#6 – Savivertė: ribos, drąsą ir laisvė gyventi savo gyvenimą
Этот материал пока доступен только на литовском языке.
Endobiogenikos institutas Длительность 58:02
Транскрипция
Текст создан автоматически из аудиодорожки и может содержать неточности. Нажмите на время, чтобы перейти к этому моменту.
Собеседник 1 Nes gyvenam ne savo gyvenime. Čia tau buvo devintinės diagnozės vežys. Kūnas kalba. Absoliučiai. Tik mes jo negirdim. Jeigu kažkuriuo momentu atrodė kodėl man ir už ką man, tai šiai dienai aš einu kaip didžiausią dovaną gavusį. Kaip tavo visas virsmas yra susijęs su saviverte. Jeigu vienas žmogus iš to išsineš kažkokią tais mintį ir nuo tos minties užsisuks varikliukas pokyti, mano darbas padarytas. Labas.
Собеседник 2 Aš esu Gintarė, o tu klausaisi laidos Endobiogenika, kurioje tyrinėjame sveikatą ir laimę iš įvairių pusių. Mano pašnekovai – žmonės, kurie savo patirtimi, žiniomis ar pavyzdžiui padeda geriau pažinti save ir įkvėpia gyventi sąmoningiau. Na, o šios dienos tema – kai sveikatos problemos tampa didžiausių mokytojų.
Собеседник 2 Visi žinome, kad turime branginti sveikatą, bet nesuprantame iš esmės apie ką tai, kol nesusidurime su sveikatos išbandymais. Gyvename taip, tarsi rytojus kiekvienam iš mūsų yra pažadėtas. Tačiau akis ta pasūlyga gali padėti mums perkainoti vertybes ir savo pasirinkimus, pamatyti, kur aš išduodu save ir įvertinti, kiek autentišką gyvenimą gyvenu. Apie tai kalbuosi su Toma Lisinskiene, saviugdos trenere, kuriai išgirsta diagnozė padėjo atrasti visai kitą gyvenimo kokybę. Labas, Toma. Labas, Gintare. Toma.
Собеседник 2 Tave matau kaip moterį, kuri spinduliuoja pasitikėjimą savimi, kuri nevynioja žodžio į vatą, yra tiesmuka. Mano akimis tu neturėsi tokia autentiška, nes mes abi esam iš Dzūkijos ir tu didžiuojasi savo dzūkišku akcentu ir nebandai to pakeisti, sumažinti. Tai Toma, ar tu visada buvai tokia tikra, ar tai yra kažkas, ką tu išsiugdėjai per gyvenimą?
Собеседник 1 Pirmiausia tai ačiū labai, kad tu mane taip matai. Labai fainiai tai girdėti. Ar aš tokia gimiau, ar aš tokia pasidariau, ane, kitaip sakant? Aš iš tikrųjų gimiau tai labai optimistinis vaikas. Aš visą laiką dainuodavau, mokėdavau su visais, pabendrauti, rasdavau visas temas. Aš nuo mažens iš tikrųjų myliau žmones. Bet
Собеседник 1 Pradėjau augti, pradėjau girdėti, kaip reikia gyventi, ką reikia daryti. Buvau tas vaikas, kuris mokėsi dešimtukais, bet labai buvo ekspresyvus, mėgdavo pasijuokti, mėgdavo pakipišoti ir kažkur tais vis pajausdavau, kad taip negalima. Nes jeigu gerai mokiniesi, tai turi būti kukli. O kaip tu čia dabar tokia ekspresyvi, su visais bendrauji, juokiesi? Ir aš pradėjau po truputėlį save taip sumažinti. Ne visur, taip sakyčiau labai lanksčiai. Matydavau prie ko galima būti savimi, prie ko jau reikia truputėlį susimažinti. Ir gyvenau aš tą savo gyvenimą taip ir laviruodama, ane?
Собеседник 1 Ir ištiko tada mane diagnozė, taip jau fast forward visiškai, ane? O ištiko diagnozė, kai aš išgirdau, kad man yra vėžys. Ir va tada buvo momentas, kai aš pagalvojau, kodėl man? Pirma mintis buvo, kodėl man? O antra mintis buvo, kad taigi aš žinau kodėl, nes aš negyvenu savo gyvenimo. Ir va tada visus
Собеседник 1 Tas korto namelis krito ir aš supratau, kad aš viską absoliučiai turiu pradėti statyti nuo pagrindų, absoliučiai nuo pagrindų, absoliučiai kitaip, nes gyvenau ne savo gyvenime, gyvenau taip, kaip reikia, kaip patogu kažkam tai, bet ne man. Ir sakyčiau, kad čia ir ir yra tas pagrindinis lūžio taškas iki diagnozės ir po diagnozės. Aš viso šito dalyko nevadinu liga, nes aš
Собеседник 1 Net neįsileidau į galvą minties, kad aš sergu. Aš tiesiog žinau, kad man pasakė kažką, kas yra vėžys ir aš su tuo nenorėjau sutikti. Ir aš žinojau iš karto, mano visas kūnas suprato, ką reikia daryti, ko nereikia daryti ir kaip to pasiekti, kad aš lygčiau sveika. Aišku, vertėsi visos mintys.
Собеседник 1 Kaip ir tu sakai vertybės, aš supratau, kad aš turiu išeiti iš nemėgstamo darbo, kad aš turiu nustoti gyventi pagal kažkieno reikalavimus, kad aš turiu pradėti rūpintis savimi ir eiti jau visai kitą koją į gyvenimą. Tai sakyčiau, tai jeigu kažkuriuo momentu atrodė kodėl man ir už ką man, tai šiai dienai aš einu kaip didžiausią dovaną gavusi, kad visai tai mane sustebdė.
Собеседник 2 Nes nežinau, kur dabar būčiau. Gal net nebūčiau iš viso. Čia dabar, kai retrospektyviai žiūri, tai atrodo, nu ir čia matai prasmę, kodėl viską tai, visa tai įvyko. Bet tuo metu, kai buvai toj situacijoj, kiek tų metų buvo? Tai čia buvo 2017-ieji metai. Supratau. O Kaip tu jautėsi, nu ta prasme, jauna moteris gauni diagnozę, tai tau žemė iš po kojų greičiausiai slydo. Kaip tu sugebėjai va toj situacijoj, kai daug jausmų ir kai pati sakai, kodėl man susidurot su visu tuo, kaip susidėlioji savo kažkokius žingsnius, matymą, ką tau reikia daryti, kaip tau iš to eiti, ar tau kažkas padėjo, ar tu pati.
Собеседник 1 Taip, tai kaip ir tu sakai jauna moteris, tai tuo metu man buvo 32 metai, tai aš dar sakyčiau visai vaikas, ane, tik pradėjusi gyventi gyvenimą ir čia tau buvo devintinės diagnozės vėžys ir ką daryti ir kaip elgtis ir panašiai. Ką aš žinojau, kad aš nepradėsiu savęs gydyti ieškodama Google paieškoj, kaip išsigydyti vėžį. Man kažkodėl iš karto atėjo tas sąmoningas matymas.
Собеседник 1 Ko aš neturiu daryti, ane? Tai negydyti pati savęs, bet ir nepasitikėti aklai gydytojo žodžiais, ane? E. Ir tą diagnozę iš tikrųjų, kai man pasakė gydytoja, už ką aš jai esu labai dėkinga, kad jinai pastebėjo, aš iš karto važiavau tą pačią dieną, aš važiavau į kitą kliniką, kur man nieko nepasakė, pasakė, kad man viskas yra gerai. Aš važiavau į trečią, kur irgi nieko nepamatė. Ir tada aš jau tik važiavau į Vilnių tartis su santariškių skyriaus vėdėju ir kuris pasakė, kad taip.
Собеседник 1 Tai yra vežys, bet nieko ir labai su tokiu pozityvu jisai nieko, mes viską čia padarysim, jeigu organo negalima išsaugoti, mes ten išsaugosim, bet viskas bus gerai. Ir realiai aš penktadienį pas jį atvažiavau, pirmadienį aš jau gulėjau operacinėj. Dar prieš tai konsuliumą susirinko, žiūrėjo, sako, jie tau tokia jauna mergaitė ir va, kaip čia viskas išeina, ane? Ir ir man iškart pasakė, kad taip, matom, kad piktybinis.
Собеседник 1 Neįsileidau nei vienos minties. Ne, galvojau, aš noriu gyventi ir man vat kas atsitiko, kad aš labai pajaučiau tą tikslą gyventi. Ir tas tikslas, kad aš neatsibuvau su savo vyru. Aš jam taip ir pasakiau, sakau, aš su tavim dar neatsibuvau. Nejaučiau, kad aš prisivalgiau mūsų santykio tiek, kad aš jau pasakyčiau ačiū, viso gero. Ne, aš noriu gyventi.
Собеседник 1 Aš jaučiau, kad aš negyvenu savo gyvenimo savirealizacijoj, reiškiasi, nedarau to, ko aš noriu. Aš visą gyvenimą norėjau dalintis su moterims, žiniomis. Aš visą gyvenimą nuo mažytės atsimenu, kaip aš pasisodindavau brolei ir sakydavau, aš esu tavo mokytoja, tu mano mokinys. Aišku, ne jisai ten norėdavo žaisti nei ką, bet jau tada iš manęs ėjo tas noras dalintis žinomis, noras šviesti, noras dalintis, ta energija.
Собеседник 1 Ir taip ir atsitiko, kad aš supratau, kad aš turiu tikslą pabūti su vyru, aš turiu tikslą pradėti gyventi realizuojant save. Aš noriu pakeisti dalykus tokius, kaip užkišdavau save šmutkėm, gaunu atlyginimą, paltai, batai, mėgstukai, viską perkdavau. Pasijaučiau laiminga penkias minutes maks savaitę ir žiūriu, kad vėl, blemba, aš kitus čia viduj.
Собеседник 1 Ir supratau, kad ne į ten aš investavau, į išorę investavau. Aš turiu investuoti į savo vidų, žiūrėti ko aš noriu, kaip aš noriu. Ir vat aš, kadangi neįsileidau tos minties, kad aš sergu ir kad man yra liga, taip mane operuos, bet čia tiktai kosmetiniai, vadinkim, ane? Aš sau taip.
Собеседник 1 Kas man labai labai padėjo, tai aš pradėjau klausyti Majos Grei meditacijas, savęs nuraminimui. Išvis vengiu visų žiniasklaidos priemonių, kaip vėžys žudo, kaip vėžys yra epidemija, nors nesąmoningai smegenį jisai įsijungė mygtukas, kuris viską girdėjo, kur yra tas žodis, viską ir atrodė, kad jeigu iki tol neatrodė, kad visur transliuoja apie tai, po diagnozės ir po operacijos aš tiktai ir girdėjau, bet aš sąmoningai neišsileidau, labai labai buvo sunku.
Собеседник 1 Sunkiausia buvo išlikti su savim ir su savo mintim, nes ten ėjo nuolatinis klausimas, ar aš gyvensiu, ar aš liksiu gyva, ar man tikrai nuskus plaukus, ar ar aš, žodžiu, visi šitie klausimai, bet vis vijau, ką dariau, labai daug bendravau su tėčiu, labai daug bendravau su močiute. Paradoxas, mes iki tol neturėjom tokio artimo santykio po diagnozės, mūsų santykis toks pasidarė.
Собеседник 1 Kaip klijai mūsų klijavo, tai kaip galima nevadinti to dovina, jeigu viskas keitėsi iš esmės? Tai aš tiek daug dalykų atradau ir atradau pirmus savo mokytojus ir nuo to iš esmės prasidėjo mano kitas kelias, mano kelias, ne kažkieno tai kelias. Tai aš esu dėkinga. O kiek tau užtruko, kol tu išėjai iš savo nemėgstymo darbo? Iš karto.
Собеседник 1 Man atėjo diagnozė, kai gydytoja pasakė atvažiuokit, nes reikia pasišnekėt ir atsivežkit artimą žmogų, tai yra vyrą. Jis kaip visada baudavo komandiruotėj ir aš neturėjau kaip galimybės važiuoti drauge. Tai aš paprašiau, kad važiuotų su manim bendrai į darbes, bet aš iškart supratau, kad nekviečia pokalbiui dėl gerių naujienų. Ir išvažiavau ir išgirdau diagnozę ir aš iškart nusprendžiau, kad viskas, aš keičiu gyvenimą.
Собеседник 1 Aš išeinu iš darbo, aš viską keičiu. Aš pasakau vyrui, kad man netinka būti vienai namuose, nes tu pastoviai komandiruotėse. Bet Kintarė, kas buvo? Aš visą tai nuneigdavau. Viskas man gerai, prie visko aš priprasiu. Vyras išvažiavo į komandiruotę, o ko čia liudėt Afrikos sveikam ir taip blogiau? Aš viską patęsindavau, aš neleisdavau sau jausti, aš neleisdavau sau.
Собеседник 1 pykti, aš neleisdavau sau išsižliumti, kad vyro nėra namuose, nes mano vyro toks darbas, kad jisai daug komandiruotėse tuo metu būdavo. Dabar jau pasidėliojom taip, kad jis išeina į darbą ir grįžta iš darbo, ane? Tai vėlgi ne ne šiaip sau mes priimam tam tikrus sprendimus irgi gyvenime. Ir aš tada supratau, kad aš sau leisti ne neleidžiu jausti.
Собеседник 1 E, neleidžiu išbūti su visom savo emocijom, aš viską kaip kažkokį tais Napoleoną sluoksniuoju. Ir normalu, kad taip yra sprogo. Ir mano kūnas tai jisai siuntė visus signalus, kad kažkas stovo negerai. Ir ne šiaip saugiai aš nuėjau pas gydytoją.
Собеседник 2 O tai pakalbėkim va dabar apie tai, nes kūno klausimas sako, kūnas kalba. Absoliučiai. Tik mes jo negirdim. Tai ko?
Собеседник 1 Tu sąmoningai greičiausiai ar nesąmoningai rinkaisi? Negirdėjai? Nesąmoningai. Vėlgi, kaip pateisindavau, kad viskas normalu, kad mano vyro namuose nėra ir aš sėdžiu viena. Viskas čia žmonės ne taip dar darbus ir nei tokius eina. Ko čia skundėsi? Vadovaujama pozicija, eini, gerus pinigus kali. Aš viską pateisindavau.
Собеседник 1 Tai lygiai taip pačiai pateisinau ir kūno tą išmintį vadinamą ir siunčiamus signalus ir ten jau red flagai, alarmai, raudonos šviesos, viskas ten buvo užsidegę. Man skaudėdavo šoną. Ir man dūrdavo tą šoną ir aš galvojau, ai nu tai čia gal prieš moteriškas dienas, oi tai čia gal periodas, oi čia gal po periodo. Aš vis pateisindau. Tada prasidėjo darytis tokie dalykai, kad aš įlendu ryte į dušą.
Собеседник 1 Aš išeinu iš dus, nei karštas jisai normalus, kaip ir kaip ir kiekvieną kartą, ane? Ir man sukasi galva. Ir aš kol nueinu iki automobilio važiuoti į darbą, aš tokia kaip apsvaigusi per rūką einu ir nesuprantu, ir galvodavau, ir visą laiką galvodavau, per karštą dušą aš matyt pasileidžiu. Ir aš nesusiejau, kad man skauda šoną, kad man sveiksta galva, kad aš pradėjau praradinėt apetitą labai stipriai.
Собеседник 1 Esu tikrai mėgstanti, mylinti maistą, labai mėgstu pavalgyti, bet kai vieną dieną pusryčiaudama su vyru vietoj savo įprastų dviejų kiaušinių pusryčių suvalgiau pusę kiaušinio ir jaučiausi tarsi su ridenus tris, va tada aš jau supratau, kad kažkas ne to. Kai fainai, svoris krenta, visos gi norim mes būti lyg nosane, bet aš dasivariau iki to, kad aš
Собеседник 1 Su savo 1.64 cm ūgiu sveriu ten man atrodo dar 45 kg realiai aš vaikščiojau kaip tikrai kaip skeletukas. Aš tada pradėjau galvot kažkas čia ne taip ir vis dar ir vis dar neėjau pas gydytojus. Bet man prasidėjo pienligė. Aš ją išsigydau ir man po dienos vėl prasideda ir man vėl išsigydau ir man vėl prasideda ir aš tada.
Собеседник 1 Jau žinai, iš to pykčio, ane, sako pyktis bloga emocija. Tai ačiū Dievui, kad sukilo man tas pyktis ant savęs. Kiek čia galima? Ir aš nuėjau, nu, kad mane parechoskopuotų, kad mane patikrintų. Ir vat tuo metu gydytoja, aš matau, kad jos akys didelės. Ir aš jau sakau, gydytoja, aš matau iš jūsų kūno kalbos, kad kažkas ne taip.
Собеседник 1 Aš dar nieko negaliu sakyti, čia niekas nepatvirtinta, sakau, man bus ramiau, jeigu jūs, nu, bent kažką ką matot, tą pirminį pasakysit. Ir jinai pasakė, kad mes, nu, kad aš jį turiu, nu, negerą dalyką, nes matau auglį. Ir jinai pamatė auglį. Ir va tada, sakau, prasidėjo visai kardinalus posūkis į kitą pusę mano gyvenimo. Dauguma labai, žinai,
Собеседник 2 Kai reikia, pavyzdžiui, darbą, jaučia žmonės, kad darbas nemėgstamas, kankinas, randa visokių pateisinimų. Taip. Ir labiausiai bijo mesti, kad o kas bus po to, nu, kad neturiu jokio kito pajėgimo šaltinio. Tai ir aš taip galvojau. Kas manęs norės? Kam aš būsiu reikalinga? Aš jau čia septyni metai sėdžiu. Jėzau, taigi aš čia viską pažįstu. O dabar eit kažkur, kur manęs nieks nežino, nauji kažkokie įgūdžiai bus reikalingi.
Собеседник 1 O aš čia jau savo toj komforto zonelėj sėdžiu, nesvarbu, kad kiekvieną rytą atidrožiu į darbą visa pikta, nes dar darbas nepasidėjo, aš jau nelaiminga, grįžtu po darbo, krentu kaip medūza į lovą. Tik manęs nejudinkit, nes tuoj visus suplėšysiu, mane visi nervuodavo, man aš visus galėdavau išsiuntinėti į visas keturias puses, nes aš ėjau į darbą, kurio...
Собеседник 1 Ne tai, kad nemėgau, aš tą darbą atlikau kuo puikiausiai, aš pakilau iki pagrindinės, sakysim, pozicijos, direktorius savo vietą man realiai siūlė. Tik aš jau sakiau, kad ne, nebenoriu, nes nu aš jau žinau, kad man ir taip jau yra visko per daug. Aš dirbau su vyrais, aš dirbau prie laivų statybos ir remontų, vyriška energija, aš turėjau būti ta, atsiprašau užsiriškimą, boba su kiaušais, kur visus pastato į vietą. Aš tiek save buvau pagaminus.
Собеседник 1 Tokia kokios reikia, kad tai yra baisu. Aš dabar kai pasižiūriu, aš tokia net nesu. Aš ir bliaunu, aš filmą žiūriu, man jautru tuo metu, ko čia bliauni, filmo nemoki normaliai pasižiūrėt. Aš buvau robotas. Nu tai kiek tu gali būti robotas, žinai? Ir aš irgi bijau išeiti. Nu tai jeigu tu bijei, tai yra iš aukščiau jėgos, kurios pasirūpins, kad tau nieko daryt nereikėtų, už tave sutvarkė.
Собеседник 2 Tai už mane sutvarkė ir ačiū Dievui, nes nežinau, kiek aš ten dar būčiau kimarinus tam darbe, bet iš tikrųjų žinai ką klausau ir girdžiu, kad vis tiek sprendimas tai buvo tavo, tik tuo atveju tu drąsos turėjai, tau nebetapo taip svarbu, tavo kaip ir vertybė tapo visai kita, kai tu priėmė sprendimą išeiti.
Собеседник 1 Taip, ir žinai, Gintare, dar noriu labai pasakyti, kad man ir taip buvo ženklai, kad jau reikia man ir išeiti ir kažką keisti gyvenime. Įsivaizduok, vyras nuperka mašiną visureigį, važiuoju aš tokia knopkė maža, didelėj mašinoj, ta mašina man užsidega važiuojant į darbą. Literaliai užsidega. Tikra ta žodžio prasme pradeda eiti dūmai iš po kapoto.
Собеседник 1 Aš per dvi savaites du kartus pasigaunu padangoj vynis. Kokia tikimybė? Aš jau važinėju kiek va metų ir nepagaunu padangavinio, ane? Ir mane taip stabdė, kad tu kažkur sustok. Nu, bet vėlgi įsijungia gi mes žmonės, kaip gyvenam. Va šitoj va vietoj, iš proto daugiausiai. Va kas vyksta kūne, kas vyksta emocijose, gi mes parodom šmygą ir ai, tai ką čia mano ta intuicija, ane? Ir aš irgi įjungus protą, kad nu, matyt kažkas buvo sudaužyta, nu matyt kažkas buvo.
Собеседник 1 Ir aš viską pateisindavau. Ir kai aš sakau ir piniginės buvo pamestas, nu labai daug tokių, kur aš dabar kaip atsakot, tai su manim kalbėjo ten tos aukštesnės jėgos, kad ir kaip gali atrodyti kažkam tai, kad va Toma čia nusišneka, bet aš tikiu Dievui, aš tikiu, kad yra kažkokios tais aukštesnės jėgos ir tas tikėjimas man jis labai padeda iš tikrųjų, nes nu kokia tikimybė pasigauti du kartus sakau tą patį.
Собеседник 1 Tą patį vinį padangoj nu tu norėdamas važiuok nepakabinsi o man gavosi natūraliai tai stabdė mane iki tol ane ir tos drąsos čia ne apie drąsą čia kaip tik sakyčiau žinok Gintarė apie baimę aš jau bijau gyventi taip kaip iki tol gyvenau nes per daug per daug blogai buvo tai čia ne iš drąsos ir tikrai aš ne kažkokia wonder woman aš drąsi keičiu gyvenimą ne čia kaip tik.
Собеседник 1 Įsijungė mano baimė, kad jeigu aš taip gyvensiu toliau, tai oho, karstelis ar ten urnelė, nenoriu. Ir vat nuo to prasidėjo, kaip sakyt, čia žinai, kaip sakoma, miriau, kad, kad pradėčiau gyventi, tai aš nemiriau, bet kažkuri mano dalis tai tikrai jinai, jinai aš ją palaidau kažkurią dalį, tą, kuri darė kaip reikia.
Собеседник 2 Tai ar gali sakyti, kad tuo metu tu nebuvai savimi?
Собеседник 1 Šimtas procentų. Nu jeigu aš užkamšydavau visokį savo nepasitikėjimą, požiūrį į save baltais batais ir dar kuo tik noria iš išorės, jeigu aš jau į darbą sukandusi dantis ir šiaip sodavausi per negaliu, tai koks čia yra buvimas savimi? Sakyti, kad man nieko tokio, kad mano vyras dabar mėnesį namuose nebus? Jaunai šeimai, man 32 metai ir man nieko tokio?
Собеседник 1 Žmonės 80 metų nori susikibę už rankučių eiti, o jau tu čia senia vaidini 32 metų, kad tau dzin. Nu ne dzin, tiesiog sakau, vat aš gyvenu už tos dėžutės viršutinės. Tai faktas, kad aš nebuvau savimi. Ir vat sakau, vat tas visko racionalizavimas, nes logiškai nėra čia ko verkti. Tai žinai, aš kaip sakau, reikia dažniau išeiti iš proto tiesiogine to žodžio prasme.
Собеседник 1 kad išeikim, palikim, nes mes tiek įėję į tą protą, kad pamirštum jausmus, va tą kūno išmintį, visus kūno signalus, intuiciją, mes labai pametam. Ir vėlgi, gyvenam žemėj, apie nušvitusius aš turiu savo nuomonę, bet pasakysiu taip, protas ir intuicija ir jausmai ir kūnas turi eiti koja kojom, nei išaukštinant nei vieno, nei kito. Nes tie, kurie gyvena tik iš proto, jie vis tiek jaučiasi, kad kažko jiems trūksta, tie tik tais, kurie
Собеседник 1 Eina per intuiciją, nu tai galų gale, kur tada struktūra ir darbų padarymas ir visi kiti. Kai mes einam balanse, man išvis žodis balansas labai patinka visame kame. Jeigu verkiu, tai verk, bet ne per daug. Jeigu pykstu, tai legalu pykti, bet nu ekologiškai nekinkint kitiem. Viskas balanse ir pusiausvyroj.
Собеседник 2 O kiek laiko užtruko tavo vat virsmasis visas nuo diagnozės gavimo? Labai greitai.
Собеседник 1 Labai greitai man pasakė diagnozę ir aš nežinau, realiai du mėnesiai, kai atėjo atsakymas, nes jie man išėmė organą, ane, kiaušidę šiuo atveju, jeigu jau taip tiksliai šnekant, išėmė man vieną kiaušidę, kurias nebuvo galima išsaugoti, nes auglys buvo degtukų dėžutės dydžio, nu tai įsivaizduoju, didelis labai.
Собеседник 1 Išėmė kiaušidę ir man pasakė gi visi buvo rodmenys, kad tai yra piktybinis ir panašiai. Ir aš tuos du mėnesius realiai ne tiesiogiai, ne ta žodžio prasme žylau, tai reiškia gyvenau su savo tom mintim, kaip čia gyventi, ko aš noriu, ko aš nenoriu, aš iš karto pradėjau dėliotis. kad aš jau nebegrįšiu į darbą, kad aš noriu jau išeiti, kad aš noriu daugiau laiko praleisti su vyru, kad aš noriu daryt visas tas planas kažkur šalia dėliojasi, bet kartu ir laukiau to, o kas toliau, nes vėlgi, ar mane švitins, ar mane ten chemija kažkokia tai ten alins ir panašiai ir panašiai ir realiai du mėnesius aš aš pralaukiau atsakymo, nes ten buvo baisiniai konsiliumai gydytojai tarp gydytojų ten japonai su vokiečiais ten aš jau nebeatsimenu, bet
Собеседник 1 Baisiniai dalykai įvyko, kol išsprendė, kad vis dėlto jie mane išoperavo ir jie nesuprato, kas įvyko, nes aš sveika pasidariau. Ir čia vėlgi, kaip, kaip tą paaiškinti, nes nuo to, kai man pasakė, kad man dėžys, aš nuo to pačio vakaro pradėjau melstis. Pradėjau melstis ne tą mūsų tėvę mūsų ar ten Sveikos Marijos, bet man vyras iš tikrųjų pasakė, kuris
Собеседник 1 Šiaip tai aš galvojau, kad jisai net nėra ten kažkoks labai tikintis, nes pas juos šeimoj ten nieks į jokias bažnyčias nevaikšto ir ten išvis ten tėtis sakė reikia tikėt į medį ten, į gerumą ir panašiai. Ir tada jisai man sako, vyras sako, žinai, mes kai buvom maži, mums mama sakydavo tokią maldelę, kad aš myliu visą pasaulį, kad aš myli gyvūnus, kad aš esu geras žmogus. Toks labai labai gražus, kaip
Собеседник 1 Pasakojimas mini pasakojimėlis, kur tu sau vat pasakai apie tą gražų pasaulį ir apie gražų save, kaip žmogų koks tu esi. Ir man tai buvo toks rezonansas šito šitos vat maldelės aš ją vadinu, bet galima vadinti nežinau manifestacija, kuo tik nori ane eiliniai žodžiai. Ir aš supratau, kad aš nenoriu jokių ten tėvėn mūsų, nes tai yra tiesiog automatas vat kaip kaip automatu gyvenau.
Собеседник 1 Tai man ta maldelė irgi buvo tiesiog automatas, man, aš apie save kalbu. Ir kai vyras pasakė, kad vat yra tokie tokie gražūs žodžiai, ir aš sakau, vau, tai yra kažkas, nu, kas gali man padėti. Ir aš kiekvieną vakarą su vyru mes dviese pradėjom kalbėti va tų žodžius, kad aš miliu pasaulį, miliu žmones, miliu visą gyvenimą ir taip toliau ir panašiai, ane? Ir man tai palengvėdavo, žinok, ir žinok, tikrai aš visus myliu.
Собеседник 1 Nors iki tol visus norėjau užsiimtinėti, ane? Bet man tokį gerą labai jausmą duodavo. Ir tai nuo, m, nuo tos pirminės, m, pirminio įtarimo iki operacijos realiai kažkur savaitę tiktais. Ir kaip aš sakau, man atrodo, kad aš tiesiog išsimeldžiau. Vat išsimeldžiau visą kūno, a, ląstelių pokytį ir man atrodo, kad jos iš piktybinių perėjo į gerybines. Sakau, vėlgi gali kažkas sukioti pirštą, nesvarbu, bet aš
Собеседник 1 Tikrai kai pradėjau domėtis, tai labai daug tokių atvejų užrašytų radau ir ta vadovanota knyga, tarkim, radikali remisija, tai irgi yra apie tai, kiek daug galim mes patys su savim ir sau padėti, tai aš net nežinodama, kai perskaičiau šitą knygą, tai aš supratau, kad aš visus absoliučius žingsnius dariau.
Собеседник 1 Aš meditavau, aš meldžiausi, aš kvėpavau, aš radau tikslą, aš ėjau į santykį. Žodžiu, aš viską dariau nežinodama, bet tiesiog intuityviai. Tai vat kūnas su mum kalba. Tu tik jo klausyk. Jeigu atėjo mintis, vadinasi, ne šiaip sau.
Собеседник 2 Gerai, Toma, o noriu paklaust tavęs. Dabar daug labai kalbi apie savivertę. Apskritai turi ir mokymų programą apie savivertę.
Собеседник 1 Kaip tavo visas virsmas yra susijęs su saviverte? Kodėl tau jinai tokia svarbi? Suprantu, kad čia ne iš nieko atsirado jinai. Taip, tai iš tikrųjų pradėkim nuo to, kad aš kai išėjau iš darbo, vos ne tą pačią minutę pasakiau, kad viskas, aš nebedirbu. Aišku, aš visus darbus perdaviau, viskas labai gražiai ir ir labai su gražiu santykiu su direktorium ir sakau, ir šiai dienai mes susitikę kaip
Собеседник 1 Tikrai draugai apsikabinom ir ir vienas kitam tik geriausia linkim. M, ir kai aš išeidinėjau iš darbo, m,
Собеседник 1 Aš pradėjau galvoti, tai ką aš noriu iš tikrųjų daryti. Bet iš tikrųjų. Ir dar pabandžiau vis dėlto įlipti. Mes tada išvažiavom gyventi į Granknarią dėl vyro darbo. Aš ten ilsėjausi, meditavau sportavu ir visa kita. Ir aš pradėjau galvoti, ką aš noriu daryti. Ir aš tada nėriau į koučingo mokslus.
Собеседник 1 A, pradėjau klausyti visokių mokymų, pradėjau eiti visokus kursus, ten buvo pirmoji mano Ibizo stovykla, kuri man irgi labai daug atvėrė žinojimo ir pamatymo, kad aš vat būtent taip ir noriu, noriu dirbt su moterim, noriu dalintis informacija. Ir aš dar vis dėlto, kai grįžom atgal į Vilnių gyventi, vis dėlto, vis dėlto dar pabandžiau nueiti ne savo keliu.
Собеседник 1 Ir išėjau į samdomą darbą, po metų aš išėjau ir sakiau viskas ne, nu never again. Ane, dar toks kaip pasitikrinimas įvyko, bet jau paraleliai visi mokymai ir visi visas net nesąmoningas dėmesys buvo nukreiptas į tai, ką aš šiuo metu ir veikiu. Ir aš supratau, kad aš nu noriu užsiimti koučingo sesijų vėdimu.
Собеседник 1 Noriu tą daryti su moterim, atiduoti duoklę moterim, nes labai daug metų su vyrais dirbau, ane? Ir tada pradėjau grynintis. Tai apie ką aš galėčiau šnekėti? Ir aišku, pirmiausia vėl tas įkritimas, o ko dabar chebrai reikia, ane? Ir paskui aš pradėjau transliuoti tokį kaip bendrą vaizdą ir supratau, kad ant tiek ne apie mane, nes aš neturiu čia ką pasakyti.
Собеседник 1 Ir tiesiog atsisėdau ir su savim pakalbėjau ir supratau, kad palauk Toma, taigi tavo savivertė žemiau plintuso buvo, kai tu buvai ten vat prieš pat lūžo tą tašką, prieš pat tą piko momentą, prieš tą diagnozę. Tai tu buvai ten ir tu dabar jau tiek pakeitė, tu pakeitė, kaip tu esi pati, apie ką tu esi, tu einai į tą savirealizacijos jau kelią.
Собеседник 1 Tai reikia apie tai, apie ką tu pati. Ir aš supratau, kad taip, aš labai dažnai gaunu, pavyzdžiui, iš moterų prašymų, ypač iš mano draugų rato, kad tu dalinkis santykių tema. Nes aš tikrai labai gražų santykį su vyru dabar turiu, ypatingai po tos va diagnozės. Bet aš nejaučiu, kad aš noriu tiek kalbėti. Ten yra gerai, bet ten jau aš sau pasilieku. Bet vat savivertė, va, čia yra vat.
Собеседник 1 Tas, kas man yra labai saldu ir kartu ir rūgštu, nes aš matau, kiek moteriai savęs nevertina ir apskritai žmonės, bet sakau moteris dėl to, kad mano auditorija pagrindinė ir konsultuoju moteris, ane? Kad žmogus savęs nevertina ir kaip tai susi, o savivertė kas yra, tai yra savęs įgalinimas.
Собеседник 1 Įveiksminimas arba, kaip aš mėgstu paprastai žodžiai sakyti, ką aš apie save galvoju, kaip aš su tuo jaučiuosi ir ką dėl to darau arba nedarau, ane? Tai jeigu aš galvoju, kad aš esu niekam tikus, nu tai kaip aš jausiuosi? Nu nusivylus, nusiminus, įsižeidus, susimažinus ir taip toliau. Ir vadinasi atitinkamas bus veiksmas. Tai reiškia jokio veiksmo. Bet jeigu aš galvosiu, kad aš galiu.
Собеседник 1 Jeigu net ir nežinau kaip, bet aš pabandysiu ir mano jausmas tas bus koks. Emocija bus užsimotyvavimas, noras, ane, žeidumas, malsumas ir taip toliau ir panašiai. Ir tada jau norėsiu įgalinti per veiksmą. Tai vat savivertė yra savęs įgalinimas, nes tada aš nebuvau savęs įgalinus. Aš buvau, kaip atsiprašau, šūdas plaukiantis nemune. Kur neša, ten ir varau.
Собеседник 1 Aš mėgstu riebiai šnekėti ir už tai net neatsiprašinėsiu, nes čia yra mano saviraiška. A, ėjau pasiroviai ir tai nebuvo apie tai, kai ko aš noriu, ką aš renkuosi. O savivertė ir yra. O ko aš noriu? O koks mano pasirinkimas? O ar čia yra mano sprendimas, ar čia dėl to, kad Gintarė mane pakvietė, ane? Gerai, Gintarė pakvietė, bet aš klausiu savęs tada, ar aš noriu, ar tai apie mane. Jo.
Собеседник 1 Nes jeigu mano misija yra perduoti apie savivertę žinias, ane, eisiu. Jeigu vienas žmogus iš to išsineš kažkokią tais mintį ir nuo tos minties užsisuks varikliukas pokyti, mano darbas padarytas ir aš jausiuosi labai laiminga. Tai savivertė va tas jausmas, kuris įgalina daryti, jis yra labai svarbus.
Собеседник 1 Kuo skiriasi savivertė nuo pasitikėjimo savimi? Man atrodo, kad labai daug kas maišo vienas su kitu. Super klausimas ir labai džiaugiuosi, kad tu užduodi jį, nes mes tikrai labai ir aš tikrai, kadangi dirbu su šita tema, matau, kad mes laikom juos anonimais. Ar savivertė, ar pasitikėjimas savimi ir viskas ok, net jeigu maišom, svarbiausia, kad kažkuris augtų, nes vienas kitam tikrai vienas kitam daro įtaką.
Собеседник 1 Jeigu auginsim pasitikėjimą savimi, tikrai mes įvertinsim save geriau. Bet iš esmės tai du skirtingi dalykai. Kaip ir saviaus, kaip ir sakiau, savivertė yra daugiau savęs įgalinimas. Kaip aš, ką aš galvoju, kokios mintys, kaip aš su tuo jaučiuosi ir ką aš su tuo darau, ane? O pasitikėjimas savimi, tai čia yra daugiau kaip įgūdžių rinkinys. Reiškiasi, aš kažko nemoku, bet pradedu daryti.
Собеседник 1 Ir kuo aš daugiau tą veiksmą pakartoju, ane? Pavyzdžiui, aš nemoku kelti štangos, ane? Pirmą kartą atėjau į sporto salę. Nu nemokėsiu, aš net nežinosiu, ar čia kaip čia jinai užsideda, ar čia nusimti ir kiek čia tų kilogramų. Aš nieko nežinosiu. Bet aš vieną kartą pakėlus, antrą kartą ir bus labai sunku pradžioj ir ir tu nepasitikėsi, tai reiškia netikėsi, kad tu gali. Bet kuo tu daugiau pakartosi tą veiksmą, tuo tas pasitikėjimas labiau ir augs.
Собеседник 1 Kita pasitikėjimo savimi reikšmė galėtų būti, kad tai yra duoto pažado į gyvendinimus. Mes gi sakom apie kitą žmogų, nu šitas tai patikimas, ane? Ką mes turim minty? Pasakė, padarė. Šitas tai nelabai, nes nu jisai nepasitikėčiau. Reiškiasi, gali pasakyti, bet nepadarys. Tai jeigu mes norim ir savivertę auginti ir pasitikėjimą savimi, tai duokim sau pažadą.
Собеседник 1 Ir jį įgyvendinkim. Nes jeigu aš vieną kartą daviau savo pažadą ir jo neįgyvendinau, antrą kartą daviau ir neįgyvendinau, trečią, aš jum nepasitiksiu. Aš pasakiau, kad aš rytoj pradėsiu įdėt nuo mažiausios mankštelės ir to nifiga nepadariau. Mano pasitikėjimas savimi, žiūrėk, kas atsitiks. Aš nepasitikiu, bet ateina mintis, kad ai, tai aš ir vėl, nu, save pavedžiu, kaip aš su tuo jaučiuosi ir kaip aš įgalinu save arba neįgalinu.
Собеседник 1 Ir matai, tai tarsi persepina, bet ne visai. Tai kaip sakyčiau, pasitikėjimas tai daugiau apie kvalifikaciją, ane? Nes aš galiu sakyt, kad aš galvoju, mano vyras pilotas, ane? Aš galvoju, kad aš galėčiau vairuot lėktuvą, ane? Pilotuot lėktuvą. Mano mintys geros, jausmas labai geras, aš jaučiu užsimotyvavus ir einu aš dabar vairuot. Ar aš galiu?
Собеседник 1 Ne, nes kvalifikacijos rinkinio nėra, va to pasitikėjimo per veiksmą, kurį aš daug kartų pakartojau, jo nėra. Ir žinai, aš galiu gerai galvoti ir sakyti, jo, fainai, bet nėra pasitikėjimo, nėra įgūdžio. Tai va, tuo ir skiriasi.
Собеседник 2 Bet žiūrėk, turim tikrai tokių situacijų ir tikiu, kad tu esi sutikusi žmonių, kurie turi žemą savivertę, bet išpūsta pasitikėjimas savimi.
Собеседник 1 Kas čia yra? Čia yra, čia yra gynybiniai mechanizmai. Aš pasakysiu taip, žmogus susi, vaikas savivertė, jisai praktiškai niekada nežemins kito. Kodėl? Todėl, kad pas jį yra į programą įrašyta, kad mes visi esam lygūs tam, kaip čia pavadinti, doroviniam lygmeny. Tai reiškia, aš suprantu, kad tu gali daugiau uždirbti, kad tavo statusas pareigų gali būti aukštesnis, kad tavo religiniai įsitikinimai gali būti kiti, kad tavo šeimo šeima... Aš viską tą suprantu, bet jeigu aš žiūriu tave tiesiog kaip į žmogų, nežinodama viso to tavo išorinio, sakysim, sertifikatų užrašymo, mes esam vienodi. Nei tu geresnė, nei tu blogesnė, mes esam vienodi, ane? Tai va čia ir yra ta sveika savivertė.
Собеседник 1 Žemos savivirtė žmogus ir jeigu kalbam apie faktorius ane ko kokie faktoriai rodo a kad tai yra žema savivirtė jų yra begalė ir vėlgi šitoj vietoj norėčiau uždėt žvaigždutę nes kas atsitinka ypač ką dabar stebiu tendencija moterys perskaito knygą apie narcizą ir sako aha šitas šitas šitas punktas mano vyrui tinka tu esi narcizas negalima taip daryti nenustatinėkim diagnozių ir nenustatinėkim simptomatikos.
Собеседник 1 Tiesiog perskaitė šabloną ar knygutę ar kažkokią tai instrukciją. Čia turi būti holistinis ir čia tau turi pasakyti specialistas iš esmės, nes visų bruožų mes visi turim tam tikrą, tiktais gradacija keičiasi, ane? Jeigu Toma kalba apie savivertę, tai nereiškia, kad jinai visur save jau taip gerai vertina, tada čia jau būtų būtų susireikšminimas.
Собеседник 1 Aš jau išsipūščiau ir aš jau čia vis nulka, ane? Ne, yra dalykų, kurių aš nežinau, nemoku ir drebu ir ir tai yra normalu. Tik aš turiu įrankius, kaip tą savivertę pasikelti, ane? Ir ką su savim daryti, kad aš vėlgi turėčiau mintį ir jausmą su savim gerą, kad aš įgalinčiau veikti save, ane?
Собеседник 1 Tai tie faktoriai, jeigu tau įdomu, tai aš pasidalinsiu, bet sakau, vėlgi nedarykim išvadų čia ir dabar. Nes dažniausiai turėtų būt praktiškai jie visi arba didžioji dauguma. Tai žmogus, kuris nevertina savęs, gal taip sakysiu, kuris nevertina savęs, tai jisai labai dažnai grumuliuoja praeityje.
Собеседник 1 Kaip ten atsitiko? Kaip aš sakau, žiūriu už nugros. Kaip ten atsitiko? Kaip aš galėjau kitaip pasakyti? O kodėl aš tai padariau? Nu tas vadinamas pergalvojimas ar liaudiškai auberfinkinimas, ane, nuolatinis, jisai nevertina dabarties momento ir nesidžiaugia, kad va aš esu pokalbėje, man faina bendrauti, man faina dalintis. Tau, Gintare, faina užduoti klausimus, ane? Tu va taip save realizuoji.
Собеседник 1 Tu kažkur galvoji, ane? O tai gal reikėjo ne tokią valandą kviesti, o gal ne taip reikėjo apsirinkt. Tu nesmiegoi į dabarties momentus. Tai tas nuolatinis grumuliavimas apie praeitį. Vienas dalykas. Žmogus su žema saviverte arba nevertinantis savęs, jisai labai stipriai pas jį įsijungia gynybiniai mechanizmai. Tu jam praktiškai negali pasakyti nieko, nes jis viską priima kaip įžeidimą, pažeminimą, užstūmimą, liaudiškai sakant, ane? Nors
Собеседник 1 Tas žmogus, kuris sako, ane, greičiausiai nori tik gero, kaip aš ir sakiau pradžioj, mūsų intencijos gi paprastai yra, nu, geranoriškos. Tai jis labai ginasi, jisai labai teisinasi. Žmonės su žema saviverte tiek teisinasi. Nu, nes žinai, aš gal kitos Jono neturėjau ir šitie batukai vieninteliai, kurie buvo išvalyti ir ir tie plaukai, žinai, nepasikirpau. Ir aš tau teisinsiuosi, teisinsiuosi, teisinsiuosi. Sveikos savivertės žmogus jisai žino, kad nu, tiesiog.
Собеседник 1 Yra kaip yra. Ir ką čia teisinsi? Jeigu tu manęs paklausi, aš tau atsakysiu. Bet to perdėto pasiteisinimo nėra. Žemos savivertės žmogus jisai yra nuėjęs stipriai į perfekcionizmą. Ir dažniausiai įeina į tokią frustraciją, kad jis geriau nedarys, negu jisai darys ir suklys. Kai tuo tarpu sveikos savivertė, supranti, kad aš geriau darysiu ir jeigu aš suklysiu, tai aš bent jau žinosiu, kaip nereikia daryt ir paimsiu pamoką, ane?
Собеседник 1 Nufilmavau, kažkas nesigavo, perfilmuosim, pakviesim kitą svečią, kažką tai padarysim iš to, bet aš tame gausiu kažkokią vėlgi dovaną, ane? Kitaip sakant, save vertinantis žmogus, jisai, jo visas požiūris daugiau yra įteigiama ir jisai eina į viską, kaip pamokos, kažkoks naujas žinojimas, naujos kelios, kaip nereikia. Čia žinai, kaip su ta Edisono lemputė.
Собеседник 1 Jeigu jisai būtų save vertinęs labai prastai, tai mes tikriausiai nebūtumėm žinoję, kaip ta lemputė veikia, ane? Bet jisai man kaip pavyzdys, ane, kad tai buvo 9999 kartai ko nereikia ir kaip neveikia. Ir va tas vienas 10 000 kartas, ane, kaip. Tai vat labai graužas tokie pavyzdys. Pavyzdžiui, savęs nevertinantis žmogus, jisai
Собеседник 1 Kaip ir sakiau, įsižeis, jisai grumuliuos praeitį, jisai išeis labai į gynybą, jisai nuolat mąstys apie save, ką jis negerai padarė, jisai teisinsis, jisai negyvens savo gyvenimo, darys daugiau iš to reikia. Pas jį atsiras tokie momentai, kaip noras nuolatinis įtikti, patikti, nesvarbu, kad tai yra ne apie mane.
Собеседник 1 Iš esmės, tai kai aš kalbu apie žiemos savivertį žmogų, tai aš kalbu apie buvusią Tomos versiją. Visus ausmus užšpandariuoti, uždaryti į butelį, neišleisti, įsižeisti, jeigu kažkas šneka ir pasižiūrėjo į mane, įtarti, kad gal apie mane kažką pletkina ir apkalba, nes taigi aš pasaulio centras, ane?
Собеседник 1 A bijoti, kad kažkas su kuo draugaus, nes tik su manim turi draugauti, nes aš tada žinau ir bandau kontroliuoti. Tai va tos labai daug kontrolės, labai daug to, sakau, nepasitikėjimo žmonėm, pirmiausiai nepasitiki savimi. Ir čia daug, daug, daug, daug tų niuansų. Pasakyk vieną labai įdomų dalyką, kad žmogus turintis žemą savivertę, jisai įsižeidžia.
Собеседник 1 Tai priima tarsi viską asmeniškai, bet ar įmanoma nepriimti visko asmeniškai? Ar tikrai būtina būti žiemos savirtės, kad į viską reaguoti asmeniškai? Va, ir matai Gintare, tu išėmė kaip vat aš sakiau vieną tą pavyzdį ir labai gražu, kad tu išėmė ir čia vat jeigu eitumėm, kad vat įsižeidžiau, vadinasi pas mane žiema savirtė. Ne!
Собеседник 1 Ne, vėlgi, nereikia daryti išvadų iš vieno simptomėlio, jeigu galima tai pavadinti, nors tai nėra simptomas, tai tiesiog yra rodiklis, ane? Jeigu aš kalbu su žmogum ir jis man kažką sako, tai faktas, kad aš priimsiu asmeniškai. Man tas pasakymas nepriimt kitasmeniškai, aš nepriimsiu asmeniškai, jeigu tai bus ne man skirta. Bet jeigu skirta man, tai vadinasi, tu su manim šneki ir tai yra apie mane.
Собеседник 1 Tiktais klausimas yra toks, kad žemos savivertės žmogus jisai būtent įsižeis ir jisai nenorės nieko girdėti ir jisai jau ten save sumažins dar labiau, čia aš blogas, aš negeras žmogus ir taip toliau. Sveikos savivertės žmogus jam irgi nepatiks, bet jis Taip stipriai nereaguos. Matai, čia gal einam tokia daugiau, sakyčiau, emocijų stiprumas. Jisai pradės domėtis su smalsmu. Aha, o dėl kokių priežasčių tau taip atrodo, ane? Iš ko tu pasidari išvadą, ane? Kad man trumpi plaukai netinka. Fantazuoji, ane? Vat, o kas toliau? Ir ok, Gintarė, tai yra tavo nuomonė ir aš ją priimu, bet aš su tais trumpais plaukais jaučiuosi geriausiai, ane? Ar aš įsižeisiu, kad tu turi savo nuomonę? Ne.
Собеседник 1 Jeigu aš esu sveikos savivertės, ane? Mūsų kitas žmogus įžeisti negali, aš tik tiek pasakysiu. Arba aš priimu jo žodžius, arba aš nepriimu. Ir to irgi galima išmokti auginant savivertę. Nes tu, jeigu man pasakysi, ai, tuo metu esu sutri, aš pradėsiu juoktis, nes aš žinau, kad aš esu.
Собеседник 1 Super švarus žmogus, mėgstanti švarą, tai man juokasims, ane? Bet jeigu tu pataikysi į ten, kur aš pati savim dvejoju, va tada aš jau galiu ir įsižeisti. Supranti? Tai čia yra vėlgi labai man patinka tas pratimas, kurį aš ir per koučingo mokymus išmokau ir ir šiaip iš seniau esu išmokusi, kad tu žmogui sakyk lavina žodžių, vieni žodžiai jo nelies.
Собеседник 1 Kiti žodžiai jį labai paveiks. Arba gražiai paveiks, reiškiasi, arba labai gerą emociją sukels, arba kaip tik jisai priims, kad aha, tai jinai pasakė šitą žodį, o čia aš va taip priėmiau, ane? Tai vėlgi, jeigu aš kalbėsiu tau, žiekas atsitinka, jeigu aš kalbėsiu kalba užsienio, kurios tu nesupranti, tavęs nei vienas žodis neįžeis. Pagauni?
Собеседник 1 Tai čia reiškias, kokią mes įdėję reikšmę į tam tikras sąvokas. Ir man Antonija Robins, mano vienas iš mokytojų, ane? Labai patinka jo pasakymas. The meaning, reikšmė, kurią tu įdedi. Gerai, bet pavyzdžiui, kaip tu manai, o resursas? Nes pavyzdžiui, aš galiu būt tikrai
Собеседник 2 Resursinės būsenos ir manęs tada ne neliesia žodžiai ir jeigu aš būsiu ne resursinės būsenos, nu aš tikrai kabinsiuosi, nu kokią teisę čia man turi iš viso sakyti, nei aš čia klausiau, nei ką. Taip, labai labai gražią palietį temą būsena. Ir aš apie ją nuolat kalbu ir savo klientėm ir transliuoju savo socialiniuose tinkuose. Susikurkim būseną. Nes kas yra būsena? Tai reiškia yra kažkoks jausmas ir kažkokia emocija.
Собеседник 1 Ir jeigu grįšim prie savivertės sąvokos, kai aš kažkaip jaučiuosi, aš kažką darau arba nedarau, reiškia, aš kažkaip reaguoju arba nereaguoju. Tai jeigu tu esi ne resursė, ką reiškia ne resursė lietuvių kalboje, ane? Reiškia, aš esu prastos nuotaikos, pavargus, neišsimiegojus, kažką netinkamos suvalgius, reiškis, mano savijauta yra nekokia, ane? Ir faktoriai, kurie gali paveikti, tai kaip aš ir sakiau,
Собеседник 1 Yra tos, kaip čia, šventos trejybės, ketverybės, kaip tu nori vadink, bet miegas, judesys, maistas, ane, ir visi kiti pratimai ir ir kiti dalykai. Ir jeigu mes pagrindinių šitų dalykų neįgyvendinam, pavyzdžiui, aš neišsimiegojau, prikimšau iš vakaro kokių nors ten burgerių, mano kūnas, reiškia, dar virškina, jisai neatsistato, aš atsikėliau jau pavargus, tai jausmas, su kuriuo aš atsikelsiu.
Собеседник 1 Nėra tas, kuris įžiebs motyvaciją, norą dienoje nuversti kalnus ir aš tada apie save irgi blogai galvosiu. Ir tada ateis Gintarė ir pasakys, ai kažkokia ta tavo šokuosena šiandien. Aš kaip žvėris galiu būti, ane? Aš galiu, bet jeigu aš jau auginu savivertę ir žinau, kad pavyzdžiui, mhm, kas keičia būsiną? Judesys. Viskas.
Собеседник 1 Įšoko į batus, apeinu aplink rajono. Pasigaminu laimės hormonų, aš jau geriau jausiuosi. Tai nereiškia, kad mano miegas pagerės, ane, nes aš jau ten nepakeisiu, bet vėlgi sveikos savivertės žmogus jisai žiūri, ką aš dabar galiu padaryti. Negrumuliuoja praeity, ane, ką ir sakiau. Oi, aš čia neįsimiegojau. Vėlgi, galiu įkristi jau, kad aš verkšelėj neįsimiegojau, kaip man blogai, nes šuolojo, saliutai šaudė, koncertas kažkoks ir taip toliau, ane? Arba ok, o ką aš galiu padaryti? Einu pasimankštinsiu ant kilimėlio. Einu savo vyrą apkabinsiu. Mano nervinė sistema man iš karto padėkos, todėl, kad mes per ryšį nuraminam savo nervinę sistemą.
Собеседник 1 Patalpinam save į gražią būseną ir mum pasaulis jau kitaip atrodo. Tai kai tu sakai, aš įsižeidžiu, ane, ypač neresursiniai, tai va, tu pasakai esminį žodį čia, raktažodis yra resursas. Tai mes būtinai, būtinai turime turėti savo gerą pagrindą, ant kurio statom. O tas pagrindas va, kaip ir kalbėjau, ane, miegas, maistas, judesys.
Собеседник 2 Pakalbėkim dar apie vieną dalyką, apie grumuliojimą ir tokį poną vidinį kritiką. Aš tikiu, kad dauguma iš mūsų jį turime, tik pas vienus jisai kažkaip kalba labai garsiai, pas kitus kalba tyliai. Kiek jis svarbus mūsų savivertei ir kaip su juo gyvent, gal tu kažkokių patarimų turi?
Собеседник 1 Mhm. E, kaip tu sakai? Tikriausiai turim į daugumas, tai aš norėčiau surasti žmogų ir jeigu Gintare kada rasi žmogų, kuris neturi vidinio kritiko, aš norėčiau su tuo žmogum susipažinti, nes vidinį kritiką mes turime visi. Tai kaip tu ir sakei, pas vienus jisai dažnesnis, pas kitus retesnis, pas vienus garsesnis, pas kitus jisai yra tylesnis. Ir tas vidinis kritikas yra ne kas kita, kaip mūsų vėlgi viena iš dalių gyvenantį mumise.
Собеседник 1 Kuri kaip ir visos dalys mumyse atlieka tam tikrą funkciją ir ta funkcija pirmiausia yra apsauginė. Vidinis kritikas mums asocijuojasi su kažkuo labai blogo. Oi, atėjo vidinis kritikas, tai yra blogai. Ne, jis nori mus nuo kažko apsaugoti. Gal nuo gėdos jausmo, gal nuo kaltės, gal nuo atstumimo, gal nuo nesėkmės, gal nuo klaidos. Kiekvienam labai skirtingai, bet jo pagrindinė funkcija yra mus apsaugoti.
Собеседник 1 Yra dar tokia sąvoka, kaip racionalus protas, ane? Tai kuo skiriasi nuo vidinio kritiko, kad racionalus protas jisai kalba per argumentus. Tu, Gintarė, nedaryk, nes. Tu, Toma, taip nesielg, nes. Vidinis kritikas jisai argumentų neduoda, jisai pasako sakiniai ir tiek. Ar ne? Ir tų sakinių paprastai pasako virtinę. Tu esi netikus, tu nedaryk, tau nepasiseks, niekam čia tu neįdomi. Jokių argumentų ir jokio patarimo ten iš vidaus, kaip taip sakant, neina, ar ne? Ir tas vidinis kritikas, kaip ir sakiau, jisai nori apsaugoti mus, bet mes neturėtumėm įkristi į jo, į tą pokalbį su juo ir pasiduoti jo kuriamai kažkokiai tai nuotaikai, kuriamai kažkokiai tai būsenai.
Собеседник 1 Ir kai tu klausi, ar yra kažkas, kaip galima jį su juo tvarkytis, ane? Jokiais būdais nemėgstu sakyti žodžio kovoti, nes kur yra kova, reiškia ten yra įtampa, pastanga ir panašiai. Susitarti man patinka, ane? Tai su tuo savo vidiniu kritiku, o vienas Svetlana Patrikas, vienas iš mano mokytojų, ane, jisai labai gražu pratimą yra daręs. Tai jam tris kartus tiesiog pasakai užsičiaup. Šarap, šarap, šarap, ane? Arba
Собеседник 1 Kitas dalykas, tu su juo susitari, tu gali priskirti jam net vardą, jis gali turėti savo kažkokį tais ten pavadinimą, ane? Zitą kokią nors, ane? Zita, paklausyk, dabar aš neturiu tau laiko, po 5 valandos, kai aš baigsiu darbus, mes tada galėsim pasišnekėt. Skamba juokingai, bet tikrai verta pabandyti, ypač man tai ypač patinka tas užsičiaupka trijų kartų pakartojimas ir važiuoti toliau, ane?
Собеседник 1 Ir suprasti, kad vėlgi neblogai jis mums linki tas kritikas. Jis nori mus apsaugoti. Ir kai mes tą įsisąmoninam, ane, suprantam, kad OK, aš su jum pakalbėsiu vėliau, toliau. Bet dabar aš einu ir darau tai, kas nuspręsta yra daryti, žinai. Vienam interviu
Собеседник 2 Kuriam dalinai apie savo istoriją esi minėjusi, kad tau buvo būdingas vargšo mąstymas ir tu mokėsi keisti vargšo mąstymą į gausos mąstymą. Ar gali truputėlį papasakoti apie tai, kas yra būdinga vargšo mąstymui ir kodėl yra vertinga pakeisti į gausos mąstymą? Aha, tai vadinama skurdo ir gausos arba fiksuotas ir augimo mąstymas vėlgi.
Собеседник 1 Aš labai mėgstu sakyt, jūs vadinkit kaip norit ir prisitaikyt tas tas sąvokas pagal save, bet jeigu tas fiksuotas mąstymas, tai iš esmės yra tai susiečiau vėlgi su žiemos savivertės mąstymu. Ką tai reiškia, kad man nesiseka? Ten yra ir vidinė auka, kokia aš nelaiminga, kaip manęs nemyli, kaip aš niekam nereikalinga, mano darbai nesvarbūs, nieks manęs nemyli ir taip toliau, ane? Tai reiškia, aš žiūriu į tai, kas man nesiseka, kas mano gyvenime yra neigima. Ir iš kitoj pusės aš būdama toj pačioj situacijoj.
Собеседник 1 Lyg, niekas absoliučiai nesikeičia iš išorės, aš viduj galiu keisti savo mąstymą į gausos ir žiūrėti, o ką aš šiai dienai turiu. Ir šitoj vietoj ateina labai nuostabi praktika – dėkingumas. Ir kai mes pradedam pastebėti, ką mes jau turim, gerai, pavyzdžiui, ištiko mane liga, bet kai aš pradėjau matyti, kiek žmonių atsisuko į mane ir mane palaikė.
Собеседник 1 Kiek man siuntė palinkėjimų ir gražių žodžių, kiek žmonių paskambino, kad aš turiu, kas manim pasirūpina po operacijos, kas man atneša valgyt, kas man arbatos padaro. Ir kai tu pradedi kreipti dėmesį į tai, ir kaip sakoma, kur dėmesys ten ir energija, tu tą dalyką ir augini. O kas pas mus veši? O pas mus veši, nu kiek man dar trūksta?
Собеседник 1 Aš nebūsiu laiminga, kol neturėsiu tiek pinigų. Jeigu mano vyras taip elgsis, aš čia neturėsiu santykių. Ir labai dažnai atiduodam tą atsakomybę gyvenimo į kito rankas. Vyriausybė bloga, keliai uždaryti, vyras blogas, darbdavys idiotas. Visi aplinkui. Ir pamirštam pagrindinį gyvenimą žmogų aš. Tai palauk, tai ar tau darbdavys, ar tau vyras, kuris gyvena, ar tu, kuriesi gyvenimą?
Собеседник 1 Ir jeigu tu matai, kad kažką vyras blogai padarė, o tu pastebi iš tikrųjų, ką jisai gerai padarė, o tu jam padėkoji, o tu pageri žmogų ir va čia yra tas skirtumas tarp fiksuoto ir mąstymo ir auginančio mąstymo, tarp skurdo, kai aš nieko neturiu. Kaip tai neturiu? Valgyt kiekvieną dieną aš turiu, gyvenu gerai, nes turiu lovą, nes turiu pagalvę, turiu šiltą vandenį. Tu įsivaizduoji, kiek mes turim? Bet čia, žinai, yra savaime suprantama. Nėra savaime suprantamų dalykų. Nėra nieko savaime suprantama, nes jeigu tu tą patį gyvenimą perkelsi į kitas aplinkybes, tai jau nebus savaime suprantama. Kaip aš juokauju Afrikos vaikai, ane? Va duok tu jiems vat mūsų eilinio žmogaus, vidutinio žmogaus gyvenimą.
Собеседник 1 Jiems tai bus kaip didžiausia prabanga, o mums tai tarsi savaime suprantama. Tai mes turim įjungti sąmoningą fokusą į tam tikrus dalykus ir va tada ir savivertė pradės augti, nes aš pamatysiu, kad kiek yra dalykų, už ką aš esu dėkinga, kiek aš iš tikrųjų turiu. Aš save realizuoju. Tu įsivaizduoji, kokia čia yra prabanga? Dirbti tai, kas tau patinka, o ne ką pasakė visuomenė, ane? Arba tėtis su mama.
Собеседник 1 Tai tuoj tu dešimtukininkė, tai tau tik rimtas darbas, tik lainiukės sėdėti, ofisiukė nuo 8 iki 5 ir būti teisininkė, bankininkė ar dar kur nors, ane? Ir nieko prieš neturiu, kol žmogus save ten realizuoja. Na, bet jeigu tu sėdi, kaip aš sėdėjau ofise, ėjau vadovaujančias pareigas, uždirbau daug pinigų ir vis tiek nieko neturėjau, nes viduj buvo tuščia, tai apie kokį mes gal, apie kokią mes gausą šnekam, ane?
Собеседник 2 Žinai, Toma, aš tave pažįstu tokią, kokia tu jau esi po pokyčio, ir aš neturėjau galimybės tavęs pažinti iki tavo gyvenimo lūžio, tos situacijos. Ar galėtum pasakyti tris esminius skirtumus, kokia Toma buvo praeities, vat, ir kokia Toma yra ateities? Dabartinė Toma.
Собеседник 1 Taip, nes ir būčiau sakius ateities dar nežinau, bet man atrodo ir labai tikiu ir tikiuosi, kad. Kad ateities Toma dar bus didesnėj, gausoj gyvenanti. Bet jeigu lyginant praeities ir dabarties Tomas, ane, tai yra du skirtingi iš esmės žmonės. Kodėl? M, net ne trys faktoriai, sakyčiau, vienas, vienas rodiklis labai stipriai išskrendė, aš esu labai laiminga. Ir vėlgi, tai nereiškia, kad aš neklystu, kad neįsižydžiu, kad nepikstu. Viskas tas yra, bet a.
Собеседник 1 Leisk man tavęs tą klausimą. Mhm. Kas tau yra laimė? Laimė, kai tu gyvini savo gyvenimą. Kai tavo aplinkoj yra tie žmonės, kurie nori, kad būtų. Kai tu pats kuri tą savo kiekvienos dienos būseną, kai tu kuri kiekvienos dienos realizaciją, tai yra tai, kas tau ir apie tave. Bet nesusireikšminant vėlgi, nes labai dažnai žmonės įsivaizduoja, kad
Собеседник 1 Netgi ta pati savivertė, tai kai aš čia įsipūtęs. Ne, kai aš esu savo vietoj, gyvenu savo gyvenimą ir ir darau tai ekologiškai. O ką reiškia ekologiškai? Tai aš nekinkiu nei sau pirmiausiai, nei kitam. O jeigu jau labai labai tiksliai ir tie trys dalykai, kurie skiriasi nuo dabarties ir praeities tam, aš išmokau brėžti ribas.
Собеседник 1 Aš žinau, ko aš noriu, ko aš nenoriu, tai reiškia daugiau gyvenu iš noriu negu iš reikia, ane? Vis dar klystu ir klumpu, tai labai normalu ir tai yra visa gyvenimo procesas. Ir aš kaifuoju. Aš nekaifavau nuo savo gyvenimo, aš dabar nuo savo gyvenimo kaifuoju.
Собеседник 2 Toma, jeigu dabar klauso mūsų žmogus, kuris jaučiasi kažkiek įstrigęs, bet jau jaučia, kad nori pokyčio.
Собеседник 1 Tačiau nuo informacijos yra didelė gausa ir tikrai yra labai sunku rasti tą pirmą žingsnį nuo ko pradėti. Ką tu rekomenduotum, ką toks žmogus galėtų pradėti daryti pirmiausiai? Pradėti klausyti savo kūno. Tai yra maks svarbu. Kai mes darom ne tai, ką norim, kai einam ne ten, kur norim, kur klausomės daugiau iš to, ko reikia, mūsų kūnas susitraukia.
Собеседник 1 Mes įsitempiam, mes jaučiam stresą. Tai yra mūsų ir apie mus, mūsų kūnas atsipalaiduoja, mums pasidaro labai gerai. Tai pirmas žingsnis, aš sakyčiau, išeiti iš proto, iš va šitos dėžutės ir pradėti klausyti likusios dalies. Tai reiškia, nes kūnas tikrai jisai žino ko nori. Ir dažnai mes ateinam intuityviai, žinom tą žingsnį. Ai, bet čia nesąmonė, gal ne to, per paprasta, per maža.
Собеседник 1 Vėlgi, nurašom. Tai klausyti savo kūno ir pabandyti. Oi, gal ir per mažą, bet tau bus pats tas. O gal per didelis netgi tau tas mažas žingsnis. Ir dar tu jį sukarpyk. Žiūrėk į savęs. Gal yra ko aš tavęs nepaklausiu, o tu norėtum pasakyti mūsų klausytojams. Aš norėčiau pasakyti ir tu paklausiai visko, ko tu turėjai ir norėjai paklausti. Norėjau padėkoti už nuostabų pokalbį ir kad tu švieti žmones.
Собеседник 2 O pasakyti norėjau, tai labai labai paprastai, Gintare, rinkimės save. Ačiū Toma tau už tavo laiką, kad skyrė atvykti čia. Ačiū tau už atvirumą ir nuoširdumą ir tikrumą. Linkiu tau, kad ir toliau neštum tą žinią apie savivertę, apie ribų brėžimą, gal kitą kartą pakalbėsim. Tai ačiū tau labai. Ačiū Gintare. Ačiū jums, kad klausėte ir iki kitų kartų.