#1 Liga – slaptas mokytojas ar bausmė?

0:00 Gintarė Aš niekada nesusipatinau su liga kaip tokia.

0:03 Yuliya Žmonės ieško tos vienos priežasties, kodėl sergam.

0:08 Gintarė Kaip gyventi su liga, pilnaverti gyvenimą.

0:13 Yuliya Mūsų ta klasikinė medicina, jinai, jinai turi daug privalumų, bet turi šiek tiek ir ribotumų.

0:19 Gintarė Kodėl mes tai dedam akcentą, kaip pasveikti? Labas, Julija. Labas, Gimgarė. Šiandien mes laidoje... tyrinėsime liga, tai slaptas mokytojas arba ausmė. Bet prieš nerint giliau, norėčiau tave pasveikinti su mūsų pirma laida.

0:35 Yuliya Valio!

0:36 Gintarė Julija, atsakyk man prašau, kodėl podkastas, kodėl šiaip tinklalaidė?

0:42 Yuliya Pradėjom nuo sunkių klausimų, ane? Aha, gryninam, mes skiriam tą laiką. O kodėl? Tai am.

0:50 Yuliya Aš manau, kad per šią laidą mes galim plėsti požiūrį į įvairius dalykus ir ypač aš manau šiandienos laida yra svarbi, kai mes kalbėsim apie ligą ir apie paliesim ir priėmimą ligos ir savo būsenos ir savo, manau, ir kūno ir savo gyvenimo kažkokių, žinai, dalykų. Ir aš labai noriu kalbėt apie Endobiogeniką, kaip bebūtų.

1:17 Yuliya Nes Endobiogenika yra didelė dalis mano gyvenimo ir tai dar viena galimybė, tai dar viena galimybė didesniam, didesniam auditorijai parodyt, kas tai yra. Julija, paminėk, kai mes diskutavom apie ką mūsų

1:36 Gintarė Tinklalaidę, nes atrodo svajojom jau daugiau negu du metus išleisti tinklalaidę ir nesiryžom tada, kai dar buvo jų viena kita, bet ryžomės tada, kai atrodo rinkoj jau vietos nėra tinklalaidėj ir mums buvo labai svarbu išsigryninti prasmę, kokia yra mūsų šios tinklalapybės prasmė ir tikslas.

1:56 Gintarė Tai mes priėmėm su tavim prie tokių įžvalgų. Dvi buvo įžvalgos su kuriom abi sutikom. Tai pirma, kad tai turi būti žmogui apie ką yra endobiogenika, kad apie savęs pažinimą pirmoj vietoj ir antras apie savęs priėmimą. Ir tada tau atėjo mintis, kad turi būti dar ir trečia pyja. Tai kokia ta tavo trečia pyja ir kodėl?

2:19 Yuliya Taip, tai tikrai labai labai svarbūs dalykai yra tas savęs pažinimas ir Čia endobiogenika yra labai didelis ir labai geras įrankis tą padaryt ir, aišku, tų įrankių yra daug daugiau. A, kaip tą galima daryt, tai yra ir psichoterapija ir įvairios sistemos ir jų yra krūva, ane? Bet, nu, tai yra mano, matyt, ir tavo pasirinkimas. Priėmimas, tai yra, man asmeniškai atrodo, yra vienas svarbiausių dalykų, ką gali padaryt dėl savo sveikatos. Anksčiau sakiau pažinimas, dabar jau

2:54 Yuliya perėjau prie prie priėmimo. O trečia P, kurios aš labai norėjau, tai yra pakeisti, pokytis. Ir čia kalba eina ne apie tą pokytį, kad mes turim su savę pažinę ir priėmę kažką būtinai savę pakeisti, bet tai yra, kad mano nuomone per tą pažinimą ir priėmimą mes galim keisti aplinką savo, tai kas vyksta pasaulyje. Ir tikiuosi, kad mes galėsim per savo laidą

3:22 Gintarė padėt žmonėms ir pažinti diskutuojant ir ir kažkokį pokytį pasaulyje turėt. Žodžiu, tokios didelės mano mintys, grandiozinės. Jei gerai tave supratau, tas pokytis yra daugiau apie tai, kad pradėk nuo savęs. Kad kiekvienas žmogus, pažindamas ir priimdamas save, gali įnešti pokytį į pasaulį.

3:44 Yuliya Taip, nes kai mes save pažįstam. Mums lengviau atskirti, kurie nusistatyma yra mūsų ir kurie nusistatyma yra mums primesti iš kitų, iš iš aplinkos, iš kažkokių paradigmų, kurios yra nusistovėjusios šiuo momentu. Ir tada, kai mes tą pastebim, kad ne, man taip netinka, mes galim kažką keist.

4:08 Gintarė Man labai rezonuoja tai, ką tu sakai ir galvoju, kad pagrindinis įrankis, kaip mes su tavim sieksim tų savo tikslų. Tai tiek pačios, tiek ir mūsų klausytojus kviesim tyrinėti kartu su mumis ir pamenu su tavim, kad mes kai gryninomės, mums buvo labai svarbu, kad nebūtumėm nei ekspertės, nes nu tokios nesam, ir kartu neprimestumėm žmonėms tam tikro požiūrio, nes ir pas mus tas požiūris kinta su amžium, su kuo daugiau sužinom, tuo daugiau galim akmatyti arba pergalvoti kitaip.

4:45 Gintarė Tai ir mūsų klausytojus kviesim firinėti ir matuotis, kas jiems tinka, kas ne, nesikliauti visko šimtu procentų ir tiesiog ieškoti.

4:54 Yuliya M, labai pritariu tau, kad tai neturėtų būt. Čia nėra vadovas ir atsakymų laida, kad darykit taip ir jūs gausit visus savo atsakymus, kuriuos jums reikia ir šimtu procentų mes žinosim tiesą. Tai žinai kas man čia skamba? Endobiogenikos tas it depends.

5:11 Gintarė kad kaip visada, kad vienam tinka vienas, kitam kitas, bet kiekvienas turi surasti savo takelį ir savo atsakymą. Tai gerai, tai gal tada pereitėm prie mūsų šios dienos temos. Startuojam tikrai su, kaip tu sakai, sudėtinga tema, bet labai įdomia, nes sveikata mums abiems yra vertybė, bet pakalbėsim šiandien liga, tai slaptas mokytojas, ar vis dėlto yra bausmė.

5:37 Gintarė Tai gal pradėkim nuo to.

5:40 Yuliya Kodėl sergam? Aš manau, kad mes negalėjom pradėt iš tikrųjų nuo kitos temos, nors gal būtų įmanoma pasiimt kažką paprasčiau. Endobiogenika, sveikata, apie sveikatą ir laimę. Tai mes kažkaip šiandien ir bandysim turbūt sujungt tą sveikatą su laime ir žinai, kodėl mes sergame, kam tos ligos reikalingos yra labai.

6:08 Yuliya Individualus, manau, klausimas. Ir čia aš gal galiu įnešti kažkokio endobiogenikos šiek tiek požiūrio, ane, galbūt kažkokio labiau fiziologinio požiūrio. Aš tavęs norėčiau paklausti ir apie egzistencinį, žinai, požiūrį, apie tą, tai į tas ligas, kadangi dabar kaip tik, žinai, idijoji. Ir tai mane, žinai, kas visada glūmina, kad

6:34 Yuliya Žmonės ieško tos vienos priežasties, kodėl sergama. Nu, kad aš vat surasiu dabar tą vat vieną dalyką, aš galėsiu jį iš savęs išimti ir aš pasveiksiu ir viskas bus kaip buvo iki tol. Ir man tai atrodo tokia utopija ir man labai patiko kaip vienas mano mokytojas Kronos Akralinis pasakė, kad jeigu jūs pamatysit žmogų, kuris sako, aš žinau priežastis, apšisukit ir bėkit. Dėl to, kad čia jau bent jau mano nuomonė, kad priežastis

7:03 Yuliya Mes negalim žinot. Tai yra tiek sudėtinga, mes daug šnekam apie mechanizmus, ane, ligų ir sutrikimų, apie tai yra žymesnių mechanizmai, aukštesni mechanizmai, bet tos priežastys jos dažnai nuo mūsų pabėga, nes aš manau, kad tai yra dvasinio pasaulio kažkokie a dalykai iš tiesų ir kiekvienas, jeigu mes paimam, ane, tą medicinos filosofiją

7:30 Yuliya Tai kiekvienas sutrikimas, kiekviena liga neturi vienos priežasties, o turi krūvą neperteklinių priežasčių. Reiškia, jis turi sutapt daug įvairių faktorių, kurie sukels tą problemą žmogui, negus taip, kad čia vienas dalykas. Paprastai mes priežastim vadinam kažkokį paskutinį dalyką, kuris buvo paskutinis lašas į tą visą bendrą stiklinę, į tą bendrą stiklinę

7:54 Yuliya mažų priežasčių, smulkių priežasčių, nepratiklinintų priežasčių ir tada viskas išsipila, ane, iš tos iš tos stiklinės, tai jeigu mes paimam kažkokį sutrikimą, ane, tai vat mes ir matysim, kad tai gali būti tam tikras, tam tikra predispozicija žmogaus, genetiniai kažkokie aspektai, tai gali būt aplinkos veikimas, ane, tai

8:13 Yuliya perša kažkokia aplinkos, tai yra mūsų straisiniai faktoriai ir viskas taip vat po lašiuką krenta, krenta ir tada mes pamatom tą tą jau lygą.

8:22 Gintarė Bet žinai, vat kas yra įdomu, yra tos autoimuninės ligos, ne, kur paprastai priežastys ir tarsi nežinomos, ta daugiau psichosomatinė pusė kalba apie tai, kad žmogus pats save naikina. Tu tiki tuo, ar ne? Kad žmogus gali pats save naikinti. Nes, pavyzdžiui, Hamerio požiūris yra tai, kad organizmas klaidų nedaro ir viskas, dėl ko mes sergame, turi prasmę ir organizmo tikslas didžiausias yra padėti mums.

8:51 Yuliya išgyventi tą laikotarpį, kad viskas yra prasminga. Dažniausiai man tas Hamerio požiūris labiausiai yra artimas. Aš visą laiką sakau, kad mūsų kūnas daro geriausiai, kaip jisai gali, tuos tomis sąlygomis, kuriomis jisai yra. Ir mūsų kūnas bando visaip, kaip kaip mums galbūt nepatogu tai gali būt, ane, vat, pavyzdžiui, svorio augimas, apie ką kalbėsim kitoj laidoj. Tas svorio augimas gali mums būt nepatogus ir atrodyt liga ir kažkam tai bus nutukimas ir ten kažkoks

9:19 Yuliya TLK kodas, ane, bet kūnui kažką kažkodėl tai yra reikalinga ir tam gali būt.

9:28 Gintarė Daug daug mechanizmų įsijungia. O žinai, kad noriu savo, pavyzdžiui, atsimenu, kai man buvo diagnozuotas autoimuninis tiroiditas, man tikrai labai norėjosi rasti tą vieną vienintelę priežastį. Ir aš pamenu save visą tą savo kelionę, dėl to labai galiu rezonuoti su tais žmonėm, kurie ieško tos vienos priežasties, nes man

9:51 Gintarė Tikrai galvoj buvo tas paveikslas, kad va, surasiu priežastį, pakeisiu mitybą, nes atrodo, kad mityba yra tas pagrindinis kabliukas, ant ko viskas stovi, nes kaip imunitetas pats atakuoja save ir gliutenas, pienas, tarsi yra didžiausi žalojantys veiksniai. Žinai, nuostabiausia buvo, kad aš viską sakdavau ir darydausi tyrimus.

10:18 Gintarė kad pasimatuoti, kaip mano antikūnai reaguoja ir kokia mano išvada buvo, kad nesvarbu, kiek švariai aš valgau, vis tiek didžiausia įtaka ateina iš streso, nes pamenu tuo metu mes atidarinėjom Antakalnio medicinos ir sveikatingumo centrą ir mano mityba buvo tikrai tobula, bet turėjau nerealų kiekį streso ir kad ir kiek, sakau, maitinčiausi teisingai, bet antikūnai tik kilo.

10:45 Gintarė Ir kitas dalykas, ką noriu su jumis, žinai, aptarti. Pavyzdžiui, aš niekada nesusitapatinau su liga kaip tokia, nes prie autoimuninio tiroidito yra pateikiami simptomai tam tikri. Bet man, žinai, būdavo keisčiausia, kad aš niekada tokių kaip ir nejausdavau arba nors laikau save tikrai jautria, kūnas

11:09 Gintarė signalams, gal net kažkiek hipohondriška, nes prijautriai reaguoju į juos, bet kad jaučiu tuos, kas būdinga žmonėms su autoimuniniu troiditu, aš to nejaučiau. Kaip yra tokiu atveju?

11:24 Yuliya Labai geras tavo pasidalinimas apie tą mitybą ir ir stresą, nes Dabar tikrai vienas iš pirmų dalykų, sorry, aš biškį nukreipsiu dar, žinai, nes labai įdomu, ką tu pasakoji. Vienas iš tokių labai pirmų dalykų, ką griebiesi, kai vat nori kažką keisti, ane, savo savijautą, savo sveikatą, tai yra mityba ir pradedi ieškot kažkokių gairių mitybos. Ir tai gali sukelt labai labai daug papildomo dar streso. Ir ne tik streso, bet ir tokio giedos ar kaltės.

12:01 Gintarė Nežinau, kaip tau ar buvo tų tokių jausmų kildavo, kai tu laikeisi, žinai, tuos vat biogliutenų ir jeigu nusižengia, bet žinau, kad tu gali susiimt ir daryt, žinai, ne ne aš to neturiu su juo. Žinai, man gal ne šitoj vietoj ta gėda ir kaltė. Pameni tą situaciją, nu, iš viso čia off-topikas, aišku, bet kaip mes atsiradom toj endobiogenikoj. Tai aš pamenu tą jausmą, kai mano gyvenime atsirado endobiogenika, aš tikrai pasvitau kaip

12:27 Gintarė Palaidais plaukais, lėkčio laukais, žinai, ir man atrodė tos dvidešim keturios valandos septynias dienas per savaitę, tai yra tai, ko aš buvau neprivalgius, valgiau ją ir jau nekramtydama tarsi pyragą. Ir buvo toks sutapimas, kad aš visada turėjau mazgus skydliaukiai ir juos diagnozavau tada, kai diagnozavau autoimunų tiroiditą, bet jie sau būdavo ramybės būsenoj, žinai, ir kodėl aš taip tikiu ta psichosomatika galbūt, nes atsiradus mano gyvenime vienam nuostabiausių dalykų endobiogenikai, pas mane pradėjo augti mazgai ir ypatingai tas dešinej pusėj kiekvienais metais stabiliai augo, kol

13:05 Gintarė Vieną dieną 19 metais aš užsičiupiau išorėj ir pamenu, tada tu sakyk Gintarė, jau mačiau tavo akis išsigandusios didelės, kad tu gal nueik pasidaryt ultragarsą ir pasižiūrėsi, kas čia yra. Tada tuo metu gavau diagnozę, kad dvi trečiosios mano dešinės kiltės kyliaukės yra užimta mazgu ir tada prasidėjo mano tikslas.

13:30 Gintarė Į ką aš sukreipiau visą nukreipiau fokusą, tai yra sumažinti gydliaukės mazgą ir iš viso kitiems pasiseka, prisiskaičiau visokių atvejų, radau ten pradėjau sekti užsienio specialistus, kurie kalba apie alternatyvių priemonių integravimą ir mano tikslas tapo viskas. Aš turiu eliminuoti tuos mazgus savo pasirinkimais, savo veiksmais ir man žiauriai nesisekia tą daryt.

13:58 Gintarė Žiauriai nesiseka ir va tada aš jaučiausi lūzerė, jaučiausi, jaučiau ir gėdą, ir kaltį ir galvojau, tai kaip aš turiu teisę kažkam kalbėti apie tai, jeigu man pačiai nesiseka. Ir atsimenu, kai apsilankiau pas vieną gydytoją ir kaip tik jisai pasakė tuo metu, kad Yra dabar sprendimas, kaip panaikinti tuos mazgus, nes vien ir iš estetinės pusės, ir iš komforto pusės, kad galima atlikti abliaciją. Ir aš atsimenu, mano viena dalis žiauriai apsidžiaugė, o kita nuliūdo tuo pačiu metu. Ir aš atsimenu, su tavim pasidalinau, kad Julija, va, turiu sprendimą, bet žinai, nežinau, ar man imtis to, ar reikia, nes galvoju, visokių minčių kilo. O pagrinde tai buvo liūdesys ir liūdesys buvo apie tai, kad

14:47 Gintarė Man reikia kito žmogaus pagalbos tam, kad aš pašalinčiau tuos mazgus. Ir tada tu pasidalinai labai gerą anekdotą. Nepamenai? Apie tą žmogų, kuris kur ten botvinis taip skendo ir kad jam Dievas, jisai meldžia Dievo pagalbos, kad jį išgelbėtų. Dievas ten atsiunčia vieną gelbėtoją, jisai atsisako, kad ne, nes nu jam jo vaistinytė ne Dievas, antrą, trečią, kol jisai nuskęsta ir prie Petro ten prie tų šventų vartų ar kur ten jisai staiga pasakojo Dieve, aš taip tavim tikėjau, taip meldžiau, o tu.

15:20 Gintarė Tai sako, tai kiek kartų aš tau galiu tą pagalbą siųsti ir ir šitas tavo pasidalinimas man buvo tikras game changeris realiai, nes va tada aš pagalvojau, kad jo, nes kelių į tikslą gali būti daug ir įvairių ir ne tik tas, kurį aš susigalvojau. Tai ačiū tau labai, aš taip ir įžausiu tai ablecijai, bet gėda ir kaltė tikrai buvo ir aš manau, kad dauguma susiduria su gėda ir kalte.

15:49 Yuliya Ir bejėgista tam tikru mastu taip pat. Tokie gal man du dalykai kilo, kai tu va taip pasakojai. Aš irgi turiu mazgą, irgi dešinės kilti ir jis atsirado, kai aš pradėjau dirbt poliklinikoj šeimos gydytoja. Bet man niekados nekilo noras jo, nu jo atsikratyt. Gal čia, žinai, tas toks gydytojiškas mąstymas, kad nes aš turiu tokių vis tiek iš medicinos studijų laikų.

16:17 Yuliya likusio įsitikinimo, kad nu jeigu jau yra mazgas, tai jis nu jau jokiu būdu nedings. Nu tegul jisai ten būna ir būna, žinai, neauga, puiku. O kitas dalykas

16:30 Yuliya Apie tą pagalbą. Ir žinai, kaip vat, nu čia irgi čia mano tokia, gal ne tik mano, bet ta teorija, kurią aš naudoju galvojant apie ligas, kad ligos atsiranda dėl to, kad mums pradeda trūkt energijos. Nu, kad liga yra bendrai mūsų sveikata priklauso nuo mūsų energijos kiekio, kad mes turim tam tikrą energijos biudžetą.

16:52 Yuliya su kuriuo gimstam ir mes tą energiją įkvojam, mes pasipildom, įkvojam, pasipildom, ane? Ir daug kas pradeda įkvot daugiau negu gali paskui papildyt. Ir čia atsiranda problema. Ir vienas iš tokių dalykų apie tas ligas, kad nu ne tik ligas, bet ir sutrikimus gal bendrai, sakykim, tai kad jeigu mes turėtumėm to resurso, kurio mums reikia, mes galbūt pasveiktumėm. Bet dažnai to resurso mes neturim savyje.

17:19 Yuliya Nes mes labai daug išeikvojam ir tą tą resursą reikia iš išorės ir dėl to vat, pavyzdžiui, mes galim eit abliaciją pasidaryt, mes galim eit pas kažkokį terapeutą, mes einam pakalbėt su kitu žmogum, kurio yra resursas dar, nes nu mes yra tas naratyvas aplinkoj, kad tu turi pats susitvarkyt su savo skydliaukės mazgais, nes jeigu ar su nu su kitais sutrikimais bet kuriais, nes jeigu tu pats nesusitvarkai, tai tu susifailinai, tu esi kažkoks nepakankamas ir nu šiam pasaulyje tu turi

17:48 Yuliya Varyt ir pasikliaut savimi labiausiai. Ir jeigu nepakankamai padarai, tai dėl to tu ir negauni. Jeigu būtum padarius pakankamai, tai tada būtum, būtum, žinai, išdidžius. Aš tą pakankamumo momentas man jisai, nu, mane pjauna tiesiog jausmiškai, bet žinai

18:09 Gintarė E mane be proto domina visos tos knygos, ten žinai, mes esam išleidę radikalią remisiją, kaip pasveikti, kai nėra jokių galimybių, kur tyrinėjami aprašyti daugiau negu tūkstantis atvejų žmonių, kurie patyrė spontaninę remisiją, tai yra buvo pasmirkti realiniu mirti arba turėjo tam tikras autoimunines ligas ir staiga pasveiko.

18:35 Gintarė Tai Džo Dispenza labai daug kalba apie tai. Vakar kaip tik žiūrėjau jo, e, The Source filmą, nežinau, ar tu matei, kur dabar tyrinėjo apie tas, e, pasveikimus, pasveikimus, kai, e, jo meditacijų ritrytuose įvyksta pokytas ir kai žmonės pakyla ir iš Neįgalioje vežimėlio buvo. Tame filme pristatyti ne tokį atvejį, kaip ataugusį skydlių, ataugęs skydliaukės audinys, ir tai yra mediciniškai dokumentuota, bet ne tik, kad ataugęs audinys, bet netgi gaminantys hormonus. Man visi tokie atvejai yra žiauriai įdomūs, žiauriai saldūs, bet aš lyg taip pat, kaip tu, nors ir nestudijavau medicinos, turiu kažkokį įsitikinimą, kurio pati nesugebu įveikti, kad tai įmanoma kitam.

19:28 Gintarė bet tarsi vat su savo, kad ir mazgais, ane, arba ten autoimunitruiditu. Kodėl galbūt man atsiranda tas liūdesys, kad man reikėjo kito pagalbos? Nes vadinasi, aš negaliu, kitas tai gali. Nes jeigu nebūtų tokių atvejų, man tada būtų lengviau. Bet kadangi yra tokių atvejų, kai žmogus pasveiko, atsistatė, ataugo, kad ir kai kai stebuklingai beskambėtų, aš tada jaučiuosi lūzerė, nes aš lyginu jį

19:57 Yuliya Su savim, tiksliau save su juo. Mhm. Čia iš labai pažįstama. Lygint save su kitais. Mhm. Čia yra labai natūralu. O kaip to nedaryt? Gal tu turi kažką, patarimą kokį? Ne? Aš? Aha, aš esu lyginimosi specialistė. Čia esu ekspertė. A, tai aš irgi žinai. Tai ką darysim? Sakėm, kad ekspertiškumo nebus laidoj. Nu tik tik šitą tebą. Gerai. Žinai apie tuos stebuklus dar vis tiek aš tu, kai tu kalbėjai ir man.

20:26 Yuliya E, vėlgi, Kronosakralinės terapijos seminare irgi užėjo į temą apie ligų priežastis. Ir mano tas mokytojas, jis taip jautriai pasakė, aš atsimenu, aš net, nu, buvau susilaikiau neapsiverkus. Ir jisai kalbėjo, kad, ką mes galim daryt, čia vėlgi apie tą, žinai, tą energijos temą, kad

20:54 Yuliya Mes galim mažint krūvį sistemoje, reiškia, kad mūsų sistema, mūsų kūnas kaip sistema mažiau eikvoto energijos. Ir tai yra didžiausia, ką mes galim padaryt kiekvienas. Ar kaip terapeutai, ar kaip pacientai, patys sau ieškoti, kur mes eikvojam per daug tą energiją ir kur mes galim jos eikvojimą mažinti. Bet stebuklai, jie įvyksta, bet kaip jie įvyksta, mes negalim žinoti. Ir mes negalim suplanuoti stebuklą ar padaryt stebuklą.

21:23 Yuliya kad stebuklą jie įvyksta patys, tai man netgi tas toksai dispenzos tyrinėjimas, nežinau, ar paaiškos priežasčių tų stebuklų. Man atrodo, jis toks am labai natūralus žmogui bandyt surasti, o kaip gi aš galėsiu padaryt, bet aš manau, kad tai yra tiek aukščiau mus tie stebuklai, kad mes nu negalim lyginti su tuos žmonės, kuriems pavyko, nes jie patys nežino, kaip jie tą padarė. Jie paskui gali retrospektyviai bandyt galbūt įvertint, bet ar iš tikrųjų mes žinosim, manau, kad tas vat priimt, priimt

21:52 Gintarė kad tiesiog būna stebuklai. Jo, ir žinai, va čia va tas momentas, aš tikrai galvoju copy paste, copy paste, vat kad atradus kelią, tada galima jį pakartoti daug kartų, bet tas kelias yra kiekvieno individualus ir dabar prisiminiau apie Japoną iš tos mūsų knygos, kurią išleidom, kai, nežinau, tu ją skaitei, kur Japona susirgo inkstų vėžiu, jam buvo taikytas klasikinis gydymas.

22:20 Gintarė Jis buvo vienu momentu suabejojęs dėl chemoterapijos ir tada gydytojas ant čia netgi piktai pasakė, kad jeigu tu netesi gydymo, tada aš neprisiimu atsakomybės ir kadangi mačiau ir video tuos dokumentinius filmus, ne tik knygą skaičiau, mačiau jo reakciją veide, kai jisai dalinosi apie tai, kaip vis dėlto jam gydymas buvo nesėkmingas ir jį iš išsiuntė į hospisą.

22:45 Gintarė Numirti ir jisai tada vat ką reiškia atsakomybės prisiėmimas, kad realiai žmogaus požiūris į jo kokius veiksmus jisai renkas, tai yra jo pačio atsakomybė. Bet ką norėjau pasakyt, jisai į hospisą nevažiavo, jisai pasirinko važiuoti į namus ir pradėjo taikyti kitą taktiką. Jis pradėjo taikyti meilės sau siuntimo taktiką, tai yra anksčiau bandė sunaikinti vėžį.

23:14 Gintarė Ir žiūrėjo į jį kaip į blogį, ir tada jisai pažiūrėjo į jį kaip į savo dalį, kuriam tiesiog reikia meilės. Ir jam taip pasiteisino, nežinau, ar šiandien dieną jisai dar yra gyvas, bet prieš porą metų jam buvo jau virš aštuoniasdešimt metų, jisai jau trisdešimt metų buvo kaip gyvas.

23:31 Gintarė Tai ir jisai kalbėjo apie tai, kaip svarbu yra mylėti. Nes aš pagalvojau, nu iš tikrųjų žiauriai baisu, kai mes susergam kažkuo, mes pirmiausiai norim atsikratyti.

23:43 Yuliya Nors mes susirgom, niekas mūsų nesusardino, mūsų kūnas susirgo. Taip, vienas iš tų požiūrių ir turbūt vienas iš tokių, kodėl aš išėjau iš tos alopatinės, klasikinės agim medicinos, nes joje labai dažnai matoma liga kaip demonas, kuris užpuola žmogų ir kurį tikrai reikia sunaikinti, o ne kaip tai procesas, kuris vyksta mumyse aš.

24:08 Yuliya Negali sakyt, kad aš esu liga, ane, bet tai tikrai mano dalis, vat, kaip tu ir sakai, kad tai yra, nu, dalis manęs, kas man šiaip iš esmės padeda, nu, kažką parodo, ane, kažkokius dalykus svarbius, tik mes ne visą laiką gal ir galim pastebėti, ką ką tai rodo ir, pavyzdžiui, kaip aš atsidūriau Endobiogenikoj, tai ne per savo ligą, o per tėčio ligą.

24:36 Yuliya Nes 13 metais mano tėtis gavo infarktą masyvų ir, o jis, kadangi osteopatas, mes pagalvojom, kad nu, turbūt tai yra ženklas man eit mokytis osteopatijos. Ir aš išvažiavau mokytis ir per osteopatiją patekau į Endobiogeniką, nes atidėjo mano viena pacientė ir sako, tau būtinai reikia va šitos mokymus, atvažiuoja toks dėstytojas Kamjaras iš Amerikos, sakau, nu gerai, atsiųsk man paskaityt.

25:02 Yuliya Ir supratau tada, kad taip, čia 100% man reikia, jokių abejonių neturėjau, bet vat grįžtant prie mano tėčio, ane, ir jo to infarkto, kuris įvyko, tai tai buvo vienintelis dalykas, kuris privertė jį mest trūkit. Jis metė vat su su lyg su tuo, žinai, pamatė savo rūkimą kaip problemą ir pamatė savo darbo krūvį kaip problemą, nes jis dirbdavo 10 metų be atostogų, visiškai be atostogų. Ir nu, natūralu, kad tas krūvis buvo jau per didelis, žinai, tai.

25:31 Yuliya nuo to laiko labai pasikeitė ir gyvensena, ir savęs matymas, ir savo ribų, ir tai buvo toks, nu, kad kad liga tikrai gali mums duot kažką tais, jeigu mes leisim sau iš tos pusės pamatyt. Tai man atrodo, kad čia turėtų labai susiskambėt su tuo egzistenciniu, ar ne, kažkokiu požiūriu, gal tu gali.

25:50 Gintarė Taip, tai egzistencinis požiūris ir liga man iš tikrųjų yra labai rezonuojantis, nes užuot Klausius, kodėl man, jis analizuoja, ką su tuo daryti ir tai yra tarsi toks egzistencinis įvykis žmogaus gyvenime, kuris priverčia sustoti, susimąstyti apie savo laikinumą. Juk sutiksit tu su manim greičiausiai, kad mes tarsi gyvenam taip, tarsi žinom, nu tikrai žinom faktą, ane, kad visi mirsim. Bet gyvenam tarsi, nu mūsų gyvenimas neribotas.

26:26 Gintarė Bet kai gaunam diagnozę ir ypatingai jeigu tai yra onkologija arba kažkokia kita rimta liga, tai tas laikrodes tarsi įsijungia kitaip. Ir mes pradedam daug labiau apsvarstyti ir savo pasirinkimus ir žinai, ar tu esi skaičius knygą Anita Marčianė, miriau, kad būčiau su sėdyni. Tik labai daug iš tavęs girdėjau. Tai vat.

26:50 Gintarė Čia prie tų ligų, žinai, priežasčių, kad ir kas man šiaip su egzistencija daro, kad tai yra jai liga buvo kaip dovana, nu, kaip absurdiškai tai beskambėtų, kaip gali būt sunkūs išbandymai mums dovanos, bet jai tai buvo kaip dovana, kuri leido susivokti, kur jinai save išduoda ir tai pakeisti.

27:14 Gintarė Nes tai tikrai yra susiję su tuo, ar aš gyvenu tokį gyvenimą, kokį noriu, ar jisai yra autentiškas, nes mes labai gerai mokam, dažnai prisijaukinam kitų svajones ir tikslus tarsi savo. Ir galvojam, kad būsim laimingi tada, kai. O iš tikrųjų, ta prasme, vat ir egzistenciniai yra apie tai, apie čia ir dabar, apie buvimą.

27:42 Gintarė Ir apie autentišką buvimą, tai yra suvokiant pirmiausia apie ką aš esu, ko aš noriu ir davimas sau to. Tai taip, Julija, manau, kad man egzistencinis požas labai rezonuoja, bet žinai, mes kalbam dabar apie tai, kad liga yra tarsi dovana, bet pakalbėkim apie tai, kad liga, nu, daugumo žmonių, žinai, aš galvoju net ir mano, vat sakau,

28:11 Gintarė Kai apie tuos mazgus kalbėjom, kad tai yra tarsi bausmė, nu kai tu supranti, nu gėda, kaltė kyla, kai tu supranti, kad tu su tuo nesusidarojai, nesvarbu, kad iš psichosomatikos pusės man puikiai atitiko, kad skydliaukės mazgai, tai yra tiesiog be galo didelis noras būti greitai, nu kaip ir sakiau, valgyti pyragą, jo nekramtant, trijant.

28:36 Gintarė Ir nepaegiant, nu ir skydliukė ką daro, jinai tau duoda papildomų resursų, augindama mazgus tą pasiekti.

28:44 Gintarė Kaip tu galvoji, vat, iš tos bausmės pusės, nu, gydytojų pasaulyje, tai juk dažnai yra, kad žmogus, kuris ateina su diagnoze ir jisai jaučiasi, nu, kaip nubaustas, kad jam, kaip bausmė atsitiko, tai.

29:03 Yuliya Žinai, aš gal per savo pavyzdį čia labiau galiu papasakot, kadangi turiu tą atsparumą insulinui padidėjusį ir kaip ir galima sakyt prie diabeto ir. O prieš tai virš 10 metų sirgau valgymo sutrikimais. Ir aišku tas visas valgymo sutrikimas jisai ir išderino ilgainį mano cukraus apykaitę, dėl ko nu dabar turiu ką turiu. Ir

29:31 Yuliya Labai dažnai jaučiu kaltę, kad aš nesusitvarkau iki galo su savo cukrum, nes nu va tas bacuvys be batų, žinai, dar ir taip toliau ir labai daug reikalauja energijos ir nu tokios emocinės iš tikrųjų stiprybės savęs negėdint pastoviai, kad Turėtum valgyt švariau, turėtum daryt geriau, bet aš tada, žinai, jeigu aš pradedu valgyt labai švariai, aš atsidariau kitam kampe savo, e, sakykim, problemos, kad tada gali kipt į tuos valgymo sutrikimus, į depresines kažkokias nuotaikas ir pastoviai turi surasti kažkokį tašką ir leisti sau tarp tų va dviejų puolių balansuoti ir nei vienas atsakymas nebus iki galo, nu,

30:20 Yuliya geras, ane? Bent jau šiuo momentu man. Aš negaliu nei taip padaryt, kad visai apsileist ir nieko ne, nu ta prasme, ir valgyt bele ką. Ir aš negaliu visiškai griežtai laikytis tokios maitybos, kad tai būtų nu 100%. Man iš esmės reikėtų, nežinau, vien baltymus valgyt, kad man tikrai būtų stabilus. Tai tas tas giedos ir to tokio, ypač kai tu

30:43 Yuliya Nežinau, gal tu daugiau galėsi papasakot iš tos tokios vasinės pusės šitos šitoj vietoj, bet ką aš stebiu, tai kad bendrai aplinkoje yra labai daug ir ir ir soc medijose gal taip sakykim yra labai daug iš tikrųjų kalbų apie tai, kaip tu turi valgyt, kaip yra teisinga, kad ir kai tu visą tai girdi, aš manau, kad dažnam žmogui

31:08 Yuliya Kila neįgalinimo jausmas, bet jausmas, kad tu nesusitvarkai, nes tu negali amžinai valgyt, nu ten labai labai tvarkingai ir Kai ateini a pas gydytoją ir tau pasako, kaip tu turi valgyt ir nu kažkaip tu turi laikytis, o kaip tą tą išlaikyt, kaip tame išbūt, tas yra sunku ir tas žmogaus patyrimas savo savo ligos, savo problemos, savo sveikatos sutrikimo, jis yra nuvedamas į antrą planą, kaip žmogus save patiria, kaip tai pakeičia juo.

31:37 Yuliya Galvojama apie save, kaip mes bandom pastoviai grįžti į tą kažkokį praeitą save, kurio jau nebėra, kuris miręs yra iš tikrųjų dėl to, kad tu jau pasikeitai. Tai tie dalykai labai daug turi įtakos visiems žmonėms, aš manau. Bet žinai, pavyzdžiui, aš esu tikrai hipochondriška ir esu turėjusi tokią patirtį ir nesvarbu, kad suprantu, kad tas žmogus jisai tą sakė ne iš draugiškų sumetimų ir ne dėl to, kad

32:01 Gintarė Žinai, ta pasyvia agresija, kai būna toks tipo rūpestis tavimi, bet iš tikrųjų noras įkasti ir žinant va tas visas tavo baimės, tai nepamiršiu, kai viena gydytoja man yra pasakius, kad tokie žmonės kaip tu vėžiu suserga ir žinai, kad ir kiek aš bandyčiau tos minties atsikratyt, nu man jinai kaip toks tiksintis galvoj momentas ir

32:25 Gintarė Ir galiu suprasti, kad ir tas žmogus nesiekia man naudos, kad norėjo man įkasti, bet tai vis tiek palikę pėceką ir šiaip vat kai susiduriu su žmonėm, kurie sergo onkologija, tai tikrai iš dažno girdžiu. Kad jiems jie jaučiasi blogi, nes ir ta religinė potekstė, kuri yra ane, kad liga kaip bausmė, tarsi tu buvai blogas žmogus, dėl to vat susirgai, tu kažkaip netinkamai elgėsi, nors sakau egzistencinis požiūris tiesiog arba nu visi kiti dvasinėti požiūri, kad kalba apie tai, kad tu išdavei save, kad kūnas tavęs nebaudžia, kviečiasi klausyti į tai, kad.

33:04 Gintarė Tau laikas sustot, nes kitų signalų tu negirdei, bet matyt tos emocijos kaip gėdos ir kaltės yra tokios gilios, kad net ir kaip aš protu norėčiau galvoti, kad tai yra dovana, man manyje tikrai sėdi ir tam tikra dalis, kuri galvoja, kad tai yra bausmė ir žinai net ir ta pati graikų mitologija.

33:27 Gintarė Kur jau kalba buvo kalbama apie dievus ir kad jie baudžia žmones dėl savo puikybės, išdidumo. Tai yra vis tiek tas bausmės momentas. Kitas dalykas, žinai, girdėjai apie karmą, ane? Kaip tau karma? Ar tu priežasties pasekmės dėsnį traktuoji vis dėlto kaip bausmę, ar kaip tiesiog, kad mano elgesys sukėlė tokį vat rezultatą?

33:55 Yuliya Na, man gal norėtųsi galvoti apie, pirma mintis tikrai yra bausmė, nu, pirma mintis, žinai. E, bet man gal norėtųsi galvoti, kad tai yra tam tikros pamokos labiau, labiau iš tos vat pusės, kad tai yra mano kažkokios galimybės pasimokyt iš, iš savo, nu, klaidų, kurias aš dariau kažkada praeite.

34:14 Gintarė Tai vat religija, konkrečiai hinduizmas, budizmas, jie į ligą žiūri per karmos prizmę ir Žinai, va tikrai protu tarsi suvokiu tą momentą, kad tai yra apie mano elgesį, vat ką mes ir kalbam, ane, kad kūnas susirgo dėl to, kad aš netinkamai elgiausi, galbūt neklausiau savęs, išdavinėjau save, tų priežasčių, kaip su taim ir kalbėjom, gali būti daug, nes čia yra įvairialypis reiškinys, o ne viena priežastis.

34:44 Gintarė Bet man vis tiek yra, žinai, tas momentas, aš nesuprantu kodėl. Sėdi tas bausmės, iš kur jisai ateina? Nu, negaliu atsakyti.

34:57 Yuliya Aš irgi norėčiau, kad jisai neateitų. Aš irgi negaliu atsakyt, bet žinai, irgi kaip ir galvoju, kad tas giedos jausmas, ane, taigi, nu, labai gieda yra nemalonu, nu tikrai nemalonu, bet tai yra jausmas, kuris mums padeda išlikti sociume, išlikti savo toj, nu, bandoj, kaip čia, savo ginti. Ir

35:26 Yuliya Kadangi mūsų gintis dabar daug kalba apie tai, kaip reikia būt sveikam ir kaip reikia gyvent ilgai ir laimingai, tai čia jau Landžiovietė, žinai, akmuo, tai mes tikrai galim jaust gėdą, kad mes ne, nu, neatitinkam tos savo ginties ir mes čia susirgom, tai mes čia kažkas mumis tikrai negerai yra, giliai negerai. Tai tikrai gali jaust kaip kažkokią bausmę, kaip kažką labai priešiško, žinai.

35:53 Gintarė Vat žinai, iš čia vat ateina dar ir kitas momentas. Kaip tu manai, kodėl mes taip dedam akcentą, kaip pasveikti? Kodėl mes taip užgreidėjam? Atrodo, gaunam diagnostiką, gyvenam iki to, kaip gyvenam, bet tik gaunam diagnostiką ir ypatingai, jeigu tai rimta diagnostika, kur žinoma, kaip nepagydoma, nu čia vėlgi atskira diskusija. Kodėl mes tada vat fokusą skiriam į kaip pasveikti?

36:22 Yuliya Žinai, ten yra greičiausiai vėlgi labai daug priežasčių ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus, ką ką jisai. Aš manau, kad yra žmonių, kurie jaučia palengvėjimą išgirdę diagnozę, ypač jeigu ilgesnį laiką jautėsi negerai ir pagaliau suranda kažkokią, nu vat, sakykim, grubiai šnekant, priežastį savo savijautos ir gauna tą vat TLC kodą. Ir nuo to netgi gali ir palengvėt, aš manau, kai kuriems žmonėms ir.

36:51 Yuliya Kai kuriems tai taip bus, kaip kaip tik kaip etiketė, kurią priklijuoji sau ir žinai, aš ten, aš esu glikozės tolerancijos sutrikimas ir susitapatini su tuo ir tai labai išderina, nes tu tą susikoncentruoji tik į vieną savo dalį, o visos kitos tavo dalys, kur tu eisi, dar kiti dalykai, nu, yra apribojami ir kažkur nustumti, žinai, į šalį labai.

37:14 Gintarė Žinai, Julija, va dabar prisiminiau iš karto pacientus, kurie skambina registruotis Endobiogenikos konsultacijai ir jie klausia, o tai galit man duot specialistą, kuris dirba su skydliaukės sutrikimais arba ten kas dirba su vaisingumo sutrikimais ar ten moteriškom problemom. Ir mes vis atsakinėjam, kad Endobiogenikai diagnozė nėra svarbi. Tai gal tu gali va šitoj vietoj paaiškinti apskritai, kodėl mums ta diagnozė nėra svarbi ir ką jinai yra svarbi, kodėl vis tiek pacientai tarsi per.

37:43 Yuliya darėme tai, kas buvo sukurta gydytojams. Nu, iš tikrųjų, kad mūsų, nu, kam yra diagnozė sukurta? Jinai buvo sukurta tam, kad sutrikimus kažkaip sistematizuot ir galima būtų mokytis apie juos ir apie jų, apie tų ligų gydymą ilgainiui. Tai iš esmės TLK kodas, tas ligos pavadinimas, jis reikalingas yra gydytojui, kad gydytojas žinotų, ką jam reikia daryti ir į kurią pusę jam žiūrėti. Pačiam pacientui tai vat vėlgi

38:09 Yuliya Čia toks nu aš matau tame tokį dualizmą, kad vienam vienam tai bus jas, aš žinau kas su manim, kitai tai bus, o ne man yra kažkokia diagnozė. Bet tos diagnozės endobiogenikui tai mes kodėl nežiūrim į tą nu žinai mums tikrai irgi duoda naudos diagnozę, nes mes galim žinom į kurią į kurią kryptim žiūrėti, bet prie to pačio mes nei susikoncentruojam į diagnozę, nes žmogus nėra diagnozė, žmogus yra žmogus.

38:37 Yuliya gyva sistema, kuri mums svarbu suprasti, kodėl būtent tokie pokyčiai, kurie sukelia tokius simptomus, atsirado būtent tuo laiku tam žmogui ir kiek mes tą galim koreguoti, ką mes galim padaryti ir ką pats žmogus galbūt gali padaryti iš tikrųjų tam, kad pasijausti geriau, bet nebūtinai išgyti. Nu aš nes tikrai

39:01 Yuliya Ne visada išgyjimas ir galimas. Aš manau, kad yra tam tikros ribos, kuriose jau tu nebegali grįžt atgal. Ir tas pats ir su endobiogenika yra. Mes kalbam, kad žmogus būna adaptacijoj ir būna, mes angliškai sakom, adaptabilite, kaip kompensacija. Tai vat, kai žmogus jau tiek viršija savo kūno galimybes, tas vat energijos eikvojimo, ane, tiek a pripila į savo stiklinį, kur jau viskas pradeda

39:30 Yuliya išsipilti ir atsiranda sutrikimas, tai kai kurie žmonės, kurie pereina į tą adaptabilitį, būna labai sunku grįžt atgal, kad kad sakyt, kad aš dabar esu visai sveikas ir kas tas kas tas sveikas, tai yra toks slidus dalykas, taip mes turim PSO apibrėžimą sveikatos, bet tai, kad mes turim tą PSO sveikatos apibrėžimą, reiškia, kad aš suvokiu savęs sveiką iš to. Ir aš buvau paklausius savo Instagram paskyroje, kad pasakiau, kad aš turiu gliukozės tolerancijoj sutrikimą ir ar aš sveika, ar aš serganti.

39:59 Yuliya Tai tikrai dabar tiksliai procentų nepasakysiu, bet kažkur beveik per pusę buvo pasidalinta, kad daug žmonių laikė, kad tai yra jau, kad aš jau nesu sveika tokiu atveju. Yra dienų, kai aš jaučiuosi sveika, yra dienų, kai aš jaučiuosi nesveika. Viskas priklauso nuo mano tos būsenos tuo metu, ane, jeigu aš turiu daugiau resursų.

40:19 Yuliya Ir aš galiu tiesiog dirbti savo darbus ir ir veikti, aš negalvoju apie tai, kad aš turiu kažkokį gliukozės sutrikimą, aš žinau savo mėtybos planą ir pagal jį einu. Bet būna dienų, kai neturi energijos ir a pasikabinėja ant tos, ai, tai aš čia tokia serganti, tokia vargša, žinai, taip irgi būna. Ir tai yra, nu, stengiuosi tą priimt. Žinai, va dėl to sveikas ar sergantis, tai aš galvoju, kad priklausoma to, iš kurios pusės pažiūrėsi.

40:44 Gintarė Yra žmonės, kurie dengia eiti pas specialistus ir ieškoti sau problemos. Nu, jie labiau bijo ir nurašo tada, kad man čia viskas gerai, ir tada dažnai jiems trenkia liga kaip per kūnas iš giedro dangaus. Ir yra žmonės, kurie labai yra hipochondriški ir turi drąsos eiti ir ieškoti, kas jiems yra, kodėl jiems skauda, ar pasireiškia vieni ar kiti simptomai. Ir kitas dalykas, man labai patiko pokalbį su viena psichologe.

41:12 Gintarė Kuri labai gerai pasakė, kad yra tam tikri sutrikimai, kurie yra matomi akimi, užčiuopiami arba kaip simptomas, bet yra ir tam tikri genetinio pobūdžio sutrikimai, kurių mes galim ilgą laiką nepamatyti, bet klausimas tada, ar mes esam vis dėlto sveiki ar sergantys, tai galvoju, kad kaip mes save traktuosim.

41:35 Gintarė Nuo to ir priklauso, kaip mes jausmės. Tai čia vat gal išeina ir tas kitas mūsų klausimas, kas tai labai norėjom apžvelgti, kaip gyventi su liga, pilnaverti gyvenimą, kaip savęstinį įkalinti. Nes mane, pavyzdžiui, labai motyvuoja tokie pavyzdžiai, kur žmonės atrodo neturi rankų, kojų, bet jie kabinasi į gyvenimą ir jiems visada atrodys, kad pas juos stiklinė yra puspilnė, o ne pustuštė.

42:04 Gintarė Ir yra žmonės, kurie slepiasi, ta prasme, jie ne tai, kad slepiasi, jie aišku iš tikrųjų natūraliai išgyvena aukos būsena ir jie jaučiasi nuskrausti, kad gyvenimas jiems buvo nedėkingas ir iš jų atėmė arba nesuteikė tam tikrų galimybių. Tai yra ta mūsų prigimtinė sveikata endobiogenikoj. Tai man vėl labai būtų smagu išgirsti tavo kaip specialistės nuomonę šiuo klausimu apie tą mūsų prigimtinę sveikatą.

42:31 Yuliya Ir kai ne visiems pasiseka gyvenimo loterijoj ir turim gyventi su tuo, ką turim. Taip, iš tikrųjų kiekvienas esam labai individualūs. Ir nu pradžiai sakysiu į tavo klausimą, kad iš tiesų mes visi gimstam su savo tam tikrų, ką mes endobiogenikų vadinam, terrain. Nu ta yra prigimtinė būsena, tam tikras medžiagų apykaitos.

43:00 Yuliya Priginti ne mūsų medžiagų apykaitę, taip ir galima pasakyti, kuriai ir lems ilgainiui mūsų va tas galimybes veikti, galimybes susirgti vienom ar kitom ligom. Mes turim tam tikrą polinkį arba dar geriau tas aristoteliškas, mes turim savo potencialą, kurį mes galim atskleisti arba galim paslėpti. Ir tas potencialas yra ne tiktai sirgti, bet potencialas bendrai veikti gyvenime, kažką daryti, kažkaip kūrybiškai pasireikšti, pasireikšti.

43:27 Yuliya Tai kiekvienas žmogus turi tą savo vidinę prigimtinę tam tikrą būseną, kurią aplinką, kurioj mes gyvenam, arba paskatina išreikšti arba nepaskatina išsireikšti. Tai problema yra tame, kad šiuo metu ta paradigma, kurioj mes gyvenam, jinai palaiko tik tam tikrus žmones su tam tikrom savybėm. Tie, kurie turi daug energijos, tie, kurie yra ekstravertiški, kurie

43:55 Yuliya yra veržlūs, ane, ir va tas, nu, high energy toksai tas, aukštos energijos žmogus. Bet tie žmonės, kurie iš prigimties turi, pavyzdžiui, silpnesnius antinčius, silpnesnio antinčio aktyvumą, silpnesnį skydliaukės aktyvumą, jiems tikrai gali būt daug sunkiau prisitaikyt tokiam gyvenimo tempui. O reikalavimas jiems yra toks pat. Tai va čia apie tas savęs, savęs pažinimas ir priėmimas savo kažkokių bruožų yra labai svarbus. Nes, pavyzdžiui, aš turiu ir silpną skydliaukę. Ir tai yra

44:24 Yuliya Super senas dalykas, ta prasme, mano gyvenime greičiausiai buvo įgimtas ir aš negaliu iš savęs išspausti tiek greičio, kiek gali žmogus, kuris turi hiperaktyvią skydliaukę. Nu, tai yra du skirtingi pasauliai. Aš galiu pabandyt, aš užkelsiu savo kortizolį, sukelsiu savo papildomų problemų, bet aš negalėsiu būt tokia pat, kaip, nežinau, mano kaimynė.

44:51 Yuliya Negaliu vardo sugalvot. Kokia nors mano kaiminė, ane, kuri, kuri turi aktyvią skydliaukį ir jinai ten gali varyt labai greitai. Kitas dalykas, mes tikrai gimstam su skirtingų resursų, kurį turim. Ir man čia galbūt su kinų medicina, nors nesu ekspertė kinų medicinos, kad kiekvienas iš mūsų turi tą įgimtą čį. Ir

45:10 Yuliya mes jį galim, nu, degint, jeigu mes mes turim įgimtą ir įgytą taip, nu, grubiai šnekant, čia. Ir tą įgimtą čia mes pastoviai naudojam, papildom, o įgimtą, jeigu mes įgimtą sudeginam, pradedam įgimtą degint ir tada mes save išnaudojam. Tai vat mes žmonės labai dažnai pradedam save daug daug aikvoti dėl kažkokių išorinių priežasčių, o ne dėl to, ką vat išduodams.

45:33 Gintarė Taip. Ir žinai, o man vat šitoj vietoj atrodo labai vėl tinkamas tas egzistencialistų požiūris ir labiausiai galbūt rezonuoja Franklis šitoj vietoj, kad žmogus gali išgyventi bet ką, jeigu tik turi prasmę. Tai va tas prasmės matymas yra be proto svarbus, kad galėtum įveikti visus iššūkius arba priimti save su savo tais ribotumais, kurie yra

46:00 Gintarė Kitas klausimas, žinai, kas tie ribotumai? Jau mes, nu, su tuo pradėjom nuo to, kai kalbėjom apie dispensą, kad kiekvienas tarsi turim susikūrę tam tikrą paveikslą, ko galim, o ko negalim, bet jeigu sugebam plėsti savo suvokimo lauką, tai mes galim, nu, matyti ir pradėti matyti situaciją kitaip. Tai, žinai, vakar kaip tik Instagrame mačiau tokį postą.

46:28 Yuliya įraša amerikietis, man atrodo, tokios ir jos buvo klausimas.

46:40 Yuliya Mano draugės, kurios turit jungiamojo audinio sutrikimų. Kaip jūs jaučiatės šiame pasaulyje? Ir jos mintis buvo tokia, kad tie žmonės, kurie turi jungiamojo audinio sutrikimų, pavyzdžiui, EDS sindromą tokį įgimtą arba netgi mastocito aktyvačijos, nes sindrominės kraujas irgi yra jungiamasis audinis, kažkokių fascių sutrikimų, kad tai yra požymis, kad

47:08 Yuliya E, žmogus savo energetinėj būsenoj pereina į kitą lygį, kur kūnas nespėja pasivyti. Aišku, toks jau labai į tokį ezoterinį pasaulį nukelia mus, mus tas, tas pasakymas. Tai nei aš jį ten pat, nu, nei aš sakau, kad taip yra, nei sakau, kad taip nėra, bet ką sakė komentarai po to posto. Ir ten tikrai buvo daug moterų, kurios sakė, ačiū Dievui, kad jūs taip pasakėt.

47:36 Yuliya Taip, aš taip ir jaučiuosi, kad pas mane viskas keičiasi ir kūnas nepasyvija. Ir man atrodo, kad koks skirtumas, ar tai yra tiesa, ar tai yra netiesa, jeigu žmogui nuo to lengviau? Nu va tas vėlgi mūsų ta klasikinė medicina, jinai mus šiek tiek

47:53 Yuliya Jinai turi daug privalumų, bet turi šiek tiek ir ribotumų. Ir va tas pasikliuvimas tiktai į empirinį metodą, į klinikinius tyrimus, tai jisai mus atskiria nuo to žmogaus savęs suvokimo ir kaip žmogus va tą įprasmina savo tą būseną ir ką jisai apie tai galvoja. O tai yra ypatingai svarbu iš tiesų, ne tiktai kalbant apie gyjimą, gydymą.

48:18 Yuliya sveikimą, bet ir kalbant apie tai, kaip žmogus šiaip gyvena toliau. Tai vat man toks buvo labai ryškus pavyzdys, kad su žmonėm tai svarbu, jiems vat reikėjo to įprasminimo tiesiog. Jo, žinai, aš dar galvoju jau beveik visai pabaigai apie tai, kad kaip tu manai, kas slepiasi prie tos mūsų desperacijos pasveikti? Vat kodėl mums taip svarbu?

48:45 Gintarė Nu ką mes vat su tuo darysim? Ir aš atsimenu, tu kažkada buvai manęs paklausus to klausimo, kodėl tau svarbu vat būti be mazgų, be autoimuninio tiroidito, ir aš atsimenu tada vat nusitrikau, kaip tik kas svarbu, nu tai aš būsiu be, tai būsiu sveika, ir tada paklausiau, o tai man jie trukdo? Šiaip tas savo klausimas man buvo be galo vertingas, nes jisai privertė mane susimąstyti, kad ar aš esu kitoks žmogus su tuo, su kuo aš esu?

49:14 Gintarė Ir kad ne, bet kai susirgau, atsimenu, kovidu, tai ir žinai, tada buvo žiauriai daug baimės ir nors atrodo, nu suvokiau, kad tai yra virusas ir kad nu tikrai nesu tam rizikos, toj rizikos grupei, kad nu jau galėčiau bijot, bet va taip baimė yra ant tiek įstrigusi į pasąmonę, kad jinai pasireiškia nesvarbu, ką tu sąmoningai galvoji.

49:42 Gintarė Jinai vis tiek turi galimybę pasireišti ir pamenu tada, kai sergu ir man gaila dviejų dalykų. Tik dviejų dalykų. Galvoju, jeigu dabar vat numirsiu, nes nu man, atsimenu, saturacija labai krito, turėjau namie ir aparatą. Vyras man sako, davai, aš tau, Gintarė, jau pajungsiu. Aš ne, nes galvoju, nu čia paskutinis žingsnis yra iki ligoninės, o jau į ligoninę naugau niekaip. Tai ne, nereikia. Ir aš galvoju, nu va, numirsiu.

50:08 Gintarė Tai man gaila visų knygų, kurių nesu perskaičius. Ir aš galvoju, ką aš su tom žiniom daryčiau? Nu vat, ką man jų reikia perskaityt, žinai? Tai vis dar neturiu atsakymo. Ir dar, nu čia žiauriai gėda prisipažinti mano vyras visą antrą kartą. Ir aš žinai galvoju, aš galvoju, Gintarė, bet kokia tu žiaurisi. Ta prasme, tai tu norėtum savo vyrą, žinai, pasmerkti kančiai, nu gyvam likusiems. Ir man taip gėda pripažint savo tą

50:37 Gintarė Pavyda, žinai, kad nu, žodžiu, aš ties tuo vis dar dirbu, kad suvokti, kad kitas, kad gyvenimas nėra apie kančią, gyvenimas yra apie džiaugsmą, apie tai, kad mes viską, kas mums atsitinka, įprasintumėm ir patirtumėm, kad ir kaip mes bijotumėm, ar kad ir kaip mūsų tam tikra dalis išgyventų, tai kaip bausmę, pavyzdžiui, ligos atveju.

51:04 Yuliya Man čia, žinai, priminė, yra toksai memas, a, kur tą patį frazę parašyta tik dviem skirtingais tonais, kad viskas neturi prasmės ir nieks neturi prasmės. Čia vėlgi, kaip tu, kaip tu pasižiūrėsi ir kaip tau tas, tas pusiau tūščias, pusiau pilnas. Tai kaip tu žiūri vat mūsų apibendrinant pirmąją laidą? Liga tai bausmė ar slaptas mokytojas, ar ir tas, ar tas?

51:35 Yuliya Žinai, kadangi 10, nu virš 10 metų turėjau tą valgymo sutrikimą ir tai buvo klaikiai sunkūs metai. Tai tuo metu, kai per tą ėjau, tai jautėsi kaip bausmė. Bet niekuo gyvūnio atiduočiau tų 10 metų ir nekeisčiau tą, tą ką turėjau, nes ilgainiui tai suformavo daug tikrai mane. Ir

52:01 Yuliya Aš supratau, kodėl tai vyko, nu bent jau aš sau radau atsakymus. Aš tikrai nežinau, kodėl, tikrai kodėl, kodėl, bet kaip aš tą suvokiu, aš radau sau tam tikrų atsakymų. Tai aš manau, kad tai

52:15 Yuliya Kad lyga gali būt ir bausmė, ir lyga gali būt ir ir ir ir tas slaptas mokytojas. Ir tai gali ir kaiteliotis. Vienu metu mes galim jaustis, kad tai yra bausmė ir OK, tuo momentu galima ir savęs ir pagailėt, ir dar dar geriau nueit paprašyt, kad kažkas pagailėtų, žinai. Pas vyrą ar ten pas, nu aš čia savęs įsivaizduoju, pas vyrą eičiau, ar ten pas draugę, ar pas kažką dar, kas galėtų tau atspindėt tą būseną ir.

52:40 Yuliya Tam tikrais momentais, kai turi daugiau resursų, tu gali matyt, kad tai yra mokytojas ir surasti kažką tame ir.

52:47 Gintarė Tai čia tos antrinės naudos, apie ką mes šioje temoje visiškai nelietam, kad liga su savim turi daug ir kitų gerų kabutėse dalykų, ką neša kaip antrinės naudos, pavyzdžiui, kodėl mums tai naudinga, net jeigu normaliai žiūrint, kaip būtų visiškai nenaudinga.

53:04 Yuliya Kaip tau. Su bausmėm ir.

53:08 Gintarė Mokytojai, jo, žinai, aš labai norėčiau, kad liga būtų protų, ją noriu priimti kaip mokytoja, bet viduj man vis tiek dar sėdi ir tas momentas galbūt iš kolektyvinės pasaulynės, gal iš visuomenės tas toks smirkimo vertinimas, kad ar religijos karmos, kad tai gali būti ir tam tikra bausmė, nors labai nenorėčiau šito požiūrio ir

53:35 Gintarė Norėčiau jį savyje pakeisti ir fokusuotis į tai, kad vis dėlto mums tai atveria galimybes įsiklausyti į save, pradėti gyvent savo autentišką gyvenimą ir atliepti savo poreikiams.

53:50 Yuliya Tai ką, baigiam mūsų pirmą laidą? Jė! Sveikinu tave su tuo. Tave irgi. O jums dėkojame už dėmesį ir jeigu liko kažkokių kampų, greičiausiai jų liko. iš kurių jūs matot ligą ir sergimus, o galbūt galit pasitelint savo patirtim, tai labai lauksim komentaruose. Tai labai lauksim jūsų klausimų ir iki susitikimo kitais kartais.