Endobiogenika Endobiogenika
Главная Консультация Специалисты Об эндобиогении Сообществу Вопросы и ответы Войти Создать аккаунт
LT EN RU
← Все выпуски

Ar galima rasti save? 8 metai tyloje, meditacijoje ir ieškojimuose #18

Этот материал пока доступен только на литовском языке.

Endobiogenikos institutas Длительность 1:06:46

Транскрипция

Текст создан автоматически из аудиодорожки и может содержать неточности. Нажмите на время, чтобы перейти к этому моменту.

Собеседник 1 Jau buvo 23 metai, kai tu išvykai į Indiją. Tada galvojau, aha, tai jeigu visos tas, ką man sako mano šeima, mano visuomenė, yra tai, kas nėra man visiškai tiesa. Tai kas yra ta tiesa? Supratau, kad savybės, katras aš turiu, yra šeimyninės savybės. Vis noriu pasidalint tą meilę, kur aš jaučiu.

Собеседник 2 Tai kas tau yra šiuo metu svarbiausia gyvenime? Dėkingumas ir meilė tikriausia. Labas. Aš esu Gintarė, o tu klausai įsilaidos Endobiogenika. Man labai patinka temos, kuriuose tyrinėjame laimę ir gyvenimo prasmę. Sutik, kiekvienas laimą patiriamės skirtingai. Vienam tepali suma sąskaitoje, kuri suteikia saugumą, kitam įdomi prasminga veikla, leidžianti save realizuoti.

Собеседник 2 Na, o kai kam tai tiesiog gyvenimo patyrimas per mažus, kasdienius, gal net daugumai nereikšmingai atrodančius dalykus. Kai pradėjau kurti šią laidą, svajojo jau joje kalbinti žmonės, kurie tokie patys kaip tu ar aš, bet jų patirtys ir pasirinkimai tam tikrose gyvenimo srityse neabejotinai gali būti įkvėpimo šaltinis kiekvienam iš mūsų.

Собеседник 2 Todėl labai džiaugiuosi savo studijoje turėdama svečią Tudžia Butkevičių, kuris būdamas 23-jų išvyko į Indiją. Išvyko tam, kad suprastų kokia jo gyvenimo prasmė. Ir deja, kaip gyvenime būna Tada, kai galvojo, kad ją rado, pajuto troškimą grįžti į pasaulietišką gyvenimą, kur galėtų vystyti prasmingą veiklą bei patirti meilę.

Собеседник 2 Tai šiandien kalbėsime apie drąsą klausytį širdies, prasmės bei vertybių paieškas ir kodėl tai svarbu. Labas, Tudžė. Labas, Kintarė. Kaip tu jautiesi? Aš jaučiausi lengvoj, lengvoj. Gerai. Man, žinai, kas yra labai smalsu, pristatinėdama tave, pristatinėjau tave, Tudžė.

Собеседник 1 Mhm. Vardu. Labai labai retas vardas, nežinau, pirmas toks Lietuvoj. Taip, pirmas Lietuvoj aš buvau. A, tai dabar tik, tai čia yra ne vardas, kad Ramon davė mano tėvai, tėveliai, o vardas, kad Ramon suteikė mano gur. Tai mokytojas, pas ką aš buvau išvykęs, yra Sadguriu ir Mum po kažkokio laikotarpio buvo suteikta galimybė gauti naują vardą. Kiekvienas gyvas ir negyvas žmonės ar gyvūnai ar daiktai turi atitinkamą vibraciją ir pagal tą vibraciją yra suteikiamas vardas arba garsas. Tai mano garsas kaip žmogaus, kaip nu va šito, šito kūnio yra tudžia ir ta vibracija, kad yra skleidžiama to garso, tudžia.

Собеседник 1 Tai jisai turėtų a nuvesti mane kaip į geriausią versiją savęs. Tai tave, kai šaukia tudžią, tau malonu. A, taip, taip, taip, jo, jo, jo, jo, jo. Aš labai norėčiau grįžti prie to vardo parinkimo procedūros. Ai, taip, kur tu turi parašyt jam laišką, ten su nuotraukom savo, su dar keliom detalėm ir tada turi laukti jau. Tai aš po pusantrų metų laukimo gavau tą vardą.

Собеседник 2 Supratau. Ir tau, ir tu neturi galimybės atsisakyt, pavyzdžiui, jeigu jums nepatinka?

Собеседник 1 Ne, bet geras klausimas, nes tik prieš, tai čia buvo prieš gal kokius septynis metus ir keletas iš mano aplinkoj mokytojų ir tie vardai buvo suteikiami tik mokytojam, kas jau yra baigę mokyklą, kad jie praleido daug laiko sądano ir kad jie. Daug laiko tą meditaciją darė, kad nu jau tas vardas jie vertins jį. Tai vienas iš moksleivių irgi mano mokytojų jisai sako, nu aš irgi vardo paprašiau, mes čia laukiam visi kartą. Ir aš tuo metu buvau atskirdęs į Europą aplankyt šeimą mėnesį ir aš jau parskydinėju atgal ir jisai rašo grupei, kad man Satguru suteikė naują vardas ir mano vardas yra Buka. A, blemba, galvoju.

Собеседник 1 Kaip man dabar reikėtų grįžti į Lietuvą ir sakyt visiem, kad aš buka dabar esu? Ir tu neturi pasirinkimo, nu paklauskit, nu man šitas vardas nepatinka, žinai, nu tipo tai, nes aš čia šnekėjau su vienu tokiu, nu jisai yra verslininkas, bet gyvena Ašam irgi, sako, kas dabar atsitiktų, jeigu Buda arba Jėzus ateitų? Sako, ar jūs, sako, vis tiek, ar jisai vienas iš didžiausių a tekstilės gamintojų Indijoj, sako, ar aš sakyčiau ten Budai?

Собеседник 1 Ne, palauk, leisk man dar du marškinius parduot ir aš tada jau eisiu su tavim. Tai tas pats ir ir su vardu galvoju, nu jeigu mano mano guru yra ir jis dabar yra gyvas dar ir suteikia tą galimybę duoti man vardą, nu aš tikrai noriu priimti tą dovaną, bet po to, kai perskaičiau tą buką vardu galvoju, galvoju, nu, nu nežinau dabar ką daryt.

Собеседник 1 Bet galvoju, nu aš turiu tą pasitikėjimą jam, a, su Edgaru, kad jisai, nu, kad ką aš gausiu, nu, bus man jisai.

Собеседник 2 Tai gerai, tu džia, o dabar grįžkim prie tavo kelionės pradžios. Tau buvo dvidešim trys metai, kai tu išvykai į Indiją. M. Tai vykti tokį žingsnį, priimti ir vykti į šalį.

Собеседник 1 Kuri žinoma dėl savo atvasingumo visų praktikų. Kas tavo gyvenime tuo metu vyko? Kaip atsirado sprendimas? Iš ko jisai atėjo? Papasakok daugiau. Jo, tai Indija man taip atrodo buvo toks kaip galutinis taškas tokiam ir apie dvidešim dviejų metų aš turėjau ganėtinai gerą darbą. Aš buvau tada Anglijoj išvykęs ir kadangi aš uždirbau daugiau negu aplinkiniai mano, galvojau, o man čia kaip fainiai, aš čia galiu ir tą leist, ir tą leist.

Собеседник 1 Ir mane po to paaukštino ir aš galvoju, o jeigu aš tik tiek uždirbsiu, man bus viskas gerai. Aš nu nieko taip finansiškai nebenorėsiu, aš jau būsiu savim pasirūpinęs, man čia čiki piki viskas, aš čia galiu viską daryti. Ir mane paaukštino, aš tada uždirbau daugiau pinigų ir po keturių mėnesių žiūriu, a man man vėl reikia kažko daugiau, man man jau ir aš vėl noriu geresnio buto ir labai greitai.

Собеседник 1 Tas ratas vėl apsisuko ir aš supratau, kad tas ratas vis keičiasi, bet nu, pavyzdžiui, geresnis butas, geresnis namas ar gražesnės kelionės, ten fainesnį laivą išsinu, nu, valyti. Ir tada galvojau, aha, tai jeigu visas tas, ką man sako mano šeima, mano visuomenė, yra tai, kas nėra man visiškai tiesa. Tai kas yra ta tiesa?

Собеседник 1 Tai tada aš nežinau, man toks klausimas iškilo ir aš galvoju, aha, ką man tada reikia daryt? Nu galvoju, man reikia išsiaiškint, ką man reiškia mano tada vertybės, nes jeigu būtum paklausęs mane šito klausimo anksčiau, aš būčiau tau pasakęs, ką mano mama sakė, ką mano tėtis sakė, ką mano visuomenė sakė, už ką balsuot būčiau pasakęs, už ką ten viskas priklausė vien tik nuo mano bendruomenės.

Собеседник 2 O tai kokios buvo tuo metu tau vertybės?

Собеседник 1 A, nu, kad reik dirbt, užsidirbt, keliaut. T, užaugint šeimą ir ir viskas, pasirūpint savo aplinką kažkiek, bet vis tiek buvo labiausiai, kad tu turi pasiekt labai daug ką ir pasiekt tu tą gali, jeigu esi geresnis už kitus. Konkurencija tokia. O jo jo jo jo jo, labai. Ir dvisingumų čia nekvėpia visai. Ne ne ne, visiškai visiškai ne. Ir aš susitikau su Edgaru tada Londone ir aš supratau, kad.

Собеседник 1 kad jeigu yra kažkokia tai tiesa gyvenime, tai jisai yra arčiausiai to. Ir kad ir kokių daug tiesų yra pasauly, man atrodė, kad jisai yra arčiausiai to prisilietęs ir tas gyvenimas yra tikriausiai gyvenamas. Tai aš tada pradėjau daugiau domėtis, pradėjau vaikščioti seminarus ir supratau, kad kaip aš gyvenau buvo

Собеседник 1 A, pradėjau gailėti savęs iš tikrųjų. Gailėti dėl to, kaip tu gyvenai? Jo, atrodo, aš metus pragailėjau savęs. Atrodo, kad aš išmečiau savo gyvenimą, kad nu, nes buvo ir alkoholio, ir ir vakarėliai visokie, ir galvojau, aš taip savo kūną kankinau. Ir man taip buvo gėda dėl savęs, dėl tos tokios, a, kūnui duotos kančios. Ir

Собеседник 1 Visus metus aš tiesiog buvau tokioj kančioj, ne tok, aš, o ir aš tada jau viską fainiai aš ten ir ir ir ir begiodavau ir sportuodavau ir aš visą laiką tokį sveiką gyvenimą gyvendavau, bet tikrai būdavo to tokio, kur aš galvojau, ką aš darau? Ir metus praleidau gilindamasis į save ir gailėdamasis, kad kaip aš gyvenau. Ir ne to, kad aš blogai gyvenau, bet subokiau, kad buvau tiek atitolęs nuo savęs ir nu.

Собеседник 1 Ir kada baigiasi tavo tas gilinimasis? Baigiasi, kad jo. A, tai baigiasi, kad aš nusprendžiau, kad aš pajaučiau, kad taip kaip aš galėčiau gyvent gyvenimą, kad jeigu aš būčiau žinojęs, kad tos galimybės tokios, kad Kad tu neturi būt nervuotas, nu čia nėra natūralu, nu nėra. Tai kad tu turi, gali turėt įrankius, gali medituot, gali daryt kvėpavimą pratimus, gali daryt jogą, kad visi tie įrankiai suteikia tau, kad nu tu gali jaustis laisvai, tu gali jaustis a gerą versiją savęs daugiau kartų negu aš jausdavaus anksčiau.

Собеседник 1 Ir tada aš nusprendžiau išvažiuot į Indiją į jogos mokytojų. apmokymus, tai yra pusę metų kursai ir į tą vienuoliną aš išvažiavau pusei metų. Bet tu turėjai darbą, tu turėjai gyvenimą visą tą, turėjai draugę tuo metu. Jo, tai turėjau, čia buvo vienintelė tokia santykiai, kad yra buvo, tai tu metus mes buvom kartu ir ir turėjau ir karjerą ir viską ir tuo metu aš tiesiog turėjau nuspręsti, ką aš noriu daryt, kaip aš noriu gyvent, ar

Собеседник 1 Ar aš noriu toliau darbuotis, užsidirbti ir tęsti tą gyvenimą, kaip gyvenu, ar aš noriu išsiaiškint, kas aš esu? Ir aš nusprendžiau, kad aš visada galėsiu užsidirbti. Čia yra ne ne tas, tai aš nusprendžiau priimtą sprendimą ir ir išvažiuoti. Ir aišku, niekas manęs nepalaikė, net ir šeima. Aš turiu omeny daug metų su manim nesišnekėjo.

Собеседник 1 Tėvai, ta prasme? Nu daug šeimos narių, tėvai labai, nu nebuvo priimtas sprendimas irgi, kad o kaip fainiai tu čia važiuoji, atrast save, kaip gerai. Jis nu tikrai buvo nepriimtas į gerą pusę, kad aš čia ir net nu net ir buvo galvojo, kad man čia smegenys praplovė. Ir net buvęs esu atvažiavus į Indė ieškoti, ar ar aš manęs čia nėra, nu, nes yra istorijų, kad va ten visokie narkotikai prasideda ten, nu labai daug visokių ir sakau, nu ir jinai sako, nu aš ir noriu atvažiuot. Tai buvau atvažiavus, nes aš turėjau atvažiuoti ten, turėjau tik pusmetį gyventi ir grįžti atgal.

Собеседник 2 O tu, Džia, vat noriu paklaust. Tu sakai, kad paėmiau, priėmiau sprendimą. Žinai, tas pasakymas skamba labai paprastai, bet aš įsivaizduoju, kad tai vis tiek yra procesas ir tu per tą ir kaip palaikymo nesulauki jokio. Kiek tau, jeigu tu prisimini, vat kiek laiko nuo tos pirmos minties, kad nu gal man reikia išeiti į kitokį, tu priėmei?

Собеседник 2 Ir sakai, aš galėsiu visada užsidilbt, bet dabar aš šitam etape sakau, kad noriu važiuot į Indiją ir noriu pabandyt pasibaigt tuos kursus, net jeigu šeima nepalaiko.

Собеседник 1 Aš nežinau, ar buvo vienas toks momentas, bet atsimenu, kai aš išmokau tokią praktiką vidanasi Šemba ir Mahamudra ir

Собеседник 1 Ir mumis kaip vyrus visą laiką yra pasakojama, kad, pavyzdžiui, susikraudinti ar verkti, tai yra silpnumo ženklas, kad tu negaliu rodyt savo emocijų. Ir tai yra užgožėma dažniausiai, nu, o kur, pavyzdžiui, jogui mes sakome, kad nu ašoras yra tiesiog sukilusios tavo emocijos, nu kad tai gali būti ar geros emocijos, ar švelnios, ar kažkokios kitos, tai nėra blogai, tai yra, nu viskas gerai yra su tuo.

Собеседник 1 Taip. Ir tu turėtum leisti patirtis, o viską irgi nu išreikšti tas, nes ir mes dėl meilės verkiam ir dėl dėl džiaugsmo ir dėl liūdesio. Aš atsimenu sėdau toj programoj ir verkiu visas ir ir galvoju, kad jeigu aš būčiau

Собеседник 1 Anksčiau radęs jį.

Собеседник 1 Jo, tai jeigu aš būčiau anksčiau radęs jį, aš būčiau tapęs geresnę versiją savęs. Ir aš nenorėjau atimtos galimybės iš kitų. Ir galvoju tada.

Собеседник 1 Tada reikia man važiuot ir išmokt.

Собеседник 2 parvažiuot ir pasidalint. A, bet tas gavosi, kad užtrukau aštuonis metus. Taip, tai vat aš dabar tą pabaigą, kad tuos aštuonis metus norėčiau. Išvažiavai pusei metų, bet lygtai aštuonis metus. Jo. Pakalbam apie tavo gyvenime ašrame ir kaip tu priėmė sprendimą likti daugiau negu pusei metų.

Собеседник 1 Tai tas pusmetis, kadras, aš išvis kai atvažiavau, tai buvo festivalis trijų dienų gurių poronimą, kur mes atiduodam savo pagarbą žmonėm, kad jie investavo savo gyvenimą ir atidavė dvasingumui. Nu tai bet kas gali būti, tai ir aš pirmą kartą buvau Indijoj ir ten buvo gal kokie 15 000 žmonių vienoj salėj ir labai pasidarė labai greitai.

Собеседник 1 Pasidarė man į jaukų, nes aš nebuvau pažįstamas kultūros atžvilgiu ir man buvo nepatogu. Viena, aš negalėjau sėdėt ant žemės ir man sunku labai buvo. O kita, kad prasidėjo daug visokių procesų. Taip, tai aišku, per meditaciją žmonės a skleidžia garsus, šaukia, valiojasi ant žemės ir man tai tiesiog būdavo... Aš sakau, tai ką, ką aš čia?

Собеседник 1 Nu, tai va, ar čia dabar viskas čia? Jo, ir aš ir aš atsimenu pirmą dieną grįžau į į į savo kambarį ir aš žiūriu į veidrodį ir galvoju, tu čia ką tu čia darai, žinai? Ar tu tipo viskas, nu tau čia nereikia būti, tu tu tu gali apsisukt, viskas tvarkoj, pamatėjai, pamatėjai savo sudgurų, važiuok atgal.

Собеседник 1 Bet nes tiesiog buvo taip neįprasta viskas ir m ir po kažkurio laiko, tai po to čia jau po pusę metų. Labai intensyvus buvo tas laiko tarpas, nes mes darydavom jogos ir medituodavom apie 10-12 valandų į dieną. Ir tas laikas praleistas aplinkoj, nes mes tada tokiam kaip kukone tu pasidarai. Tai tame kukone tu esi toks kaip ir apsaugotas visą laiką ir tas kukonas tave, tu tiek suintensyvėji, kad nu tu pradedi visiškai kitaip patirti gyvenimą.

Собеседник 1 Tiesiog praeiti labai daug sluoksnių nuo savęs nuimti ten, kad tu esi kažkam sūnus, tu esi kažkam tėvas, tu esi kažkam draugas ir viena po kito sluoksnio nuo tavęs nulupinėja tenais. Ir tiek nulupa nuo tavęs sluoksnių, kad tavęs atrodo kaip ir nebėra. Ir tada tu gali tą gyvenimą patirti. Ir tada toks tokia kaip ir atgaiva, kai kai

Собеседник 1 Pradarai langą po ligos, atrodo šviežia, oro įeina ir tu galvoji, vau, aš pamiršau kaip, kaip gerai ir, m, ir kai nuo tavęs nulupinėja toks sluoksnis, tai po viso to mokymo tu galvoji, vau, aš, aš galiu taip gyvent.

Собеседник 2 O tau tik tada toj pradžioj buvo kilusi ta mintis, kad reikia gal rinktis daiktus ir varyt atgal, ar dar buvo tada kilusi tokia mintis?

Собеседник 1 Tokia kaip tikroji, tai tik tik tada, tik tą pirmą dieną, tokia iš to išgęsčio gal, iš to nežinojimo tokio. A, iš tos daimės, ar aš pasirinkau gerą sprendimą, kad ar tai yra, nes aš viską palikau, viskas, nu. Aš galvoju, nu gerai, aš galiu apsisukt gal, važiuot atgal, nu čia viskas tvarkoj, bet, bet po, ne, po po tų trijų dienų po to jau kaip prasidėjo toks, kai jau įžengiau į tą, jau po to nebebuvo jau to.

Собеседник 1 kaip suktis atgal. Tai kaip tu likai? Kodėl tu likai? Ir tada pakalbėsim apie tai, koks tas gyvenimas, bet dabar kodėl tu likai? Jo, nes gyvenimas Ašame ir nu vienolinė, jo, jisai skiriasi nuo nuo mokymų, nes tas kukonas ir po to tu kaip ir. O o kodėl aš, kodėl ne pusę metų, o aštuoni metai? Aš atsimenu, jo čia buvo prie mokymų galo.

Собеседник 1 Vienas iš paskutinių dienų ir net mano partnerė atvažiavo tuo metu aplankyt manęs į Indiją ir tiek daug įvyko, tiek daug procesų visokių skirtingų. Ir aš sėdžiu ir galvoju, o ką man dabar daryti? Ar aš esu pasiruošęs perteikt tas žinias, katras aš turiu? Ar man dar reikia kažko? Ir aš sėdžiu su tokiu vienuoliu, su vami Ulasa.

Собеседник 1 Ir aš sakau su manim, nu aš nu pasimetęs aš sakau, aš nežinau ką daryt, sakau, ar man dabar reikia a toliau gilintis į save, nes aš tiesiog atrodo geriu viską, ką man yra informacija ir ir tas žinias ir išmintį man perduoda tiesiog nu labai daug visko per trumpą laiką. Ar aš turėčiau eiti į į pasaulį ir dalintis ta išmintimi, kad tą man suteikia?

Собеседник 1 Ką aš turėčiau dabar daryti? Ir sako, tu čia kuo tu čia pergyveni? Sako, kodėl? Sako, va žiūrėk šitas palmės medis. Sako, jisai negalvoja, ką jam dabar daryti. Negalvoja, ar jo vaisiai bus skanūs, ar jo vaisiai suteiks laimės, džiaugsmų, ar meilės aplinkai. Jis to negalvoja. Jisai daro, ką reikia. Jam dabar reikia augti. Jisai auga. Jam dabar reikia saulės. Jisai gauna saulės. Tai sako, tai nėra, nu.

Собеседник 1 Sako, žiūrėk, ko tau reikia dabar ir ar tu jautiesi, kad tą išmintį gali perteikti, ar ne? Aš aš jau buvau gavęs, aš jau buvau nusipirkęs skrydžio bilietus atgal į į Europą ir galvoju, gerai, važiuoju, pažiūrėsiu atgal ir a ir grįžau į Europą mėnesį ir galvoju, nu, reikia pasižiūrėti, ar ar aš gal.

Собеседник 1 Ar tai yra dabar ko man reikia? Ir aš surengiau keletą klasių, čia buvo Londone, ir einu per gatvę ir aš galvoju, mano guru yra gyvas, o aš čia galvoju, ką aš darau?

Собеседник 1 Ir ir aš suvakiau, kad man tuo metu reikia būti, aš jo galėtų ten ir nebūti, bet kad aš dėl jo esu ten, man man reikėjo tą žinoti, kad visą tą, ką jis man davė.

Собеседник 1 kad, kad mano ta idėja, kad aš eisiu, aš mokysiu, aš čia užkariausiu pasaulį, čia vienu žodžiu visus laimingais padarysiu, a, kad yra daugiau, ką aš galiu padaryti ir ir jisai žino, ką man dabar reikėtų gal padaryti ir aš grįžau atgal ir tada po septynių su puse metų dabar, dabar jau grįžau kaip ir visą laiką.

Собеседник 2 Gerai, tavo kelionė ten Užsitęsia, ta prasme, tu likai ilgiau ir kokį tu matei save? Nu vat, pavyzdžiui, tu pasirinkai dėl to, kad Sadgur buvo gyvas, jisai sukūrė šramą, kur galėjai mokytis. Vis tiek turėjai tą daryt su kažkokiu tikslu ar tiesiog leidai sau būti tiek, kiek būsis?

Собеседник 1 Na, mumis dažniausiai numoko jis, kad gyvenime reikia daryti tai, ką kas kas yra reikalinga. Ir kas yra svarbiausia? Yra labai malonu daryti dalykus, ką mes norim ar kas mum patinka. Nu, pavyzdžiui, nu aš noriu keliauti. Aš anksčiau, nu, pavyzdžiui, aš man būdavo toks, kad nu aš negalėčiau gyvent ašam, nes man patinka keliauti. Nu, nes aš aš noriu ir ten važiuot, aš noriu ir ten važiuot, aš man patinka ten dviračiu važinėtis. Ir aš atrodo, kad nu negalėjau pilnai atiduoti ar pilnai atiduot savęs, nes aš galvojau

Собеседник 1 Aš dar nesu iškeliavęs, nesu visų pasaulio šalių aplankęs, man dar dar keli žiemynai yra aplankyti, dar dar aš negaliu. Bet aš tokią atsakomybę pajaučiau, kad man reikia daryti tai, kas yra svarbiausia dabar gyvenime. O man svarbiausia buvo prisidėti prie darbų, ką jis daro. Tuo momentu, kad gyvenime yra tas svarbiausias.

Собеседник 2 Bet gyvenimas ašrame, žinai, nu aš tau pasidalinsiu, kaip aš, kur niekada nebuvus ašrame, kaip jį mato. Tai kad jisai siejamas ir su tokia askezė, disciplina didžiulė, dvasingumų, meditacijom, nu kas tai yra neišvengiama. Ir mane tai truputėlį gąsdina, ar tai atitinka, va tai kaip aš suprantu ir kažkoks paraigų netgi turėjimas, ta disciplina šitoj vietoj.

Собеседник 1 Ko kokia yra iš tikrųjų, koks yra tas gyvenimo sąšamė? Tai iš tikrųjų man taip atrodo dalinai, vieną dalį tu supranti labai gerai. A dalį to asetinio gyvenimo, kad rus yra, kad yra atitinkamos taisyklės. A kaip ir visur, kaip ir čia net nu dabar mes sėdim, mes turim atitinkamos, aš negaliu išbėgt ten nuoks į gatvę, nu mes turim atitinkamos taisyklės visuomenėj.

Собеседник 1 Ten irgi mes turim atitinkamas taisykles kaip būti ir pagrinde vis tiek yra to asetiko gyvenimas tenais. Tai vis tiek mes keliamės anksti ryte, nu vis tiek mes keliamės apie ketvirtą ryto pradėt savo jogą, bet didelis, didelė dalis gyvenimo ten yra savanoriavimas. Tai savanoriavimas, aš sakyčiau, net dar didesnė negu ta joga ar meditacija.

Собеседник 1 nes

Собеседник 1 Mums sako, kad nu, idėja yra, kad darbą su savim daryt turėtum 24 valandas. Visada. Nu, kad net ir, net ir miegodamas turėtum žinoti, kad nu, sąmoningai viską tą darom. Ir sako, nu, jūs negalit ir sėdėt vienoj vietoj 24 valandas. Kol to negalima, nu, ten ar 12, ar 14 valandų, tol turim daryti tai, kas mum palengvintų mūsų gyvenimą.

Собеседник 1 Tai mes tokį žiūrim kaip per išdeginti savo tokį kaip karmos procesą, tai tą daryti per darbą. Tai tiesiog per kažkokį veiksmą ir sąmoningai jį darom. Tai didelė dalis buvimam Ašam, pavyzdžiui, aš rūpinau su sveikatingumo centru Rejuvenation tris metus. Vien du su puse metų Ašam ir po pusę metų buvau net išsiųstas į kitą miestą Čenai vadindavus. Tai aš važiuodavau aštuoniš

Собеседник 1 iš Aš. Apie 600 km į į kitą miestą ir ten savanoriaudavau, gyvendavau ten irgi. O pats Ašam gyvenimas ir jo a tie asetiniai tokie dalykai, tai jie yra labai intensyvūs, nes nu mūsų mintys nori dažnai atsipalaiduot. Nu, pavyzdžiui, ir dabar a vakare nu norisi kažkaip atsipalaiduoti, norisi gal kažkaip nuimti ar atleisti tą gazo

Собеседник 1 Pedalą nu pavyzdžiui dabar mūsų gyvenimas vyksta vyksta vyksta visos emocijos darbai rutina ta ta ta ta ta ta ir kažkaip po darbo dienos norisi atsipalaiduoti kažkaip ašam nėra atsipalaidavimo jis visą laiką yra a kaip ugnis yra uždegta ir visą laiką greitai tam kad tu greičiau darytum dalykus o žinai dar vat galvoju nu ašama skamba kaip labai tokia gera vieta žmonės ateina nušviesti atrasti tą dvasingumą.

Собеседник 2 Bet tikiu, kad žmonės vis tiek yra visokie. Ar būna ten santykių problemų? Vat teko tau tą patirti, ar ne? Žiauriai daug iš tikrųjų. Tai žmonės nesiskiria. Ar jie į dvasinimą eina, ar pasaulietiniam gyvenime gyvena? Ne, žmonės yra žmonės. Ir vienintelis skirtumas yra tas, kad ten žmonės ateina.

Собеседник 1 Ir tu žinai, kad jie yra pasiruošę daryti darbą su savimi ir aš galiu tau atėjęs pasakyt. Gintare, žiūrėk, dabar kaip tu pasakei tam žmogui kažką, yra iš tikrųjų nu negerai. Mes gal galim kažkaip kitaip tą padaryti. Aš galiu prieiti ir paklausti, kaip tu jautiesi ir mes galim išanalizuot viską. Aš tau galiu duot įrankius pasirūpint, kad taip nebesijaustum. Bet o Jėzau, indiška drama.

Собеседник 1 Ir yra labai daug šeimoj dramos, nes ten šeima priima beveik visus sprendimus už tave. Tai kai žmonės atvažiuoja į Ašam, jie atvažiuoja ne vieni patys, o turi ir visą šeimos dramą atsiveža. Tai yra ypatingai daug dramos tame ir nu mes visą laiką sakom, kad nu kai tu atvažiuoji į Ašam, yra ne atsivežti savo kultūrą, o pasiimti, kas yra ten. Ne, idėja yra, kad tu atvažiuoji.

Собеседник 1 Ir tu pas susikūri ašam savy, tai tokia kaip užsidegi, pasidarai tokią kaip nedidelį lauželį savy ir tu pirmadienį saugai, saugai, tu vis darai tą jogą, tu vis darai tą liepsną, tu kažkaip saugai tą ugnį savy, tos savęs. Ir jinai turėtų pasidaryti tokią didelę, kad tu ją galėtum pasidalinti ir su kitais.

Собеседник 1 Ir todėl mes ir sakom žmonėm, kad nu neatsineškit savo kultūros, neatsineškit savo dramos, bet išmokit, kas yra čia ir kaip gyventi su tais įrankiais, kad jie yra duodami. Bet dramos yra labai labai daug. Daug, manau, aš jum yra daugiau dramos negu negu mūsų bendroj visuomenėj. Sakai? Mhm, jo, jo, tikrai daugiau, tikrai. Nes man atrodo, kad šiaip nu mes gyvenam dramoj, tai dėl to galvojau, kad gal Ašumas yra ta vieta, kur galima išvengt, nes visi sąmoningi. Ne, ten ten būtų daug kartų daugiau, nes vėl viskas, pavyzdžiui, kai mes dabar užkuriam puodą vandens, jie.

Собеседник 1 Čia mes galim nuramint dramą. Mes galim, pavyzdžiui, jeigu vyksta drama su tėvais, mes galim išeiti į kitą kambarį. Jeigu vyksta drama su kažkuo, mes galim kažkur kitur nuvažiuot su darbu. Mes galim biškį atidėti ją arba atitraukt. Aš jum visada dega viskas ir visada viskas yra prie tavęs. Ir gyvenimas yra daug daug intensyvesnis. Ir jisai, pavyzdžiui, manęs ir klausia, o tai jūs ten fainai, jūs ten tikriausiai fiksėtėt, medituojat, nu ir. O ne?

Собеседник 2 Ne, aš tiktai to patį galvoju, bet žinok, aš nesakau, kad čia faina, aš galvoju, kad Dievam padėk sėdėt ramiai tiek laiko ir medituot.

Собеседник 1 Labai intensyvų yra, pavyzdžiui, mes vieną kartą į metus, bent mažiausiai vieną kartą į metus einam į tokį tylos programą. Tai tylos programa, kur tu sėdi vienoj vietoj ir medituoji po dvylika. Keturiolika šešiolika valandų į dieną ir tu nieko daugiau nedarai, tu tiesiog sėdi ir medituoji tyloj septynias aštuonias dienas ir po to tu toliau savo gyvenimą gyveni. Ir mes einam į tylą, nu kas tris, kas keturis mėnesius tyloj, kai aš sakau, tu net nežiūri į priekį, tu žiūri tik metrą į priekį, kad neatsitrenkt niekur, nes tu tiek nori sutelkt dėmesį į save.

Собеседник 1 kad tu ne ten galvoji, o būsiu tyloj, čia žiūrėsiu į į į visus medžius, į dangų, į į kaunus, ten visus drugelius pažiūrėsiu. Ne, tai kai mes būnam tyloj, visas darbas būna tik į save, tik gilintis į save ir viskas ir ir išsiaiškinti, kodėl aš jaučiuos dabar taip.

Собеседник 2 O tai pavyksta nuramint tą protą būnant taip? Jo. Nu tai va kaimynas, galbūt. Mes dažnai sakom iš tos pusės, kad

Собеседник 1 Pirmas kelias dienas būna tik tam, kad pamatyti, kokioj tu kompanijoj esi. Nežinau, ar esi turėjęs galimybę pabūti tylo. Tai tiesiog neskaityt knygos, nežiūrėt televizoriaus, tiesiog jokių interakcijų su niekuom, tiesiog būti.

Собеседник 2 Jo, bet žinai, va čia kas yra ir manau daugumai žmonių, kurie nėra buvę ten ašrame, tai yra ganėtinai baisu dėl to, kad tai susiję su tuo, kad tu turi sustot. Ir tarsi tinginystė yra vadinama, kad jeigu tu nieko nedarai, tai tu tingi, o tingėti tai yra nu negeras būdas, bruožas. Tai aš manau, kad dauguma žmonių sau tiesiog neleidžia, žinai, sustot ir jie gal nori tiesiog pagulėt, nieko neveikti, bet vidinis tas kritikas įsijungia, kad žiūrėk, ar ten mamos, ar tėčių, ar ten nežinau, kieno balsu kalbantys, kad

Собеседник 2 Nu tinginytė, ką čia ant sofos guli? Varik dirbt, žinai, ir tada dėl to žmonės puola kažką daryt, nors iš tikrųjų nenori. Mes tyloj irgi ne sakom negulėti irgi, kad jisai nu tyla vis tiek tu aktyvi tyla yra, kad jinai nėra.

Собеседник 1 Nu yra, ar klausimas, ar mintys sustoja? Ne. Nes mintys yra taip, kaip ir kiekvienas organas. Nu tarkim, mes nenorėtumėm, kad mūsų širdis sustotų. Ne, jinai, mes norim, kad jinai vienas. Taip pat ir mūsų sąmonė. Mes tiek daug metų praleidom ją puoselėdami, mes nenorim, kad jinai sustotų. Ideja yra, kad mes norim turėt atstumą nuo jos. Dabar problema yra, kad viskas atrodo yra viename.

Собеседник 1 Kad nėra tokio, kad sudėliotai į atitinkamas dėžutes, kad čia yra mano šeimyna, čia yra mano darbas, čia yra mano sportas, čia yra mano kažkas tai kita. Ir kad aš dabar eisiu sportuot ir aš dabar paimsiu šitą dėžutę, atsidarysiu ir pasiimsiu viską, ką tenais yra. Aš būdams ten kažkur galvoju apie kažką kitą. Tai problema yra tame, o ne kad mes nenorim galvoti. Tai, tai jogui mes mokamės tiesiog kaip sudaryti atstumą.

Собеседник 1 tarp kas mes iš tikrųjų esam ir atitolint tą minčių procesą, kad jisai neapargintų tiesiog. Mhm. Ir tau sekasi tą daryti? Nu, jeigu įvestu laiko į tą. A, supratau, įvestumėt dabar. Jo, jo, tai dabar. Nes kai buvai ašrame, tai vienas dalykas, nu tarsi rutina tokia. Mhm. O kai esi pasaulietinėm gyvenime, sunku rasti tam laiko? Dabar aš galiu tiesiog lengviau atsitraukti į erdvę, kur tai patirti yra lengviau.

Собеседник 2 Gerai, tu čia dabar jau, a, tu esi čia, jau nesi ašrame, kažkas tavo gyvenime turėjo įvykti, kad tu priėmei sprendimą vis dėlto po aštuonių metų išeiti iš ašramo.

Mhm.

Собеседник 2 Ar čia tave išvarė?

Собеседник 1 Ne, ne, tai taip, tai šitas, šitą sprendimą irgi labai sąmoningai aš paskutinius, a, Tai užtruko metus man priimt šitą sprendimą, a, kad nuspręsti, ar tai yra reikalingiausias dalykas, ar svarbiausias dalykas, ką man dabar reikia daryti. Tai užtruko apie metus man priimt, aš vien, tai aš kas du metus grįždavau aplankyt šiandien. Tai aš du metus būdavau vien našam, tada mėnesiui grįždavau atgal. Ir vienais metais, kai grįžau ir mano močiutė mirė.

Собеседник 1 Ir mano mamos sveikata pradėjo blogėti ir aš supratau, kad aš labai atitolau, labai atitolau nuo šeimos, nes buvo laiko tarpas, kur aš ėjau į asetiko gyvenimą, tai į vienuolio gyvenimą. Ir tada tu labai atitolsti tu pradedi nebebendraut su šeima, tu nes

Собеседник 1 Mes žiūrim iš jokios pusės, kad nu mes gerbiam tas, kas mus atvedė čia į gyvenimą. Tai vien tik dėl savo mamos ir tėčio aš esu čia, vien tik dėl jų. Bet jie nesugalvojo, kad mano širdis turėtų būt tokia, mano plaučiai turėtų būt tokia. A, nu aš atėjau. A, tai aš galiu tik nusilenkt jiem už tai, kad jie atvedė mane į šitą gyvenimą. A, tai, tai būdamas ten

Собеседник 1 labai atitolsti nuo nuo to, nes, pavyzdžiui, būdavo laikotarpis, kur mes net eidavom maldaut į miestą. Tai iš maldos prašyt, tai tai tu eini basom kojom, tik su kelnėm, be drabužių ir

Собеседник 1 labai aš atsimenu pirmosius ten kelis kartus, kai reikėdavo eit maldauti, ar ten kokioj autobusų stotyje, ar ar šventyklose, ar gatvėse tiesiog, tai būdavo, tai kaip man čia dabar baltam kažkur kažkur, o nu turit suprast, kad Indija nėra švaris šalis. Jinai yra nu labai labai daug garso, labai daug kvapų.

Собеседник 1 Visos tavo sistemos yra pajungtos. Nėra taip, kad pavyzdžiui, mes einam dabar gatvėj pasivaikščiot. Ką veikiam? Nu, einam pasivaikščiot. Am, ten negali eit pasivaikščiot, atsipalaiduot. Ten yra labai viskas intensyvu. Ir būt gatvėj su savo tuo bliudeliu ir prašyt išmaldos, a, nu, labai atitolina tave nuo tokio visuomeninio gyvenimo.

Собеседник 1 nuo to šeimyninio gyvenimo, nuo nuo nuo buities tiesiog ir nes tu visą save turi palikti, kad galėtum atsiduoti tam procesui, atsiduot tai tai maldai.

Собеседник 2 Nes čia ir toks išdidumo. O jo jo jo jo. Atrodo labai nuolankumo daug reikalauja ir toks priklausymo nuo kito.

Собеседник 1 Tai tu vis, tai kito, tu nuo kito tik priklausai, tu daugiau nieko ir neturi, tu tik nuo, tik nuo tą, nuo, nuo, nuo žmonių, kur tu esi aplinkui. Tai labai, labai sudėtingai, tai nu, bet aš visada turiu.

Собеседник 2 Aš tave grąžinu į tą, vis dėlto nu tu ruošiausi vienuolio keliui ir tada lūžis ir tu vėl čia. Čia.

Собеседник 1 Tai mums Edgarai visą laiką sakydavo, kad jum reikia atpažinti, kokias turit savybes ir puoselėt jas. Nėra aukštesnių ar geresnių savybių, yra tiesiog savybės, katorios yra jūsų ir, aišku, jūs galit laužyt viską ir sakyt, aš būsiu bramačiaris ir viskas, bet geriausia yra puoselėt savybes, katorias turit.

Собеседник 1 Ir aš vieno iš tų programų, kur mes tyloj būdavom ir medituodavom, supratau, kad savybės, katras aš turiu, yra šeimyninės savybės visgi. Nes yra, kad aš noriu pasidalint tą meilę, kur aš jaučiu, aš noriu būt su kažkuo ir aš supratau, kad čia yra ne vienolios savybės, nes žmonės aplinkui mane visą laiką sakydavo, tu čia, tu jau tikrai į vienolią kelią.

Собеседник 1 Am, aš labai atsidavęs Sadguriu būdau. Man, man bet ką tu pasakyk, aš, a, gerai, jo, a, ir vien iš to atsidavimo jam tiesiog, nu, aš galėdavau labai daug ką padaryti iš to, kad dėl jo. Bet po to, kai jisai pasakė, kad jūs tiesiog puoselikit savo savybes ir ir globokit jas, tai aš galvoju, mano ne, ne vienoleja savybės ir.

Собеседник 2 Ir. Tu pasirinkai grįžimą atgal. Ar turėjai kažkokį veiksmų planą? Nes nu, žinai, vienas dalykas – išvažiuoti į ašramą be veiksmų plano, nes ten reikia būti nu grįžtant į pasaulį, tai nereikia daryti. Tai to veiksmų plano kaip ir reikėtų. Tai kaip tu vat grįžai?

Собеседник 1 Tai kaip aš sugalvojau grįžti, tai tas sprendimas buvo apie metus laiko pri priėmams ir aš supratau, kad nu čia to sprendimo buvo kaip Du svarmenys tokie, kaip svarbiausia vienas yra, kad aš supratau, kad aš dabar tą savo gyvenimą atidaviau aštuonis metus atguriu ir aš buvau palikęs savo šeimą, tiesiog nu atitolęs nuo jos.

Собеседник 1 Galvojau, kad nu mano tėvai senstai ir aš su jais bandžiau šnekėtis dėl pensinio amžiaus, ką jie ten turi sugalvoję ir pokalbis visiškai negerai praėjo. A, bet galvojau, gerai. Ir po biški, po biški tie pokalbiai vyko ir aš supratau, kad nu vienas iš aspektų, kad man reikia atvažiuoti, pradėti rūpintis jais. O kitas buvo, kad aš vis tiek tada jau norėjau susirasti tą antrąją pusę ir ir jeigu aš norėčiau tą padaryti ašam, man vis tiek trūko tos finansinės atspirties, kad nu jeigu aš norėčiau, nu aš dabar susitokiu ir aš noriu nu savo ateities žmoną nu nuvežti kažkur ir aš neturiu, nu nes aš.

Собеседник 1 Visus aštuonis metus prasavanoriavau. Ir jeigu aš neturiu galimybės, nu man iš tos vyriškos pusės atrodo, aš negaliu per gimtadienį jos nusivesti į restoraną. Nu, aišku, ten nėra, ten turi važiuoti į kitą miestą, ten ten vienolinė nėra, bet vis tiek, kad neturėti tos galimybės pasirūpinti. Ir aš supratau, kad aš aš noriu turėti tą finansinę

Собеседник 2 galimybę pasirūpinti žmonėm aplink mane kas yra. Mhm. Tai viena mano šeima, o kita tas jų žmogus. Katras. Katras bus. Nu tai gerai, tavo ketinimas pasirūpinti šeimą, bet nu kai grįžti, nu tai tu gi neturi sukaupęs santuopų, neturi pinigų, iš kažko turi gyvent, tau pašalpos niekas nemoka, tai kaip tavo ta realybė kokia buvo, kaip tave sutiko pasaulis?

Собеседник 1 Tai aš kai grįžau pirmą keletą mėnesių, aš tiesiog nusprendžiau praleist laiko su šeime. Tai buvau keletą mėnesių nuvažiavęs seses aplankyt, keletą mėnesių pabuvau su tėvais, tiesiog tokia kaip adaptacija iš nuo vienuolyno į visuomenę. Ir po to nusprendžiau Galvojau, gal man, nu, negal, kad man vis tiek reikės darbo ir aš buvau pradėjęs ieškoti labiau vėl dirbti pelno nesiekančios organizacijose, bet dirbti Šveicarijoj, Ženevoj, bet vėl man parodė, kad projektai yra trijų, keturių metų ir aš galvojau, vėl aš į didelį projektą įeinu ir nes mano idėja buvo, kad aš parvažiuosiu, dirbsiu Europoj kažkur, ne Lietuvoj, net ne nesvarčiau tokios net galimybės dirbti Lietuvoj, galvojau.

Собеседник 1 Nes finansiškai tai galvojau, gal nebus tiek stabilu man. Aš galvojau dirbsiu ar Šveicarijoj, ar ar kažkur kitur. A, bet tuo metu, kai aš parvažiavau čia, aš pradėjau vesti seminarus, mokymus Lietuvoj ir tuo. Čia gal tada, kur mes susipažinom pirmą kartą, ane? A, vienas iš tų. Tai aš visokių skirtingų, ar čia, ar Vilniuj, ar ar ar mane siųsdavo kitur irgi.

Собеседник 1 Tai ir vienam iš tų seminarų susipažinau su savo dabar esamu kolegau Henriku ir jisai planavo irgi, tai buvo tik grįžęs į Lietuvą, planavo verslą įkurti ir sako, iš jūsų žmonių kiek šiais metais, sako, susipažinau, sako, tu džia tu esi vienintelis, sako, su katru aš norėčiau darbuotis ir nu jisai jau yra įkūręs ir savo kompanijas ir viską, sako, tai aš norėčiau, kad

Собеседник 1 Norėčiau, kad ir tu turėtum tą verslą, tai sako, kuriam ir sako, tu galėsi jį turėti ir tai mes dviese nusprendėm įkurt kompaniją. Tai čia, aišku, jo, tai įkurt kompaniją, tai gyvas maistas atėjo jau po po pusę metų tokio kaip įdirbio, planavimo, viso ką tada daryti, tiesiog buvo pirma tiesiog idėja, kad

Собеседник 1 bendradarbiauti kartu su su Henriku ir jis tada pardavė du namus ir sako, gerai, tai tada kuriam. Tai jisai didelę savo asmeninio turto tiesiog investavo tam. Sako, tu vis tiek tiek metų atidaviai savo gyvenimo. Ir kad

Собеседник 2 Tau labai jaučiuosi dėl to, kad žmogus tavim taip pasitikėjo toj situacijoj ir kad galėjo tiek daug savo turto įnešti, kad turėtumėt bendrą verslą.

Собеседник 1 Sunku yra sąmoningai įeiti į projektus. Nu, pavyzdžiui, į į tokį, pavyzdžiui, net ir projektą yra sunku sąmoningai įeiti, kad maži žmogui.

Собеседник 1 nuspręsti, kad aš dabar darysiu taip, ar ar ne kitaip, tai nu tai visa ta idėja tokia, kad nu mes čia dabar kursim verslą. Bet tas jūsų verslas yra ne bet koks. Prasidėjo nuo to. Taip, tai tai mes nusprendėm tada įkurti, įkurti verslą, kad ras pridėtų vertė žmonėm. Mhm. Nes jis pats

Собеседник 1 Jo patie sveikata buvo sušlubavusi ir jisai per fermentaciją išsigydė visą savo sveikatą. Ir jis sako, aš noriu kažkaip perduoti tą irgi žmonėm. Tai mes, tai vienas iš būdų, pavyzdžiui, prisidėti žmonėm, pavyzdžiui, kaip aš prisidedu su, kas yra tiesioginės, tarkim, džiogos seminarai, mokymai. Dauguma žmonių negali prieiti net prie to. Vienas neturi galimybės, laiko, ar net nu nežino apie tai irgi.

Собеседник 1 Tai kitas yra prisidėti e susąmoningą mitybą. Tai todėl ir kūrėm kompaniją „Gyvas maistas“, kad a sąmoningai daryti maistą, kad ras truputį tos laimės ir ir ir to sąmoningumo atveda tau.

Собеседник 2 Ir pakalbėk, papasakok, prašau, daugiau man apie „Gyvas maistas“, nes jūs turėjot išsigryninti su Henrikui ir filosofija. Ir kas man nu šitoj vietoj, žinai, matant... Kitus lietuviškus produktus, kurie irgi sveikatai yra palankūs ir matant kainas, man iš karto atrodo, kad kodėl pas jus yra sąlyginai tikrai neaukšta kaina? Tai iš ko jūs gyvenat? Dar negyvenam. Tai idėja yra, kad mes visada tikėjom ir nu tikim dabar, kad produktai, kad jie yra tau reikalingi.

Собеседник 1 Turėtų būt prieinami net ir tas pats probiotinių žolelių gėrimas, kur mes gaminam, nu jis neturėtų kainuoti penkiolikos, dvidešimt eurų ir ten tik su akcija, kai yra akcija, tu gali nusipirkti, kad mes geriau uždirbsim mažiau, bet jis bus prieinamas visiem žmonėm, tai tai visas tas maisto gaminimas, nes mes tikrai galėjom ar kažkokį kitą verslą kurti, ar kažką, bet norisi, kad ne vien

Собеседник 1 Tu gautum naudą, norisi, kad ta vertėja būtų visiem žmonėm, kas yra aplinkui mumis. Tai viena tai būtų, ar finansiškai, kad jie gali įpirkti tuos produktus, o kita, kad ir vartojant jie jausis gerai apie tai. Tai tai visas tas toksai sąmoningas, net ir Henrikas irgi jisai buvo laiko praleidas Ašram a ir su Sadguriu, tai todėl tas sąmoningumas ateina iš tos pusės. Mhm, o pradėjot nuo kokių produktų jūs?

Собеседник 1 Nes dabar jau išplėtėt asortimentą. Dabar išplėtėm visko daug. Šiaip labai visko daug buvo ir buvo laiko tarpas apie tris mėnesius, kur mes tiesiog buvom tokiam kūrybiniam laiko tarpe, kur tiesiog kūrėm produktus. Tai mes ten iš vieno slovikėlio į kitą slovikėlį ten mes dainuojam jam, tai net ir dainuojam mes jam net. O ką dainuojat?

Собеседник 1 Tai bet tai mes leidžiam arba čentus, tai yra ta muzika, kad yra maloniai palaiko tą atmosferą, arba simfoninę muziką. Mes turim vieną gamybos vadovą, kad yra jinai žirgų išjuodinėtoje būdavo ir jinai, kai atėjo, sako, nu aš noriu klasikinės muzikos klausyt. Tai mes tarp klasikinės muzikos ir ir tarp tarp čentų mes su ta su tom melodijom.

Собеседник 1 Aha, tai tas maistas užkrautas, tai jam ten, tai jam energija yra. Jo, jo, jo. O dar riešutai yra sėklos. Taip, tai na, mes daug linijų skirtingų turim, tai viena iš tų linijų yra mirkyti rieštai ir sėklos, tai Riešutės sėklos yra kaip žaliavai. Mūsų organizmui reikia paruošti juos kažkaip ir kai auga sėkla, ji turi tokią kaip apsauginę lobelę nuo vabzdžių, nuo visko. Ir mūsų organizmas nevirškina juos. Tai ją paruošti geriausiai yra išmirkyti vandenyje. Tada mūsų organizmas sugeba pasisavinti visas naudingas medžiagas ir fermentai, kad ji yra riešutose ir sėklose, yra aktyvuojami.

Собеседник 1 Tai tai yra puikus būdas, kaip tu gali pasiimt visas gerąsias savybes savybes iš jo, tai tai mes dabar esam vieninteliai Europoj, kad tiek gaminam a taip produkcija. Tai dabar nu iš tikrųjų labai žmonėm yra, nu ypatingai vaikam patinka, kas nu mamos deda vaikam į į į dėžutes į mokyklą.

Собеседник 1 Ai, čia apie riešą tu sakai?

Собеседник 2 Mano tveikams aš į dėžutes nededu, bet žinok, moliūgų sėkloms, tom sudytoms, tai jie tikrai yra neabejingi ir tai tikrai labai skanus sveikas, nuodėmingas netgi sakyčiau produktas. Čia yra mum kaip, aš sakau, jeigu vaikai nu mažesni ar paaugliai pritaria, kad šitas produktas, nu jeigu jie valgo, man yra toks kaip patvirtinimas, kad jisai yra geras.

Собеседник 2 Čia, žinai, man daug daugiau iššūkio yra, kad tai būtų su saiku, nes labai lengva paimti ir suvalgyt, nes čia nu taip skanu ir tu imi, žinai, kaip saulėgrįžas ar ten moliukų sieklas ir tiesiog pasimiegauji. Tai suprantu, kad su Henriku jūs ir toliau vystot gyvo maisto linijas, plečiat jas, esat partnerystėj, nu.

Собеседник 2 Įmonę esat kartu įsteigę? Įmonę esam įsteigę, gyvas maistas, taip. Mhm, ir abu esat akcininkai ten? Mhm. Nu, suprantu, kodėl taip jautriau. Gerai, Tudžė, o kaip tu manai, kaip tavo vertybės, vat, kai jos vystėsi, nes atvažiavai į Ešamą, jau vis tiek pasirengęs, kaip pats sakai, kad į Ešamą neatvažiuoja tie, kas yra nepasirengę pokyčiui. Tai atvažiavai jau su tom tikrom vertybėm, nes supratai, kas tau netinka.

Собеседник 2 Ten išbūdamas dar labiau save išvystėjai, kaip nuolankumą savo, atsidavimą kitiems, tarnystę kaip tokią ir pasirinkai tokį verslo modelį, kartu su Henriku pasirinko tokį verslo modelį, kuris, kuris irgi tarsi tarnauja kitiems, kartu gaunat gražą, bet tai yra irgi tam tikra tarnystės forma. Tai, o jeigu kas tau dabar yra svarbu, vat palygint tą tūdžią

Собеседник 2 Tuo metu, kur jis atvažiavo į išramą, kaip jisai keitėsi, kaip jo vertybės keitėsi ir kokios jos pastoviai dabar yra?

Собеседник 1 M, tai jeigu tas, tas studija, kur atvažiavo a prieš, prieš Ašą, buvo Virginijus tada. A.

Собеседник 1 nebelenktiniauju. Konkurencijos nebėra. Nebelenktiniauju ir aš galiu mokėti kainą už tai, kas aš esu. Nes anksčiau man reikėdavo paaiškinti žmonėm, kodėl aš taip padariau. Ne, nu tu palauk, aš tau pasakysiu, kodėl aš taip padariau, kodėl aš priėmiau kažkokį tai sprendimą, kad aš norėdavau būt suprastas.

Собеседник 1 Kad visi aplinkui mane, palaukit, aš ten pasakysiu, mes norim būt suprasti. O kas nenori būt suprasta? Visi norim būt suprasti. Ir man gal dabar aš esu tiesiog nu pasiruošęs tą kainą mokėti, kad nu aš nebūtinai turiu būt suprastas. Nes aš dar ir jogos studiją turiu tokį kaip a savęs ieškojimui centrą esam įkūrę. Tai man nebereikia savęs.

Собеседник 1 išaiškinti visiem, nes aš žinau, taip ar taip, kad būsiu nesuprast, a, kaip aš puoselėju dalykus. Nu, pavyzdžiui, kodėl, a, kodėl produktai nėra brangūs? Nu, kodėl produktai kainuoja tik tiek? Nu, ir man nereikia kiekvienam žmogui išaiškinti to. Man, aš, aš žinau, kodėl mes taip darom. Tai gal tas lengvumas gyvenime ateina, kad tu žinai, kas esi. Ir tau nebereikia bėgti ir

Собеседник 1 aplinkui save, aplinkui kitų žmonės, aplinkui visuomenė, kad gautum patvirtinimą kažkokį tai. Tai tas lengvumas ateina įžinojimas, kas esi, ir tada tu gali posėlėt savo vertybes, katorios tau yra svarbios.

Собеседник 2 Dažniausiai ką girdžiu, girdžiu tą, kad man yra gana, kad nėra to, kad nepakankamai, kad per mažai turiu, kad tas mokėjimas pasitenkinti tuo, ką turiu. Tai čia nu daugumai, manau, yra siekiamybė, žinai, turėti dėkingumą už tai, ką turim, ir nesiekti daugiau, nes galbūt nes nereikia mums to daugiau.

Собеседник 1 Nu, man atrodo, dėkingums ir vienas ir svarbiausių dalykų, kad nu...

Собеседник 1 kad mes gyvi esam, kad mes matyt galim. Nu, bet žiūrėk, aš čia rytoj atsikelsiu ir nebegalėčiau matyt. Viską galėčiau atiduot tik tam, kad vėl galėčiau tą tai toks nepamiršti to dėkingumo, kad nu mes visgi, jeigu tu atimsi viską iš tavęs, atimsi pinigus, atimsi viskas tavo, ką tu turi ten gražius drabužius, viską, bet jeigu tu vis tiek tu turi tą visą save,

Собеседник 1 Tai nu tu esi vis tiek pilnavertis gyvenimas, nes dabar dabar tame yra tie žmonių, kur asocijuojasi, yra žmonių, kad jie tikrai turi finansiškai save pasirūpint, netgi ir mane remia irgi a Nikol Suljana ir padėjo įkurti studiją joguose irgi ir aš tikrai matau, pavyzdžiui, koks aš kurdamas verslą.

Собеседник 1 Nepamiršti, koks aš noriu būti žmogus, nes vienas yra, kad tu gali tiesiog užsimerkti ir tiesiog sakyti, aš viską darysiu, kad mano verslas būtų sėkmingas. Ir tu darai tik tą. Tu pamiršsi šeimą, tu pamiršsi viską ir tu darai tik tą. Kaip arkliai, tuos, kur uždeda bėgti, kaip jie jį? Akidamčiai. Akidamčiai. Užsimerki ir kad dalykai būtų sėkmingi, tu kartais turi tą daryti. Tiesiog merti į tą ir viskas. Bet aš tuo pačiu noriu nepamiršti, koks žmogus esu.

Собеседник 1 Ir tos žmogiškos vertybės, tas dėkingumas, jis turi eiti ranką su ranka versle. Tai iš tos pusės.

Собеседник 2 Kai priėmė sprendimą grįžti į pasaulietinį gyvenimą, minėjai ir kaip vieną iš motyvacijų širdies reikalą, kad nori patirti meilę. Nori rūpintis šeima, taip, pasidalinti tuo, ką turi, bet nu tai reiškia, kad neteisingai neduosi žmogui, kuris neištiesęs rankos, jeigu jis su gnaužta kumšty nelabai ką įdėsi, bet nes jau turi būt kažkoks santykis, tarpusavio supratimas. Tai kaip tau šitoj srity, ar tau sekasi pasidalinti meilę su, ar turi partnerią kažkokią?

Собеседник 1 Tai partnerės dabar neturiu.

Собеседник 1 Kaip sekasi tame?

Собеседник 1 Įdomiai sakyčiau. O kodėl? Nes.

Собеседник 1 Aš bendravau kelis mėnesius su mergina čia prieš keletą mėnesių atgal ir vasaros metu ir ir aš atrodo, o aš čia ir to norėčiau, aš ir to norėčiau, čia ir šitas, ir šitas, bet aš po to suprantu, kad yra dalykai, kad kad jie yra jau pas mane, kad aš ne, nu ir sako, kad jeigu mes norim kažką priimti, mes turim kažką atiduoti.

Собеседник 1 Nu čia tu bet kokį projektą nori priimt, ar tu bet bet ką tu nori dienoj ir tavi yra tik tiek, tai tu gali tik tiek turėti to dėmesio ar to, tai ir m, kad surasti tą žmogų, kadras ateina pas tave į gyvenimą, kadras su panašiom vertybėm yra ganėtinai sunku. Nu, pavyzdžiui, čia tiesiog toks pažiūrytė atsikėlęs vietoj to, kad nu aš ten pasigulinėti, žinai.

Собеседник 1 A praleist laiko, eit papusričiau atletai. A ne, aš noriu atsikelt, eit rytą, daryt jogą, medituot ir ir jau iš karto gaunasi konfliktinės situacijos, kur hei, nu mes ne taip matom, mes ne taip matom pasaulius, kad vis tiek mano pirmenybė yra, kad mes turim pirma būti geri žmonės.

Собеседник 1 Ir tik tada eit į santykį, o ne eit į santykį ir bandyt tapt gerais žmonėmis. Tai nežinau, aš nu ganėtinai sudėtingai yra surasti žmogų, kad ras dalintis tom pačiom vertybėm. Ir aš nesu nėra kažkokio tai kriterijo, kur va jisai turi būti iš ten to vienuolyno ar daryti tas praktikas, bet žmogus turi

Собеседник 1 a žinoti ką nori arba bent gilintis a į save, kad nori turėti tą norą gyvenimui. Tai bet dažnai žmonės tiesiog to jie nori daryt dalykus tiesiog. Aš nieko prieš darysiu dalykus irgi.

Собеседник 2 Taip, bet žinai aš girdžiu ir bandau suprasti, tau lyg ir ne problema tai, kad moteris bus pasaulietinė, pavyzdžiui, jinai, bet ir jinai tau sudarys erdvę. pačiam užsiimti tuo, kas tau svarbu, bet jinai lygiai taip pat iš tavęs galės tikėtis, kad tu priimsi ją su jos, nežinau, požiūrį į gyvenimą, galbūt jai nepatinka medituot, gal jinai pas psichoterapeutą labiau vaikšto ir tai yra jos, gal jinai į sporto klubą eina, o ne jogos su Rieno Maskart, ką senas daro, žinai. Tai čia gi nėra problema.

Собеседник 1 Ne, nėra problema, problema. Visiškai nėra, nes pavyzdžiui, tikrai yra tiek daug išraiškų, kaip tu gali save atskleisti. Aš esu radęs savo ir gal tu esi tikrai radus savo, nes tikrai ar ar per sportą, nu per per per meną, per sportą, nu tikrai. Bet pavyzdžiui, jeigu klausiant iš santykių, nu aš nelabai tikiu tuo, kad

Собеседник 1 Va, aš negaliu be tavęs gyventi, nu, soul mate, kad nu, be tavęs aš jau nebegyvensiu. Ne, mes vis tiek esam du atskiri gyvenimai, bet mes pasiruošiam, kad mes eisim kartu į gyvenimą, kad mano laikas yra tiek pat svarbus, kaip ir tavo laikas, ir aš pasiruošęs esu gyvent su tavim. Tai mes nesam, kad ten vieną vieną vienas gyvenimas, kad čia susilieja ir mes be tavęs aš negaliu gyvent. Ne, aš galiu gyvent be tavęs, bet aš pasirenku gyvent su tavim.

Собеседник 2 Žinai, man labai gražiai nuskambėjo toks sąmoningas suvokimas, kad kai kalbam apie santykį ir ypatingai kai jisai tik kuriasi, kad labai svarbu suvokti, kiek laiko aš galiu skirti. Ir kai tu dabar turi vat tą tai tą verslą ir jisai tikrai reikalauja verslo statymas daug laiko, natūralu, kad tas asmeninis gyvenimas gali nukentėti, nes nu negalėsi skirti dar papildomai 24 valandų, nes tu turi 24 valandas.

Собеседник 2 Bet ar esi pasiruošęs, nu ta prasme, aš suprantu, kad gyvenimą, žinai, tau dar, nu, net nei pusėjas to gyvenimo esi, bet kad gali priimti gyvenimą, kad gyvensi vienas. Pasaulietinį gyvenimą gal atiduosi save žmonėm per jogos studiją, per verslę, bet taip ir liksi vienas.

Собеседник 1 Negalvojau dar. Bet aš nesijaučiu blogai būdams vienas. Aš va tame ir yra, nu, ne problema. O kad, nu, ta galimybė būti vienam, nu, aš labai vertinu. Pavyzdžiui, jeigu turi ten kelias minutes pabūt vienas, tiesiog pasėdi tyliai, pabūni. Gali nieko nedaryt. A, pabūt gamtoj. Aš čia buvau išvedęs savo bendruomenę į

Собеседник 1 miško terapiją. Ir aš taip džiaugausi, galvoju, vau, kaip fainai. Mhm. Jo.

Собеседник 2 Dažniausiai mes kartais tiesiog galvojam, kad meilė mus atveda kažkur, ar mes dėl meilės, ar to noro patirti, bet iš tikrųjų aš tikiu, kad yra kažkoks įvedimas galbūt iš aukščiau, kad mes turim realizuoti save kaip žmogų pirmiausiai. Ir vienas dalykas tą daryt aš rame. Kai yra sukurta struktūra, kai nereikia tiek daug įdėti, pasirūpinti viskuo. Teisingai. Kitas dalykas – daryti tą patį rūpintis kitais ir kartu su savimi pasaulyje, jau ne aš rame. Ir čia man atrodo reiškia tikrai gyventi gyvenimą pilna apimtim. Tai gerokai daugiau iššūkių yra, nes tai, ką tu patyrei aš rame, tikiu, kad tai yra tavo kaip priemonės, įrankiai, kuriuos tu gali atsinešti čia.

Собеседник 1 Ir kai tau reikia stiprybės, tu gali atsiremti juos, bet kad iššūkių turi dabar gerokai daugiau, tai kažkodėl tuo irgi neabejoju. Yra tikrai Indijoj vienas iš geresnių dalykų, kad žmonės puoselėja savo šeimos gyvenimą, nu tarkim, artimos šeimos, pusbralių, pusėsiurių, tetų, tetyčių visokių. Tai aš dabar kelis kartus į metus mes visi susitinkam.

Собеседник 2 Pasibūnam, tai mano mama jaučiasi vėl, kad a yra šeima grįžus kartu gyventi. Mhm, labai gražu. Tu žinai, tikiu, kad mūsų klausys žmogus, kuris, o gal net ne vienas žmogus, kuris patirs dvejones, ką jam daryt ir žino gyvenimą, kurį gyvena, gal jam ir nepatogu jame, bet širdis šaukia kažkur kitur, bet nežino, kaip ten bus ir baisu atsisakyti to, ką turi.

Собеседник 2 Gal tu gali vat iš savo patirties, kadangi ne kartą tavo gyvenime tau reikėjo priimti tokius sprendimus, duoti kažkokį patarimą ar patarimus, įžvalgas, į ką galėtų tas žmogus atsiremti, kad pasirinktų lengviau tokioj situacijoj?

Собеседник 1 Tai taip, a pas mes aš būdavau programoj Sadnoj Padoj, kur kiekvienais metais po tūkstantį žmonių atvažiuodavo taip. Pasimetusi, nežinodami tiksliai, ką daryti gyvenime. Tai vienas, ko nedaryti, tai priimti sprendimą, kai mes esam nuliūdę. Kai, pavyzdžiui, mes esam supykę ar nuliūdę. Nes kai mes esam nuliūdę, mes niekados nepriimsim gero sprendimo savo. Aš niekados nesu gero sprendimo priėmęs link savo gerovės, kai esu liūdnas ar kažkas blogo atsitikę.

Собеседник 1 Aš čia nebesišnekėsiu su tuo žmogum viską, žinai, labiau. Ne, o jeigu yra tokia kaip ieškojimo klausimai, tai geriausias dalykas yra atsitraukti. Tai jeigu turit galimybę, pavyzdžiui, man labai kas veikia, tai eiti į mišką arba prie upių kur nors. Tai jeigu galit ar dvi dienas, ar kažkiek laiko skirti, atsitraukti nuo kuo daugiau nuimti.

Собеседник 1 Kas slėg, ne slėgę, o viski skirtingų versijų savęs, nu ten būti vaikas kažkam, tėvas kažkam, direktorius kažkam, a padėti telefoną į šoną ir tiesiog a pabūti aplinkoj, kur tu gali būt su savimi, ar tai būtų aktyviai, ar neaktyviai ir tiesiog išgirsti save ir kai tu išgirsti save, tai tada nepamiršti, ką išgirdai ir kai būna sunku grįžti atgal prie to momento tada tiesiog.

Собеседник 1 Tai, tai jeigu taip tikslingiau ką daryt, kai norint išsiaiškint, tai priimt sprendimus, kai esi laimingas ir geroj nuotaikoj. Nu čia ne apie to, kad išgėręs ar ne, žinai. Bet kai esi geroj, natūraliai geroj nuotaikoj, malonioj, esi savo atmosferoj ir kai esi laimingas ir kai esi atsitraukęs nuo visuomenės, kai esi atsitraukęs nuo kažko tai. Tai jeigu priėmė sprendimą, tu matai, kad va.

Собеседник 1 vau, aš galiu taip gyventi ir tada tiesiog pažiūrėti, ką reikia daryti, kad nueiti ten. Ką man, kokius man žingsnius reikia atlikti, kad nueiti ten. O jeigu nežinai, tai tik visada yra gerai išmokti kažką naujo, jogos ar, ar sakau, daryti tai, kas veikia tau. Pavyzdžiui, joga gal neveikia tau, tai gal tau veikia rytų kovosmenai, gal tau veikia kažkokia sporto salė. Tai daryti tai, kas tau veikia, o ne kažkokiam kitam aplinkiniam. Aišku, aš sakysiu joga.

Собеседник 2 Taip. Ir paskutinis jau klausimas tau šiandien, vis dėlto baigsim apie vertybes. A, ką tu manai vertybes duoda ir kodėl rekomenduotum žmonėms ją žinoti?

Собеседник 2 Turiu omeny savo, žinai, vertybės, ne apskritai kokios vertybės yra, bet žmogui įskirti laikus, suprasti, kas jam yra vertybės ir ką jos duoda.

Собеседник 1 Duoda lengvumą, kad tu gali žinot, kas tu esi. Nes mes priimam sprendimus pagal kokias mes turim vertybes. Ir jeigu tu negali priimt sprendimo kažkokioj tai situacijoj, labai sunku, labai greitai pasidaro. Ir jeigu tu žinai, kad tu esi mylintis, jeigu tu žinai, kad tu esi dėkingas, jeigu tu žinai, kad tu esi malonus, jeigu tu žinai, kad tu esi nuoširdus, tai tu gali priimt sprendimus paleitai, koks tu esi žmogus. Tai yra labai svarbu žinot, koks tu esi žmogus ir ir būdam stiloj, tu tada sužinai, koks tu esi žmogus, nes mes labai lengvai galim

Собеседник 1 savo gyvenimą su užpildyti dalykais, kad nepastebėtumėm, kas mes esam. Ir kai mes užpildom dalykus, atrodo, mes bėgam. Oi, aš čia tą darau, aš čia tą darau ir atrodo, mes tiek daug darom. O kai mūsų paklausia, o tai kas tau yra svarbiausia gyvenime dabar? Mes negalim atsakyt. Tai reiškias, kad nu mes nesam įsigilinę. Tai yra labai svarbu žinoti tas vertybes ir jos irgi keičiasi irgi.

Собеседник 1 Tai pastoviai klausyti savęs.

Собеседник 2 Tai kas tau yra šiuo metu svarbiausia gyvenime?

Собеседник 1 Dėkingumas ir meilė tikriausiai.

Собеседник 2 Ačiū tau. Jo, jo, jo. Tai ačiū Tudžiu labai už tavo laiką, kurį skyrei šiandien, už tokį nuoširdų, tikrą pokalbį ir be galo dėkoju už drąsą parodyti savo jautrumą, nes kaip tu ir sakei, kad augam tokioj kultūroj, kur vyrų jautrumas yra atmestas. Tarsi vyrai yra ne žmonės, o kažkokie geležiniai.

Собеседник 2 Asmenys, kurie nejaučia ir ir iš to kyla daug problemų. Tai tikiuosi, kad tai galins ir vyrus, kurie klausys mūsų, išdrįsti pažinti tą savo jautrą dalį. Tai aš manau, kad čia tik tik tik gražus, tik graži forma, kaip tu gali savo jausmus perteikti. Ačiū tau labai. Ačiū. Dėkui tau, kad skiriasi savo laiką ir žiūrėjai paskutinę šio sezono tinklalaidę.

Собеседник 2 Jeigu kartais dar mūsų neprinumeruoji, paprašysiu paspausti mygtuką prenumeruoti, nes rugsėjo mėnesį sugrįšim su nauju sezonu ir naujomis laidomis. Ačiū tau dar kartą ir gražios vasaros.

Endobiogenika
Виртуальный ассистент Разговор шифруется
Сегодня
Здравствуйте! Поможем выбрать специалиста эндобиогении или ответим на вопросы о консультации.

Как хотите продолжить?

Разговор сохраняется — в следующий раз не придётся рассказывать заново.

— разовый разговор.

Извините, ассистент сейчас недоступен. Ищите специалистов в каталоге: Открыть страницу