį? Apie tai kalbuosi su Daliumi Barkausku, sporto medicinos gydytoju, manualinės ir bioreguliacinės medicinos specialistu, daugelio metų Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiųjų gydytojų bei koksando instruktoriumi.

1:50 Pašnekovas 2 Labas Daliau. Labas. Leis tave paklausti, kad jau šios dienos tema yra amžiavimas, tai kiek gi tau metų? Eina 61-ieji. Kaip tu jautiesi su savo amžium? Geriau niekad nebuvo. Tu dirbi gydytoja ir per visą savo praktiką esi tikrai matęs daug pacientų. Su kokiom problemom pas tave ateina žmonės pagrinde? Jeigu kalbėt labai trumpai, tai turbūt sakytume su nariais stuburai.

2:18 Pašnekovas 1 Tai turbūt esminė apskritai skausmų priežastis tarp šiuolaikinių žmonių. O vadinkim tie sprendimai, kuriuo, kurių tu ieškai ir ką tu bandai daryt, diktuoja tiek tavo profesinę truputėlį karjerą, tiek tavo kasdienybę.

2:45 Pašnekovas 2 Ar yra kažkoks dėsningumas tarp tavo pacientų, kas būtų būdinga vienai amžiaus grupei, ten, pavyzdžiui, 40-mečiams, 50-mečiams, 60-mečiams iš sveikatos, ar tu sakai pabrėžiai skausmas, kad jiems skauda ir jie pas tave ateina? Tai kokio pobūdžio, pavyzdžiui, sutrikimai prasideda ir nuo kokio amžiaus?

3:06 Pašnekovas 1 Nu, čia turbūt reikėtų paminėt visų pirma Tai ką mes turime Lietuvoj statistinius truputėlį duomenis? Tai yra labai aiški tendencija, kad žmonių sveikata stipriai, vadinkim, blogėja, nu sunku pasakyt, blogėja, bet kitaip tariant atsiranda problemų ir jų atsiranda vis rimtesnių po 50.

3:38 Pašnekovas 1 Tai yra nelabai linksma statistika, todėl kad žiūrint iš kitos pusės šiuolaikinis europietis turi visas galimybes neturėti nei vienos lėtinės ligos iki 62,5, nu taip jau kalba mokslas, iki 62,5-65 metų. Po to greičiausiai vis tiek kažkas atsiranda, nes vis tiek mes pradedam, mes dylam, mes vis tiek dylam. Kaip ir būtų, nors kūnas turi milžiniškas ir generacines galimybes, bet vis tiek amžius daro savo.

4:20 Pašnekovas 1 Ir todėl tam tikri dėslingumai yra. Tai vienas turbūt pagrindinių, kuriuos įvardinčiau, nes

4:32 Pašnekovas 1 Aš suprantu judesį ir suprantu, kaip tai yra svarbu mūsų kūnui, kiek giliai į mūsų kūną yra integruota galimybė judėti. Ir judėjimas turbūt turi milžinišką poveikį viskam. Ir paradoksalu yra, kad šiuolaikinis žmogus, nu, imkim nemiga, tai šiuolaikinis žmogus ieško tada ergonominės pagalvės, patogaus čiužinio, ten kitų dalykų. Jau užmiršta vieną paprastą dalyką, kaip raumenų nuovargis.

5:08 Pašnekovas 1 Nes jeigu Tą dieną daug fiziškai dirbai, dažniausiai krisi, miegosi, tai čia problemos dėl to nėra. Ir kalbant apie judesį reikėtų pabrėžt, kad aš taip kiek jau, pabandysim, einu gyvenimo keliu, sakyčiau, kad tas tarpinis amžius turbūt yra Vėlgi, jisai truputį skirtingas moterim, truputį skirtingas vyram, nes moteris turi labai išreikštą menopauzę, o estrogenas moters kūne yra pagrindinės kaulų sistemos sargas.

5:52 Pašnekovas 1 Tai įvykus menopauzei moteris praranda, vadinkim, pagrindintą sargą, vyras testosteroną praktiškai produkuoja iki savo gyvenimo pabaigos. Jeigu su jo kūnu viskas tvarkoj. Todėl tam tikri dėsningumai yra, bet vis tiek ir moterys ir vyrai pastebi pakitimus, aš sakyčiau taip 45-55. Tai yra tas amžius, kada pradeda lįsti tam tikros problemos. Ir čia vėlgi yra keletas problemų, kurias aš matau.

6:34 Pašnekovas 1 Pirma problema tai yra vaikystė. Kiek jinai yra aktyvi, nes vaikystėje mes formuojam judesio becėlę. Jeigu tos judesio becėlės mes nesuformavom, tai kada mes priartėjam prie šito, vadinkim, pokyčių tarpsnio, mes sumokam kainą. Nes daugeliui žmonių būnant, nu sakykim taip 53, mokytis plaukt yra iššūkis.

7:04 Pašnekovas 1 Todėl ta judesio abeciėlė yra labai svarbi. Jeigu tu tą judesio abeciėlę turi, tu po to su tuo dirbi ir žiūri, kaip tas įtakoja tavo gyvenimą. Aš, sakysim, su snieglinte išmokau a šliuošti 52 ir žinau, kad ant slydžių aš negrįšiu, nes tai yra per daug smagu.

7:29 Pašnekovas 1 Tai vaikystė Yra svarbus tarpsnis, kadangi vėlgi aš jeigu kalbėsiu savo kartos.

7:43 Pašnekovas 1 savo kartos prizmės. Tai mus reikėdavo parvaryt namo. Dabar dažniausiai situacija yra, kad vaiką reikia išvaryt į lauką. Tai manyčiau, kad tas turi didžiulę įtaką. Vėliau

8:08 Pašnekovas 1 Studentaujant viskas tvarkoj, ten problemų nėra, gali daryti ką nori, kūnas būdamas jaunas kompensuoja viską. Tada prasideda profesinis kelias ir čia daugelis žmonių užmiršta savo kūną, nes tiesiog yra per daug pareigų, per daug problemų. Tai jeigu žmogus vėlgi turėjo judesio be cėlio, buvo aktyvus studentaujant, panašiai, jisai tą dar gali šiek tiek palaikyt, bet po to turi pradėt galvot, kad

8:46 Pašnekovas 1 Tam pereinamojo amžiaus reikės šiek tiek pasiruošt. Iš kitos pusės tai yra 10-15 metų, kurie yra duoti tam, kad jeigu tave dievulis laiko ant šitos žemės, kad tu galėtum džiaugtis ta, vadinkim, aktyve senatve.

9:08 Pašnekovas 1 Ir čia yra daugybė mitų, įvairių kitų dalykų. Vėlgi su gydytojais taipogi yra problema, nes gydytojai turėdami žinias, būdami profesionalai, žinodami patologiją, kaip jinai vystosi, turėtų būti sveikiausia visuomenės dalis. Čia reikėtų diskutuoti ir iš tiesų gydytojai yra sveikiausia visuomenės dalis.

9:37 Pašnekovas 1 Ir todėl

9:41 Pašnekovas 1 Būtent sveikatos, vadinkim, priežiūra ne visada yra gydytojo prioritetas. Ir vėlgi iš profesinio taško žiūrint reikia suprasti, kad gydytojas nėra sveikatos specialistas. Gydytojas yra visai kitokia funkcija. Gydytojo funkcija yra sveikatai pavojingų būklių sprendimas. Gydytojas nėra sveikatos specialistas, jis yra ligų specialistas.

10:09 Pašnekovas 1 Ir todėl gydytojui užversti užduoti sveikadinti visuomenę ne visai teisinga. Ir reikia įvertinti, kad gydytojai niekas nemoko šitų dalykų, yra pakankamai didelis krūvis, profesinis krūvis įgyjant savo specialybę, bet tai yra daugiau patologijos dalykai negu sveikatos. Sporto medicina turbūt yra vienintelė sritis, gal ten be estetinės medicinos ir panašiai.

10:48 Pašnekovas 1 kuri užsiima tikrąją profilaktiką, nes kalbant apie profesionalųjų sportą dažniausiai yra sakoma, kad sportininkas turėjo būt pagydytas vakar. Tai yra labai teisingas pasakymas, bet norint tą profilaktiką įgyvendint, tu turi suprasti pakankamai gerai, kas yra pre-patologija. Kitaip tariant, kada patologinės būklės dar nėra, bet jinai vystosi ir ją atpažinti. Tai yra atskira sporto medicinos, vadinkim.

11:27 Pašnekovas 1 Sritis ir sporto medicina yra turbūt vienintelė medicina be karo medicinos ir kosmoso medicinos, kuri kalba apie taip vadinamą supersveikatą arba sveikatos rezervą, nes ligos nebuvimas tai nėra sveikata. Sveikata yra gebėjimas. sugerti daug neigiamos informacijos ir daug neigiamo poveikio, koks jisai bebūtų emocinis, fizinis, a toks ne išorės veiksniai, šaltis, karštis ir visi kiti dalykai. Tai yra tai, ką mes vadinam tą vadinkim sveikatos rezervą arba supersveikata. Tai čia yra grįžtant prie tų tarpsnių, tai turėkim omeny, kad

12:23 Pašnekovas 1 Treniruoti savo kūną taip būnant 55, kaip trenirau vaiką, tada buvo 35. Yra truputį absurdas, nes kūno fiziologija dėsniai medžiagų apykaita, jie stipriai keičiasi. Ir todėl reikia pradėti šiek tiek domėtis, kaip kūnas veikia ir čia aš manyčiau Kiekvienas žmogus tais dalykais turėtų pasidomėti. Žmonės nebeskaito knygų, dingsta bazinės žinios. A, dingsta bazinės žinios, mes patenkam į plačią, labai pilkąją zoną, kur atsiranda labai daug gurų. Kitaip tariant, žmonių, kurie pabaigė vienos savaitės mitybos kursus.

13:17 Pašnekovas 1 Tampa mitybos specialistais ir ima patarinėti tiem, kaip jie turėtų valgyti ir ką jie turėtų daryt. Tai čia iš karto reikia suprasti, kad nėra tokio dalyko kaip sveika žmogaus mityba. Jeigu toks dalykas būtų, visi tik taip maitintųsi ir niekas nesirgtų. Bet visi mes esam skirtingi ir čia yra paradoksalu, bet

13:45 Pašnekovas 1 Nuo žinių ne viskas priklauso. Labai daug priklauso nuo to, ką mes nešiojame savy. Tai kitaip tariant, ta mikroflora, virusai, grybeliai ir visi kiti, visas kitas zoologijos sodas, kuris gyvena su mumis ir mumis ir mumyse. Tai tai turbūt apsprendžia mūsų medžiagų apykaitą, kaip jinai keičiasi, kiek mes su tuo susitvarkom, ar nesusitvarkom.

14:14 Pašnekovas 1 Todėl reikia įvertinti, kad tam tikros bazinės žinios, vėl grįžtam prie to paties, jos yra reikalingos, bet visada reikia įsiklausyti, ką sako kūnas. Ne ką gurus sako, bet ką sako kūnas. Iš savo srities, savo srities ekspertų mes galime mokytis ir tai yra labai svarbu, tai yra žinių perdavimas. Bet ką reiškia tapti ekspertu?

14:43 Pašnekovas 1 Tai yra problematiška, nes ekspertas, tai yra intensyvus darbas su savimi ir, vadinkim, informacijos kaupimas, jo skritinis apdorojimas ir jos pritaikymas kasdieniniame gyvenime. Ir tai užtrunka, aš taip sakyčiau, mažiausiai dešimt penkiolika metų. E, tokių žmonių mažėja, visi nori čia ir dabar, visi nori čia ir dabar.

15:12 Pašnekovas 1 Ir mes patenkam į

15:18 Pašnekovas 1 kasdienybę. Ir todėl aš manau, kad šiais laikais problemų nežiūrint į tai, kad mes turim puikias technologijas, mes esam stipriai pajudėję, supratime, kaip mūsų kūnas veikia, problemų nemažės, bet jų daugės.

15:39 Pašnekovas 2 Daliau noriu paklaust, mes vat kalbam apie ekspertiškumą, apie žinias ir informaciją. Kaip tu vertini realiai yra ta sena, nuo seno žinoma informacija, kurią tu mokėsi, paskui gilinai žinias ir, pavyzdžiui, yra mokslas tarsi juda į priekį ir vis nauja informacija, bet jinai dar labai nauja būna.

16:02 Pašnekovas 2 Kaip žmogui nepasimesti tam informacijos sraute ir kaip žinoti, kurią informaciją verta kliautis? Tikiu, kad ir tu gali duoti pavyzdžių kažkokių, kur naujai patvirtinta informacija, nu čia ypatingai apie maisto papildus, atsiranda daug visokios kontroversiškos informacijos, bet gal tu savo darbe tą pastebi, kad nu žmogus žinai, pats sakei per savaitę pasimokęs mitybos, jisai mitybos specialistu netampa, kad reikia įdirbio, reikia suprasti individualizuotumą žmogaus pačio kaip tokio.

16:33 Pašnekovas 2 Tai vat, kaip nepasimesti toj informacijos gausoj ir kaip atsijoti, kuri informacija gali kur atverti, o kuri ne? Jo, tai čia kaip aš sakiau, kad reikia skaityt knygas. Tai tas senas knygas? Tai yra, vadinkim, ne, jeigu taip žiūrėsim, vadinkim, tą

16:49 Pašnekovas 1 a

16:53 Pašnekovas 1 Tam tikros vadovėlinės tiesos jos išlieka, jeigu jūs atsiversit, nu sakykim, propediautikos arba vidaus ligų diagnostikos vadovėlį, kuris buvo parašytas, sakykim taip, 1908 metais. Aš manau, kad tai bus pats geriausias vadovėlis, kurį jūs turėsite savo rankose. Kadangi gydytojas tada turėjo atpažinti ir turėjo sugebėti diagnozuoti ligą neturėdamas visų tų technologinių įrankių, kuriuos mes turim dabar.

17:26 Pašnekovas 1 Tai reikėjo mokėti klausyti, reikėjo sugebėti išgirsti žmogų, kuris serga liga. Čia vėlgi yra skirtumas, nes iki 20-tojo amžiaus turbūt pradžios buvo gydamas žmogus, kuris serga liga. Dabar mes gydom ligą kaip nuozologinį vienetą ir žmogus visame tame ligų lauke kaip ir prapuola. Ir tai yra silpnoji pusė šiuolaikinės medicinos, kada mes kalbame apie lėtines ligas.

18:03 Pašnekovas 1 Todėl ta informacija, kuri tuo metu buvo sukaupta, aš manyčiau, jinai yra, jinai yra gili, jinai yra fundamentali. Ir vėliau atsiranda Tam tikros naujovės, bet reikia suprasti, kad mes turim vieną problemą, kad naujovės kinasi kelia labai sunkiai ir yra praeinami tam tikri, vadinkim, baziniai etapai. Iš pradžių tai yra milžiniška priešprieša, po to sakoma, kad tai nesąmonė, po to maždaug tame yra kažkas tai tokio ir po to jūs įsipradat sakyti, o tai yra elementaru ir tai vis tuo mes suprantam.

18:42 Pašnekovas 1 Bet kadangi medicina yra labai konservatyvi, tai jeigu mes kalbam apie fiziką, tai visi kalbam ne tik apie klasikinę fiziką, bet kalbam taipogi apie kvantinę fiziką. Kvantinės fizikos tęstiniai, jie įtakoja mūsų gyvenimą ir ir yra labai įdomių požiūrių, vadinkim, kvantinei fizikai. Tai jeigu tu paskaitai netgi mokslo populiarinimo knygas, kurios, nu, tau suprantamos daugiau mažiau.

19:12 Pašnekovas 1 Tai tu supranti, kad turbūt fizikai gali būt grybukų apsivalgę, nes, nes, bet fizika ir rimtas mokslas, taip negalima kalbėti. Bet jeigu mes kalbam apie mediciną, tai medicina yra įstrigus Niuotono fizikoj. Tai mano akimis žiūrint yra ne visai teisinga, bet pokyčiai yra labai lėti.

19:34 Pašnekovas 1 Tai čia, jeigu taip pateikt kaip pavyzdį, mes galim pasakyt labai paprastai, kad Jeigu kalbama apie tai, kad hormonai patekia iš ląstelės, kuri sekretuoja hormoną, patekia į kraujo apykaitą, turi pasklyst po kūną ir duoti signalą, tai būtų visiškas absurdas, nes netgi mes jeigu kalbam, kad yra sekretuojama, nu čia maždaug tiek kiek vidaus sekrecijos lieka išskiria, tai grubiai 6 x 10 11 litere molekulių.

20:11 Pašnekovas 1 Ir mes tą paskleidžiam visuose organizmo skysčiuose, tai mes turim aplink kiekvieną ląstelę grubiai apie aštuonias molekules hormono. Tai, kad tos aštuonios molekulės suras ir sąveikaus su receptorium, yra praktiškai neįmanoma. Tai kitaip tarian, šiuolaikinės medicinos biologijos ir molekulinės biologijos samprata, kad kūnas komunikuoja difuziją hormono, yra absurdas.

20:40 Pašnekovas 1 Kūnas taip negali komunikuot. Jeigu paaiškinti difuziją, kas tai yra? Tai ištirpimas kraujui ar paskleidimas po, vadinkim, visus kūno skysčius. Tai jeigu kūnas taip komunikuotų, supraskim, kad molekulės tarpusavy sąveikauja jos, kaip ir sakykim, yra tas vadinamas molekulių brauno judėjimas, taip, kada jos ten tarp savęs daužosi, kaip biljardo rutuliai ir visur.

21:05 Pašnekovas 1 Tai jeigu kūnas taip komunikuotų, tai yra paskaičiuota, kad suvirškint pusviršius mums užtruktų maždaug 10 000 metų. Tai kitaip tariant, yra kiti komunikacijos dėsniai. Mūsų kūnas veikia kitaip, yra visiškai kiti principai, kaip kūnas veikia, bet medicininėj tas yra neįdomu. Ir todėl, kad reikėtų perrašyt visą mediciną.

21:30 Pašnekovas 1 Ir turbūt farmakologijos industrija patirtų milžiniškus nuostolius, nes reikėtų peržiūrėti visus principus, kaip mes gydom žmogų ir ypatingai, kaip mes gydom lėtines ligas ir apskritai, ar mes jas gydom, ar mes žiūrim tiktai užslupinti simptomų ir tuo pasitenkinam, ar visgi mes norim žmogų išgydyt.

21:50 Pašnekovas 1 Tai čia yra tie dalykai, kurie vadinkim...

21:55 Pašnekovas 1 Niekaip nesikeis, nes medicina iš kitos pusės juda taip, kaip juda visa civilizacija, technokratinių kelių daugiau, technologijos yra žiūrima. Ir tai vėlgi greičiausiai prigėrio neprives. Mano požiūriu, mes esam kaip varlės, kurios yra įdėtos į bliūdą su šaltu vandeniu. Tas bliūdas pastatytas ant, sakykim, ant viriklės. Ir tas vandenėlis jau šyla.

22:24 Pašnekovas 2 Bet mes stengiamės to nematyt. O Daliu vat, jeigu kalbant apie tai, kad kvantinė fizika integravus į mediciną, man suskambėjo, kad realiai mes turėtumėm atiduoti atsakomybę už sveikatą žmogui. Ne visai taip, bet bet

22:43 Pašnekovas 1 Vadinkim, tai keistų, supraskim taip, kad tai keistų ne tik medicininės technologijos, tai keistų kartu, kaip mes vertinam žmogų ir kaip mes vertinam jo sveikatą ir daugeliu atvejų

23:02 Pašnekovas 1 Turbūt prevencijos priemonės būtų efektyvesnės. O, vadinkim, žmogus jisai visada buvo aktyvas. Jisai čia nuo Hipokratų laikų tas eina. Hipokratas sakė, kad yra žmogus, liga ir gydytojas trijulė. Tai kitaip tariant, ko nori gydytojas aišku, ko nori žmogus, vadinkim, neaišku, ko nori liga aišku. Tai kurioj pusėj bus žmogus?

23:29 Pašnekovas 1 Tapus ir laimės. Tai žmogus visada turi būt proaktyvus. Čia nieko naujo. Tai yra, čia yra ne šių laikų, vadinkim, dėsniai. Dėsniai šitie yra atėję nuo pačių, vadinkim, seniausių žmonių jos laikų.

23:43 Pašnekovas 2 Padėk man suprasti, ar tai yra mitas, ar tiesa. Kaip dauguma žmonių tiki, kad o man tiek metų, jau viską per vėlu keisti, gal ir norėčiau, nu tas skausmas nepakelimas, bet judėt gal ir tingisi, nu bet gal ir pajudėčiau, nu bet jau jau nėra prasmės, jau viskas, raumenų neturiu, ar tai mitas, ar tiesa?

24:06 Pašnekovas 1 Žmogus yra tinginys. Aš net paskaitą apie tai skaičiau, kad tinginys tai progreso variklis. Tai žmogus visada tiki, kad ateis kuru gydytojas, tabletė, instrumentas ir išspręs viską. Taip niekad nebus, bet to norėtųsi. Nu, fain būtų, ane? A, todėl, jeigu taip žiūrėtume... Iš tiesų amžiaus ribų nelabai yra ir ir ir čia visada mes galim žiūrėt, bet yra viena problema.

24:40 Pašnekovas 1 Kuo tu toliau esi nužygiavęs gyvenimo keliu ir kuo vėliau tu supranti, kad tu turi kažką daryt, tuo daugiau tau reikės žinių, valios pastangų ir banko bilietų. Ir plius galbūt kelių ekspertų, kurie tau padėtų susidėlioti. Tai čia yra viena pusė. Tai iškart reikia įvertinti, kiek žmonių yra pasiryžę tai daryt, todėl, kad jeigu aš turiu jau struktūrinius pakeitimus, tai kitaip tariant, yra ten kažkokie pakeitimai kaulose, kremzliuose, raišiuose ir panašiai, tai programa turėtų iš karto tai būt programos tikslas grubiai nuo metų iki gal penkmečio, kiek žmonių yra pasiruošę sunkiai taip dirbt.

25:31 Pašnekovas 1 Tai čia kaip pavyzdį turbūt galim pateikti Valentiną Dikulį, lietuvį cirko artistą, vėliau gydžiusi žmones su stuburo traumom, nes cirko arenoj jisai krito turbūt iš 10 m aukščio kažkur panašiai, susilaužė stuburą ir gydytojų verdiktas buvo labai paprastas, tu liksi invalydo vežimėlyje.

25:58 Pašnekovas 1 Su kuo jisai nesutiko ir ėmė su savim dirbti, pats kurdamas prietaisus, įvairius, vadinkim, sugalvodamos spartimus ir panašiai. Bet su kokiu intensyvumu jisai dirbo, tai va čia reikia įvertinti. Kiek mes galim ir kiek mes negalim. Tai pats Valentinas Dikulis sako, kad mano treniruotojas būdavo tokio intensyvumo, kad kartais aš jausdavau, kad man iš porų sunkėsi ne prakaitas, o kraujas. Tai reikia suprasti, kiek žmonių gali taip daryt, ar ar reikia taip daryt ir ir kaip tai turėtų atrodyt. Bet faktas, kad

26:42 Pašnekovas 1 Milžiniškom valios pastangom jisai ne tik atsistojo iš invalido vežimėlio, bet vėliau sukūrė savo, vadinkim, centrą, kuris gydydavo beviltiškus tuvorinius ligonius ir su labai neblogu rezultatu. Tai tai jo, čia, kaip ir sakėm, to amžiaus ribų gal nėra, bet sakau, yra labai aiškus ir

27:11 Pašnekovas 1 Vadinkim, konkretūs gyvenimo kriterijai, kurie sako, kad didžioji dalis žmonių to nedarys.

27:20 Pašnekovas 2 Tai čia daugiau apie motyvaciją kalbam, bet ne apie mokslą, kaip kad nubrėžtų ribą, kad va tau 50 metų šauksiu po pietų. Ne, jeigu mes kalbam, kalbam apie mokslą, mokslas kaip tik šiandieną mokslas palaiko tai, nes jeigu anksčiau

27:38 Pašnekovas 1 Neurofiziologė kalbėjo, kad neurorai neregeneruoja. Dabar jau kalbam apie tai, kad yra neuroplastiškumas, kuris būdingas mėginim iki pat gyvenimo pabaigos. Tai jeigu kalbėsim apie mokslą, mokslas kaip tik palaiko tai, kad mes turim mokytis visą gyvenimą ir mes turim kažką aktyvaus daryt visą gyvenimą.

27:59 Pašnekovas 2 Puiku, tai va, nes niekas neprarasta. Viskas tik mūsų galvoje, visos ribos tik mūsų galvoje. Ne, ne tik galvoje. Kur dar?

28:09 Pašnekovas 1 Yra dar, kaip aš minėjau, daug aplinkinių veiksnių, kurie įtakoja, nes reikia suprast, kad žmogus yra socėjimo ir visuomenės dalis. Tai norint, kad žmogus įgytų tam tikrą, vadinkim, bazę po kojom užtikrintumą, turi būt stiprus palaikymas taipogi iš valstybės struktūrų. Tai jeigu pažiūrėtume, pavyzdžiui, kaip funkcionuoja Norvegijos sveikatos sistema, tai daugelis dalykų yra daroma taip, kad palaikyti ir stumtelėti žmogų, kad jisai daugelį dalykų darytų proaktyviai.

28:57 Pašnekovas 1 Nes mūsų atveju tam tikrų problemų yra. Tai įvertinant tai, kad mes esam labai stipriai senstanti visuomenė. Jeigu mes labai nekeičiam kažko, tai statistika yra negailestinga. Mes labai daug problemų turėsim jau artimojoj ateity, nes gimstamumas mažėja. Vien praeitų metų statistika, kad gimė mažiau kūdikių negu mirė žmonių.

29:30 Pašnekovas 1 Tai visa ta demografinė situacija ir panašiai, jinai turi, a, tiesioginį poveikį kiekvienam iš mūsų.

29:40 Pašnekovas 2 O ką tuo pačiam reiškia amžėjimo procesas?

29:45 Pašnekovas 1 Aš norėčiau, kad, pavyzdžiui, galėčiau gyventi kaip, a, turtingas vokietis.

29:55 Pašnekovas 1 Nu vat, sugalvojau, kad pusmetį nedirbsiu ir keliausiu. Iškeliavau. Bet įvertinu realybę, kad taip neišeina, kad to kaktuso, kuris žydėtų banko bilietais, neturiu kampe ir reikia dirbti ir dirbti daug ir intensyviai. A, bet taip, jeigu žiūrėsim, šiuo metu aš jaučiuosi geriau negu man buvo 30.

30:21 Pašnekovas 2 Tai vadinasi, galima džiaugtis amžėjimo procesu?

30:25 Pašnekovas 1 Kaip aš nežinau pasakyt, ar tai yra amžėjimo procesas tiesiog.

30:32 Pašnekovas 1 Tu džiaugiesi, tu džiaugiesi gyvenimu tiek žinių ir randi būdų, kaip tą daryti. Tai gal gali apie tuos būdus. Su manim. Kokie tai būdai? Yra problema tame, kad jeigu aš juos vardinsiu, tai yra mano know-how. Tai yra, tai yra, tai yra tie dalykai, kurie nebūtinai tiks kitam. Todėl čia yra

31:00 Pašnekovas 1 Turbūt kiekvieno žmogaus užduotis surasti tuos dalykus, kurie tavo gyvenimą, vadinkim, balansuoja ir harmonizuoja. Ir tai yra labai individualu, kadangi tai yra didžiulė, vadinkim, zona tavo gyvenimiškos patirties, profesijos, aplinkinių žmonių, draugų rato, tavo hobi ir panašiai.

31:26 Pašnekovas 1 Tai kitaip tariant, tai pasakyt, kad va darykim taip arba tai yra labai gerai. Mhm. Tai yra, vadinkim, kiekvieno individualus

31:40 Pašnekovas 1 Pasirinkimas ir arba žmogus to domisi ir tai daro, arba jisai to nedaro. Ir tai ir tai yra gerai.

31:51 Pašnekovas 2 Ar yra ką tave išmokė pacientai apie amžėjimą ir gyvenimą apskritai?

32:00 Pašnekovas 1 Čia galbūt taip, jeigu žiūrėsim, gal aš sakyčiau ne tiek pacientai, kiek medicinos, vadinkim, gilinimasis tos medicinos dalykos ir ir ir kaip medicina vystosi ir kas tai tokio, tai mes galim sakyt labai paprastai, kad su bet kuria profilaktika mes stipriai labai vėluojam. Tai kaip mes jau kalbėjom, ten senariai, stuburai ir visa kita, tai jeigu ten stuburas visiškai sudilo, ten neliko tarp lankstelinių diskų ir panašiai.

32:28 Pašnekovas 1 Pradėt gydytis tuo metu, nu jau yra šiek tiek vėloka, nes a struktūriniai pakeitimai reikalaus a gerokai daugiau pastangų ir mes jau jų nekompensuosim. Mes galim prie jų prisitaikyt, bet taip kaip buvo, mes dažniausiai jau nepadarysim, tai tą reikia irgi suvokt. Mes nebūsim amžinai jauni, yra viskas gamtoj vyksta pagal tam tikrus, vadinkim, ritmus ir ta

32:56 Pašnekovas 1 Ritmika jinai tas o universalis sinusoidė jinai yra ir jinai bus visi kas iš šito pasaulio ateina visi išeina ateina laikas ir išeina vieni anksčiau kiti vėliau bet visi išeina suprantant šituos dalykus tu turi vėlgi nes aš kalbu ne tai kad apie amžėjimą aš kalbu apie tai kad paprasčiausiai mes turim išlikti maksimaliai funkcionalūs kiek įmanoma ilgiau tai vat aš tavęs noriu paklausti iš tų praktinių aspektų pusės.

33:24 Pašnekovas 2 Ką žmogus gali daryti šiandien, kad jisai galėtų džiaugtis lengvesnėse matve ateityje? Ar yra kažkokios didžiausios sveikatos, ar ką tu išskirtum kaip didžiausias sveikatos problemas? Yra, jo, tai čia žiūrėkim labai paprastai, yra, vadinkim, ligas palikim, šito mes neišspręsim, čia yra visai

33:49 Pašnekovas 1 Ir panašiai yra pagrindiniai dalykai, kurie vyksta su mūsų kūnu, kada jisai žengia gyvenimo keliu. Tai yra sarkopenija, kitaip tariant, mes prarandam raumeninę masę, yra greitųjų raumenų skaidlų praradimas, yra koordinacijos sutrikimai, mobilumo praradimas ir osteoporozė. Tai yra penki dalykai, kurie funkcionuoja kartu tarpusavykui. Žinant ir suprantant šituos dalykus, tu gali imtis tam tikrų prevencijos dalykų.

34:17 Pašnekovas 1 Kaip padaryti taip, kad kūnas a būtų geriau subalansuotas ir geriau prisitaikytų prie tų dalykų, kurie keičiasi ir panašiai? Tai čia turbūt aš a išskirčiau, kadangi mūsų gyvenimo būdas yra dabar daugiau sėdymas, todėl aš iš karto išskirčiau tokią kaip turbūt vieną prioritetinių dalykų, tai mobilumas. Tai yra senarių paslankumas.

34:46 Pašnekovas 1 Plačiąja prasme, tai nereiškia, kad tempimo pratimai, tai yra truputį plačiau, bet sąnarių mobilumas jisai turi atitikti tam tikrus kūno poreikius. Tai nėra tiktai, vadinkim, atsisėsti, atsistoti nuo kėdės. Tai yra daugiau dalykų, kurie, kuriuos mes turim padaryti.

35:02 Pašnekovas 2 Pastebėjau, kad vyresni žmonės dažniau būna linkę sulinkti. Tarsi atsiranda kuprelė tokia. Nu tai tas, jo.

35:10 Pašnekovas 1 Čia kaip ir kalbam, tai yra visi tie pagrindiniai dalykai yra nuo tų penkių faktorių, apie ką mes kalbėjom.

35:15 Pašnekovas 2 Tai ką tu galėtum patarti žmogui, kuris, pavyzdžiui, jau pastebėjo pas save būdamas, nežinau, 45, 50 metų?

35:22 Pašnekovas 1 Įvertint tuos faktorius ir daryti ką ką aktyviai. Mhm. Žiūrėti, kur yra trūkumai, vadinkim, gyvenime. Gal aš per daug judu, gal aš per mažai judu, gal aš darau ne visai tą, gal reikia papildomai kažką. Tai čia yra Mes esam homo sapiens, žmogus sumanusis. Sumanusis reiškia, aš atsisėdau vakare ir kaip Rodeno paveiksla, mąstytojas, taip, pakrapštau galvą ir galvoju, ką aš turėčiau pakeisti, nes universalių receptūrų nėra. Kiekvienas mes vėlgi grįžtam prie tobės, kiekvienas truputį kitoks. Iš, žiūrint truputį į kitą prizmę, daugelis žmonių nori

36:07 Pašnekovas 1 greito, trumpo sprendimo. Tokio dalyko nėra. Tai yra

36:16 Pašnekovas 1 Kasdieninis įkyrus pastovus darbas. Tai kada aš skaitau paskaitas, vedu seminarus, aš dalinai sakau, kad galim tai lyginti panašiai, kaip su dantų valymu. Nevalom dantų tris valandas vieną kartą per mėnesį. Kas būtų absurdas? Tokia profilaktika greičiausiai neturėtų jokios reikšmės. Valom kasdien, ryte, vakare ir po dvi minutės. Čia yra tas pats.

36:44 Pašnekovas 1 Jeigu iš kitos pusės, kaip mes kalbėjom, kad ar galima per 15-20 minučių padaryti, per dieną padaryti viską, kas būtina? Galima. Bet tam tu turi būt pažengęs. Jeigu tu baldai, a, vadinkim, su manim treniruotis principus, kūno treniruotis principus, per 20 minučių tu gali padaryti labai efektyvią treniruotę.

37:15 Pašnekovas 1 Bet tam tu turi būt sukaupęs a žinių praktinių įgūdžių a savo kūno pažinimo per, vadinkim, kokius ankstesnius ten du tris savo aktyvaus gyvenimo dešimtmečius. Jeigu tu tau tas buvo neįdomu, tu ten nedarei, atėjo laikas ir tai, kad tu sugalvoji, m, greitai nepavyks. Tu turi investuoti tada laiką. Ir daugelis žmonių čia iš karto stringa, jie nori greitai ir efektyviai. Taip nebūna.

37:53 Pašnekovas 2 Kalbant apie moteris, minėjai, kad menopauzės metu dėl pasikeičiančių hormonų, sumažėjusios rogeno gamybos, keičiasi daug kas. Taip. Tai vat šitoj vietoj norėčiau paklausti, dabar daug labai informacijos yra apie tai, kad moterims ypatingai reikia sportuoti, jėgos pratimus, vystyti raumenis. Kokia yra tavo nuomone apie tai?

38:19 Pašnekovas 1 Nebūtinai taip. Vėlgi, jeigu moteris, pavyzdžiui, turi sodininkystę, daržininkystę kaip hobį, tai tie, vadinkim, jėgos protimai gali būt va zonų pernešimas iš taško A į taško B ir taip užsiskaitys. A, tai čia visada reikia žiūrėti, koks yra mano gyvenimo būdas, bet jeigu aš ten, nu, sakykim, užsiimu makiažų, esu makiažo meistrė, vargiai

38:48 Pašnekovas 1 Tie profesiniai įgūdžiai užsiskaito kaip fizinis aktyvumas, tada aš visai kitaip turėsiu elgtis ir visai visai kitaip, sakysim, struktūrizuoti savo dieną, kad tas problemas, vadinkim, bandyti spręsti, kad kūnas prie jų adaptuotųsi ir kad sugebėtų prie jų prisitaikyti, prie to virsmo ir pokyčių sugebėtų prisitaikyti.

39:11 Pašnekovas 1 Tai vėlgi labai įtakos turės. Aš gyvenu mieste ar kaime, aš esu protinio ar fizinio darbo atstovė ir ir visa tai sumosis ir tai vėliau lems, ką aš turiu daryti. Todėl nėra labai daug moterų, kurios eis į salę kilnuoti gelažgalius. Yra mitas, kad, sakysim, moteris kilnojama, gelžgalius prisiaugins raumeninės masės. Tai atėję yra iš profesionalaus kultūrizmo, bet moterys, kurios yra kultūristės, jos visos vartoja hormonus. Tai kitaip tariant, raumo tiesiog taip neauga, jisai ten pagrinde yra testosteronas. Tai yra vyriškas hormonas, kuris garantuoja raumeninę masę.

40:04 Pašnekovas 1 Vėlgi, jeigu moteriai patinka kilnoti gelžgalius, jinai gali nekvaršinti galvos, tikrai jinai ten didžioj audės ar auminės masės nepriaugs, bet profilaktinį poveikį jinai gali turėt, jinai tiesiog sutvirties taps atletiškesnė, jeigu tas patinka, viskas yra tvarkoj. Bet turėkime omeny, kad daugelis moterų emocinės būtybės ir ir ten kilnoti gelžgalis ne visom patinka, tai galima užsiimti kitais dalykais.

40:29 Pašnekovas 1 Kartais gali būt puikus susiėmimas eit, pavyzdžiui, pašokt, pajusti ritmą ir jo, daugelis kitų dalykų. Tai čia visada kiekvienas iš mūsų mes galim surasti tai, kas tinka, kaip tą geriau padaryt ir panašiai. Tai kalbant apie sarkopeniją, kaip aš jau minėjau, kad priklausys nuo gyvenimo būdo, nuo to, ką aš darau.

40:56 Pašnekovas 1 Kasdieną visi tie dalykai, socialiniai įvykstiniai, kultūriniai įvykstiniai, jie turės poveikį ir nu priklausys nuo to, ką aš turė, turėčiau daryt.

41:04 Pašnekovas 2 Sarkopenija, tai yra raumeninės masės, aktyvios raumeninės masės praradimas, taip. Taip. Tai kalbant apie tai, tai yra svarbu vyresniam amžiui raumenis, nes mes jos netenkame su amžium ir tikslas jau Nu taip, tai vadinkim, vėlgi, na, yra vėlgi, tai nereiškia, kad tai turi būt.

41:26 Pašnekovas 1 kažkokią, vadinkim, didžiulę masę, bet eina kalba, kad raumo turi atlikt savo funkciją. Tai jeigu, nu sakykim, man reikia pritūpt ir ir ten nupjauti grybą, tai aš turiu tą padaryti ramiai pritūpdamas ir nupjaudamas grybą ir ir atsistodamas be lazdos. Tai yra tie raumenys, kurie yra reikalingi funkciniam judesiui.

41:49 Pašnekovas 1 Tai turėkim omeny, kad

41:55 Pašnekovas 1 Tą vadinkim funkcinis jėgos parametras, kuris reikalingas mum kasdienybėje. Tai nėra tiktai ne vien raumenys hipertrofė yra. Tai vienas iš būdų gauti jėgos, tai hipertrofot raumenį. Kitas yra vadinamas neurologinis komponentas, tai kitaip tariant, kiek viena nervinė skaidula sugeba aktyvuoti miofibrilių.

42:18 Pašnekovas 1 Tai yra neurologinis jėgos komponentas, kuris yra daugeliu atvejų

42:24 Pašnekovas 2 Gerokai svarbesnis. Tai kokios judėjimo formos pagal tave turėtų būti priklausomai nuo amžiaus? Vat ką žmogus galėtų rinktis? Ten keturiasdešimtmečiai greičiausiai turėtų galėtų rinktis kažką su jėgos, nebūtinai sportu, bet kaip tu sakai, iš kasdieninės. Jo, bet vėlgi taip, kaip kalbėjom, tai eina kalba, kad yra labai individualu, nes turėkim omeny šiais laikais, pavyzdžiui, yra labai populiarios a sporto šakos, kurios reikalauja

42:53 Pašnekovas 1 a milžiniškų valios pastangų, ypač tarp žmonių, kuriem reikia tų iššūkių. Tai, pavyzdžiui, triatlonas, tai yra ištvirmės sporto šaka, kuri reikalaus milžiniškų valios pastangų ir tai formos charakterį. Ir iš kitos pusės triatlonininkas darys visai kitus dalykus, savo jėgos treniruotę, kitaip tariant, jo jėgos treniruotė turės užduoti.

43:24 Pašnekovas 1 paruošti jį kaip tritalonininką. Jeigu man patinka plėžo tinklinis, mano jogos treneronė turės mane ruošti kaip plėžo tinklininką, kad aš turėčiau mažiau traumų ir galėčiau, sakysim, žaisti daugiau ar žaisti efektyviau. Todėl tai yra labai individualu. Kita pusė yra, kad kokį turiu aš, vadinkim, irgi šiek tiek genetinį pagrindą tam.

43:52 Pašnekovas 1 Nes yra stambių kaulų žmonės, yra smulkių kaulų, yra, vadinkim, tokios stiprios, a, konstitucijos žmonės, kuriem per daug nieko nereikia daryti ir kūnas viską kompensuoja ir panašiai. Yra silpnos konstitucijos žmonės, kuriem reikia gerokai daugiau įdėti pastangų, kad jie pasiektų rezultatą.

44:12 Pašnekovas 1 Todėl čia, kaip aš sakiau, tokių nenorėčiau pateikti kažkokių tai

44:21 Pašnekovas 1 Universalių sprendimų, nes jų tiesiog nėra. Yra individualūs sprendimai, yra individualus požiūris ir čia kiekvienas turi pateisinti savo pavadinimą homo sapiens, žmogus sumanusis, mąstyt, galvot, žiūrėt ir pritaikyt tai, kas jam tinka arba netinka, atmesti tai, kas netinka, žiūrėti kiek

44:48 Pašnekovas 1 Jo gyvenimas keičiasi, kaip jisai gerėja, kokia jo nuotaika ir panašiai, nes jeigu aš miegu gerai, mano nuotaika puiki, aš esu darbingas, mano apetitas geras ir panašiai, reiškias viskas su manim gerai, ką man keist kažką?

45:00 Pašnekovas 2 Na, matyt, dėl to pokytis reikalingas, kad žmogus nesijaučia pilnai gerai, kaip ir pats sakysiu, amžium atsiranda skausmai.

45:06 Pašnekovas 1 Jisai nesijaučia gerai, jisai turi galvoti, kas jo gyvenime ne taip. Ir pradėti žiūrėti tokius bazinius dalykus ir galvoti, ką su tuo reikia daryti ir kaip.

45:16 Pašnekovas 2 Esi interviu minėjęs apie judesio rezervą ir kad tai yra puiki priemonė kaip investicija į mūsų senatvę, kad tai yra tikroji investicija į mūsų senatvę. Kas tai yra tas judesio rezervas ir kaip žmogui tada jį sukaupti?

45:33 Pašnekovas 1 Nu tai žiūrėkim taip, čia yra iš tiesų ne tik judesio rezervos, yra kognityvinis ir judesio rezervos. Tai kognityvinis rezervas yra mūsų, vadinkim, smegenų funkcijos, kad smegenys turi dirbti daugiau ir efektyviau, nes kaip organas juos reikalauja irgi treniruotis, juos turi dirbti efektyviau negu, vadinkim, reikia mum tuo metu. Viskas turi būti ne primityvu, bet paprasta. Tai kodėl paprasta? Todėl, kad yra labai paprastas pastebėjimas, kad žmogaus nepriklausomos užsibaigia tada, kada jisai nebegali atsisėsti ir atistoti nuo puodo. Taip jau.

46:13 Pašnekovas 1 Klozeta yra paprasta ir ir vadinkim, kas yra atsisėdimas, atsistovimas, tai yra pritūpimas. Tai žiūrint iš šito taško yra viskas paprasta. Mes turim sugebėti pritūpti pilnai. Tai gerai tariant, sėdmenys link žemės. Ir tai yra judesio rezervas. Aš galiu pritūpti daugiau negu man reikia tuo metu.

46:42 Pašnekovas 1 Ir ta judesių įvairovė šiuo atveju yra labai svarbi. Kuo daugiau, kuo įvairiau aš judu, kuo ilgiau ten užsiimu veikla, kuri mela širdį, ten sakykim, labai norėjau išmokti važiuot redučiais, išmokau, važiuoju redučiais, ten panašiai. Va, tuo tas yra, vadinkim, geriau. Iš kitos pusės reikia turėt omeny, kad

47:09 Pašnekovas 1 Tam tikro sporto šakas kartais gali kelti riziką. Nu, sakykim, niekad nečiošiau, pradėjau čiošt. Pradėjau čiošt, kritimas pagyvenusiam žmogui gali būt iš karto kaulų lūžis. Dėl visų tų dalykų, ką mes kalbėjom, nes galbūt aš prieš pradėdamas čiošt nieko daugiau nedariau, pradėjau iš karto čiošt.

47:30 Pašnekovas 1 Bet kaip pavyzdį galiu pateikti tą, ką aš mačiau Amerikoj. Nu, tai susirenka, vadinkim, tie pagyvenę žmonės senoliai. Ir jie čiuožia, ten būna griūna, laužo kaulus. Tada po keturių penkių savaičių žiūri jisai vėl dar sugipsuotas, bet jisai vėl čiuožia. Nu, tai kiekvienas yra, nu, yra kaip ir sakysim, bet tas reikia jam džiaugsmo ir panašiai ir jisai sutinka mokėti tą kainą tam, kad jisai galėtų džiaugtis tuo, ką jisai daro. Tai jo, tas yra svarbu.

48:03 Pašnekovas 1 Iš kitos pusės manyčiau, kad čia yra labai svarbus irgi emocinis aspektas. Ir čia mes galėtume pasimokyti iš kaimynų somių. Bet mes niekad nesimokam, mes žinom geriau. Tai somiai, sakysim, tiesiog kuria mikrorajoniukus, kur vat senoliai gyvena tarpusavyje, turi viską šalia, ten yra ir sveikatos priežiūros punktas.

48:28 Pašnekovas 1 Ir galbūt tam tikri konsultantai ir galimybė judėti ir visai ten, sakykim, gamtoj infrastruktūra, pasivaikščiojimų ir visa kita, plius tai yra bendraamžių kolektyvas, kurie renkasi, gamina bendras vakarines, pietus ir panašiai, tai žmogų užveda, vadinkim, jo emocinis klimatas pasikeičia labai stipriai.

48:55 Pašnekovas 1 Mūsųse mes kol kas gyvenam taip, kad yra kaip Amerikoj, tai yra jaunystės kultas, mes turim pastoviai judėt, mes turim būt pastoviai, formai panašiai, kas yra absurdas. Ir čia aš irgi todėl galvoju, kad pastangų mūsų vyriausybė deda per mažai. Sakysim, man teko skaityti paskaitą trečio to amžiaus universitete.

49:23 Pašnekovas 1 Tai jauniausia mergina ten buvo 70 kokių, keturių, penkių, vėriausia 87 turbūt ir tos merginos mokosi ir labai proaktyvios ir visa kita, bet iš tiesų per mažai yra padengimtų žmonių ir todėl čia reikėtų keisti ir turėti apskritai strateginę programą, kaip tas turėtų atrodyti ir panašiai, nes iš vienos pusės

49:55 Pašnekovas 1 Tų žmonių poreikiai yra visai kiti ir ir ir jaunimas dažniausiai užsiima kitais dalykais, jam reikia daryti pinigus, daryti karjerą, o senoliui reikia sugebėti išlaikyti blaivę galvą, funkcionuojantį kūną sugebėti surasti džiaugsmo aplinkui ir panašiai. Tai Čia yra gilios problemos ir ir ir ir mes jų kol kas nesprendžiam. Kokie įpročiai gali lemti labiausiai kiek mes būsime laimingi senatvėj, kiek galėsim jie džiaugtis? A, čia galbūt ne įpročiai, čia čia daugeliu atvejų reikia vertinti, kad mes esam socialinės būtybės, tai yra esmė. Sakykim, daugelis a.

50:50 Pašnekovas 1 kultūrų, pavyzdžiui, japonai, a, jie visaip skatina, kad, a, senoliai burtųsi į organizacijas, kartu dainuotų, kartu šoktų ir panašiai, nes, a, tai stipriai pakelia emocinį lygį. A, Singapūro vyriausybė dotuoja, a, buto pirkimą, jeigu jauna pora perka šalia butą savo tėvam, nes vyriausybė supranta, kad tokiu atveju nereikės senelių namų, kad jaunimas, kuris auga,

51:34 Pašnekovas 1 Jie padės sent ir yra kita prizmė, kad senoliai padės ugdyti jaunąją kartą, nes mes užmirštam vieną paprastą dalyką, kad iš tiesų, jeigu taip žiūrėsim, tai senolis, senyvas žmogus, tai yra patirties ir išminties sergytojos. Ir kada mes juos nubraukiam, mes nubraukiam didžiulį kultūrinį klodą, už kurį, jeigu mes nekreipiam dėmesio, už kurį mes sumokam kainą. Ir tai yra tie dalykai, kurie yra kasdien.

52:21 Pašnekovas 2 Tai dar pakalbėkime apie dar vieną temą, apie amžėjimo industriją, nes kartais man atrodo, kad Ji pelnosi žmogaus baimės senti, tai mano klausimas tau būtų, kiek ji iš tikrųjų gali padėti amžėjimo procese, o kiek vis dėlto tai yra verslas?

52:42 Pašnekovas 1 Tai pagrinde yra verslas, yra natūralu. Todėl, kad kol kas yra didžiulis tas, vadinkim, biohakerių judėjimas, tai žmonės, kurie nori keisti tam tikras biologines funkcijas. tam tikrą kryptim. Tai kalbant apie amžėjimą atrodyt jaunai ten ir panašiai, nu, a, čia reikėtų paklausti Tomo Kruzo. Kol kas tai yra vienintelė asmenybė, kurią aš matau ir kurią žinau, kuris kol kas sugeba pakankamai efektyviai tuos dalykus daryt. Bet reikia suprast, kad tai labai turtingas žmogus.

53:28 Pašnekovas 1 Ir vienos irgi labai specifinių bažnyčių atstovas. A, tai jo, reikėtų paklaust, ką jis daro efektyviai. Greičiausiai, kad ten yra irgi komanda, kuri tuo užsiima ir panašiai. Ir galbūt jisai turi puikią genetiką.

53:57 Pašnekovas 1 kuriai atskleidžia tos technologijos, vadinkim. A, didžiąjį dalį žmonių turi, yra, sakykim, vėlgi, yra turtingų žmonių, kurie įvairiems papildoms ir savęs posėliui išleidžia daugiau kaip milijoną dolerių per metus, bet jie kol kas yra tarp kešim penkių penkiasdešimties metų, tai pasakyt, kad tai turėtų didžiulę įtaką, kol kas yra per daug ankstyvi dalykai. Jeigu jiems šiuo metu būtų šimtas dvidešim trys ir jie turėtų šviesų protą ir ir stiprų kūną, tai galima būtų sakyt viskas tvarkoj. Apskritai aš pasakyčiau labai paprastai apie

54:48 Pašnekovas 1 tuos pokyčius, kaip elgtis su juo, su jais ir panašiai, turėtų kalbėti leidžiama žmonėm, kurie taip turėtų būt nu mažiausiai 55 plius. Iki to kūnas daug ką tvarko pats be jokių problemų. Dabar didžioji dalis tų biohakerių ir panašiai, tai yra žmonės, kuriem yra 35-40, kitaip tariant, tai yra

55:16 Pašnekovas 1 verslumo viršūnį ir panašiai, taip kad tą, ką mes ten girdim, reikia vertint labai atsargiai. Idejų galima pasigraibyt, bet kiek kas turi įtakos iš tiesų yra labai sunku pasakyt. Iš kitos pusės reikia suprast, kad čia, vadinkim, šiek tiek įtakos turi mūsų konstitucija, kiek jinai tvirta ar netvirta.

55:41 Pašnekovas 1 Yra sakoma, kad jeigu mes turim tvirtą konstituciją, atitinkamai su ja elgiamės, tai gyvensim iki aštuoniasdešim su šiuolaikinėm technologijom, panašiai. Jeigu turim pakankamai stiprią plius prie konstitucijos genetiką, kas leidžiasi skleisti tam tikriam, vadinkim, savybėm, tai tokiu atveju galbūt pasieksim ir šimtamečio gretas.

56:09 Pašnekovas 1 Bet čia reikia įvertinti, kad jeigu jūs paklausit šimtamečių, kaip jie ten pasiekė tą lygmenį ir panašiai ir ir kaip jie ten gyvena, išgirsit labai įdomių pasakymų. Vienas anglas, kuris gyvena, man atrodo, 114, kada jo paklausė, tai kaip jūs ten, kada jam buvo jau virš 110, kaip jūs gyvenot iki tokio, tinkim, tikrai solidaus amžiaus ir panašiai, jisai pasakė geras viskis.

56:38 Pašnekovas 1 kokybiški cigarei ir laukinės laukinės moterys. Puikus, puiki receptūra ilgamžiškumui. O ką daryt moterims? Nu, surasti va tokius vyrus, kurie, kaip ir sakykim, su kokybišku viskiu šalia. Tai jo, bet jeigu ten, sakykim, pakalbėsime apie ilgiausiai gyvenusią prancūzę, kuri mirė ten 122 turbūt, tai jinai visą gyvenimą rūkė.

57:02 Pašnekovas 1 Nu tai vėl, labai dažnai ilgamieji jie savo genetikoj turi, vadinkim, tam tikrus genus, kurie turbūt apsaugo juos nuo viso to neigiamo poveikio, ką jie daro. Kaip jie bedarytų, jie gali nesąmonės daryt, valgyt, bet kaip nemigoti naktim ir visa kita jų genetika juos apsaugos. Todėl iš tiesų apie šituos dalykus mes žinom dar labai nedaug.

57:27 Pašnekovas 1 Industrija dirba savo linkme ir palinkėkim sėkmės, o kaip mes į tai investuosim ar neinvestuosim ir panašiai, tai čia kiekvieno reikalas.

57:38 Pašnekovas 2 Kaip tu vertini visus technologinius prietaisus, žiedai, laikrodžiai, kurie padeda mums gauti duomenų apie tai, kaip mūsų organizmas funkcionuoja?

57:51 Pašnekovas 1 Ar vis dėlto tai gali būti pagalba žmogui? Taip, gali būt pagalba, bet reikia tada pakankamai gylintis į tai. Tam tikrą informaciją iš to galima paimti ir sugebėti, nes daugelis tų pusiau profesionalių prietaisų šiais laikais jie duoda pakankamai neblogą informaciją. Ir iš to galima tam tikrų dalykų išpešti.

58:20 Pašnekovas 1 Bet reikia turėt omeny, kad tai taipogi pareikalaus laiko sąnaudų. Tai tai jeigu žiūrėsim į šito taško, reikia klausti, ar aš pasiruošęs tuos dalykus daryti ir panašiai. Ant manęs jūs nerasit, yra klasikinis laikrodis. Jokių išmonių, apyrankių, truputį Gintaro tiek žinių. Tai čia reikia suprast, kad technologijos reikalauja sekti tendencijas į tai gilintis, analizuoti informaciją, ją pritaikyti sau ir tą integruoti į savo kazinine veiklą. Ir tai ne visada yra labai produktyvu.

59:10 Pašnekovas 1 Bet Čia priklauso, kaip aš gyvenu, ką aš darau, nes vėlgi daryti tam tikrus profilaktinius tyrimus, žiūrėti, kaip mūsų kūnas funkcionuoja ir panašiai, tą reikia daryt, ypatingai bėgant metam, nes galima užbėgti tam tikriem katastrofom, tam tikrom katastrofom už akių. Tai, tai taip, į tuos dalykus reikia investuot, bet būtent tie išmanieji renginiai

59:42 Pašnekovas 1 Jie yra, aš sakyčiau taip, labai veikliam ir labai technologiškai išprūsiusiam žmogui.

59:51 Pašnekovas 2 O ką galvoji apie vagus nervo stimuliaciją? Yra prietaisų ir vagus nervo stimuliacijai. Ar tai yra efektyvu?

59:59 Pašnekovas 1 Ne, tai gali turėti įtakos ir ir be abejo, vadinkim, ir mokslas tuos dalykus palaiko, bet čia žiūrėkim labai paprastai. Jeigu Aš maitinuosi bulvytėm fri, nemiegu naktimis, mano hobi yra e-žaidynės, kitaip tariant, aš esu kompiuterinių žaidimų fanas. Tai jokia vagų stimuliacija neturės įtakos, reikia susitvarkyti su savo, vadinkim, tam tikru gyvenimo režimu ir kasdienybe.

1:00:34 Pašnekovas 1 Tai čia reikia suprasti, kad taip, tai yra pakankamai Išmanyt technologiją, taip mes ją galime išnaudoti tam tikrų problemų sprendime, kaip sudėtinę dalį visuminio požiūrio. Tai vien tai nėra technologija, kur pasakysiu, o čia pasimuliuos nervai, dabar čia viskas bus gerai. Ne.

1:00:59 Pašnekovas 2 O ką galvoji apie papildus? Nes papildai yra neišvengiami nuo amžėjimo, viso ilgamžiškumo proceso. Ar pats naudoji kažkokius papildus ir kaip juos atsiųsti? Yra, yra, aš išvardinsiu grupes, kurie aš galvoju, kad yra racionalios.

1:01:17 Pašnekovas 1 Omega 3, nes tiesiog šiuolaikinei mitybai dėl to, kad gyvūnai maitinasi kitaip. Tas yra reikalinga. Vitaminas C, kadangi mes jo nesintezuojam, o įtampos metu jo reikia gerokai daugiau. Magnis, nes mes jį prakaituojam. Jisai labai svarbus yra, dalyvauja daugiau kaip 300. trijų trijuose šimtuose reakcijų kaip katalizatorius ir dėl šiuolaikinio intensyvaus žemės ūkio dirvožemis yra nuskurdintas ir ir ten to magnio nelabai yra, todėl jo augaluose yra mažiau, nes magnio šaltinis yra rištas ir pagrindiniai augaliniai šaltiniai, todėl magnis probiotikai, nes daugelis mitybos mūsų mitybos produktų

1:02:11 Pašnekovas 1 Turi konservantus, o tai yra medžiagos, kurios stabdo mikrofloros vystymasį, o tai reiškia nesvarbu, gera, bloga ar ten panašiai, bet stabdo, todėl probiotikai taipogi yra svarbu.

1:02:32 Pašnekovas 2 Ir manau, kad viskas. O kreatinas, kaip vertini, nes dabar čia daugiausiai ištyrinėtas, visiem vyresnio amžiaus žmonėms jo labai reikia. Kokia tavo nuomone apie tai? Geras teikas, valgo ir gaunu kreatino. Čia vyrai daugiau valgo mėsos, moterys, kurios, pavyzdžiui, vegetarijos arba ir vyrai vegetarai, tai ką tokia? Žiūrėkim labai paprastai. Ar žmogus yra vegetaras? Nuo pasirinkimo mano priklauso. Ne.

1:02:59 Pašnekovas 1 Yra paprasti evoliuciniai dalykai. Jeigu mes būtume vegetarai, mūsų akys būtų čia, ant smulkinių. Paprasta. Akis taip turi tiktai plėšrūnai. Todėl žmogus nėra vegetaras, jis yra mišriai besimaitinantis. Kartais vegetarinė mityba yra labai sveika ir kartais tą reikia padaryt. Visa kita yra didžiulis klaustukas, nes tai priklauso nuo labai daug dalykų.

1:03:28 Pašnekovas 1 Bet kiekvienas pasirenka pats, tai čia kiekvieno pasirinkimas. O ką tu manai apie vitaminą D, nes dauguma darosi tyrimus ir pas didžiąją daugumą jo trūksta, ar? Jo, tai supraskim, kad vitaminas D yra ne vitaminas, tai yra prohormonas ir ir ir, kad jam būdingi yra sezoniniai svyravimai. Tai vėlgi, tai yra sinusoidė.

1:03:53 Pašnekovas 1 Mes turim sukaupti jo vasarą, kad mum jau užtektų žiemą. Reikia būt saulėj. Užvalgius riebiai, nes vitaminas D yra sintezuojamas iš cholesterolio. Tai yra paprastas dalykas. Užvalgiau riebiai ir einu į saulės. Tai tiek žinių. Bet jeigu aš turiu tam tikrų problemų, kartais vitamino D gali reikėti ir daugiau, nes jisai padeda spręsti kai kuriuos autoimuninius dalykus, anarių dalykus, nes tai yra imuno moduliuojanti medžiaga.

1:04:25 Pašnekovas 1 Tai tam yra dabar pakankamai daug studijų, bet papildas, kuris yra

1:04:33 Pašnekovas 1 Dalis to, ko mum reikia. Tai kadangi mes jį sintezuojam ir žinom, kaip jisai susiformuoja ir panašiai, reikia atitinkamai elgtis. Tai nėra kaip vitaminas C, vadinkim, kurio mes nesintezuojam. Todėl šiuo atveju, jeigu aš turiu, pavyzdžiui, rudenį, ten lapkričio mėnesį, daug problemų dėl to, kad mane pradeda pult viršiniai susirgimai, aš pastoviai ten sergu ir visa kita. Ir man yra vitamino D didelis stygius. Galbūt ta priemonė labai suveiks palankiai kaip imunomoduliuojanti medžiaga ir verta tą pabandyti. Aišku, sekant tada parametrus kraujo ir panašiai.

1:05:23 Pašnekovas 2 O kaip tu atsirenki?

1:05:25 Pašnekovas 1 kokybišką papildą nuo nekokybiško papildo, nes supakuoti visi gražiai. Jo, jo, tai visų pirma reikia žiūrėti, kiek kompanija yra rinkoje. Tai turbūt yra objektyviausias dalykas, nes kompanijos, kurios ilgai rinkoje, jos savo vardą saugo. Ir todėl tai yra viena pusė. A toliau yra visi tie GMP standartizacija ir panašiai ir panašiai, kurios dalykus kaip taipogi galima a atsižvelgti technologiniai dalykai.

1:06:01 Pašnekovas 1 Ir po to šiek tiek atsiliepimai žmonių, kaip jie jaučiasi vartojant ten ir panašiai, bet pagrindas yra kiek kompanija yra linkoje, nes dažnai būna, kad kompanija atsiranda penki metai, uždirba pinigų ir dingo iš rinkos. Tai šituos dalykus reikia kreipti dėmesį.

1:06:19 Pašnekovas 2 Tu domiesi rytų filosofija. Ką tau tai duoda kaip žmogui ir kaip specialistui? Aš sakyčiau taip, kaip žmogui turbūt, kad į kai kuriuos dalykus žiūri paprasčiau. Dauguma žmonių labai nori turėti integruoti ir meditaciją ir judesį į savo dieną, bet sako, aš nespėju, nes yra vaikai, darbai, kiti reikalai. Ar gali pasidalint savo dienotvarkę, kaip tu viską suspėji, nes praktikuot rytų filosofija irgi yra reikalų.

1:06:57 Pašnekovas 1 Kalba eina tai, kad aš skiriu laiką iš ryto, nes aš žinau, kad po darbo dienos aš būsiu juoks ten jau, nėra kalbos apie kažką, aš viską padarau ryte.

1:07:06 Pašnekovas 2 O ką, kada tu keliesi, ką tu darai?

1:07:10 Pašnekovas 1 Vidutiniškai tai yra 6, 5, 7.

1:07:14 Pašnekovas 1 O telefoną aš įjungiu tiktai po devynių, nes iki to laikas yra mano. Padariau jau ir nežinau, niekas netims.

1:07:24 Pašnekovas 2 Ar dažnai medituoji?

1:07:26 Pašnekovas 1 Na, turbūt tai yra tokia kaip kasdieninis dalykas. Daugiau mažiau, nes tai yra integruota į tą sistemą, kurią aš praktikuoju.

1:07:36 Pašnekovas 2 O kiek tau padėjo va ta va šita praktika gyvenime?

1:07:42 Pašnekovas 1 Yra labai sunku pasakyti žvelgiant atgal, bet vertinant, kad mano kūnas dabar yra paslankesnis, mobilesnis negu jisai buvo, kada man buvo 335, kada aš daugiau judėjau ir daugiau dalykų dariau, tai manyčiau, kad ta sistema veikia ir kad jinai turi teigiamą poveikį. Ir manau, kad Esu toks turbūt yra mesnis. Tai vadinasi yra poveikis stresui, tiksliau nervų sistemai. Nu, aš sakyčiau poveikis turbūt apskritai visuminiai sistemai, tai kaip žmogui, kaip kaip gydytojui, kaip Lietuvos piliečiui, panašiai, tai jo, tie dalykai.

1:08:38 Pašnekovas 2 Jie vienaip kitaip, jeigu tu darai reguliariai veikia. Jeigu dabar mūsų klauso žmogus, kuriam yra 45, galbūt 55, o gal dar daugiau metų, ir jis po pokalbio, pasiklausęs mūsų pokalbio, nusprendžia imtis pokyčio. Ką tu patartum, nuo ko jisai galėtų pradėt?

1:08:58 Pašnekovas 1 Suprasti, kad visų pirma mes kvėpuojam ir pasidomėti, kas tai tokio yra normaliai kvėpuot, kas yra kvėpavimas, kas per funkcija. Tai yra po nosimo. Ir nuo to reikėtų pradėt. Tai labai svarbu? Yra sakoma taip, judesys yra svarbu, bet kvėpavimas yra karalius, judesys eina iš paskos. Norint tinkamai judėt, reikia pradžioj mokėti tinkamai kvėpuot. Nes kvėpavimas įneša ritmiką. Viskas gamtoj.

1:09:34 Pašnekovas 1 vyksta pagal tam tikrus ritmus, tam tikras vibracijas. Ir kvėpavimas leidžia tuos dalykus pradėti jausti ir juos vertinti kitaip. Jei galėtum žmogui duoti tik vieną vienintelį patarimą dėl sveikatos, koks tas patarimas būtų? Mėgokite kaip kūdikiai. Ir nepamirškit kvėpuot. Nu tai mėgosit kaip kūdikis ir kvėpuosit normaliai.

1:10:02 Pašnekovas 2 Supratau. Ačiū Daliau tau labai už tavo laiką, kad skiriai jį šiandien atvažiavai ir pasidalinai savo patirtim bei išmintim.

1:10:12 Pašnekovas 1 Išmintį dar kaupiam. Puiku. Dar po kokių? 20 metų.

1:10:19 Pašnekovas 2 Tai dar kartą dėkoju tau, kad atvykai, kad skiriai laiko ir kad pasidalinai savo žiniomis.

1:10:25 Pašnekovas 1 Gerai, buvo malonu.

1:10:27 Pašnekovas 2 O ačiū jums, kad žiūrėjote ir iki kitų kartų.