#8 –Meilės žemėlapis: ką iš tėvų atsinešame į santykius

0:00 Собеседник 1 Mes labai bijom būti atviri, bijom nusirengti, nes bijom, kad būsim pažeidžiami ir kad prieš mus panaudos. Tai jeigu tėvai yra nebrandūs, jie negali būti atrama, ar ne, savo vaikui priimti, nereiškia, nejausti. Tai mes pačios savęs nepažįstam ir tada feikinam ir tuos orgazmus. Apskritai visada partnerystė tai yra traumų susijungimas, kad išsimilėtis gali va taip.

0:26 Собеседник 1 Net ir būdamas nuostabiausiuose santykiuose, santykiuose turi vykti mainai, nes kažkiek gali duoti, duoti, duoti, bet nu vadas ateina, kad nu nori pradėt ir gaut. Labas, aš esu Gintarė, o tu klausaisi laidos Endobiogenika, kurioje tyrinėjame sveikatą ir laimę iš įvairių pusių. Nuo šios dienos tema – santykiai su tėvais. Kaip vaikystės scenarijai veikia mūsų partnerystės? Mano pašnekovė Jekaterina Šeglova.

0:53 Собеседник 1 Terapeutė, B1 Lietuvoje psichoterapinio klubo įkūrėja. Su ja kalbėsime apie tai, kaip mūsų santykiai su tėvais, net jei jie atrodo seniai praėję, nesąmoningai veikia tai, ką renkamės partnerių, kaip kuriame artumą, ko bijome, ko reikalaujame ir kur stringame. Labas, Jekaterina, labai malonu tave matyti mūsų studijoj.

1:17 Собеседник 1 Ačiū tau, kad atsitikai ir šiandien su tavim kalbėsim apie santykius. Kaip Ačiū labai, Gintare. Santykiai su tėvais, pirmaisiais mūsų žmonėm, svarbiausiais žmonėm lemia mūsų santykius su mūsų partneriais, kaip mes juos renkamės, kaip mes išeinam iš tų santykių, kaip kuriam naujus santykius, tai pirmiausia gal prieš pradėdama kalbėti apie tai labai norėčiau sužinoti apie tave.

1:47 Собеседник 2 Kaip tavo gyvenime atsirado apskritai psichologija? Mhm, tai žinok labai tokia įdomi istorija ir jinai, žinoma, atsirado nuo mano asmeninių kažkokių užklausų ir psichologija tai buvo toksai, žinai, įrankis ieškoti pagalbinio sau sprendimo, kaip susitvarkyti iš tikrųjų su veido oda. Aš turėjau tikrai labai nežmoniškai negražią aknę ir niekaip nesuprasdavau, kas vyksta. Visi tyrimai gydytojai, vienu žodžiu, nieks negalėdavo padėti.

2:14 Собеседник 2 Ir dietos, ir viskas, nu niekaip, ar ne? Ir aš pagalvojau, kad kažkas turbūt susiję su psichosomatika. Bet kadangi jau visi gydytojai, ar ne, ir klasikinės medicinos ir nepraeiti, aš supratau, kad man reikia paieškoti kažko psichologijos srity. Ir aš tai pradėjau domėtis. Tiesiog pradėjau domėtis, am, susipažinau su pirma psichoterapeute. Su ja pradėjau dirbti.

2:38 Собеседник 2 Pradėjau jausti, kad mano apskritai sąmonė keičiasi, mano sprendimai truputėlį kitokie pasidarė ir supratau, kad aš pavargu būti prieš tai buvusiam versle, kad man jau tapo nebeįdomu ir aš noriu mokytis. Ir labai įdomiai sutapo su tuo, kad aš buvau nes čia tuo metu, kai stojau mokytis į psichoterapijos kursą integratyvios terapijos.

3:01 Собеседник 2 Čia irgi labai įdomi yra istorija, nes aš nesu klasikinė psichologė arba terapeutė, psichoterapeutė Lietuvoj ir niekada greičiausiai nebūsiu akredituota Lietuvoj. Ir aš labai sąmoningai pasirinkau šitą kelią, a panagrinėjus visų pirma tai, kas Lietuvoj yra siūloma iš mokslų. Tai reiškias, aš iš tikrųjų panagrinėjau universitetus, kurie siūlo tikrai

3:23 Собеседник 2 Tokią intensyvią programą, ar ne, psichologijos srityje ir supratau, kad visa ta programa, pabendravus ir su dėstytojais, ir su žmonėmis, kurie pabaigia, kad man asmeniškai jinai yra per silpna. Jinai yra pasenusi ir ten yra be galo mažai praktikos. Ten jos nėra. Keturis metus tu mokaisi praktiškai remiantis moksliniais tyrimais, kaip juos skaityti ir ten labai labai daug teorijos. Ir aš supratau, kad man tai tikrai netinka.

3:50 Собеседник 2 Pirma aš Galvojau gal Lietuvoj pasibaigti koučingą, bet supratau, kad tai irgi ne mano kryptis. Man reikia kažko giliau, kažko įdomiau, kas būtų susieta su mūsų pasąmone. Ir taip aš įstovau mokytis Rusijoj ir aš pabaigiau Rusijoj du metus psichoterapijos integratyvios, kur labai labai daug skirtingų krypčių, bet jų po truputį yra atskleista. Supratau, kad man tai labai patinka ir taip toliau pradėjau gilintis, mokytis. Dabar aš įstovau į trečią universitetą.

4:20 Собеседник 2 Irgi Rusijoj mokosi psichoanalitikos. Kaip žinia, rusai labai labai stiprūs šitoj srity. Ir visi mano dėstytojai tai yra tie žmonės, kuriuos aš be galo be galo gerbiu. Tai yra tie žmonės, kurie tikrai su savo psichika įrodo, ar ne, kad įmanoma gyventi geriau, nes visos psichoterapijos tikslas ir yra gyventi geriau, kokybiškiau susitvarkyt savo gyvenimą taip, kad žmogus būtų jame laimingas. Toks yra tikslas. Tai va, tai mano tokie buvo.

4:47 Собеседник 2 Kelionė, dabar dar toks įdomus dalykas, kad aš labai gilinasi į fiziką, į neurobiologiją, nes man tik psichologijos žinių nepakanka, nes ten labai daug yra nuklydimų kažkokios tokios ezoterikos, nepatvirtin, nu tokios, žinai, žmonės būdami šitoj profesijoj sau prisigalvoja tam tikrų dalykų, pasiima kažką iš ezoterikos, astrologijos, ten nu tokių visiškai moksiškai nepatvirtintų sričių.

5:13 Собеседник 2 Ir ten jau prasideda truputėlį nuklydimas nuo esmės, todėl man labai reikėjo kažkam dar atsiremti. Tai vat neurobiologija, tai yra tai, ką aš irgi studijuoju, nes tai patvirtintas mokslas, kuris rodo, kas vyksta su mūsų smegenim. Kaip iš tikrųjų mes elgiamės, kodėl taip elgiamės, kokios ten sritys smegenų ar ne yra aktyvuojamos. Ir taip pat fizika ir kvantinė mechanika.

5:37 Собеседник 2 Tai yra kažkas susieto su mūsų visata, tai yra antra galbūt mano sritis, kur mano libido yra, ar ne, kur tokia trauka, eistra ir ten labai labai daug paaiškinimų, kaip mes funkcionuojam ir energetiškai labai daug paaiškinimų kartu su psichologija surišus, kaip mes renkame scenarijus, kaip mes juose išbūname, kodėl mum taip sunku iš jų išeiti ir taip toliau. Tai vat man patinka apjungti tokias mokslinę sritis kartu su psichologija.

6:03 Собеседник 1 O tau ir mokykloj patiko, pavyzdžiui, fizika, ar čia yra tik dėl to, kad pradėjai labai gilintis į psichologiją, pasidarė labai įdomu ir kitos sritis, biologija, fizika?

6:14 Собеседник 2 Em, fizika man mokykloj nesisekė, pradedant nuo žodžio, visiškai, absoliučiai, bet man matematika labai puikiai sekėsi. Tai fizika labai stipriai remiasi matematika, labai stipriai. Bet fizika truputėlį sudėtingesnis mokslas ir ir ten labai daug matematikų toj fizikoj yra. Tai va dabar, a, atradus savo dėstytojus, atradus tuos mokslininkus, kurie labai įdomiai, labai aiškiai pasakojo man, tai labai pradėjo patikti ir puikiai sektis iš tikrųjų.

6:44 Собеседник 1 Ką reiškia, kai ateina laikas ir ta mokyklos programa nebūtinai yra sudaryta pagal tai, kada mes būnam subrentę ją mokytis? Sutinku 100%. O kaip tau, tavo žinios, nes kai tu pradėjai vat ieškoti sprendimo aknėj ir radai tu tą sprendimą besimokydama? Žinai, tai turbūt buvo kompleksas. Aš radau daugiau problemų viduje.

7:07 Собеседник 2 Vėlgi atėjus iš vaikystės, ar ne, tam tikrų dalykų, kurių aš sąmoningai nesupratau. Nes aknė, kad ir kaip ją vadintų medikai, ar ne, kad tai yra ten genetinė liga arba ten, ar ne, liaukų tas visas vat, nu toksai dalykas, vis tiktai vis tiek susijęs su mūsų visa sistema, ar ne? Tai aš radau savyje labai daug tokių, žinai, momentų, kurie tikrai provokavo.

7:31 Собеседник 1 Aukštą kortizolį, bendrinė įtampa, ar ne? Tai šitie dalykai tikrai labai stipriai sumažėjo dėka psichoterapijos, dėka psichologijos. Mhm. Taip. Ir tu daliniesi būtent terapiniam klube arba Telegram kanale, kurį turi tam pačiam Instagrame, daliniesi ir savo pačios kelione, asmenine kelione. Ir

7:55 Собеседник 1 Man labai tas kaip ir smagu ir gražu ir kartu labai jautru yra. Mes labai bijom būti atviri, bijom nusirengti, nes bijom, kad būsim pažeidžiami ir kad prieš mus panaudos. Tai kurdama terapinį klubą ir edukuodama žmonės, padėdama jiems matyt ne veltui pasirinkai ir ta psichoanalitinė kryptį, kur vaikystės patirtys lemia mūsų suaugusių gyvenimą, nežinau, pasirinkimus scenarijus.

8:24 Собеседник 1 Tu daliniesi kartu ir savo kelione asmeniniuose santykiuose. Kaip tu jautėsi, kaip, nu, kaip pati jautėsi vat su su tuo sprendimu, kad turi pasidalinti tai auditorijai, kuri tavęs klauso, kuri tave seka, kuri mokosi iš tavęs? Ar buvo lengvas tas sprendimas tau?

8:43 Собеседник 2 Dalintis apie skyrybas tu turi omeny? Taip. Žinai, turbūt viešai aš nesidalinau labai ilgai, apie kokius du metus, ir aš tik dabar paskutinius metus pradėjau apie tai kalbėti jau visiškai viešai, tai reiškia savo Instagrame ir Telegrame. O po pusės metų, po skyrybos, aš turbūt pasidalinau su žmonėmis klube, labai privačiai. Tai ar ne, ne super didelė auditorija, kur tikrai yra žymiai mažesnė nei mano vieša auditorija.

9:09 Собеседник 2 Ir tai turbūt buvo, žinai, labai sąžiningas toksai sprendimas neapgaudinėti nieko, ar ne, o parodyti tą realybę, nes aš manau, kad žmonės, kurie nepapasakoja, kažką slepia, ar ne, jeigu jie yra terapeutai, jeigu jie vat vėlgi savo pavyzdžiu rodo, kaip galima keisti savo gyvenimą ir jie neparodo tikrovės, jie meluoja.

9:32 Собеседник 2 Aš jau kiekvieno žinai sprendimas, kiekvienas veda savo socialinius tinklus labai skirtingai. Aš net pusės turbūt net nesidalinu to, kas vyksta mano asmeniniame gyvenime, nes skaitau, kad tai truputėlį būtų peržengta riba, ar ne? Bet šitas sprendimas jisai toksai didelis, raktinis. Manau, kad jo, man reikėjo pasidalinti ir aš tai labai labai ramiai priėmiau.

9:52 Собеседник 2 Ar tau buvo sunku tą padaryti? Ne, negaliu pasakyt. Man nebuvo sunku, tai buvo labai natūralus sprendimas. Pirmus pusę metų po skyrybų. Nežinojau niekas. Mano apskritai visos draugės, visa aplinka, mama, visi sužinojo tik po keturių mėnesių. Ir tai buvo mano sąmoningas sprendimas. Aš tai atsinešiau šitą dalyką į terapiją ir tenai su juo buvau, a prisiairtinau prie jo, ar ne, prisijaukinau tą sprendimą. Ir tik tada aš pradėjau apie tai kalbėti jau viešai.

10:23 Собеседник 1 O kiek tau terapija padėjo priimti sprendimą, skirtis?

10:28 Собеседник 2 Nes tu, kaip suprantu, tuo metu kaip tik mokėsi, kai skrybos vyko tavo gyvenime. A, tai buvo antri metai mokslo. Per pirmus metus aš iškėliau sau tokį uždavinį, kad kažkas ne taip mano santykiuose. M, ir supratau, kad taip. Taip, taip, taip. Būtent mokydamasi, būdama terapijoj, aš supratau, kad tiesiog toks gyvenimo stilius man nėra naudingas.

10:56 Собеседник 2 Mane jisai veda ne į geresnės gyvenimo, nu, ne į geresnę gyvenimo kokybę, o atvirkščiai į didesnę nerimą, į didesnę įtampą ir aš supratau, kad taip tęstis tiesiog negali. Tai va, tai žinoma, terapija buvo labai puiku, puikus toks atraminis įrankis tam, kad išgirsti save.

11:19 Собеседник 1 Tai dabar jau pereisiu prie mūsų pagrindinės temos. Jinai vis tiek susijusi su tuo, ką mes dabar kalbėjom apie tai. Tai kaip tie santykiai su tėvais lemia tai, kaip mes renkamės apskritai, kokį vaidmenį turim mūsų santykiais su tėvais, nes nu visi, visi turim tėvus, nebūtinai jie mus augina, bet nu kitaip nebūtumėm atsiradę. Tai kaip tai atsiliepia mūsų saugystėj, mūsų gebėjimui pasirinkti partnerį?

11:51 Собеседник 1 Nežinau, įsivelti į toksiškus tuos santykius, toksiškas partnerystes, kodėl vieniems pasiseka, kitiems ne, nu čia labai daug klausimų, bet viską pamažu, gal pradėkim nuo tėvų. Tai kaip tie mūsų santykiai su tėvais vystosi?

12:05 Собеседник 2 Žinokim, dar šitas klausimas yra toksai globalus, milžiniškas, ar ne, kaip mūsų santykiai su tėvais daro įtaką mums. Tai visų pirma, aišku, reikia pasakyti, kad ir mokslininkai kalba apie tai, kad prenatalinis periodas, tai Tas periodas, kai laukiasi moteris, jau turi įtakos neuroninių jungčių formavimuisi. Tai reiškias moteris, kuri jau yra santykiuose kažkokiuose ir yra, nes čia jau formuoja neuroninės jungtis savo vaikui.

12:36 Собеседник 2 Koks bus jo kortizolio kiekis, koks jisai yra ramus bus, ar ne, visa tai jau formuojasi ir tai yra moksliškai įrodyta ir psichologai irgi buvo toje konferencijoje prancūzi. Ir irgi patvirtinam visus tuos dalykus. Tai įsivaizduok, kiek daug mums įtakos turi net nematymas, ar ne, o tiesiog buvimas kontakte su mama. Jos, ar ne, kažkokie gyvenimo scenarijai mums jau atsiliepia. Tai ar galima sakyti, kad, ar ne, mes nieko nepasiimam iš savo šeimos ir galim kurti savo gyvenimą, kaip norim? Tikrai ne. Globaliai yra įtaka, ar ne, mūsų gyvenimui.

13:18 Собеседник 2 nuo mūsų tėvų. Kitas momentas, kai mes jau gimstame, įsivaizduok, yra milijardai žmonių. Tiesiog jų yra tiek daug ir tų scenarijų yra įvairiausių. Ar ne? Ir vaikas gimsta tam tikroj šeimoj, kur, pavyzdžiui, yra įprasta šaukti, jeigu tu kažko nepadarei. Toks scenarijus. Ir psichika tai yra toksai kaip žemėlapis.

13:46 Собеседник 2 Ar ne? Mažo vaiko psichika, na, sakykim, nebe baltas lapas, nereikia taip sakyti, nes jau mes žinom, kad, ar ne, tame periode jau formuojasi tam tikri jo pojūčiai, suvokimai, ar ne? Reiškiasi, jau ten kažkas yra užrašyta. Bet galim sakyti, kad dar jisai pustuštas ir ten labai daug galima daryti kažkokių tais manipuliacijų su tuo. Ir jeigu šeimoje yra įprasta šaukti, kai tu padarai klaidą arba kažką sudaužai ir va tokia yra komunikacijos forma.

14:15 Собеседник 2 Tame žemėlapyje santykiai pas jį formuojasi tokie taškai, ar ne? Toks kaip paternas, scenarijus, kaip elgiasi žmonės santykiuose, kai nutinka klaidos. Ir tas žmogus auga ir nuolatos tas scenarijus yra patvirtinamas. Reiškias, tame žemėlapyje būtent tuo keliu nuolatos važinėja, sakykim, automobilis, ar ne, kuris jau

14:41 Собеседник 2 Vėžias paliko, jau jisai yra toks stiprus. Ir kai žmogus užauga, kaip jisai gali pasirinkti kitokį partnerį? Jeigu jo kaimynai tokie patys buvo, mokykloj taip pat elgėsi moteris, ar ne, mokytojas. A, kaip jisai gali pasirinkti kitokį partnerį? Niekaip va taip ir veikia. Šeimos, am, komunikacijos modeliai formuoja žmogaus santykių žemėlapį. Kas jam bus norma? Kas jam bus tabu?

15:11 Собеседник 2 Pavyzdžiui, jeigu šeimoje niekas niekada nesikeikė ir paskui draugai niekada nesikeikė, mokykla tokia buvo, ar ne, kurioje niekas nesikeikė, greičiausiai jis nepasirinks partnerio tokio, kuris turės va tą pobūdį, ar ne, naudoti keiksmažodžius. Na, taip ir veikia.

15:28 Собеседник 1 Kaip įdomu, aš pamenu, mes buvom tik susituokę su vyru ir turėjom ginčą. Ir mano Anyta tada man pasakė, kad Gintarė, aš esu augusi be tėvo, tėvas niekada manęs nėra uginis, kad tu keli vyrui per didelius lūkesčius. Nes tu vat augusi be tėvo, be vyro nuo šeimo ir tu nežinai, kaip tie vyrai elgiasi. Ir aš nepriėmiau to kaip kritikos, aš priėmiau tą kaip komplementą sau, nes galvoju, tai labai gerai, kad aš augau be to tėvo, nes aš žinau, ko aš noriu ir aš nesitaikstau su tuo, kas man netinka šitoj vietoj. Tai o kaip vat, pavyzdžiui, iš tikrųjų gi yra žmonių, kurie irgi augia be tėvo?

16:14 Собеседник 1 Bet jie visai kitaip tą pačią pastabą priimtų, nuo ko taip priklauso, kad nu vieni auga pilnoj šeimoj, kiti nepilnoj, kiti iš viso be tėvų auga ir dėl ko vieni tampa aukomis, tarsi, o kiti prisiima atsakomybę į savo rankas.

16:30 Собеседник 2 A priklauso ne nuo to, ar buvo tėtis, ar buvo mama, o priklauso nuo viso paveikslo. Nes šeimoje, kuriame, kurioje nebuvo tėčio, Gali būti taip, kad mama buvo labai brandi, sugebėjo atlaikyti labai savo ribas, sukurti labai saugią aplinką, labai buvo geras pavyzdys mergaitei, ar ne? O gali būti aplinka, kurioje ir buvo tėtis, bet jisai buvo smurtaujantis, jisai buvo girtokliaujantis, ar ne? Arba jisai buvo visiškai pasyvus ir nebuvo šeimoje. Todėl žemėlapis formuojasi mūsų savęs suvokimo, santykių suvokimo, ar ne? Ne per tai.

17:10 Собеседник 2 buvo tėtis ar mama. O per tai, kaip elgiasi svarbiausia suaugę žmonės visų pirma su savim ir su savo gyvenimu, nes mes turim veidrodinius neuronus, kurie nuskaito. Žmogus gali bet ką sakyti, tu nerūkyk, žinai, bet jisai pats traukia cigaretę ten, tai veidrodiniai neuronai jie nuskaito. Ne tai, ką sako žmogus, o tai, ką jisai daro. Tai natūralu, kad čia labai individuali istorija ir dėl to labai sudėtinga yra pasakyti.

17:38 Собеседник 2 Nebuvo tėčio, tai bus va taip. Ne, nebūtinai. Viskas labai priklauso nuo tų autoritetingų suaugusių, su kuriais turi santykį būtent, ar ne, vaikas.

17:49 Собеседник 1 Mhm. O kaip yra susiję, pavyzdžiui, nuo didelė, bent jau mano kartos, pavyzdžiui, tėvai? Močiutė ten proseneliai, nu ir sąlygos, kuriom jie augo, kuriem jie, kuriomis jiems teko gyventi karas, pokaris, nu okupacija, nu jos tikrai buvo sunkios ir emocinės brandos ir tie kalbos apie psichologijos apskritai vaidmenį, psichologija dar tuo metu buvo suvokiama kaip ne mokslas, tik nors ir buvo galima studijuot universitete.

18:20 Собеседник 1 Jie užaugo emociškai nebrandūs. Jie patys neturėjo, nu, kas juos palaikytų, tai ir mums tarsi negalėjo būt bent jau man resursų. Kaip tokiu atveju, kaip su tokiais tėvais, kurie emociškai nebrandūs, tai kokius jie tuos vaikus nu mūsų žulgina?

18:39 Собеседник 2 Jeigu tėvai yra nebrandūs, jie negali būti atrama, ar ne, savo vaikui. Natūralu, kad vaikas ieškos tos atramos. Mūsų psichika sukurta taip, kad mes bet kokiu atveju ieškosim atramos, arba tai bus vyresni draugai, arba tai bus mokytojai. Ir vaiko, ir paauglio psichika yra iš tikrųjų įspūdinga. Paauglystis laikotarpis, tai yra tas laikotarpis, kai galima užglaistyti visas traumas. Ir mažai kas apie tai šneka. Jeigu atsiras tinkami žmonės, tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj. Pavyzdžiui, įsivaizduokim berniuką, kuris auga šeimoje, kur, pavyzdžiui, tėtis buvo smurtaujantis, mama ten irgi, pavyzdžiui.

19:16 Собеседник 2 asocialiai gyveno, neturėjo tos brandos susitvarkyti su savo gyvenimu, ar ne? Ir 12-11 metų jisai papuola į kokias nors bokso treniruotes ir ten atsiranda treneris, kuris toksai užima tėvišką figūrą, jisai toks kaip architipiškai va tėvas, ar ne? Ir berniukas pradeda į jį remtis. Greičiausiai jo gyvenimas susiklostė labai pozityviai dėl to, kad jisai atstatė tėvišką figūrą ir atrado į ką atsiremti. Jeigu jo gyvenime atsiras vyresni

19:44 Собеседник 2 A vaikinai, draugai, kurjerų, kuo geria, ar ne, irgi elgiasi nelabai teisingai, greičiausiai jo gyvenimas nukryps dar blogesne linkme, nei kad buvo jo tėvų.

19:55 Собеседник 1 O tai pavyzdžiui, jeigu dabar nu aš auginu vaikus ir suprantu, kad tas paauglystės amžius jisai yra toks labai savotiškas, nes tai yra kaip ir suaugęs, bet dar nu su mažai patirties ir mažai išminties, bet jiems visada atrodo, kad jų yra iki kelių. Kaip ir autoritetų tėvai jau labai nu mažai gali būti, vis tiek autoritetų pradeda ieškot išorėj. Tai ar yra ką tėvai gali padaryti, kad to ryšio su tuo vaiku neprarasti, jeigu aišku su sąlyga, kad tas ryšys buvo kuriamas, nes jeigu to ryšio nebuvo, vargu buvo ar gali neprarasti kažko, ko neturėjai, tai tu visiškai teisingai tari, jeigu jo nebuvo ir tą ryšį bandoma užmegzti tuo laikotarpiu, kai

20:42 Собеседник 2 Vaikas jau turi pradėti eiti separacinį procesą ir iš tikrųjų jo tikslas yra susirasti kitus autoritetus ir paneigti tėvų autoritetą tam, kad jis galėtų tapti jaunu suaugusi. Jeigu to ryšio nebuvo, bus labai sudėtinga. Bet jeigu tas ryšys buvo, mes, a, terapeutai sakom taip, viskas, kas yra įdėta ir psichoanalitikai sako, iki devynių, dešimt metų, tai yra viskas maksimas, ką tu gali įdėti vaiką.

21:11 Собеседник 2 Paskui jisai privalo ieškoti savos informacijos, savų autoritetų, savos tiesos, kuri gali paneigti tėvų tiesą, tam, kad nuo jų palaipsniui atsiskirti.

21:23 Собеседник 1 Tas atsiskyrimas tampa tikrai svarbiu momentu ir tėvams tiesiog reikia mokėt paleisti.

21:28 Собеседник 2 Visiškai teisingai, visiškai teisingai. Būti šalia, stebėti, ar ne, nes kaip tu teisingai pasakei, tai dar nėra suaugęs žmogus, kuris pilnai suvokę, ar ne, atsakomybę už savo veiksmus, stebėti į šoną, bet duoti klysti.

21:44 Собеседник 1 Jokaterina, o dabar pakalbėkim apie tėvus ir mus suaugusius. Aš tikiu, kad didelė dalis žmonių tikrai turi nuoskaudų savo tėvams. Priekaištų vieni taisė sąmoniną, kiti bėga nuo to ir neigia, bet kai ateina į santykį, nu nori greičiau iš jo dingti, pabėgti arba nuoskaudų prikaupia. Ar įmanoma susikurti santykį su tėvais suaugusiam amžiuj, jeigu to santykio vat nebuvo kuriama iki paauglystės, iki tos saugystės laikotarpio? Žinoma, kad viskas įmanoma, bet tiktais koks tas santykis bus?

22:27 Собеседник 2 Kokia bus to santykio kokybė, kokius poreikius patenkins tas santykis, ar ne? Čia labai svarbu įsivardinti sau, ko aš noriu iš tėvų ir įsivertinti realybę, kokios yra jų galimybės, kiek jie gali man duoti, o kiek negali duoti. Tai čia tam tikrų ribų tarsi priėmimas yra, kad suvokti, nes nuoskaudos jos vis tiek ateina iš vaikystės.

22:49 Собеседник 1 Ir nu mes einam tarsi į santykį, aš pati galiu kalbėt, man tikrai dažnai su mama matausi retai ir kai tarp mūsų yra didesnis atstumas, tai aš galvoju, nu kokie geri tie mūsų santykiai, bet kai mes susitinkam, aš atrodo visu kūnu pradedu, man visos vaikinės nuoskaudos sukyla, patirtys ir aš nu suvokiu, kad ne kažkaip neracionalu yra pradėt jai priekaištauti tą patį per tą patį, nu ko ne jinai gali pataisyti.

23:18 Собеседник 1 Nei nei aš galiu pataisyt, nu išskyrus, kad priimti, kad taip buvo. Tai tai čia vis tiek kalba eina apie tuos lūkesčius, kuriuos suprojektuoju į mamą ir per tas nuoskaudas, kad aš vis tiek jų kažkaip nesugebu nei paleist, nei priimt.

23:36 Собеседник 2 Bet ką reiškia paleisti nuoskaudą? Vat mano toksai, ar ne, terapinis klausimas. Ką reiškia paleisti nuoskaudą? Kodėl aš klausiu? Dėl to, kad mes labai daug esam prisiklausę paleisti, užgydyti žaizdas, ar ne, kažkaip vat integruoti. Ir mes turim tokių daug protingų terminų, bet faktiškai mes net nežinom, ką tai reiškia. Vat ką reiškia paleisti nuoskaudą? Labai geras tavo klausimas ir kai tu jo paklausi, aš iš karto pagalvojau, nu tikrai, Gintare, tu pasakei sviestas, sviestuotas, nes paleisti man realiai yra priimti.

24:07 Собеседник 1 Tai yra priimti, kad kaip faktą, kad tiesiog taip buvo, suvokti, kad jinai tą darė ne dėl to, kad norėjo man pakenkt, o tiesiog jos pačios toks resursas buvo. Bet man tada kyla klausimas, tai kodėl aš to nepriimu? Jeigu sąmoningai aš tą suvokiu ir aš tikiu, kad didžioji dauguma susiduria su ta problema. A, ką tu įvardini, Gintare, kaip nepriimu? Ar tu įvardini tai, kad tau kyla jausmai? Taip, kad man kyla jausmai, kad aš pykstu, kad aš pradedu. A.

24:36 Собеседник 1 Neįgarsinu, žinai, mamą, bet dabar šitoj situacijoj kalbant su tavim man vėl sukilo pyktis. Aš prisiminiau ten vieną vaikystės patirtį, nes man atrodo, nu kaip aš mamai prekaištausiu už tai, ko jinai jau negali pakeisti. Ir aš nu susigėstu, kaltę pajaučiu, bet tą jausmą, kuris kyla, jisai kaip mano statinį pradeda kauptis, kauptis, kauptis, kol jau to dangčio jau nebegaliu uždaryti ir jisai vėliau ar kažkaip prasiveržia taip, kad aš

25:02 Собеседник 2 Kurį laiką nenoriu nei kalbėt, nei matyt, nieko nenoriu. Ir čia vėlgi didžiausia painieva nutinka tada, kada mes labai daug klausom informacijos. Aš konkrečiai ne apie tave, Gintarę, bet apie visus žmones, nes iš tikrųjų mes labai prisiklausom Instagrame, kursuose, seminaruose, trumpuose, kad vat jeigu tu paleidai, tai tu nejauti jokių jausmų. Ir aš papasakosiu tokią įdomią a istoriją.

25:27 Собеседник 2 Kur greičiausiai ir tu, ir dauguma žmonių supras, kad ambivalentiškumas yra labai svarbus. Priimti nereiškia nejausti. Ar ne? Ir jausti nereiškia, kad tu nepriimi. Papasakok daugiau. Mhm. Įsivaizduok, kad Tu susitinki su mama arba kažkas susitinka su mama, ar ne? Ir, pavyzdžiui, mama buvo linkusi pašiepti arba kritikuoti arba labai žinoti visą laiką, ar ne? Negerbti ribų, pavyzdžiui, ar ne? Ir tai yra vaikystės prisiminimas.

25:59 Собеседник 2 Ir dabar suaugusiam amžiuj mes susitinkam su savo tėvais ir dažniausiai, jeigu jie nedirba su savo psichika, jie elgiasi taip pat. Ir mums atrodo, kad mums sukyla jausmas iš ten tos gilios vaikystės ir ten yra vaikystės nuoskauda. Bet faktiškai tai situacija vyksta čia ir dabar. Ir mama gali, pavyzdžiui, arba kritikuoti, arba pašiepti, arba negerbti ribų. Ir tai yra

26:25 Собеседник 2 Dabartinis faktas. Čia kaip žinai, jeigu tau kažkada vaikystė mindžiojo ant kojos vienas koks nors kaimynas ir dabar tu jį sutinki ir jisai tau vėl mina ant kojos ir tu sako aš prisimenu vaikystę. Ne, tu į dabar reaguoji. Ir tai yra natūralu, dėl to tau sukyla tie visi jausmai ir priėmimas, kad ir dabar mano mama nepasikeitus. Keičia visą faktą, kad man tai nemalonu dėl to, kad ir toliau tai vyksta.

26:52 Собеседник 2 Ir greičiausiai niekada tai nepasikeis. Supranti skirtumą, kad kad tai nėra, kad tu jauti pyktį, kažkokį susierzinimą, tai greičiausiai turėjo buvę į dabartinę situaciją, kad ir toliau tai vyksta. Kuo mes labiau sąmoningesni esam, tuo mes akivaizdžiu matom dalykus, manipuliacijas, kažkokius tais, ar ne, elgesio paternius, kurie ir labai nemalonūs, nefaini, nesubrendė.

27:18 Собеседник 1 Labai geras tavo susiejimas yra, nes Aš nes nežinau kodėl, gal tikrai ir prisiklausius, prisiskaičius esu, kad labai norisi vaikystės patirtį atsinešti ir susiet su vaikyste, bet jeigu mes susiejam su čia ir dabar, tai tarsi mane įgalina reaguoti kitaip. Būtent aš galiu pasakyti, bet čia matyt, kad yra labai nepatogu atnešti tokią tiesą. Gal čia baimė būti atstumtai, gal baimė būti nuneigtai, nes nu kas man, pavyzdžiui, tikrai pačiai yra labai nemalonu.

27:50 Собеседник 2 Kai mano jausmus, ką aš jaučiu, nunygia arba pasako, kad ne, aš taip negaliu jausti. Tai va, tada man sukyla tikrai didžiulis pyktis. Nu, ką reiškia negaliu jausti? Nu, jeigu aš tai jaučiu. Mhm. Ir labai dažnai mes racionalizuojame ir ginamės taip. Psichoterapijoj labai dažnai žmogus ateina su gynybom ir jisai racionalizuoja. Ir kai jam pasako, tai gynyba, jam sukyla dar didesnė gynyba ir jisai sako, ne, ne, velniu išeinu, viso gero, ką čia man pasakojai, ar ne?

28:18 Собеседник 2 Tai kai mes ateiname į situaciją dabartinę, mum labai lengva pasakyt, mama, aš pykstu ant tavęs už vaikystės žaizdas. Tada kaip ir, nu, nereikia pripažint realybės ir susidurti su tuo, ką aš jaučiu čia ir dabar.

28:30 Mhm, tikrai.

28:32 Собеседник 2 Bet kada aš ateinu ir tai vyksta ne šiaip sau. Mes Kai negalime dabartyje išbūti, kaip tik mes prieš, ar ne, pradedant kalbėjom apie jausmų atlaikymą. Dėl to terapiniam klube aš duodu tokią visada užduotį rašyt jausmų dienoraštę, net yra įrašytos paskaitos apie tai, kaip tai daryti. Nes tai labai svarbus emocinio intelekto vystymas. Nes kai mes nesugebam atlaikyti savo jausmų čia ir dabar, mes nematom realybės. Mus arba atmeta atgal į praeitį.

29:02 Собеседник 2 Ir mes kabinamės į kažką, kas jau seniai pasibaigė, bet mes už to taip laikomės, nes negalim čia ir dabar susiturti su tuo, kas vyksta. Arba mes susikuriam kažkokią kitą fantaziją, arba mes slopinamės savo jausmus, paskui jie, ar ne, sprogsta kažkokiu būdu ir taip toliau. Jeigu mes tuo metu sugebam pri, man dabar nemalonu, man dabar skauda. Situacija su mano mama. Skambina jinai man, nu, kaip tu buvai savo seminare.

29:29 Собеседник 2 Ar ne, su fizika. Aš sakau, jo, buvau mama. O aš sakau, ir kaip tau? Sakau, man labai patiko, faina, labai įdomu buvo, ar ne, susidėjo mano žinios, ką vat aš prieš tai mokiausi. O aš tau sakiau, reikia mokytis, reikia mokytis. Ir aš taip sėdžiu ir man kyla, ar ne? Aš sakau, mama, žinai, nebesinori pasakot nieko. Ir mama tokia.

29:51 Собеседник 2 O ką aš tokio blogo pasakiau? Gynyba iškart, ane? Aš sakau, mama, sakau, aš nesakau, kad tu kažką blogo pasakei. Aš sakau, tau duodu grįžtam į ryšį, kad tiesiog man nebesinori pasakot. Mano mama sako, OK. Sako, man reiks suvirškint dabar šitą. OK, sakau, gerai. Ir toliau bendravimas tęsiasi. Bet kai mes čia ir dabar sakom, aš jaučiu pyktį, agresiją, didžiulį, man peržengia mano ribas, kažkaip čia nefainai vyksta kontaktas, bet aš galiu tame išbūti, aš galiu

30:17 Собеседник 2 grubiai pasakysiu, buitiškai, bet neišvėmti to turinio, kuris man į jį kyla. Nes kas dažniausiai vyksta? Mes išvėmėm tą turinį ir paskui jaučiamės kalti.

30:27 Собеседник 1 Labai geras ir ačiū tau labai pasidalinimo su, pavyzdžiui, su mama. Ir aš pagalvojau, Dieve, mano mama, aš ją tikrai labai gerbiu už tai, kad kai atsitinka konfliktinė situacija, kai aš kažką pasakau, bet dar neišvėmiu, bet aš dar nemoku. Pilnai reflektuot taip, kad nei skaudinčiau. Jinai yra tas žmogus, kuris sugeba padaryti pauzę.

30:53 Собеседник 1 Kad nu mes ne nepriskaldytumėm malkų daugiau iš ten daktukų dėžutės, tai ačiū jai labai už tai, kad ir tavo mama ta pati, kad ok, man reikia suvirškint, jinai tokį kaip atsitraukimą padaro, kad ne toliau, nu tai pasiaiškinkim, kas čia vyksta, o gerai, susivokim ir tada bendraukim toliau, tai.

31:12 Собеседник 2 Bet tai yra bet kokio kontakto paslaptis. Gebėjimas atlaikyti savo jausmus ir. Parodyti kitam žmogui, kaip vyksta kontaktas, ar ne? Kitas gali pradėti ten būti labai didelei dramui, kristi savo jausmus, kęsti juose. Bet jeigu šalia yra žmogus, kuris turi labai didelę talpą ir gali į save įtalpinti, konteineriuoti didelį kiekį jausmų, kitas jaučiasi žymiai stabiliau.

31:38 Собеседник 1 O gali plačiau apie jausmus, nes užsiminėjai apie jausmų dienoraštį, kad tai labai efektyvu. Ar tai yra susiję su ta mūsų

31:48 Собеседник 2 Rašant, pavyzdžiui, dienoraštį mes galim perplėst tą savo talpą. Taip ir yra plečiamas savo emocinis intelektas, kai mes atpažįstame. Tik labai svarbu turėti prieš save jausmų sąrašą. Ratą aš taip vadinu, ar ne, kuriame yra tas didžiulis spektras, kurio mes ten jausmų kartais net įvardint sau negalim, ar ne? Tai vat, a kiekvieną vakarą, jeigu laikytis metus laiko stabiliai rašymo technikos apie savo jausmus, kas įvyko per šią dieną, neracionalizacijos, nepaaiškinimo, kas nutiko, kur nutiko, su kuo nutiko, ką aš jaučiau ir mokytis ir kartu, žinoma, būti terapijoj.

32:24 Собеседник 2 Nes labai dažnai žmonės sako, tai aš neturiu ką rašyt, aš nieko nejaučiu. Bet terapijoj kontakte su kitu žmogum, kuris gali atlikti jūsų jausmus, jis gali įvardinti jum. Ir jis, a, šitą jaučiu, jo. Tai vadinasi kontraperkėlimas, ar ne? Kai aš jaučiu tam tikrus jausmus, kuriuos man perkelia, ar ne, žmogus. Ir aš galiu jam interpretuoti ir pasakyti.

32:46 Собеседник 1 Tai čia daugiau reikėtų rašyt kiekvieną vakarą, ten nebūtina matyt valandos, užtenka gal kokių penkių minučių ir daugiau per tai, kokie jausmai tą dieną kilo, kad ne situacijas atpaskoti, o pasižiūrėti į save, ką aš jaučiau dienos bėgyje. O tam kam sunku gal įsigalėtų dienos bėgyje pasižymėti, o dabar supikau, dabar pajutau dar kažkokį džiaugsmą, kad galėtų ir metus laiko ir po metų turėtų, jeigu nuosekliai dirbant, žmogus turėtų

33:14 Собеседник 2 Daugiau atpažinti tų jausmų savyje lengviau. Jis gali atlaikyti. Gali paaiškinti, kas tas atlaikyti tą jausmą? Kaip tik va, pavyzdžiui, apie santykius, ar ne? Kadangi mes kalbam, įsivaizduok. Vaikas augo aplinkoje, kurioje nuolat buvo labai vienišas. Jausdavosi vienišas, paliktas, ar ne? Mažai buvo tėvų dėl to, kad jie dirbdavo ir taip toliau. Dažniausiai tokiam vaikui augant labai bus sudėtinga atlaikyti vienišumo jausmą.

33:41 Собеседник 2 Mes esam socialinės būtybės, mūsų protas taip sukurtas, mum visada reikia atramos, visada mum reikia kito žmogaus, mes taip sukurti. Ir kai sako, a, viską turiu duoti sau dabar, ar ne? Čia kalba eina apie autonomiškumo poreikį. Santykio poreikis yra atskiras poreikis, jo negalima sau duoti pačiam. Todėl mes natūraliai traukiamės prie žmonių ir įsivaizduok, vaikas užaugęs su vienišumo jausmu.

34:08 Собеседник 2 Kurio jisai nesuvokia, neatpažįsta, tas vienišumo jausmas jau suformavo jo elgesio scenarijus. Ir greičiausiai pauglystėje žmogus, kuris tai yra vaikas, kuris jausdavosi labai vienišas, jisai buvo linkęs kurti santykį su bet kuo. Kas į jį atreaguos su tuo ir kurti. Dabar suaugus, tai gali reikštis taip, kad vat žmogus pasijaučia vienišas.

34:35 Собеседник 2 Ir jisai bėga iškart pas tą partnerį, kuris yra toksiškas. Negali, jis sako, aš negaliu, tiesiog aš jam pati parašau arba pats paskambinu jai. Ar ne, negaliu atsilaikyti arba iškart skambinu draugei, su kuria ten, pavyzdžiui, nėra to ryšio, kurio norėtųsi, kuri nuola ten, am, skundžiasi savo gyvenimu, skundžiasi vyru, ar ne, bet žmogus negali atlaikyti savo vienišumo jausmų ir pas jį iškart aktyvuojasi automatinė reakcija. Jisai ima telefoną, skambina, rašo, grįžta ten.

35:03 Собеседник 2 kur netgi jam gali būt visiškai nekomfortiška. Ir atlaikymas savo jausmo, tai yra mokėjimas jį įsivardinti, man dabar vieniša. OK, aš dabar esu su tuo, man tikrai norisi kontakto, aš pripažįstu, man labai vieniša. Kur mane tai veda? Kaip aš esu įpratęs arba įpratusi elgtis, kai tas jausmas yra neįsisąmonintas ir man ir man nėra

35:29 Собеседник 2 Įmanoma jo atlaikyti. Aš neturiu kur jo patalpinti. Jisai man atrodo toks didžiulis, kaip toks debesys, žinai, kuris mane apgaubia, kad aš iškart turiu kažką su juo daryti. Ir kažkas gali pamatyti, kad jis pradeda valgyti. Kažkas pradeda pamatyti, kad jisai ten sėdi ir skrolina, ar ne, visą laiką, ar ten penkias valandas prasėdi Instagrame. Kažkas bėga pas draugus, ar ne, nu daro kažkokius automatinius veiksmus.

35:53 Собеседник 2 Jeigu tuo metu pastebėti savo automatinį veiksmą ir duoti pauzę ir tą pauzę ilginti minutę, 30 s minutę, 5 minutes, ar ne? O kuom aš dabar norėčiau užsiimti? Ir praktikuojant šitą dalyką rašymas padeda, nes jisai užima tave, ar ne? Fiziškai tu esi užsiėmęs ir tu gali tūkstantį kartų parašyti aš vienišas, vienišas, vienišas ir tu žiūrėk jau ilgiau su juo išbuvai. Tu žiūri 10 minučių išbuvau, niekam nenumeriau.

36:20 Собеседник 2 Ir iš to impulso gebėjimo atlaikyti gimstakas, girdėjimas, savęs. Kokio santykio norėčiau? Ar tikrai norėčiau dabar, kad ta draugė man ten pasakotųsi ir išvemtų man savo, ar ne, turinį? Ar tikrai to noriu? Ar kaip aš jaučiuosi po to santyke? Ar aš ten pasikraunu to tikro ryšio? Va taip transformuojasi mūsų psichika, kai mes sugebam atlaikyti jausmus, tada mes sugebam nekristi į automatinius scenarijus ir nekurti tam tikrų.

36:52 Собеседник 2 santykių modeliu, jeigu mes sugebam išbūti su tuo, ką mes jaučiam. Tai čia ką daug kas mėgsta, kai truputėlį gal ezoterikos įnešti, kad pritraukiam, tai čia daugiau kaip scenarijai gaunasi. Mes renkamės. Mes patys renkamės visada. Aš niekada nenaudoju žodžio pritraukiam, nes pritraukimas tai yra, žinai, kaip. Taip, va, prisitraukiam, ar ne? Nu aš pati padariau tą veiksmą.

37:18 Собеседник 2 Nėra tokio, kaip sako, kaip pritraukti pinigus. Aš visada sakau, kaip suprast pritraukti pinigus? Ar jūs norit, kad lagamina su pinigais ateitų pas jus į laiptinę, prie jūsų durų pasistuksentų ir sakytų, aš čia jus pritraukiu. Taip neveikia, ar ne? Tai mes renkamės, renkamės per automatinės, neįsisąmonintas, nematomas reakcijas prie to, prie ko mes pripratom.

37:38 Собеседник 2 Nu įsivaizduok, vaikas vienas yra namuose ir tik grįžta kažkas iš suaugusiųjų lėktė bėga prie prie durų ir bando būti visoks, įvairus, kad tiktais gauti dėmesio.

37:51 Собеседник 1 Ir tada išmoksta prisitaikyti arba būti patogus, nu nuskaito labai gerai, ko tėvams reikia ir ar ten suaugusiems aplinkoj, kad nebūtų tiktai O gali būti moterims, kurios turi tą vienišumo didžiulę baimę, kad jos nemoka išbūti vienos, kad jos gali vienus santykius keisti kitais ir nu nebūtinai sveikais santykiais.

38:17 Собеседник 2 A, kai mes turime vienišumo jausmą, kuriame negalim išbūti, todėl sako psichologai, gali ilgai išbūti vieni. Atrodo, tai va turėjo santykius, tai nebeturi kitų ilgą laiką. Viena, o kaip čia, kas čia dabar vyksta? Dažnai terapeutai gali išbūti vieni po skirybų, nes jie gali atlaikyt savo jausmus. Jie turi vidines atramas. Jie žino, kai man vieniš, aš taip elgiuosi, kai man vieniš, bet man tai netinka, aš to nesirinksiu. O kaip žinoti, kada tai yra savisauga, kad baimė kurti santykius?

38:47 Собеседник 1 O kada tai yra sąmoningas? Nu, aš suprantu tas, kas renkasi sąmoningai, tas labai gerai jaučia, kad sąmoningai. Bet žinai, būna tas momentas, kad nu aš, pavyzdžiui, dažnai tą sakau, kad nu jeigu taip atsitiktų, kad mano su jūsų santykiai iširtų, tai nu aš tikrai jokių kitų santykių nekurčiau, nes man santykiai tai yra apie darbą ir investicijas į santykius, kad tai tikrai reikalauja pastangų, reikalauja laiko, dėmesio.

39:14 Собеседник 1 Tu turi puoselėt, kaip ir augalą, nu gal pigdžiulės auga savaime, bet jeigu nori gražų augalą turėt, nu tu turi jį laistyt, trežt, prižiūrėt, persuodint, nu visą tai daryt. Tai čia gali būt mano, nu kad nesąmoningai kažkokia baimė vėl, bet gali būt ir labai sąmoningas pasirinkimas, nu kad aš tiesiog suvokiu, kiek tai kainuoja.

39:37 Собеседник 2 Taip, tai tu labai teisingai įvardinai, Gintarė. Tu sakai, aš žinau, kad reikia labai daug investuoti, tai iš tikrųjų darbas ir tai reikalauja labai daug resursų. Tai natūralu, bet labai dažnai žmonės sako, aš nenoriu santykių. Ir apskritai pasakymas, kad aš nenoriu santykių, tai yra melas, tik negali būt. Dar kartelį mes esam socialinės, ar ne, būtybės, mum labai reikia santykio. Ir tai nėra psichologinis faktas, ezoterinis faktas, tai neurobiologinis faktas. Taip išsivysčiusios yra mūsų smegenys. Mes kai esam kūdikiai, mum reikia žmogaus suaugusios psichikos, kuris galėtų užsiimti savireguliaciją mūsų.

40:20 Собеседник 1 O galim santykį, pavyzdžiui, nu mes visada kalbam apie tą romantišką santykį, o galim tą poreikį realizuoti per buvimą su žmonėm, per ten davimą, per susibūrimus, per tą socialinį veiklumą tokį? Ne, dalinai tiktais, dalinai. O kodėl? A vėlgi smegenys yra suformuotos taip, reikia vieno žmogaus, į kurį aš galiu pastoviai atsiremti.

40:43 Собеседник 2 Socialinė erdvė, kad ir draugai, kad ir ten, nežinau, renginys ar dar neduoda pastovumo. Mum būtinas yra pastovumas, saugumas, pastovumas ir be šitų dalykų mes niekada negalėsim sakyti, vat aš saugiai prisirišęs. O draugė, draugas, bet kas, ar ne, gali susirasti savo kitą partnerį, išvažiuoti ir gyvena jie savo gyvenimu. O kai mes jau esam kartu poroje, mes vis tik dalinamės vieną kelią.

41:13 Собеседник 1 Ant dviejų, kad ir kaip bebūtų. Ir mes žinom, mes grįšim namo, tas žmogus bus. Bet čia mes kalbam apie sveiką santykį, bet aš tikiu, kad žiūrint į skyrybų skaičių ir apie tai, kiek ten vyresniam amžiuj, kaip to tų skyrybų iš viso padidėja, ar su vidurio amžiaus krizė sutampa, ar tikrai pavargsta, nugyvena tą santykį kartu ir reikia kažką atsinaujinti. Tai vadinasi, yra to, nu tokio

41:40 Собеседник 1 Nesveiko santykio, nu kur ateina per scenarijus, per programas tam tikrus pasirinkimus, per tą toksiškumą, kur pažįstamas paternas įsijungia. Gal galim apžvelgti tavo patirtie matomus pagrindinius scenarijus, vat ką tu pastebi, su kokiais scenarijais, kokiais partneriais susi? Apskritai visada partnerystė tai yra traumų susijungimas. Visada kitaip nebūna.

42:08 Собеседник 2 Čia tokia, žinai, tiesa, kurios visi labai bijo, nes ir sako, aš išsigydysiu ir tada jau įeisiu į santykį. Ne, ne velnio taip nebus. Ne, tu vis tiek įeisi su savo kažkokiu tais paternu ir kažkokiu būdu jūs sulipsiti. Labai dažnai dažnas paternas yra moterų kentėti ir laukti, kol kitas pasikeis. Labai dažnas, kodėl? Nes mamos tokios buvo.

42:37 Собеседник 2 Mama nešė ant savęs visus vaikus, visus namus, ar ne, visą buitį. Tėtis arba buvo, bet neįsitraukęs pasyvus, arba jo išvis nebuvo. Ir moteris yra įpratusi kentėti, laukti ir per tai yra įpratusi gauti pagyras. Oi, kokia tu šaunuolė, oi, kaip išsėdėjai ilgai, oi, kaip kokia tu kantri. Kaip mano mama pasakė, dabar mano dukrai yra du su puse metų, bet žinok, jinai visai kantrybės neturi.

43:04 Собеседник 2 Aš sakau, jo, mam, žinok, jei du su puse, jinai ir negali turėt to. Kantrybė tai yra kažkas, nu, vystomo įgūdis. Ar ne? Tai vat, kantrybė yra iš tikrųjų vystomas įgūdis ir moterim jisai yra įdiegtas labai kenksmingai. Moteris linkusios yra kentėti ir laukti ir rinkti žmones, kurie turi neva potencialą.

43:30 Собеседник 2 Laukti, kol neva tie žmonės tą potencialą realizuos. Tai va šitas santykis yra labai labai populiarus. Tarp vyrų yra labai populiarus santykis pasiimti sau mergaitę mažą, ar ne, psichiškai nesubrendusią moterį, kuri visiškai pilnai jame ištirps ir taip jisai tvirtina savo galę, savo gebėjimą, ar ne, duoti, vesti ir taip toliau.

43:57 Собеседник 1 O kaip yra sakoma, kad, pavyzdžiui, vyrai pasirenka moterį panašiai savo mamą, o moterys renkasi vyrą panašui savo tėtį? Kiek tame yra tiesos?

44:08 Собеседник 2 Yra tiesos, žinoma, ir tai vėlgi yra neurobiologinis dalykas. Yra toksai įdomus paaiškinimas, kad jeigu vyras renkasi labai priešingą moterinį, jo mama, jisai nori praeiti separacinį procesą diakato santykiu. Reiškias jisai nori atsiskirti nuo mamos, su moterim, kuri būtų stipresnė, nepanaši į mamą ir padėtų jam pagaliau nuo jos atsiskirti, nes jinai įsikibusi jį yra, ar ne, nepaleidžia jo. Jeigu vyras renkasi visiškai identiška, panašia, reiškias jisai irgi yra nesiseparavęs, bet įdomu tai vėlgi grįžtant prie mūsų veidrodinių neuronų, mes nuskaitome.

44:53 Собеседник 2 Ir a mamos elgesį, ar ne, jeigu labai mama milėjo, žinoma, kad tai yra meilės kodas tiek vyro, tiek moters, ar ne? Ir mes renkamės labai panašius partnerius, nes mes tai skaitome meilę. Jeigu mama buvo labai švelni, ar ne, labai milėjo, gamino daug valgyt, bet kritikavo ir galėjo kartais gal net pažeminti, greičiausiai jis tokią moterį ir pasirinks.

45:21 Собеседник 2 Kurį kas? Taip, kurį kas, kurį, o jisai bandys per tą moterį kažkaip atkeršyti mamai. O kodėl santykiuose atsiranda neištekimybė? Labai, labai toksai globalus klausimas, labai individualus, nėra vienos formulės. A, neištekimybė gali atsirasti dėl to, kad žmogus toksai, va taip pas jį yra suformuotos vertybės.

45:50 Собеседник 2 Ar ne? Ir santykis gali būti nuostabiausias. Moteris ten gali būti geriausia, ar ne, geriausia mama, geriausia žmona, geriausia milužė, bet jisai vis tiek susiranda kita. Nes jo tokios yra vertybės ir su tuo nieko nepadarysi. Aš absoliučiai nesutinku su tiesa, kai sako santykiuose abu prie to privedė. Kategoriškai nesutinku, visiškai nesutinku ir niekam nerekomenduoju.

46:19 Собеседник 2 Į tai žiūrėti, nes įsivaizduokit, vat elgiasi kažkaip su jumis neteisingi žmogus. Jūs paimat ir šaunat į jį.

46:31 Собеседник 2 Neadekvatus veiksmas. Tai yra jūsų pasirinktas veiksmas tvarkyti su tuo, kas vyksta. Jūs turit milijardą pasirinkimų. Išeiti, pakalbėti, iškviesti policiją, padaryti bet ką, ką jūs norite, bet nešauti jį. Jūs tai darote vedami savo vidinių vertybinių paskatų, ar ne? Toks jūsų vertybinis pamatas. Viskas. Ir tai yra labai sąžiningas, tiesmukiškas.

46:59 Собеседник 2 Daug kam labai nepatogus. Faktas, kurį reiktų pripažinti, jeigu moteris eina į kairę ir susiranda meilužį, jos tokios vertybės ir kad ir ką vyras galėtų daryti, jis galėjo būti auksinis, o galėjo būti smurtaujantis, bet jinai pasielgė pagal savo vertybinį pamatą. Jeigu vyras, ar ne, eina į kairę, tai yra jo vertybinis pamatas ir tai nuo moters nepriklauso, nes vyras yra

47:23 Собеседник 2 Ir moteris, tai yra dvi laisvos asmenybės, kurios elgiasi pagal savo vidinius kažkokius nuostatus. Jeigu pas kažką, kai vaikas šaukia, rėkia, viena mama jam pasakys, rami, aš tavęs taip negirdžiu, prašau pasakyk, ko tu nori. Aš taip elgiuosiu su savo dukra. Jinai rėkia, mama, ne. Pasakyk, mama, aš nenoriu. Gerai, sako, aš tave girdžiu.

47:50 Собеседник 2 O kitas, ar ne, tėtis gali ar ten mama gali pasakyt, ko čia šūkauji, ar ne, greitai užsičiaupk arba ten su tavim taip nekalbėsim. O kitas gali nereaguoti. Dėl to kiekvienas elgiasi pagal savo vidinius parametrus ir sakyti, kad o ką jūs abu šeimoje darėt, kad vyras paėmė ir išėjo pas kitą? Arba ką vyras tas šeimoje darė, kad nu tai yra absoliučiai neadekvatus am vertinimas situacijos.

48:17 Собеседник 1 Be to, gali būti iš tikrųjų, kad E, žinai, aš, pavyzdžiui, girčiu, pavyzdžiui, vienos nakties nuotykės ir kai bando pateisint alkoholio, nu, aš tikrai galvoju, kad čia yra jau vertybinis pasirinkimas, kad, nu, prisidengia alkoholio, kad būtų lengviau pateisinti tai. Bet kai santykiai ten, pavyzdžiui, tęsiasi trisdešimt ar daugiau metų ir juose, nu, jie nepuoselė, nevysto ir įvyksta atitolimas, nu, tiesiog vat nutola.

48:46 Собеседник 2 Tai ar čia vertybėsis dėl to, ar čia tas socialinio poreikio ieškojimas to santykio tokio ir tada atsitinka ta neištikimybė? Mhm. Am dar vienas neurobiologinis faktas. Mūsų smegenyse yra dvi zonos, atsakingos už taip vadinamą meilę, iš tikrųjų už prieraišumą, ir visiškai kita zona, atsakinga už įsimylėjimą. Tai yra dvi nesusietos

49:14 Собеседник 2 zonos, kurios gali veikti vienu metu. Tai aš gali ir mylėti, ir būti įsimylėjusi. Į kitą asmenį. Taip, būtent va tą norėjau. Taip. Taip. Kad tai yra biologiškai paaiškinama. Taip, tai yra neurobiologinis faktas, ne išsigalvojimas, vėl ne ezoterika kažkokia, tai neurobiologinis faktas, taip veikia mūsų smegenys. Prie raišumo centras yra vienur, įsimylėjimo yra kitur. Todėl, kai žmonės šito nežino,

49:42 Собеседник 2 Jiem tas momentas įsim, a, vau, atgimę jausmai ir čia taip faina ir aš jau to nebe, bet kaip ir aš myliu savo žmoną arba savo vyrą, tai kas čia dabar kaip galima mylėti du? Jūs painiojat. Prie vieno jūs esat prisirišę, ten meilė taip vadinama, ar ne? O čia yra įsimylėjimas. Ir kai mes tai suprantame, suvokiame, žinome apie save, kodėl sakau, žmonėm nu reikėtų pasidomėti neurobiologija, ne tik biologija, kaip gyvūnai augalai, ar ne, a, ten ir fotosintezė veikia, bet

50:11 Собеседник 2 Kaip mes, kaip žmonės veikiam, ar ne? Kokie mūsų centrai? Ir kai žmogus žino, kad išsimilėtis gali va taip, net ir būdamas nuostabiausiose santykiuose, jisai turėtų vengti to sąmoningai save riboti. Nesusitikinėti su kolega po po darbo išgerti kavos, neiti, nesidalinti savo numeriu su vyru, kuris ten sustabdė ir nori susipažinti, ar ne? Samoningai save riboti, nes mes žinom, kad taip tai yra įmanoma, taip gali nutikti.

50:44 Собеседник 1 Tai čia vat yra pasirinkimas, kur mano tos vertybės ir kur mano ribos. Taip, taip, absoliučiai. Ką aš su tuo darysiu? Ir dauguma, aš manau, vis tiek neįvertina tų pasekmų. Nu, dar truputėlį pažaisiu, dar truputėlį pažaisiu, ups, ir prisižaičiau. Taip, visiškai tiesa. Mes juk nesuprantamės. Mums, mes susipainiojam. Mum atrodo, a, čia nauji jausmai. Aš taip įsimylėjau viskas, ar ne? Reikia ten kirsti galus.

51:10 Собеседник 2 Bet tai netiesa ir įsimylėjimas yra tokia forma, kuri dabar jau moksliškai įrodyta gali dabartinėmis realijomis dvidešimt pirmam amžiuj tęstis iki keturių metų. Ir dar įdomus dalykas neurobiologinis, mes įsimylim visi skirtingai. Jeigu paimti škalę nuo skalę nuo vieno iki dešimties, kiekvienas įsimyli labai skirtingai. O gali daug plačiau apie tai, ką reiškia skirtingai įsimylėti? Taip, a skirtingai įsijungia.

51:38 Собеседник 2 Ir am siunčia signalus būtent ta sritis mėgenyse, kuri atsakinga už įsimylėjimą, įjungia skirtingą hormonų kokteilį, jeigu taip galima pasakyti. Pas vieną tas kokteilis yra labai didelis, a labai toksai stiprus ir jisai tikrai jaučiasi kaip ant sparnų ir ten gatavas, ar ne, viską padaryti, ištekėti ir ten pagimdyti tris vaikus iš karto per pirmus pusę metų. O pas kitą

52:06 Собеседник 2 Dvėtukų įsijungia. Jisai sako, jo, aš įsimylėjus, faina, bet aš nesijaučiu visiškai pametus galvos dėl jo. Ir pas kažką tai gali tęstis keturis metus, tris metus. Jeigu anksčiau tai būdavo iki ten 12 mėnesių, nuo šešių iki 12 mėnesių, tai dabar iki keturių metų tęsiasi naujomis realijomis. Ar ne? O pas kažką gali po pusės metų praeit, sako, nebeįsimylėjus aš.

52:30 Собеседник 2 O kaip va tokiu atveju, nes daug kas yra priklausomai būtent nuo to kokteilio. Taip, 100%. Ir tas saugumas jiems tarsi nėra toks svarbus, nu gal moterim daugiau svarbus. Ne, tai irgi yra iliuzija. Nu paprasta. Abiem svarbu. Aha. Abu dalykai yra labai svarbūs. Iš tikrųjų bazinis žmogaus poreikis tai yra saugumas ir stabilumas, gebėjimas į kažką atsiremti. Bet taip labai daug psichikų yra.

52:59 Собеседник 2 Neteisingai išjudinta, taip sakant, žinai, vat jos tokios sužeistos yra ir jos iš tikrųjų labai painioja ta psichika, jinai priklausoma nuo to kokteilio ir tai yra priklausomybė. Ir žmogus toks laimingas niekada nebus, nes jisai negauna pamato, jis negauna saugumo, jis negali sukurti stabilaus santykio. Natūralu, kad visi žino, jog įsimylėjimas prilygsta kokainui ar ten heroinui, vienu žodžiu, kažkokiam narkotikui, tai irgi yra įrodyta.

53:27 Собеседник 2 Ir jeigu žmogus turi, pavyzdžiui, kažkokį tais nerimo sutrikimą, neturėjo stabilių santykių, ar ne, jam vat jisai gyvena nuolatinėj streso aplinkoj ir dabar jisai vat randa įsimylėjimą ir vieną, ir antrą, ir jis tampa priklausomas tiesiog, tai faktinė priklausomybė, bet kiekvieną kartą, kai nutrūksta santykį, jisai patiria didžiulį skausmą, kai išeina tas vat jausmas, veikimas.

53:56 Собеседник 2 Patiria didžiulį skausmą ir vėl to paties ieško, bet faktiškai jam net ne to reikia. O ko jam reikia? Stabilumo ir gebėjimo atsiremti. Tai yra to žmogaus, su kuriuo jisai jaustųsi kaip namie. Ir tai dažniausiai vienas žmogus. O kodėl tada, jeigu jam šito reikia, jisai bėga tarsi nuo šito? Kodėl jisai ieško tų aštrių jausmų, išgyvenimų, pojūčių, va to kokteilio kaip priklausomybės užuot pasirinkęs tą saugumą?

54:23 Собеседник 2 Vėlgi priklauso nuo to, kokioj aplinkoj jisai auga. Mhm. Tai čia scenarijus tam tikras tada įsiima. Tai yra net ne scenarijus, ne psichologiškai, tai net yra neurobiologija, prie ko pripranta mūsų sistema. Jeigu mes paimsim žmogų, tai yra sistema, kūnas, ar ne psichika, sistema, prie ko pripranta. Taip. Taip. Bet čia tada reikalauja labai didelio sąmoningumo. Labai. Ir ne tik sąmoningumo, vien užtenka, neužtenka suprasti. Aš supratau ir viskas, jau kitaip reikės. Taip, kitas turiu.

54:53 Собеседник 2 Mes keičiame scenarijus per patirtį. Ir yra tam tikri būdai, ar ne, jų tikrai yra keletas, kaip perkrauti, anuliuoti savo sistemą, bet tai didelis darbas. Tai ne. O gali pasidalint gal? Tai tokia sudėtinga sistema, ten daug žingsnių iš tikrųjų įeina ir tai tokia, žinai, trijų valandų.

55:15 Собеседник 2 pokalbis, nes tai susiję ir su su neurobiologija, ir su fizika, ir su kvantine mechanika iš tikrųjų, kaip mes sudėti, ką jau mokslas yra atradęs, tam, kad mes iš tikrųjų pakeistumėm savo scenarijų, vien suvokimo ir vien jausmo neužtenka. Pabandykite įnešti į savo rutiną rašymą kairė ranka 15 minučių į dieną. Labai geras užsiėmimas man labai patinka. Mhm, tiesiog vat pabandykit, ar ne, arba a

55:42 Собеседник 2 Dažniausiai tie žmonės, kurie mokosi, kurie labai veiklus, verslus, ar ne, dažniausiai jie žino vertę tokių, ar ne, įrankių, kuriuos mes galime a įnešti į savo gyvenimą, kad perkraudinėti savo sistemą, ar ne, duoti jai kažkokią tais visiškai naują intarpą. Ir kai žmonės renkasi partnerius, dažnai jie renkasi pagal scenarijus.

56:07 Собеседник 2 pagal tai, kaip buvo jau šeimoje, pagal tai, ką jie matė, pagal tai, su kuo jie buvo santykyje paauglystėje. Pirmas įsimylėjimas turi nežmoniškai didelę įtaką partneriams, kuriuos mes rinksimės. O gali papasakot daugiau apie tai? Labai įdomu. Mhm, mhm. Taip, tai vat iš tikrųjų įdomus toksai faktas yra, kad pirmas mūsų įsimylėjimas jisai platoniškas.

56:33 Собеседник 2 Be kažkokio fizinio kontakto jisai formuoja tolimesnį mūsų traukos centrą. Nes mes iš tikrųjų platoniškai, juk meilė kaip formuojasi? Per tris etapus. Pirma yra platoniška meilė, tai yra tas toksai saugus ryšys, kur aš žiūriu į žmogų, man jo vertybės patinka, kaip jis elgiasi. Ir dažniausiai labai lengva pasižiūrėti ir paklausti žmogaus, kai egzaminuojam, ane, kokio partnerio tu nori, koks personažas tau labai patiko.

56:58 Собеседник 2 Iš filmukų? Taip, iš filmukų, iš filmų. Koks personažas? Kas tas vyras arba moteris? Ir mes pamatysime, kad tas žmogus dažniausiai ieškos labai panašių objektų, ne, bet žmonių, su kuriais gali sukurti bendrą ryšį. Antras etapas, tai yra fizinis kontaktas dar be seksualinio kontakto.

57:22 Собеседник 2 Čia toks rankų pasilaikymas. Taip, rankų pasilaikymas, kažkoks galbūt čionys į į žandą, gal koks lengvas apkabinimas ir taip toliau. Labai dažnai žmonės užstringa būtent platoniškoj stadijoj. Taip, ir tada žmonės suaugę, ieško nerealių žmonių. Tokio tiesiog nėra, jie ieško kaip iš filmo, žinai, va tokio galiūno arba visiškos grąžuolės, kuri visada nuostabiai atrodo ir pasitempusi ir va tokia žodžio, ar ne, nepasakys neteisingo. Ir tai didžiulis iš tikrųjų praradimas psichikai, nes psichika turi patirti, ar ne? Labai tėvai bijo.

58:06 Собеседник 2 M, kad ten, pavyzdžiui, mergaitės arba berniukai patirs kažkokį seksualinį kontaktą per anksti, bet iš tikrųjų paauglystės laikotarpis, žinoma, nuotent 16, 17, 18 metų, ne anksčiau, tai yra svarbus periodas, kada iš platoniškos per fizinį kontaktą jau pereina prie to seksualinio kontakto ir per tai mes irgi susipažint, susipažįstam su savim, su tuo, koks mūsų kūnas, kas mum patinka, mes eksperimentuojam ir tai labai natūrali stadija.

58:35 Собеседник 1 Ir žinai, pagalvojau apie tuos jaunus žmones ir tarsi tabu yra uždėta, koks seksas ir daug matymų net negalvoja, kad vaikai gali seksu užsiimt, paaugliai seksu užsiimt ir viską, nu mano tai to tikrai nedaro ir. Tai labai svarbus etapas. Aha. Jeigu tai yra tabu, jeigu apie tai. Žinai, kaip bažnyčia, taigi kryžių detai ir. Taip, ir jeigu apie tai nešneka.

58:58 Собеседник 2 Žmonės dažnai užstringa tame, kiek mes turime moterų, kurios sako, aš savo kūną, savo seksualumą pradėjau atvėrinėti nuo 30 ir 40 metų. Kiek moterų, kurios nepatiria orgazmo, kurios nežino, kaip išvis sudėtas yra jų kūnas, ar ne, ir ir galvoja, kad seksas tai būtinai vat visos moterys turi patirti ten vaginalinę, ar ne, orgazmą ir taip toliau nors.

59:23 Собеседник 1 Mūsų klitoris visai kitaip sudėtas absoliučiai ir vyrai to irgi nesupranta. Bet aš galvoju, kad vyrai to nesupranta ne dėl to, kad jie nėra, negali suprasti. Aš manau, kad mes moterys labai daug prisidedam prie to su apgaudinėjimu, su noru išsiteikti, nes mes pačios savęs nepažįstam ir tada feikinam ir tuos orgazmus, ten dar porno filmų kokių prisižiūrėjo, kad čia būtinai

59:48 Собеседник 1 Kaip turi būti ir kad kartu su partneriu ir nu tada kaip tam partneriui žinot, tai mes melagės būnam ir paskui kaltinam juos, kad nu jūs. Bet čia žinai negalima pasakyti, kad a yra kažkokia kaltė kažkieno. Žinai kodėl? Todėl, kad nėra bendrai tos kultūros. Mhm. Grup. Seksas tabu yra ta tema, kur negražu, o dabar tu ką ir pasakei ir toks vau, kad 16, 17, 18 metų tai yra normalus etapas pažinti save ir ir kitą ir tai ir eksperimentuoti. Taip, tai. Puglystės etape taip pat labai labai svarbu patirti tokį kitą įdomų dalyką, kai tavęs nesirenka. Atstūmimas. Būtinai, tai turi patirti moteris ir vyras.

1:00:34 Собеседник 1 Tam, kad lengviau pasirinkti paskui savus partnerius. Papasakok, kaip tai gali veikti, pavyzdžiui, jeigu labai graži, tai ją visi rinksis. Tai jinai kaip ir nepatirs to atstumimo tokio. Nebūtinai. Kodėl? Jai gali patekti visiškai kitas berniukas, kuris jau gali turėti porą.

1:00:51 Собеседник 2 Ir jinai gali patirti tą atstumimą. Ir tai labai keblu scenarijus, jeigu to nepatiria mergaitė, kuri labai labai graži, jinai savo jo išsirinkti negali, nes pasiūla labai didelė ir jinai nesupranta. Nes kai neįvyksta, ar ne, tas, kaip mes dabar tinderį vadinam, meči, ar ne, neįvyksta, natūralu, kad yra kažkoks neatitikmuo ir niekam tame santyke nebūtų gerai.

1:01:17 Собеседник 1 O gerai, tas, kuris pastoviai yra atstumimas, jam atsiranda baimė eiti į santykį. Nu jisai tada irgi užsideda, kad nu, pavyzdžiui, aš įsivaizduoju, kad man tai tikrai būtų didžiulė baimė eiti į santykį, jeigu mane ten vieną kartą dar gal nieko, bet nu jeigu jau ten daugiau kartų atstumtų, tai man būtų tragedija.

1:01:36 Собеседник 2 Įdomu yra tai, kad tu labai teisė paauglystėja. Dar nėra savireguliacijos išvystyta tokiam lygy, kad vaikas, vis tiek jisai nesvarbu, jisai jaunuolio, paauglystės etape, bet jisai dar pats negali su tuo susitvarkyti. Todėl natūralu, kad jo konteineris vis dar yra tėvai, kurie turėtų padėti jam atlaikyti.

1:02:01 Собеседник 2 Ir jeigu jisai patiria atstumimą, ar ne, jisai susiduria su tam tikrais jausmais. Iki to laiko jau jo emocinis intelektas turi būti išvystytas iki tokio lygmens, kad jisai atpažintų, ką jisai jaučia. Ir įsivaizduok vaikas, kuris neturėjo patirties susilieti su mama ir pajausti, kad jinai atlaiko jo jausmus. Ką reiškia atlaikyti? Veidrodžiuoti, įvardinti. Pavyzdžiui, vat mano dukrai dabar yra du su puse metų ir jinai

1:02:33 Собеседник 2 Gali rėkti kažką daryti ten, ar ne? Ir aš sakau, tu pyksti dabar, taip? Ne. Tu suserzinus? Ne. Tu liūdi? Taip, aš liūdžiu. Ir tu dėl to nori muštis ir ten kažko dar? Taip. Gerai, aš sakau, aš šalia, mes atlaikysim kartu. Ir tai yra mokymas jos. Kad jos jausmai yra normalūs ir natūralu, kad tas jausmas jai yra labai, labai didelis, nes jau nesusitvarko, bet tik jį įvardinus, tiktais parodius, kad mes kartu, aš čia, aš sukonteineriuoju tą jausmą ir jinai jame neskęsta.

1:03:04 Собеседник 2 Ir tada jau paulystės laikotarpy toks vaikas gali atpažinti, aš pykstu, mane erzina, aš nenoriu ir aš galiu ateiti pas mamą arba pas tėtį, su kuo vyko tas ar ne konteineriavimas, veidrodžiavimas ir pasidalinti, man padės su tuo. Ir tada paauglys ne vienas susitvarko ir tada nesivysto ta baimė. O ką daryti, kai suaugusiam žmogui supranti, kad va tu negali atlaikyti? Kaip jam išmokti tą atlaikyti? Terapija. Terapija kokybiška, gera, gili terapija, nes reikės, nemėgstu to priežiolio, bet mums ir čia labai tinka, dauginti savo psichikos dalį kitam tikros brandos, kurioje žmogus

1:03:48 Собеседник 2 Patiria ir vėl tą jausmą. Vienas iš tų žingsnių, kur perkrauti galima savo sistemą, jisai skamba taip. Nueiki ir patirki 20 kartų tą jausmą. Tai reiškia, eisiu dabar sąmoningai susikursiu mėnesį laiko to susidūrimo su tuo jausmu. Mhm, situacijos tokios. Taip, sąmoningai eisiu išgyventi tą jausmą.

1:04:08 Собеседник 1 O gerai, Jekaterina, dabar šiais laikais yra labai populiaru įvairios hipnozės. Tai jeigu aš vat, nu, greitai nueisiu. Pradirbsiu per sesijukę ir paskui dar duos man paklausyt ten įtaigos tokios ir aš pavaikščiosiu, man taip nepadės?

1:04:25 Собеседник 2 Am, aš sakyčiau, jeigu padėtų, tai mes visi jau būtumėm čia turtingi su santykiais, ar ne? Puikiausiai visi atrodytumėm, nu.

1:04:34 Собеседник 1 O kodėl greitas pralošia prieš lėtą? Nu, kur daug pastangų, laiko reikalauja, nes žinai.

1:04:44 Собеседник 2 Tos terapijos gi nevyksta kiekvieną dieną, jos vyksta kartą per savaitę. Kodėl? Taip, kodėl? Apskritai terapinis toksai kelias jisai fokusuotas į tai, kad prieš tave atsirastų žmogus, brandesnis už tave, gebantis atlaikyti tavo jausmus ir konteineriuoti, nes tai brandina psichiką ir tai yra patirtis.

1:05:10 Собеседник 2 Ateini pas terapeutą, mano, pavyzdžiui, klientai ateina po metų laiko, darbo, mes dirbam, po metų laiko jie drąsiai gali pasakyti, Katrino, jūs taip mane erzinat. Jūs tiesiog, aš negaliu žiūrėti į jus, ta prasme. Viskas, ką jūs sakot, aš nesutinku kategoriškai ir aš esu tas žmogus, kuris atlaiko. Gerai, ok.

1:05:30 Собеседник 2 Ir aš neatreaguoju, ar ne, taip, kaip atreaguotų, pavyzdžiui, mama ten arba tėtis, kaip įprastai kažkaip juos bandytų sumažinti. Todėl tas ilgalaikis procesas tai yra patirtis. Kitas momentas, kai mes sakom hipnozė, ar ne, ten vat afirmacija kažkokia ir taip toliau. Tai turi minimalų efektą. Mūsų smegenim neurobiologai jau irgi tai rodė. Mūsų smegenis keičiasi per patirti.

1:05:58 Собеседник 2 Pabandykite savo afirmacijas surašyti kairė ranka bent vieną kartą per dieną, skirti 15-20 minučių. Va tas 10, kuris klauso tą afirmaciją, pabandykite surašyti kairę ranka. Bus didesnis efektas nei tiesiog klausimo. O kodėl kairė ranka tokia? Dėl to, kad mum neįprasta tai daryti. Nes nepatogu, frustruoji. Taip, taip, sukyla labai daug jausmų ir mūsų smegenys, kas čia vyksta? Kas čia dabar reikalauja iš manęs tiek resurso?

1:06:27 Собеседник 2 Ar ne? Aš turiu kažkokias jungtis paleisti, nebūti ten taip, nes įsivaizduokit, vėlgi, rašymas dešinė ranka, kam įprastas yra, ar ne? Mes jau pravažiavom jau tuos bėgius ir tai yra labai automatinis veiksmas. Tam, kad mes pradėtumėm važiuoti kitais bėgiais, pakeisti scenarijus, pasirinkti kitokį partnerį, sukurti kitokią, nežinau, karjerą, uždirbti kitaip pinigus. Viskas tai reikalauja naujų bėgių.

1:06:54 Собеседник 2 Ir jūs galvojat, kad tiesiog žodžiais, kuriuos jūs klausot, jūs galit tai padaryt?

1:06:59 Собеседник 1 Nu, aš manau, kad daug kas taip galvoja, nes yra ir ta marketingo didelė įtaka, kad per septynias kartus būsi naujas asmuo. Tai neįmanoma. Kodėl? Todėl, kad niekas negali įlįsti į žmogaus vidurį ir pasakyti, kokia yra jo psichika. Tai mūsų ta vaikystės patirtis, ane? Kaip mes susiformavom. Taip, taip, taip, ir tai ne tik vaikystės patirtis, tai visos giminės dinamika. O ką turiu omeny, sakydama, giminės dinamika, tai prosinėliai, progėliai. Taip, kaip jie gyveno, juk mes ateitumėm ir pasižiūrėtumėm vienoje šeimoje, pavyzdžiui.

1:07:34 Собеседник 2 Yra super visi turtingi žmonės. Kodėl? Tai, kad jie perduoda įpročius, požiūrius, elgesio modelius, santykių kūrimo scenarijus, ar ne? Ir vat jie išlaiko taip savo giminėje tam tikrą gyvenimo lygmenį. Kai kuriose šeimose mes matom visišką destrukciją, ar ne? Alkoholis, priklausomybės, smurtas, ar ne? Agresija. Ir jie tai irgi iš kartos į kartą perduoda. Tai ne tiesiog mūsų vaikystė.

1:08:03 Собеседник 2 Tai visa giminės dinamika turi įtaką. OK. Ir tai labai svarbu suvokti, žinai, todėl mes terapijai pasižiūrim atgal, nekaltinant tėvus ar, o tiesiog suvokiant, kas mane formavo, kokie dalykai vyko mano šeimoje. O gali žmogui, nu, pavyzdžiui, eiti į terapiją yra žingsnis, rimtas žingsnis, kur pasirūžti, reikia ir, nu, nusiteikti, nes

1:08:26 Собеседник 1 kaudės, nu bent jau man terapija vis tiek jinai su skausmu susijusi ir kad pažvelgti savo žaizdas, pamatyti jas, tai ir ašras iš ir pagailėti savęs, nu daug tokių dalykų, kaip šašą nukrapštyti ir pūlius išvalyt. Ar gali žmogus prieš eidamas į terapiją ateiti į tavo terapinį klubą?

1:08:47 Собеседник 1 Ir kurį laiką, kol jisai apsipras, nes nu tai yra mano galva saugiau toks tyrinėti, žiūrėti, galbūt kadangi organizuoju ir grupines terapijas ten, tai yra vieni, kurie atvirai dalinasi savo ir aš tikiu, kad kiekvieno to pasidalinimas mums vis tiek vienokia ir kitokia dalim surezonuoja ir mes galim gauti iš kitų patirties.

1:09:08 Собеседник 2 Mhm. Žinok, mano terapinis klubas yra sukurtas kartais net ir vietoj. kokybiškos terapijos dėl to, kad ten yra grupinės terapijos ir yra tokių užklausų, kurios grupinėj terapijoj sprendžiasi žymiai a geriau. Ir tai dabar aš nekalbėsiu apie vidinės mūsų užklausas, bet pavyzdžiui moksliškai yra įrodyta, kad pavyzdžiui seksualinės prievartos užklausos sprendžiasi žymiai geriau grupinėj terapijoj nei asmeninėj.

1:09:35 Собеседник 2 Vau, man atrodo, kad čia tokia tema, kur žmogus neatsaugė, psichika išstumia į tą sąmonę. Būtent dėl to, būtent dėl to tai ir yra žymiai efektyvesnis būdas ir asmeninė terapija nėra tokia efektyvi, nes ten labai daug gėdos, labai daug kaltinimo savęs ir labai daug tokio nesuvokimo, kad ne aš esu priežastis, to, kas su manim nutiko. Todėl žmonės labai dažnai eina ir mes terapeutai mokomės iš tų grupinių terapijų.

1:10:05 Собеседник 2 Tai labai svarbus. Tai apie terapinį klubą, jeigu trumpai, tai tai yra vieta, kurią aš ir sukūriau su ta intencija, kad žmonės galėtų saugiai eiti į terapiją, a praeiti tai, kas yra labai svarbu, ne tiktais iš informacijos kiekio ir struktūros, bet kartu ir iš patirties, tai reiškias visokios technikos, ar ne, kurios tikrai psichoterapinės technikos, kurios labai padeda.

1:10:29 Собеседник 2 Pakeisti tą būseną, grįžti kažkur ar neduoti sau tai, ko labai trūko, išjausti tuos savo jausmus, nes ten tai, kas pakyla, tu jau niekur to nepadėsi, ar ne? Kitas momentas, labai svarbi struktūra yra terapijai ir dar kitas, tai yra gyvas kažkoks interakšnas, ar ne? Ir mes jį turim, reiškias grupinės terapijos. Ir aš netikiu į vienkartinius dalykus, ne todėl, kad aš nenoriu tikėt, ne todėl, kad aš tokia vat kažkokia, ar ne?

1:10:58 Собеседник 2 Bandanti nuvertinti, bet aš tiesiog domiuosi ir gilinasi tai, kaip reikia mūsų smegenis. Ir būti klube kažkokioj vietoj metus laiko, ar jūs įsivaizduojat, kokio lygio procesą reikia atlaikyti? Smegenis kokio lygio naują procesą turi atlaikyti? Su kažkuo kurti santykį, išbūti, eiti, nuklysti, vėl grįžti? Taigi gyvenimas vyksta.

1:11:24 Собеседник 2 O tai yra procesas, prie kurio reikia būti prisitaikius, kurį reikia stebėti, kurį reikia įsinešti į savo užrašinę. Tai keičia žmones, tai jie išmoksta išbūti, išmoksta kur tik kitaip santykį, išmoksta save girdėti. Tai yra didelis, didelis darbas.

1:11:40 Собеседник 1 Man labai patinka struktūra tavo terapinio klubo, kad yra atskirai tėčių, atskirai mamos temos ir tu visada akcentuoji, kad priešeinant į mamos temą.

1:11:51 Собеседник 2 Pirma pasižiūrėkit tėčio, nes su mama visada yra daug daugiau reikalų. Kodėl su mama yra daug daugiau reikalų? Tai pirma žmogus iš tikrųjų su kuriuo mes daugiausiai kontaktuojam. Mama tai yra mūsų visas visas pasaulis. Mes žiūrim į mamą ir į mūsų veidrodiniai neuronai nuskaito, koks yra pasaulis. Mama nerimastinga, jautri, laiminga, jai skauda, jinai pergyvena, ar atvirkščiai, viskas pas ją yra gerai. Mes nuskaitom pagal ją.

1:12:19 Собеседник 2 Koks yra visas pasaulis? Todėl žinoma, kad ten yra tų jungčių su ja žymiai daugiau nei su tėčiu. Tėtis faktiškai įsijungia į vaiko gyvenimą nuo trijų metų, nuo trijų su pusės. Pats vaikas tai demonstruoja. Pats vaikas demonstruoja iki trijų metų faktiškai, kad tėtis ta antra figura. Nuo trijų metų prasideda jau tėčio, ar ne, rolė, kada jisai stepina ir vat pasiima vaiko dėmesį labiausiai.

1:12:47 Собеседник 1 O jeigu vaikas auga be tėvų, kaip tokiu atveju, kai ar kažkas yra, nes mes suprantam mama, tai būtinai biologiška mama arba įtėviai, bet greičiausiai yra figūros, kurios atlieka ten visus vaikus. Visiškai teisingai, visiškai teisingai. Biologijos negalima atjungti čia, mes jau kalbėjom apie tai pačioj pradžioj, bet bet kokiu atveju žinoma, kad tai yra labiau objektai, figūros. Ar ne, su kuriais kuriamas yra kontaktas ir

1:13:15 Собеседник 2 Kai vaikas auga be tėvų, jam lengvai mama gali tapti močiute. Auklėtoja ne, greičiausiai, kas yra sudėtinga su vaikais, kurie auga vaikų namuose, jiem katastrofiškai trūksta. Am. saugių figūrai, kurias jie galėtų atsiremti, nes ten dažniausiai dirba du maksimum trys žmonės ir jie negali apimti visos grupės ir duoti visiem. Tai moksli moksliniai tyrimai yra rodantys, kad jeigu gimė kūdikis ir jų daug yra, ar ne, ir pavyzdžiui, jie yra be kontakto, jie dažniau miršta.

1:13:53 Собеседник 2 Ir tie kūdikiai, pas kuriuos ateina žmonės, kur kontaktuoja žmones, kur nešioja juos ant rankų, liečia juos, jie žymiai greičiau pasveiksta, žymiai greičiau vystosi. Taip vėlgi sukurtos mūsų smegenys. Tai vat pirma mano konferencija. Ir iš tos konferencijos aš rėmiau, a niekino vaikus, puikiai organizacija irgi. Taip, taip, taip, jie labai užsiima tuom, kad vaikai neliktų vieni ligoninėse.

1:14:21 Собеседник 1 Jo, labai. Kartu, žinai, tokia ir sudėtinga, nes totyni ir ir kažkiek ir prisirišę. Aš, pavyzdžiui, man lengviau yra paremt pinigais negu veiksmais šitoj vietoj, nes aš bijau galbūt savo jausmų, su kuo tektų susidurti, žinai, ir ir ką išgyventi. Tai lengviau padaryti paramą tiesiog pavedimu. Ir tie žmonės, kurie eina ten, tai man atrodo nu visada

1:14:51 Собеседник 1 Vau, kokią plačią širdį turi, žinai. Čia vėlgi, žinok, yra apie gebėjimą atlikti savo jausmus. Mhm, kad jie gali ir tada jų talpa ta didesnė. Taip, jie gali atlikti ir skausmą, ir kažkokį liūdesį, ir kartu sukonteineriuoti tų vaikų jausmus. Taip, faktas. Žinai, ko aš nustebau, kad tavo klube yra ir vyru. Mhm.

1:15:17 Собеседник 1 Aš man tai buvo žava iš tos pusės, nes aš galvojau, kad vyrai yra tokie užspausti, jiems santykiai, jie domisi tiek, kiek moterys jį pasodina ir sako, reikia pasikalbėti ir tada jau jie visi įsitempia ir susitraukia. O ten yra ir dalinės ir klausimai ir ir feedbackai ir nesutinka su tavim, žinai, kas man, aš tikrai perskaitau ten, paklausau viską, tai kaip čia taip yra, kad vyrai nėra tada uždari.

1:15:48 Собеседник 2 A, Gintarė, am, aš turbūt nuliūdinsiu, bet tu labai teisi. Vyrai iš tikrųjų yra labai užsidarę ir tai yra mūsų kolektyvinės pasąmonės ir praeities toksai atspindys, nes mūsų aplinkoje, ar ne, teritorijose buvo labai labai daug karo. Jis ir dabar vyksta, ar ne? Ir dabar ta pati situacija žūsta labai daug vyrų.

1:16:15 Собеседник 2 Ir pas jus nepriimti yra dalintis. Jie nemoka. Tai mano klube yra tikrai labai mažas procentas vyrų ir aš neturiu idėją sukurti kažkokį projektą vyrams, bet tai yra tokia idėja dėl to, kad jiems iš tikrųjų labai sudėtinga eiti dirbti ir kiek aš turėjus konsultacijų su vyrais. Jiem labai sunku atsiverti, jie nesupranta savo jausmų absoliučiai, jie yra juos užslopinę ir, deja, pas juos prasideda psichosomatiniai visokiausiai sutrikimai. A, jų gyvenimas atrodo labai chaotiškai, nes jie net nesuvokia. O ką aš dabar jaučiu? O ką man išvis tas santykis su mano kūnu? Tik aš sportuoju, viskas yra gerai. Ir tai yra tikrai didelė problema ir tai viena iš skyrybų priežasčių dabar.

1:17:04 Собеседник 1 O ar yra būdų, nes tikrai va dabar turiu omeny vieną porą, kur jie yra mylintys vienas kitą. Tik jam yra labai sunku kalbėti ir jis tikrai nesupranta jausmų. Jam žodis jausmai, nu jam panika matyt kelia ir tiesiog nemoka kalbėtis, tiesiog gal bijo įsivardinti tuos jausmus. Kaip padaryti, kad ta santuoka veiktų? Ar įmanoma kažkaip, neįsivaizduoju, bet čia žinai, kad nebūtų ta kantrybė, apie ką kalbėjom su moterim, kad mato potencialą ir kantriai laukia.

1:17:44 Собеседник 1 Bet gal yra kažkokie tikrai efektyvūs būdai, ar būtinai reikia, kad jisai išdrįstų pagaliau pasižiūrėti tuos savo jausmus. Bet žinai, vyrai ir psichologė, tai jie sako, aš ne psichas. Nu, jeigu taip, čia klasika, žinai.

1:18:00 Собеседник 2 A, turbūt sudėtingiausias klausimas, kurį šiandien uždavė. Sudėtingiausias iš tikrųjų dėl to, kad čia kiršinasi labai labai svarbūs baziniai poreikiai. Moteris irgi ilgą laiką buvo užslopintos savo emocijose. Jos negalėjo taip jausti atvirai ir dėka to, kad yra psichologija, dabar labai tas emocinis intelektas atsivėrė ir moteris tapo žymiai stabilesnės.

1:18:26 Собеседник 2 Jos žymiai paprasčiau gali pasakyti apie tai, ką jos jaučia.

1:18:31 Собеседник 2 Ir tas poreikis emocinio saugumo ir emocinio ryšio atsiranda dar didesnis ir gilesnis. Ar įsivaizduok, tu atini namo ir tu supranti, kad dėl kažkokių priežasčių tavo artimo žmogus visiškai neina į kontaktą.

1:18:50 Собеседник 2 Ir abu tame kontakte yra alkani. Mhm. Abu. Tik vienas jau atsivėręs, pasiruošęs, pravėręs savo psichiką, o kitas užsidaręs kaip akmuo.

1:19:04 Собеседник 2 Ir turbūt tiktais jausmai ir meilė gali padėti, ar ne, be spaudimo parodyti tam žmogui, kad tai yra labai svarbus poreikis. Ir apie tai nieks niekada nekomunikavo. Apskritai anksčiau sakydavo, kad iki trijų metų vaikui formuojasi viskas ir po trijų metų jau vėlu. Bet tai yra visiška netiesa. Iki 24 metų formuojasi viskas. Ir tai yra irgi neurobiologiškai įrodyta.

1:19:30 Собеседник 2 Kad mes formuojamės iki dvidešimt keturių metų ir mes labai labai lankstūs esam iki dvidešimt keturių metų. Tai natūralu, kad jeigu tam žmogui jau vyrui yra trisdešimt penki, jisai labai nebelankstus. Ir čia pareikalaus abiejų labai didelės meilės, kantrybės, va čia jos tikrai labai reikia.

1:19:52 Собеседник 1 Man, žinai, dabar, kai tu kalbi, iš karto iškilo situacija, kai tu paskai apie savo dukrą ir kaip tu būni jai resursu. Tai vat, jeigu moteris toje poroje prisiimtų sau tuos resursus, nes nu jinai ar vaikšto į terapiją, jinai ten gauna to savęs pastiprinimo, taip jinai galėtų būti, kadangi jisai tikrai neis pas jokius psichoterapeutus, jinai galėtų sąmoningai pasirinkti būti jam resursu.

1:20:20 Собеседник 1 Ir po truputėlį įgarsinti, bet ne per spaudimą, ką sakei, o per meilę, kad tu dabar jauti tai ir jam padėti susintegruoti tuos jausmus palaipsniui ir galbūt tikėtis, kad gyvenimo pabaigoj nu jie galės kalbėtis apie jausmus.

1:20:41 Собеседник 2 Tai tai iš tikrųjų labai realistiškas scenarijus, bet Labai dažnai, apart to, kad nėra gilaus emocinio kontakto, yra dar daug kitų dalykų. Kas? Santykiuose labai dažnai būna kitų špragų, ar ne, kur, pavyzdžiui, vyras infantilus, nepasiima kažkur atsakomybės, ar ne? A ir moteris tempia, jinai negali pasakyti apie savo poreikį, nes jisai iškart piestų stojasi ir sako, ne, man netinka, ką tu čia nusišneki, ar ne, nelysk prie manęs ir vėl tu pradedi. Ir tada moteris pasiduoda, nes joms irgi reikia resursų. Mhm. Joms irgi reikia į kažką atsiremti. Bet aš galvoju, kad nu čia, žinai, gal mano jau

1:21:30 Собеседник 1 psichikos žaidimai yra, kad ok, kadangi aš ten tikiu psichoterapija, aš tą resursą galiu pasiimt psichoterapijoj ir taip pastiprint save. Aišku, ateis momentas, kad atsibos būti donoru, nes nu tu negali bent jau aš taip tikiu, kad santykiuose turi vykti mainai.

1:21:46 Собеседник 2 Nes kažkiek gali duoti, duoti, duoti, bet nu vadas ateina, kad nu nori pradėt ir gauti ir iš to žmogaus gauti, o ne iš ten psichoterapeuto. Bet psichoterapeutas niekada neduos to resurso, kurį tau gali duot partneris. Niekada. Tai nėra pakaitalas. Jeigu taip vyksta, vyksta perkėlimas ir terapeutas turi grąžinti tą perkėlimą atgal. Jisai turi tai pamatyti, įvardinti, įgarsinti ir parodyti žmogui.

1:22:14 Собеседник 2 Kuom skiriasi, pavyzdžiui, mama nuo terapeuto? Mama tai yra meilės, besąlygiško priėmimo ir griežtų ribų figura, griežtų ir nuspėjimo ribų. Terapeutas tai yra neutralumo ir atsitraukimo, ar ne, žmogus.

1:22:37 Ką reiškia atsitraukimas?

1:22:38 Собеседник 2 Jisai negali būti įnykęs į tavo scenariją. Jisai vis tiek yra nuošaliai. Jis nepriima tavęs visokio. Jis labai neutraliai reaguoja, ar ne? O mama tai yra tas, kur aš jaučiu tavo skausmą. Ir mes to paties norim iš artimo žmogaus, kad jisai mus jaustų taip, kaip mes jį, kad jisai liudytų mūsų gyvenimą taip, kaip mes liudijam jo. Ir terapeutas niekada neduos to grįžtamio ryšio ir to resurso.

1:23:08 Собеседник 2 Todėl natūralu, kad kuo čia ir yra didžioji dabartinių skyrybų priežastis, moteris stipriai šoktelėjo į viršų iš sąmoningumo lygmens, iš emocinio intelekto lygmens. Dabar moteris nebe tos, kurios reikia, šaukia, reikalauja ir apvardžiuoja ten, ar ne, ir ir dramas kelia. Dabar moteris gali ramiai ateiti ir pasisodinti ir pasakyt, klausyk, man taip negerai. Man skauda, kai tu taip darai. Aš norėčiau kitaip. Ir vyras gali pasakyti

1:23:37 Собеседник 2 Nu Dieve, nu ir vėl to. Ir jinai jau nebežino kaip. Ir labai dažnai vyram veikia kaip? Šaukti, rėkti, tada jisai išgirsta, tada jisai va, atsibudo. Todėl, kad jis prie to įprato. Nes jo jausmai kitaip nepabunda, tik jam šoko reikia, ar ne? O moteris jau taip nebenori, nes jinai supranta, kad tai kenkia jos sistemoj. Dėl to moteris turi tiek daug problemų iš moteriškos pusės, ar ne? Būtent su savo vat, am

1:24:05 Собеседник 2 tomis moteriškomis ligomis, dėl to, kad jos labai labai daug slopindavo ir sprogdavo paskui. Dabar moteris stengiasi kitai, bet jų tada dar labiau negirdi. Ir dėl to skiriasi. Kodėl didžiausias turbūt skaičius skyrybų inicijuotas yra moterų? Taip, tokia statistika. Ir tai liūdna dėl to, kad moteris ūktelėjo. Jos kaip, nežinau, išleistos iš

1:24:33 Собеседник 2 Ar ne? Belaisvės, kai pradėjo mokytis, tobulėti, ar ne, augti. Ir dabar jos nebegali būti su bet kokiu vyru. O skyrybos tai yra laimėjimas ar pralaimėjimas? Mhm. Ir kartu ir pralaimėjimas, ir laimėjimas. Ir negali būti kitaip. Mes negalime sakyti, kad moteris, kuri, pavyzdžiui, buvo toksiniuose santykiuose, išėjus iš jų, tik laimėja. Ne?

1:25:00 Собеседник 2 Jinai ir pralaimėjo, jinai sukūrė santykį, kuris buvo toksiškas, jinai pasirinko partnerį, jinai nesugebėjo surasti irgi bendros kalbos. Tai yra jos asmeninė nesėkmė. Bet kartu ir sėkmė, kad jinai išėjo, pasiėmė kažkokias pamokas. Todėl man labai vat mes ir kalbėjom ane pačioj pradžioj apie tai, kad visada žmonės linkę yra, ar ne, arba į gerą šokti tiktais, arba į blogą.

1:25:27 Собеседник 2 Ir negatyvą patirtį linkę kažkaip maskuoti, vat užtepti kažkokiu sviestuku, kažkaip vat, nu, kad maloniau būtų ir pačiam, ir aplinkai. Bet tai alybė kitokia, mes turime du galus visada vienoj vietoj, visada kitaip nebūna. Negali egzistuoti gėrio be blogio, negali. Todėl visur yra ir laimėjimas, ir pralaimėjimas.

1:25:50 Собеседник 2 Ir tą svarbu integruoti ir priimti. Taip, taip, taip, tas ambivalentiškumas, tai yra gebėjimas būti am skirtingose pusėse, ar ne, vienu metu. Tai ir yra brandos ženklas. Aš galiu pykti ant savo vyro, aš galiu jo nekęsti momentei, bet aš vis tiek jį myliu ir nenoriu, kad niekas kitas pakeistų jo vietos. Mhm.

1:26:11 Собеседник 1 Jekaterina, mūsų laida artėja į pabaigą ir noriu tavęs paklausti, ar yra tavo koks Nesakysiu stabuklingų, nes netikiu, kad yra stabuklingi, bet gerų santykių receptas.

1:26:29 Собеседник 1 Mhm, labai sudėtingas klausimas, nes geri santykiai kiekvienam labai individualu, ar ne? Mes kalbėjom apie tai, kad vaikystė formuojasi am pas vaiką, kas jam yra geri santykiai? Gal sveikų tada pakeiskim tuos gerus į sveikų santykį, ar irgi čia individualu, nes man sveikas tai yra susiję su pagarba, su poreikių galėjimu išsakyti, su girdėjimu, tai yra ne tik pasakymų, bet ir išklausimų.

1:26:57 Собеседник 2 Atliepimu aš pasakysiu turbūt trumpai, kadangi vat mes tokio kažkokio vat ieškom ar ne vieno recepto, aš pasakyčiau, kad sveiki santykiai tai saugūs santykiai ir to reikėtų ieškoti. Ir į tai reikėtų kreipti didžiausią dėmesį ir prie to reikėtų vesti santykius, tiek iš moterų pusės, tiek iš vyro, ar ne? Kad kitam būtų saugu būti šalia manęs. Ką aš atnešu tokioj santyky? Ar aš priimu jį visokio riopo, ar aš leidžiu, ar ne, jam būti visokiu? Aišku, turint tam tikras ribas, ne einant į tuos kraštutinumus, ar ne? Mes nekalbam apie tą toksiškumą, bet vis tik saugumas, tai yra

1:27:39 Собеседник 1 sveikų santykių pagrindas, tikrai taip. Labai sutinku, man saugumas labai rezonuoja, man kažkaip jisai apskritai tokia bazinė vertybė, kur tada galiu pradėt skleistis, atradinėt save, užsiimt kūrybą, jeigu jaučiuosi saugi. Taip, visiškai teisingai. Ačiū tau labai už tavo laiką, už tavo žinias, už gausias įžvalgas ir patirtį, kuriom pasidalinai šiandien ir

1:28:06 Собеседник 2 Gal yra kažką, ko aš tavęs nepaklausiau, bet tu manai, kad tai yra svarbu, kad pasakytume. Dabar tokia atsakomybė ant manęs. Nu, paskutinį žodį. Iš tikrųjų aš manau, kad jeigu mes kalbam apie vaikystės santykius ir tai, kaip jie veikia mūsų suaugusius santykius, labai vertinga kiekvienam būtų pasidaryti tokį žemėlapį. O kas man vaikystė buvo meilė?

1:28:33 Собеседник 2 Koks? Kokia išraiška, ar ne, man buvo traktuojama kaip dėmesys man, kada aš jausdavausi, am, mylimiausias, mylimiausia, pasižiūrėti savo asmeninį meilę žemėlapį, nes tai labai stipriai bus panašu į tai, ko dabar žmonės ieško ir nori. Ir suprantant tai, kas susiformuota jau vaikystė, kaip meilės pagrindas, bus galima

1:29:01 Собеседник 2 Pamačius tai nuspręsti, ką su tuo norisi padaryti, ar norisi pakeisti, o gal norisi to paprašyti tiesiog pas partnerį ir pasakyti, žinok, va šitą duosiu, man būsiu pats laimingiausias arba pati laimingiausia. Ir tai gali ženkliai pagerinti santykių kokybę žmonių. Ačiū tau labai. Ačiū Gintare, buvo labai malonu. Ačiū, kad buvai kartu šiame pokalbyje. Jeigu jis tave palietė, įkvėpė, ar tiesiog sukėlė įdomių klausimų, pasidalink komentaruose.

1:29:28 Собеседник 1 O jei nori nepraleisti kitų epizodų, paspausk prenumeruoti. Ačiū tau ir iki kitų kartų.