#15 – Emocinis valgymas. Kodėl taip sunku tiesiog mažiau valgyt?

0:00 Собеседник 1 Vadavimas buvo iki tokio lygio, kad aš per dieną suvalgydavau vieną arba du surelius. Jeigu aš turėsiu sunkvežimį plytų, sunkvežimį betono maišyklę su betonu jau, bet juk namo aš vis tiek neturiu. Man po šiai dienai sertis nepatinka. Jeigu nori valgyt mano liūdesys, tai man gali skrandis sprogti ir vis tiek liūdesys norės valgyt. Aš jį valgant

0:28 Собеседник 1 Išorėj norėdavos visada valgyti mažiau, nes ką kiti pagalvos, jeigu valgysiu daug? Mes energiją geriau, greičiau gausim iš to šokolado ir bėgsim toliau dirbti, negu sustosim ir paklausim savęs, o pala, pala, kas čia vyks? Ir ir jeigu būti pozityviai, tai yra tik pasiteisinimas, nekeisti to kūno, nu čia yra labai labai su vidu ir ateity mes galim turėti tam tikrų, nu. Labas, aš esu Gintarė, o tu klausaisi Laidos Endobiogenika, kurioje tyrinėjame sveikatą ir laimę iš įvairių pusių.

0:57 Собеседник 2 Mano pašnekovai – žmonės, kurie savo patirtimis, žiniomis ar, pavyzdžiui, padeda geriau pažinti save ir įkvepia gyventi sąmoningiau. Šiandienos tema – kaip neįsisąmoni tos emocijos formuoja mūsų santykį su maistu. Maistas nėra vien fiziologė, todėl ir valgome mes ne vien tam, kad pamaitintume kūną, bet ir tam, kad nusiramintume, atsipalaiduotume, pasijaustume saugiau.

1:22 Собеседник 2 Jei emocijų nepažįstame ir neišreiškime, jos dažnai apsigyvena mūsų lėkštėje. Pavyzdžiui, nerimas virsta nuolatinių užkandžiavimų, gėda persivalgymų vienumoje, o vienišumą slopiname saldumynais kaip paguodą. Ar kada pagalvojote, kad jūsų santykis su maistu – tai iš tiesų santykis su pačiu savimi? Apie tai, kaip sąmoningumas ir emocijų atpažinimas gali pakeisti santykį su maistu ir savimi, kalbuosi su Sandra Jatulyte.

1:50 Собеседник 2 Visuomenės sveikatos specialistė, keterapeutė, būsima psichologė, valgų be žalos projekto įkūrėja, padedančia žmonėms išnaplioti persivalgymų ir nekrentančio svorio priežastis. Labas, Andrija. Sveiki, Gintare. Labai gerą tave turėti mūsų laidoj ir labai laukiu mūsų šitos laidos. Norėčiau pasidalint su mūsų klausytojais, mūsų pažintims su tavim.

2:19 Собеседник 2 kad mes kai išleidom trečią žurnalo numerį, sulaukiau iš tavęs žinutės apie tai, kaip galėtum pakliūti pas mus į žurnalą. Ir pamenu, kad kilo jausmas toks, žinai, net pavydo, galvoju, Jėzau, kokia jinai drąsi. Aš galbūt ir norėčiau, nu, taip parašyt, bet neišdrįsčiau ir galvoju, pagarba žmogui ir tada mes su tavim susiderinam susitikimą ir atsimenu savo jausmą per pokalbį su tavim.

2:48 Собеседник 2 kad jau žinojau, kad mes darom podcastus su Julija. Galvoju, ne, aš tikrai tik turiu būt pirma, kad ne Julija pirma tave pasikvies, o kad aš galėčiau tave pasikviest ir žinojau, kad labai noriu tave pakalbinti tam, kad žmonės galėtų išgirsti apie valgymą, apie emocijas, apie mūsų santykį su lėkšte ir mumis pačiais.

3:16 Собеседник 2 Tai šiandien su tavim norėčiau apie tai ir pakalbėti. Ir kadangi aš tikiu, kad į vieną ar kitą veiklą mes neateinam tiesiog šiaip sau, kad už kiekvieno mūsų pasirinkimo slypi tam tikra istorija, dėl ko mes ateinam. Ir tikiu, kad tu irgi turi savo istoriją ir ką papasakoti.

3:37 Собеседник 1 Kaip tu atsidūri šitoj temoj, kaip atsirado tavo projektas ir kodėl tu dirbi su žmonėm ir padedi jiems svorio mitybos ir savęs pažinimo klausimais? Tai ačiū labai, Gintare, aš irgi taip biškį prisimenu tą nedrąsiu parašymą ir kai rašai, turi vieną didelį, didelį pliusą, nes atsakymą gali skaityt tada, kada pats nori jį skaityt ir kada esi emociškai pasiruošęs.

4:06 Собеседник 1 Šiaip iš tikrųjų tai buvo mano savajonė. Dabar vat kalbu ir galvoju, kad iš tikrųjų man apskritai etnobiogenikos sritis, man pati ta sritis labai labai rezonuoja. Rezonuoja dėl to, kad tai yra visapusiškas požiūris į žmogų. Tai nėra taip, kad čia yra net nežinau, lydinės ašis, kuri gyvena savo gyvenimą, čia yra mūsų smegenys, kurios gyvena atskirai gyvenimą, bet yra apie visumą.

4:31 Собеседник 1 Ir iš tikrųjų aš esu toj srity, kur nu niekaip neatsiesim, kad ir kaip, nu labai labai dažnai sutankau klientus, kurie sako, žiūrėkit, duokit man mitybos planą ir tas mitybos planas man viską išspręs ir aš jau čia dabar versiu iksčia jau, pasitikėsiu savim, turėsiu gerą darbą, santykį šeimai ir visus kitus dalykus.

4:55 Собеседник 1 Ir kai tu duodi tą planą ir paleidi žmogų vieną Tu labai greitai supranti, kad nu ne, nes planas yra tik įrankis. Kaip ir visur gyvenimą man partnerius labai mėgsta namo paraleles visur naudot. Tai jeigu aš turėsiu sunkvežimį plytų, sunkvežimį betono maišyklę su betonu jau, bet juk namo aš vis tiek neturiu.

5:21 Собеседник 1 Man reikia žinot, kaip sudėt tas plytas, kaip sumaišyt betoną ir taip toliau. Ir jeigu šnekta gyvent, betoną darau arba darau daugiau kartų, bet neteisingai, nes kažkas man pasakė, kad ten galiu bet kaip padaryt ir iš tikrųjų nu tas namas kaip ir pasistatys, bet koks bet pasistatys, bet jeigu aš noriu to namo tokio, kuriame man bus faina gyventi.

5:42 Собеседник 1 Tai tada perspina begalės dalykų ir mitybo, tai ką vat mes dedam į savo lėkštę ir ir tai, ką mes valgom, tai kaip mes valgom ir taip toliau, yra neatsiejama nuo dalykų, kurie yra mūsų galvoje, mūsų mintyse, mūsų įpročiuose. Ir visa tai tiesiog susideda į tokį vieną bendrą konstruktą, tai yra santykis su savimi ir su lėkšte.

6:08 Собеседник 2 O tai kaip tu atsiradai?

6:10 Собеседник 1 Viskas prasidėjo turbūt kai 13 metų. Plius minus nuo 13 metų prasidėjo spauglys, tai aš nekenčiau savo klubo. Aš nekenčiau to klubo dėl to, kad kai aš buvau vaikas, Jėzau, man buvo sakoma, kad žiūrėk kokie riesti tavo klubai, koks riestis tavo užpakalis, kaip tave vyrai mylė. Vaikui ten septynių, aštuonių metų gal ir dar mažesniam teko girdėti tokius žodžius. Tuomet viskas atrodė, nu juokauja, juokauja, ok, bet bet kai aš ėjau per gyvenimą, aš supratau, kad tai paliko man tam tikrą traumą. Nepaisant to, kad dabar buvo labai jauni, jam rūpėjo kiti dygliukai, man trūko meilės, dėmesio, emocinio ryšio ir viso kito.

7:01 Собеседник 1 Ir tada aš savo toj mažoj galvelėj būdama plius minus 13 metų sugalvojau, kad jeigu aš atrodysiu X, tai pasaulis mane labiau milės. Ir tas atrodymas X jisai buvo apie tai, kad aš būsiu labai labai kuda. Yra Alice Miller dvi knygos, Negabaus vaiko drama ir dar antras pavadinimo dabar neatsimenu ir ten yra labai labai gera mintis. Viena parašyta apie tai, kad kai mums trūksta emocinio ryšio, mes labai stipriai mažinam savo kūną. Tai vat aš šitą dariau, nes sumažėjimas

7:42 Собеседник 1 Fizinis kūnas sumažinamas, mano psichikai buvo pateikta, kad gal jie tada mane išgirs, gal jie tada pamatys, kad man yra blogai ir aš gausiu pagalbos. Ir būnant man plius minus gal kokių 13, 14, 15 metų, aš pradėjau labai stipriai badavot. A, badavimas buvo iki tokio lygio, kad aš per dieną suvalgydavau vieną arba du surelius, tai ta prasme, tokia buvo pašteta forma surelei, tai aš jį suvalgydavau vieną arba du.

8:11 Собеседник 1 Ir aš nualpau. Grįžau namo valandai vakare, aš nualpau, sudaužiau veidrodį, atvažiavo greitoji ir ir daug daug daug visko. Ir čia aš savo gyvenimą turbūt laukau va to destruktyvus santykius su maistu pradžia. Nes viskas buvo apie tai, kad aš norėjau numesti klubus, atėjo paauglystė irgi apie ką su mokykloj nekalbama, kad nu normalu, kad mergaitės kūnas dėl brandos keičiasi. Man niekas apie tai nekalbėjo. Aš mačiau tas klasiokas, kurios tokiom vat korytėm kaip kaip mano rankos ir sakiau, kodėl aš ne tokia. Ir aš užsisukau visą šitą ratą.

8:46 Собеседник 1 Mokykloj valgydavai ten, ką valgė, grįžti iš mokyklos, tave sako, ką valgė, sakau, tą patį šnicelį su sultim ir bandelė, nu čia buvo standartas, o iš tikrųjų tu suvalgė galbūt sulčius su su bandelė arba nevalgė nieko, nes buvau velniškai taupi ir aš dėdavau į taupyklę tuos pinigus, kuriuos man tave duodavo apie 10.

9:06 Собеседник 1 Ir taip bijo mokyklos laikai, a tada aš atvažiavau čia į Vilnių ir kai atvažiavau į Vilnių, galvojau, nu gerai, aš pati nesusitvarkau, tai reikia pagalbos. Aš aišku nepasidomėjau, kur aš kreipiuosi, bet aš nusipirkau pirmo metybos planą. Ir kai aš nusipirkau tą pirmo metybos planą, treneris, kuris su manimi tuo metu dirbo, pamatė mano tą įsikibimą į dalykus.

9:35 Собеседник 1 Aš esu tokia, kad jeigu aš kažko noriu, vat tarp to patį pavyzdį su endobiogenikos atsiradimu ir šituo filmavimu, kad jeigu aš kažko labai labai noriu, aš padarysiu bet ką. O dar mano savivertė maža, meilės trūksta, dėmesio trūksta, o čia treneris į tave kreipia dėmesį, tau yra labai faina, nes kuo tu labiau laikaisi, tuo treneris sako, o kokia tu šaunuolė, kaip čia viskas yra tvarkoj. Ir viskas atėjo iki to, kad aš valgiau tiktai

10:03 Собеседник 1 10 kiaušinio baltymų per dieną, keptą vištą ir agurgą. Tik tiek man buvo galima valgyti, kas yra apie 700 kcal. Ir problema yra, kodėl gi labai norisi apie tai garsiai kalbėti, nes kai tavo tikslas yra svorio metimas, atrodo, kad tu bet kokią kainą gali tą daryti ir aš tada net nesupratau, ką aš čia valgau, kaip čia viskas atrodo ir turėjo praeit visai nemažai laiko, kol aš susivokiu, kad pala.

10:31 Собеседник 1 Aš nebeturiu menstruacijų, kuo aš tai slenka plaukai, aš nebeturiu jėgų ir taip toliau, bet tam turėjo praeit nemažai laiko. Ir dar gal koks yra svarbus niuansas visame tame yra apie tai, kad šeima matė, kas vyksta, bet jie ateilėjo. Tai čia irgi, manau, yra didelė problema, ar jeigu aplinkoj kažkas matot, kad reikia pagalbos žmogui, tikrai labai svarbu su juo apie tai kalbėtis, nes tai buvo mano tylus pagalbos šauksmas, kad atkreipkit dėmesį į mane. Čia buvo viena medalio pusė. Ir tada atėjo kita medalio pusė, kad visas tas dietas peraugo į

11:09 Собеседник 1 Kažką panašaus. Aš tada spėjau 44,2. Iki šiol atsimenu tą skaičių, tai yra 10 kg. Aš buvau kaip skeletas, bet aš to pati nemačiau, nesupratau. Man vis dar atrodė mano klubai per dideli, bet atėjo antra medalio pusė, nes vienas vis dėlto reikalauja savo. Ir aš pradėjau persivarkyt. Ir aš pradėjau persivarkyt velniškai dideliais maisto kiekiais.

11:33 Собеседник 1 Aš įtaikinėdavau save, kad viskas yra gerai. Aš turėjau taisyklių savo galvoj prisikūrus, tarkim, yra šokolado plėtelė. Ir aš, jeigu sugebėdavau sustot suvalgius dvi šokoladą, juosteles trys likdavo, aš kažkokių valios pastangų dėka sustodavau. Jeigu aš suvalgydavau tris, reiškia liko mažiau negu pusę. Aš suvalgydavau visą šokolado plėtelę, nes tiesiog nu neišlaikiau tų savo vidinių taisyklių.

12:01 Собеседник 1 E, žinau, ką reiškia naktį leisti tualete išbanus, kad tau prieš skrandis. Žinau, ką reiškia eiti į parduotuvę po n plius ką kartų, nes tau gėda kaip tam alkoholikui, kad kaip čia pardavėja pagalvos dėl to, kad tu pirksi ir bandelę, ir surelius, ir šokoladukus, ir viską, ir aš eidavau po vieną. Aš eidavau nusipirkti e šokoladuką arba du, nes nu du dar negėda, bet jeigu pirksi ir du šokoladukus, ir surelius, ir bandeles, ir jogurtą, ir traškučius, tai jo, ką čia apie mane pagalvos, ką čia jinai valios neturi, čia persivalginėja ir taip toliau.

12:37 Собеседник 1 Ir visą tai tęsėsi kažkurį laiką buvo lygite patys pažadai, kad nuo pirmadienio jau viskas yra tvarkoj, bet kūnas visas sutinas, tai nedaryti kardio, kad tiktai ten išsportuotum rūbui pradėjo vežt ir taip toliau. E ir rezultate viso to, kai aš išdrisau pasisverti, tai aš svėriau 64.

13:01 Собеседник 1 kad nuo pradino svorio, nuo kurio aš šiaip pradėjau mest, aš buvau priaugus 20 kg. Tai realiai buvo tokį dėžę skaičių ir tai buvo greičiausiai dar tokių vat nuošneadresuos vertės, nes nu tu netelpi savam kūne, tau yra labai nemalonu, labai nefainai, labai labai negerai. Ir tada kažkas pradėjo vykti mano galvoje, aš supratau, kad kažkas yra ne taip.

13:26 Собеседник 1 Kažkur kažkas yra ne taip, ne lėkštėje yra esmė, ne ne lėkštės turinyje, bet mano kūne, mano galvoje, mano buvime su savim kažkas yra ne taip ir Tada tik aš pradėjau suprasti, kad čia yra apie meilės trūkumą, apie savivertės trūkumą, apie pasitikėjimą savim trūkumą, apie tai, kad aš sukontroliuot noriu viską, nes jeigu aš sukontroliuosiu, tada aš jausiuosi saugina, nu maisto lėkštė, ane, vat irgi čia vienas labai išviežęs klientės patirtis. Sako labai gražiai, sako, aš kai jaučiu nerimo jausmą.

14:04 Собеседник 1 Pirmas dalykas, į ką aš atsigrįžiu, tai yra, kaip man laikytis naujos dietos, kad aš sukontroliuočiau savo kūną. Nes nu kūną sukontroliuot aš galiu, nerimo sukontroliuot aš negaliu. Ir tai buvo mano būdai kontroliuoti pasaulį, kontroliuoti dalykus. Ir tada mano gyvenime atsirado psichologija, atsirado labai daug knygų.

14:24 Собеседник 1 Man buvo 25 plius minus metai ir mano gyvenime atsirado labai daug daug knygų. 25 metų aš mokykloj, kiek buvo privalomas literatūros, tiek skaičiau, o nuo 25 aš pradėjau skaityt labai daug knygų. Labai pradėjau pažint save, pradėjau skaityt apie tai, kas yra traumos, apie tai, kas yra vaikystė, apie tai, kokie turėtų būti santykiai ir taip toliau.

14:44 Собеседник 1 Tada devynioliktais metais iš pirmo karto įstojau į psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, metus laiko pasimokau, bet vėl visi asmeniniai baimės ten dalykai ir ir taip toliau. Tada iš išsikraušiau į sporto universitetą, tada pasibaigiau į visuomenės sveikatą, bet tai buvo man kabliukas ieškoti tų psichologinių priežasčių, kad ne lėkštė čia kalta, na, tai ką aš dedu į lėkštę, o mano smegenys daro kažką, dėl ko aš nusprendžiau lėkštę įsidėt.

15:13 Собеседник 1 per mažai maisto, nedėti ten kažko, neleisti sau kažko ir taip trūksta. Visiškai gal čia vat taip irgi labai apibendrinant pačią mintį buvo labai tokia perdėta kontrolė. Nes aš jaučiausi saugi tiktai tada, kai aš kontroliavau dalykus ir kūno svoris ir kūno vaizdį buvo vienas iš pagrindinės. Ir kai aš pradėjau pamatyt, kas po to slepiasi, dirbti su savim, studijuoti, skaityti, lankyti terapiją.

15:37 Собеседник 1 Aš supratau, kad nu vat, vat taisėjasi ir pradėjus dirbti su tuo savo vidiniu nesaugumu, jausmu, su kontrole, baime ir visais kitais dalykais aš, a, pradėjau nu tos veikti, pradėjau sveikti, bet turbūt irgi ką svarbu suprasti, kad mintis iki šiol ar mano galvoj visokas. Aš visko ten prisigalvoju kartais, bet aš žinau, kad jeigu aš darysiu tai, kas vyksta mano galvoje, pasekmės bus tam tikros, ar aš tikrai jų noriu, ar aš tikrai noriu kankinti savo kūną, ar aš tikrai noriu vėl patirti tą šlykštų jausmą, ką reiškia persivalgyti, netirpti savo kūne, jaustis labai labai nemaloniai ir ir visus tuos dalykus ir.

16:19 Собеседник 1 Tai man šiandien padeda sau priminti, kad OK, taip buvo, taip tu nuei į tokį kelią ir vat, ne, tarp kitko spalio pirmas savaitgalis yra būtent Valgo važiuos projekto gimtadienis. Tai šiemet aš skaičiuoju penkerius metus kaip Padedu moterims, nes asmenine patirtie sujungusio mokslo ir grįstom žiniom yra toks nu nereali kombinacija, nes aš žinau, ką reiškia persiaulgėt, aš žinau, ką reiškia tas šlykštus jausmas žadėti sau arba kita pusė nesukontroliuoti tas kalorijas, suskaičiuoti tūkstantis du šimtai ir neduok Dieve nedaugiau, nors tuos elkanus nori valgyt ir taip toliau, bet šiandien tu iš savo normos suvalgė, viskas tau bus negalima, tu eisi anksčiau.

17:07 Собеседник 1 mėgot tam, kad greičiau ateitų rytojus ir tu vėl galėtum valgyt. Nu žodžiu, ta visa, visa paletė, kokia tiktai begalėtų būt. Tai gal vienas dalykas, kad aš neturėjau bulimijos, dėl to, kad aš labai bijau venut. Esu kelis kartus pabandžius, nepatiko, per daug buvo baimės, tai vat turbūt vienintelis dalykas, ko neturėjau, yra būtent tie bulimijos epizodai, bet po polinkiojama reakcija labai dažnai seka būtent bulimijos epizodai, tai žodžiu.

17:34 Собеседник 2 Patirtis yra vat visa ta amplitudė tiek praktinė, tiek teorinė. Ačiū tau labai, kad pasidalinai savo istoriją. Jinai nu tikrai paliečia ir aš prieš ruošdamasi mūsų laidai kaip tik šią savaitę užmačiau tavo įdėtą istoriją apie ir nuotrauką sukeltas. Ir žinai, aš taip kai ruošiausi, sakau, ten keičiau, bele kiek kartų persirašinėjau struktūrą mūsų pokalbio.

18:03 Собеседник 2 Ir aš likau, žinai, tokia tarsi galvoju, kaip Sandra gali padėti žmogui, jeigu jinai labiau vat būdavo labiau į tą anoreksijos pusę, tai jinai žino, kaip jaustis, ką reiškia būti labai lėknai, per lėknai, per mažo svorio, bet iš kur jai žinoti, ką reiškia žmogui, kuris jaučiasi per didelį savo kūnę.

18:25 Собеседник 2 Ir, žinai, aš turėjau persirašyt viską, nes suprantu, kad va tau ta patirtis yra labai gerai pažįstama ir ką tu paminėjai, kad tau buvo baisus svertis ir tada tik kai tu išdrįsai, tikėtina, kad tavo svoris gal net buvo didesnis, su kuo yra susijusi ta baimė svertis? Aš tiesą pasakius turiu prisipažint, man po šiai dienai svertis nepatinka. Aš nesijaučiu, aš tarsi mokausi svertis.

18:56 Собеседник 2 Tam, kad nejaučiu įtampos, bet man tai yra nemalonus veiksmas vertis.

19:05 Собеседник 2 Tai vat, koks kyla jausmas, kad aš nenoriu savęs kontroliuot, nes aš bijau, kad man paleis mechanizmą, apie ką tu ir kalbi, kad kontrolės, kad aš tada pradėsiu norėt kažką sukontroliuot, tai man yra daug paprasčiau nesisverti ir tik kaip yra teisingai, vat, pavyzdžiui, ar yra teisingas variantas, ar vis dėlto teisingai, kaip kiekvienam žmogui yra?

19:27 Собеседник 1 Teisingas variantas yra toks, kad intuityvaus valgymo. Knyga sako, kad žmogus turėtų išvertis kartą per metus. Tiesiog rekomendacija yra labai paprasta – išvertis kartą per metus, o baimė buvo apie tai, tarkim, mano konkrečiu atveju ir šiaip aš tikiu, kad ir ir ir tavo pačios atveju yra truputį apie tai, kad yra tam tikra iliuzija, kaip aš atrodo. Kaip aš atrodo, nes

19:56 Собеседник 1 Taip kaip aš jaučiuosi, aš ne, tie skaičiai, vat gal čia yra tokia esminė mintis, kad tie skaičiai, jie sugriauna tą iliuziją. Ir aš merginas labai, labai stipriai mokau nesisverti, nes turiu vat tą bendruomenę, bendruomenės čiatuką, mes ten labai daug kalbamės apie visus tuos dalykus. Aš pati turiu išklotines, kur aš sveriausi ryte ir vakare. Buvo ir toks etapas, nes

20:23 Собеседник 1 Skaičius, nežinau, čia toks psichologinis yra labai momentas, bet mes skaičius ėmam su savo verte. Jeigu aš sveriu iki, vat netgi yra labai įdomu, jeigu sveriu 51, tai yra viena mano vertė, jeigu sveriu 49,9, mano kita vertė. Vat tas skaičių ribos, juos aš labai dažnai, kalbant apie ribojantį destruktyvus santykius su maistu, yra apie mano vertę.

20:51 Собеседник 1 Nesvarbu, kad aš jaučiuosi gerai. Aš atsikėliau, geros nuotikos, einu aš iš šiaip savo pati savo veidrodį, bet nu atsiprašysiu, maišysiu variklį po ranka, ane? Ir viskas. Ir jeigu aš užlipus pamatysiu, kad yra 50 ten kablelis trys, o ne 49 kablelis aštuoni, viskas, nuotika krenta, viskas krenta. Ir mes surišam savo vertesų skaičiais. Labai labai dažnai mes surišam savo vertesų skaičiais. Ir vat ką pati labai gražiai darinės, kad tada pasileidžia kontrolės mechanizmas.

21:19 Собеседник 1 Ir aš visada savo klientams sakau tą patį, kad maistos varstyklės ir kūnos varstyklės velniškai koreliuoja tarpusavyje, bet trečia ir pagrindinė dedamoji dalis tai yra mano santykis su savimi tarp šitų dviejų pusių pradingst. Nes mes nepasitikim savo alkio jausmu, sotumo jausmu, mes kontroliuojam savo maistą, kad pasiektumėm rezultatą, įk savo svarstyklės. Tai tie skaičiai svarstyklės yra visiškai apie kontrolės dalykų, o kontrolė yra apie saugumą ir pasitikėjimą savęs.

21:55 Собеседник 2 OK, bet tada man iškila klausimas. Jeigu svarstyklės ar kūno, ar maisto jos koreliuoja tarpusavyje ir yra kontrolė. Tai nuo ko tada žmogui, nes nu dauguma sako stebuklų nėra, yra turi turėt deficitą, kad tavo svoris skristų. Tai kaip žmogui, kuris yra praradęs, nu jeigu jisai turi antsvarį, jisai natūralu, kad ar ten nutukimas, jisai yra praradęs jau ryšiai su savim ir jam nu reikia tos kontrolės kažkokios, kad jisai galėtų atsistot ant bėgio ir tada jau važiuot, argi ne taip.

22:33 Собеседник 1 Bet iki maistos varstyklių dar yra n plius ką dalykų, kurias galima padaryt. E, pavyzdžiui, iš visiško dienos iškandžiavimo arba chaotiškos mitybos susidėti pusryčius, pietus ir vakarienį. Pirmiausia, ką padaryt? Mes dirbam taip su klientais. Maisto sverimas yra paskutinis etapas, kurį mes darom kartu, nes

22:57 Собеседник 1 Pirmiausia, jeigu aš turiu tam tikrus atsinešus iš laikystės valgymo įpročius, tai jie bus tikėtina apie riebų, saldų, maisto užkandžiavimą, labai dideles potes arba nevalgymą, persivalgymą, daug daug visokių dalykų. Tai vien tai, kad klientai pradeda valgyti pusryčius, pietus, vakarienę, jau išsprendžia maždaug pusę, jeigu ne dar didesnę dalį dalykų ir net nereikia sverti maisto. Tai pirmas dalykas.

23:25 Собеседник 1 Tada antras dalykas, ką mes darom su klientais, tai yra žiūrim maisto maistingumą. Yra pusryčia, yra pietus, yra vakarienė. Aha, jeigu mano pusryčia yra mano košė, pavyzdžiui, ne, bliūdas mano košis, tai jeigu aš pasidarysiu kapotes, avežas su bananu, su riešutu, sviestu, tai jau bus daug maistingiau, cukrus taip greitai nebešokinės mūsų organizme, aš nebenorėsiu taip greitai užkandžiauti, aš ilgiau išbūsiu su tuo ir taip.

23:52 Собеседник 1 Toliau pietūs irgi labai dažnai ateina klientai būna ten nežinau makaronai su su sviestu ane irgi tai jeigu aš ten įdėsiu baltymų jeigu aš prasidėsiu šalia bliūdą daržovę ir taip toliau jau vėl pasikeis man racionas su vakarienė vėl pasidarysiu ane tada pasikalbėsim apie kitus dalykus tai yra išsimiegoti fiziškai būti pakankamai aktyviam susitvarkyti savo emocinę būseną ir taip toliau jau išsispręs nežinau 70 procentų problemų ir jeigu.

24:22 Собеседник 1 Vat visa šita seka neatveda jūsų iki norimo rezultatų. Mes tik tada pradedam kalbėti apie tai, kad reikia sverti maistą. Tai mes nueinam tokį gana didelį kelią iki tol, kol pradedam sverti maistą, nes maisto sverimas yra triggeris. Dėl to, kad jeigu žmogus turi didesnį svorį, jisai turės jau tam tikrus valgymo įpročius ir yra ta teorija skrandžio alkis.

24:47 Собеседник 1 Kur irgi na mūsų skrandas, aš irgi taip visada vaizdžiai labai stengiuosi kalbėti ir įsivaizduokim, kad yra maišelis. Pripūčia maišelį oro ir prie jo yra prikabintos keturios keturi siuliukai. Ir jeigu tas balionas yra išsipūtęs, tie receptoriai yra išsitempę ir žmogus jaučiasi sutupęs. Jeigu tik maišelį į orą išleidžia, maišelis subliūkšta, tie keturi receptoriai jie irgi nebėra įsitempę ir žmogus sako, aš vėl noriu valgyti, nes mėginis sako, palaukit, man valgyta, aš esu alga.

25:17 Собеседник 1 Ir jeigu žmogus yra įpratęs valgyti labai labai didelėm porcijom tam, kad jis nejaučiasi to fizinio diskomforto dėl to, kad skrandis subliūštė, mes galim kalbėtis, kad žiūrėk, jeigu tu visą porciją surinkai vien iš makaronų, kad ištemptant tą skrandį, dabar mes dalį makaronų pakeiskim daržovem, maistiniams, kadelam, baltymais ir taip toliau, jau bus gerokai gerokai naudingiau ir efektyviau ir neįsijungs tie triggeriai, nes maistas vyrimas yra apie bajimą, kad aš turėsiu būt alkams, aš turėsiu būt

25:47 Собеседник 2 talkymas, o tadesnį kūno svorį turinti žmonės velniškai šito dalyko bei. Jo, turiu tau paimti šitoj vietoj, kad man iš tikrųjų baisiausias dalykas yra, kad iš manęs atims porcijas, kad reikia to porcijų dydžio, kad bet man pačiai vat visoj kelionėj netgi buvo sunku, žinai, pavyzdžiui, valgant išorėj, norėdavos visada valgyti mažiau.

26:12 Собеседник 2 Nes ką kiti pagalvos, jeigu valgysiu daug ir tada grįžus namo, nu aš prisivalgydavau tik ir man trūkdavo realiai. O dabar ką mokausi sakyt, bet čia matyt irgi žinai tas etapas, kur paskui ateis, kad nu patikėjimas, kad nereikia to, kad aš valgau daug, nu kad visi jau manęs nedžodžiantų aplinkui. Aš žinokit valgau daug ir man tada kažkiek palengvėja, nu dar matau tą žinai.

26:38 Собеседник 2 Žmonės pagauna ypač jutresni, kad juos kažkas įvertina ar mikroveido išraiškos tam tikros arba ten žodis galbūt pasakytas, tą toną pagauni kitaip ir tai nėra malono. Bet tikrai va tas yra ir tikiu, kad daugumai tam tai rezonuoja.

26:59 Собеседник 1 Apskritai su porcijų dydžiu aš visada sakau, kad tai yra labai labai subjektyvus dalykas tas porcijų dydžio suvokimas ir jeigu aš ateinu į aplinką, kur yra dieti besidietinančios merginos ofisiose, tas būna labai labai dažnai, tikrai dažnai tenka susiturti su tuo ir vat mano klientės, su kuriomis kuriomis dirbam, tai pirmas dalykas ir būna nuo kojos turgintis nuo to, kad jų porcijos yra atitinkamo dydžio ir

27:26 Собеседник 1 Kas yra labai liūdna ir skaudu, kad kartais net vyrai būna tie žmonės, kurie gėdina dėl moters porcijų dydžio. Sako, tu už mane daugiau valgai. Mes namuose su partneriu valgom beveik abu vienodai. Realiai, nu, tarkim, aš valgau du vidinės filies gabalėlius, jis valgo tris, bet garnierės daržovės pas mus yra pas abu vienodo dydžio porcijos, nes nu taip yra, jisai jaučia savo fizinį elgesį, o tu mano yra tokia porcija, mano yra tokia porcija. Ir va tas

27:53 Собеседник 1 porcijos dydis yra labai labai subjektyvus dalykas ir mes dėl Mes lyginam sverglo begalę klientų ir ir kai dirbu irgi daro tą patį, sako, sėdžiu tarp žmonių ir aš palieku, nesvarbu, kad aš nesu sotus, bet aš lėkštai palieku tiek pat maisto, kiek šalia esanti draugė. Arba renkuosi, jeigu draugė su kita draugėjimo pusė piragėlio, tai raškit su kita draugėjimu tik pusę piragėlio. Nesvarbu, kad man vidus rėkia, aš noriu to viso. Ir kas tada atsitinka, kad kai mes neleidžiam sau, mes puteinam atsivalgyt ir

28:27 Собеседник 1 Aš turėjau lyg į tą patį, vat kai kalbi, tai man taip sukyla, nes jau nemažai metų yra praėję po po visos tos kelionės, bet aš darydavau lyg į tą patį. Aš išeidavau su draugais, ten valgydavau tobulai, viskas yra tvarkoj, ir aš grįždavau ir ten picos būdavo ant viršaus ir ledai ir ir riešutai. Atsimenu visą didelį dubenį riešutų, aš suvalgiau, nes nu aš taip norėjau tiesiog valgyt, tai mes lyginame su su kitų žmonių porcijom, bet nu vėlgi, žiūrėkit, čia irgi dar gal taip vat

28:55 Собеседник 1 vizualiai kyla, kad mes esam visi skirtingi, mes turim skirtingą protinį darbą, mes turim skirtingą fizinį aktyvumą, turim skirtingą raumeninę masę, turim begalę, n plius ką skirtingų dalykų, dėl ko vat mus dabar abi kartu sudėjus, mum maisto reikės skirtingai. Tai aš negaliu valgyti tiek kiek tu, tu negali valgyti tiek kiek aš, nes nu mes esam skirtingos, mūsų vidiniai fiziologiniai poreikiai maisto bus visiškai skirtingi. Ir jeigu tu valgysi kaip aš, tau bus arba per daug, arba per mažai tikėtina. Čia aš turiu labai gerą pavyzdį apie universalaus dydžio drabužius.

29:32 Собеседник 1 Man mitybos ir va tos visos, aš valgysiu tiek pat, kiek valgo kitas, man yra visiškai apie tai lyg. Mes dabar paimsim visus žmones ir tas SM tas dydis, kur yra, kur ten universalus, visiem tinkantis. Bet aš tai negaliu užsidėti to dydžio SM ir jisai, ta prasme, aš jį galiu užsidėt, bet jis man netiks savo dydžio.

29:53 Собеседник 1 Lygiai taip pat priimsim kitą žmogų, gal kažkam tiks, nes nu jis ne veltai vadinamas universalus SM, bet vis tiek yra tie individualūs atvejai ir aš esu tokio dydžio, tu esi tokio dydžio, va ten sėdi kolegė, jinai yra dar kitokio dydžio ir tai yra visiškai visiškai normalu ir leisti sau taip priimti, kad nu aš esu tokia, mano maisto poreikis yra toks ir man svarbu yra pavalgyti tiek, nes jeigu valgysiu daugiau arba mažiau, aš turėsiu tam tikras pasekmes tada.

30:20 Собеседник 2 Sandra, o dabar dar sugrįžkim prie to, ką pasidalinai dabar kaip tik antrindama mano istorijai apie tai, kaip eidavai su draugais ir grįžusi eidavo tada ir pilsos, ir ledai, ir panašiai. Ir mes truputėlį prieinam jau ir prie mūsų temos apie tą emocinį valgymą. Tai su kuo tai yra susiję? Kodėl pavalgius tvarkingai, teisingai, grįžus namo reikėdavo

30:47 Собеседник 2 Ne dar papildomai tvarkingo ten maisto, jeigu porcijos būtų per mažos, bet reikėjo tam tikros rūšies maisto dėl to, kad valgyt norėjo neskrandis, dėl to, kad valgyt norėjo liūdesys.

31:00 Собеседник 1 Pyktis, nuosivilimas, baimė, nepasitenkinimas. E, kartais turim klientų atvejų, kur džiaugsmas, nori valgyt nuo bodulys, labai dažnai nori valgyt, aha. Nes mes galim į savo skrandį dėti, čia dėl to ir yra vežniškai svarbu atskirt, kas nori valgyt. Nes jeigu man yra liūdna Tai čia vėl nu čia labai taip kabini ir tada norisi vat nu dėlioti tą bendrą paveikslėlį, nes jeigu aš esu fiziškai alkanos, tai viskas yra paprasta. Aš suvalgiu ten, nežinau, lėkštę maisto, mano skrandis prisipildė, vat vėl grįžta mane tie receptoriukai išsitempė, aš esu suotus ramus, po truputį jie leidžiasi ir aš vėl ten dvi tris valandas, dvi tris keturios, kaip kam skirtingai, pradedu vėl po truputį norėt valyt.

31:55 Собеседник 1 Bet jeigu nori valgyt mano liūdesys, tai man gali skrandis sprogti ir vis tiek liūdesys norės valgyt. Nes liūdesys apskritai visos emocijos, kurias mes turim, jos yra apie tai, kad emocija mus įveiklina kažką daryti. Emocijos tikslas yra padėt, aš noriu kažką su tuo daryt, bet kai aš nepažįstu

32:21 Собеседник 1 Kas čia yra, kai aš esu išmokęs iš vaikystės tiktai vieną, kad aha, tau liūdnas, žiūrėk, imk saldainį, e, neverk, imk saldainį, geros mergaitės nepyksta, imk saldainį, beriukniukai, neverk, imk saldainį ir taip toliau. E, čia dar apie įprotį irgi, jeigu kalbam, tai nesuvalgysiu pagrindinį patikrą, tada gausiu saldainį. Mes nesuprantam, kas su mum kalba.

32:48 Собеседник 1 Mes negalim pasakyti, ar man liūdna, ar man pikta. Aš kai dirbu terapijos sesijose, kiekvieną kartą, kai aš susitinku su klientu, mano esminis klausimas, kaip tu dabar jautiesi? Ir būna gerai, blogai arba normaliai. Tada sakau, žiūrėk, čia yra emocijų ratas, aš tau jį duodu ir tu po truputį tyrinėk emocijas ir kai kitą sesiją mes susitiksim, tu man pasakysi, kaip jautiesi.

33:14 Собеседник 1 O sako, čia jų tiek daug yra, čia tiek visko gali vykti man jie. Tai lietuvių kalba mes dar jų mažiau turim, angliškai mes jų turim dar daug, tokių visokių niuansinių emocijų. Ir tada jie pradeda suprast, o, žiūrėk, palauk. Tai čia aš buvau nusivylus, nes mes dar turim tokį Krūva nelegalių jausmų, mes negalim būti pikti, nusivylę, mes negalim jaustis pažeminti, nu čia vat vėlgi tas mūsų tokios kultūros dalis yra atėjus, kad mes negalim šitų jausmų jausti, jie yra nelegaus. Ir tada sakau, o žiūrėk, šitoj situacijoj, kai partneris man pasakė taip ir taip, aš jaučiausi nusivyl. OK, aš jaučiausi nusivylus, dabar aš garsiai galiu įsigarsint ir aš galiu rinktis, ką aš noriu su tuo daryt.

34:01 Собеседник 1 Nes kartais man irgi labai norisi kiekvieną kartą, kai aš kalbu filmavimuose pasakyti, kad emocinis valgymas nėra problema tada, kai tai nėra vienintelis būdas, kaip aš tvarkausi su emocijom. Gal šiandien nu vat yra penktadienis ir aš labai noriu tą savo nuomargį po visos savaitės suvalgyt ten tokiu būreliu ledų, bet aš žinau, kad rytoj aš išeisiu pasivaikščiot, pažiūrėsiu gerą filmą ir taip toliau ir panašiai. Tai vat, kai mes pradedam atpažinti

34:31 Собеседник 1 Kas čia su manimi kalba? Kas čia yra? Labai dažnai emocijos būna arba va šitoj vietoj. Labai pastebėjau klientų tarpe, kad nu vat va čia netgi pastebėjau tokį įdomią labai tendenciją, sako, kaip geležinis strypas vamzdis va šitoj vietoj. Va čia, sako, aš jaučiu toks šaltas geležinis strypas šitoj vietoj. Tai vat jeigu počia yra kažkur čia arba čia.

34:57 Собеседник 2 Tai labai tikėtina, kad nori valgyt mūsų emocijus ir tada mum jau reikia eiti ieškoti, kas čia nori valgyti ir atpažinus priimti kaškalį su tuo padaryti. Aš žinai vat aš kadangi labai gerai pažįstu Nerimą kaip tokį, nes jisai mane dažnai verčia valgyti, tai jisai pas mane reiškiasi visam kūne. Aš tiesiog jaučiuosi, kad tarsi per mane elektra.

35:23 Собеседник 1 teka ir aš tokia tampu nerimastinga, žinai, visa. Ir bet čia, žinai, taip lengvai papasakot, atrodo, nu va, čia duodu ratą, žmogus paskaito, pažįsta, bet tas procesas juk užtrunka delniškai ilgai. Labai ilgai ir ir man irgi taip norisi irgi visada sakyti, kad ir mano pačios kelionėj, ir šiaip kai mes dirbam su klientais, tai nėra, vat čia ir yra, kad mes kai turim mitybos planą.

35:49 Собеседник 1 Tai mes tai priimam kaip tokią magišką piliulę, kuri išspręs problemą ir viskas išsispręs, bet darbas, sąmoningas darbas su savim, jis nėra toks paprastas. Šiaip klientų patirtis rodo, kad nu plius minus tarp trijų ir šešių mėnesių apskritai, jeigu kalbant aš dirbu su kognityvine elgesio terapija, tai pirmieji pokyčiai pradeda gali jau pradėt jaustis plius minus po keturių savaičių. Tai ar dietos nukisiosi keturias savaites, ar tyrinės su emocijas keturias savaites, bet dar yra vienas dalykas, kad tai reikalauja resursų.

36:20 Собеседник 1 O mūsų gyvenimo tempas yra toks, kad nu, mes energiją geriau, greičiau gausim iš to šokolado ir bėgsim toliau dirbti, negu sustosim ir paklausim savęs, o pala, pala, kas čia vyks? Tai yra visiškai, visiškai normalus procesas ir visko atsitinka, visko būna ir nespausti savęs maksimaliai čia dar yra viena labai svarbi žinutė. Aš visada, visada irgi sakau klientam, kad

36:44 Собеседник 1 Padarykit tiek, kiek šiandien jūs galit, kad padaryti geriausiai. OK, šiandien geriausiai, ką jūs galit padaryti, yra taip jaučiau nerimą, OK, bandžiau jį sukontroliuot per maistą ir pasekmė buvo tokia, kad suvalgiau ten, nežinau, traškučių pakelį prie filto. Aš tą supratau, supratau, viskas čia gali būti visiškai pakankama tam, kad jūs jau paeitumėt žingsnelį į priekį, nes kitą kartą rytoj gal to resurso bus truputį daugiau, gal būsit geriau išsimiegojus, gal maistingesnius pusryčius, pietus vakarienę turėsit ir jau gal jūs pabandysit pabūti su tuo vidiniu dialogu, ką aš su tuo nerimu galiu padaryti. Gal aš eisiu pasipaikščiot. Galų gale kartais mes su kliente darom labiau prasidėlius, skrolinam telefoną.

37:32 Собеседник 1 Geriau vieną tokį visiškai destruktyvų įprotį pakeisti tokį dalinai kitu ir po truputį daryti dalykus, nes vat irgi apie porcijas kaip dalinais, pati pati didžiausia klientų baimė yra apie tai, kad iš žmonės kažką tems. Jie labai bijo eiti į pokytį būtent dėl to, kad jiems yra baisu, kad iš jų kažką tems. Labai antrina.

37:54 Собеседник 2 Taip, žiauriai dėl to nemėgstu maisto planų jokių tų, man tai stresą varantis dalykas ir iš karto, kad mane kažkas bandys į rėmus įspraust, supranti? Taip, taip, ir vat va čia yra viena iš pačių pagrindinių bajamių, kurių žmonės bijo.

38:10 Собеседник 1 LTR skautas valgo bažluos projekte, jis ir yra apie tai, kad nu pamatyti savo tempu, kaip aš galiu, ką aš galiu, kur aš galiu ir kai po to pradedi pamatyt, kad o. Čia šitaip ir nieko baisaus neatsitiko. Vat irgi gal ką dar, svarbu pasidalint, kad mes mokomės per patirtis. Na, mes galim girdėti N plius K ir vat ir jūs turit tinklalaidę, ir aš turiu savo filmavimus, ane, ir visuomenėj mes labai daug kalbam. Dabar apskritai jau pradėjom daug kalbėti apie tą mažo maisto kiekio, kad nebe mažinam tų porcijų ir taip toliau. Mes galim N plius K kartą išgirsti tai, bet

38:47 Собеседник 1 Kol mes patys nepabandysim ir kol mes patys nepatirsim, kad kažkas kažkam rūpim, čia irgi buvo viena istorija, klientas, kur nu jinai tiesiog pradėjo verkt, sako, įsivaizduoji, aš niekada gyvenime nejaučiau, kad aš kažkam rūpiu. Aš bijau eiti pas tave į sesiją, jaučiu velniškai didelį nerimo jausmą, nes aš bijau, kad aš kažkam rūpiu.

39:10 Собеседник 1 Tai vat visi šitie momentai jie susideda į tai, kad nu visiškai normalu yra bijoti, bet jeigu aš turiu saugią patirtį, kad vat parašiau Gintarei, Gintarė nepasakė ne, Gintarė nepasakė, kad ne, nedarysim, čia neverta ir taip toliau ir tada sakau, o žiūrėk, aha, jai buvo įdomu, gal aš čia kažką darau visai vertingu.

39:33 Собеседник 1 Ir va taip po truputį, po truputį, po truputį, ne per kognityvinius minčių dalykus, bet per saugias patirtis, mes galim suprasti, kad ta lėkštė gali keistis ir neatiminėjant kažko iš savęs.

39:46 Собеседник 2 O grįžtant prie emocijų, ar emocijos turi skonius?

39:51 Собеседник 1 E, moksliniai tyrimai nepagrindžia. Čia yra labai dažnas klausimas moksliniai, tokia tiesiogiai, kad mokslinis tyrimas sakytų, kad šitas yra šitas, šitas yra šitas, nėra. Bet tendencijas tiek mes terapeutai, tiek nu vat bendrai stebint populiaciją pastebim, kad pyktis visada nori traškaus maisto.

40:15 Собеседник 1 Visada yra tas. Jeigu pyksi, norisi riešutukų su apvalkalu, traškučių, kažkokių vat tokio kažkokio traškaus maisto. O vienšumas, liūdesys, emocinis apleistum, asmėlės trūkumas, jie nori dažniausiai saldžiai riebaus maisto, kuris atvelktų burną. Tai vat čia tokios dvi tendencijos yra labai, labai aiškios. Yra ten, kad liūdesys nori suraus maisto, yra visokių tokių, bet gerai. O tau teko girdėti apie tokį reiškinį kaip sekmadieninę nuotaiką arba Sandy Blues? Man.

40:52 Собеседник 2 Pavyko rasti tokį net anglišką terminą, nes pavyzdžiui aš jį turiu ir mano vyras turi ir mes nesuprantam, ar mes ten gyvenam metus laiko Tenerifei ir tiesiog atostogaujam, ar mes dirbam mylimus darbus, mes vis tiek turim sekmadieninę nuotaiką ir per sekmadieninę nuotaiką mes turim nežinau ko noriu tą užkandžiavimą, kai šaldytuvo durys neužsiveria, nu tarsi kažką pavalgau, bet nu ne tas skonis buvo.

41:20 Собеседник 2 Kas tai yra? Nes nu atrodo viskas gerai. Jo, bet čia greičiausiai yra apie įprotę. Čia greičiausiai yra apie įprotę. Bet mes ten nerviai nežinojom savaitės dienų, mes tikrai taip gerai leidom laiką, kad Bet kūnas žino.

41:33 Собеседник 1 Kūnas žino daug daugiau dalykų negu mums atrodo ir vat ir šiandien vieną kartą ir tiesiai tikrai žinai, ane, kad nu yra tie mūsų visi emparos ritmai, cirkadiniai ritmai, menstruacijų ciklų ritmai, metų, laikai, ane, ir visi tie dalykai. Ir mūsų organizmas juk žino, kas kas kaip atsikartoja ir kas kada vyksta ir ir tikėtina, kad tai yra e.

41:56 Собеседник 1 Tiesiog taip savaime įaugęs įprotis. Vat irgi čia turėjau praeitą savaitę, a, ne, šią savaitę, a, seminarą vedžiau ir kai mes pradėjom kalbėti apie vat šitą įprotį, a, visa salė vat taip vat sudėjo, sako rimtai, bet čia tikrai tikrai yra apie mus, nes, a, mūsų smegenys vėlgi, jeigu taip kažkam labai įdomu, kad plėsti savo žinias, tai mes turim tą Kane mano knygą „Mąstymas greitas ir lėtas“.

42:23 Собеседник 1 Ir ten yra labai labai gražiai aprašytos dvi mūsų mąstymo sistemos. Tai ta impulsyvioji, kur mes tiesiog kiekvieną dieną gyvenam ir ir autopilotinius dalykus darom, ir ta lietoji, kur mes pagalvojam, pasvarstom ir taip toliau. Ir kai aš, tai buvo mažas miestelis, aš buvau grįžus į savo gimtą miestą Ignaliną ir aš tiesiog paklausiau auditorijos. Sakau, žiūrėkit, kai šiandien jūs ėjot į savo, į šitą seminarą, sakau, kelias sankryžas jūs perėjot.

42:52 Собеседник 1 Sako, ar galėtumėt pasakyt kelias sankryžus vis per? Ir jos visos juokios. Sako, ne, nes mes tai darėm automatu ir net nepagalvojom apie tai, kad mes tai darėm. Tai lygiai taip pat tikėtina ir čia yra toks momentas, kad smegenys yra įprastos. Aš visada duodu laido paralelę. Sekmadienis.

43:09 Собеседник 1 kažkas skanaus, pasimaloninti. Sekmadienis, kažkas skanaus, pasimaloninti. Ir tai vyksta taip autopilotu, taip smegenim gyvenant irgi gal, kad žmonėm būtų paprasčiau suprasti ir išsinešti praktinių dalykų į šitą mūsų susitikimą. E, laikas, vietos, situacijos ir žmonės. Yra keturi vat tie triggeriai, kurie provokuoja tam tikrus dalykus. Ir nu vat čia yra sekmadienio pavyzdys. E, šiandien, kai mes filmuojam, yra penktadienis.

43:35 Собеседник 1 Tai galit pastebėt kitą penktadienį, kai žiūrėsit šitą laidą ir po to tai į sekantis penktadienis galit sąmonėje atkreipt dėmesį į savo mintis. Kas bus nuovargis? Ar reikia kažko skanaus ant sofos ir ten, nežinau, filmas, partneris užmigdyt vaikus, traškučių, vyno ar kažko. Ir tai vyksta automatu. Mes net neatsipeikėjam kitą kartą, kaip mes padarom visą šitą veiksmų seką. Tai ir čia tikėtina, kad nu tai yra tiek daug kartų atsikartojanti seka ir jeigu jūs po truputį sąmoningai pradėsit sekmadienius vietoj maisto, sąmoningai, pavyzdžiui, eiti pasivaikščiot.

44:13 Собеседник 1 Ir kiekvienas sekmadienis taip kainuos pastangas, ane, bet jūs galit sukurt naują tą visą ciklą, kad sekmadienis pasiveikščiot, sekmadienis pasiveikščiot. Mes su partneriu, pavyzdžiui, kiekvieną savaitgalį važiuojam į tokį jau didesnį atstumą su dviračiais, dviese. Ir vat man net nebekyla klausimų, kad ateis šitas sekmadienis, mes abu sėsim ant dviračių ir mes abu išvažiuosim, nes nu smegenys užsuka vat šitą nuolat atsikartojantį ratą.

44:37 Собеседник 2 Nu net atsakei, ką daryt. Ne tik, kad apie ką tai, bet ką daryti. Gerai, o dabar dar yra kita dažna baimė žmonėms, kurie susiduria su valgymo tam tikrais, nu sutrikimais, nežinau, kaip čia pasakyt. Nežinau, ką valgyt. Nežinau, ko noriu.

44:57 Собеседник 1 Nu čia emocijos nori. Bet

45:02 Собеседник 2 Man pačiai labai tas pažįstama yra, žinai, kad kai perėjau prie to tvarkingo maitinimosi tris kartus per dieną, aš labai frustravau dėl to ir atilgą laiką priešinausi tam, nes man irgi tai atrodė tam tikra kontrolės forma, kad aš turėsiu pasirūpinti savim ir turiu sugalvoti, ką aš tvarkingai ten valgysiu, ko aš norėsiu, nes aš nežinau, man būna taip, kad aš

45:29 Собеседник 2 Kaip pavyzdžiui kiti žmonės pasiruošia mitybos savo atsargas savaitei, man tai čia atrodo kosmosas, nes aš nežinau ko šiandien norėsiu, kaip aš galiu žinot ko šitoj norėsiu. Tai su kuo yra susijęs tas nežinau ko noriu, ar tai normalu ir kaip tą pakeisti?

45:46 Собеседник 1 Labai gerą vietą paėmėt, tai štai vietai aš turiu savo maisto planavimo taisyklę. Ką aš darau, nes E, žinai, kas čia tikėtina yra, kad kai tu, e, nuspręsi, tu būsi priverstas to, ką nusprendė laikytis, ir tai tau bus apie taisyklę, kuri tau yra nemaloni. Tai ką aš toj vietoj aš darau? Aš planuosiu maistą savaitei visai, bet aš planuojuosi valgytis.

46:20 Собеседник 1 Tai reiškia, aš turiu septynis pusryčių variantus, septynis pietų ir septynis vakarienės variantus. Ir tada aš pagal nuotėką galiu rinktis, ko aš noriu. Atsikėliau ryte ir supratau, noriu dienos biometros. Reiškia, po to mus bus krevetės su makaronais vakarieniais, pavyzdžiui, bus varžkečiai. Ir viskas, aš turiu erdvės pasirinkti, nes turint vat tą

46:42 Собеседник 1 Ribojantį valgymo elgesį, sutrikusį valgyt, tas sutrikęs labai nu nemaloniai skamba, tai aš stengiuosi nevartot šitos sąvokos, bet nu vat kitokį tą valgymo elgesį negu mūsų visuomenė sako, kad jis yra normalus, mes labai bijom ribojimo, mes labai bijom, kad kažkas kažką iš mūsų atims ir net ir kai mes patys sau, čia irgi vat palietei dabar apie tas vidines ribas, kad kai mes patys netgi sau susikuriam taisykles, mes patys jų bijom.

47:09 Собеседник 1 Tai lygiai tai tai kaip jau tiesiai ar vat kaip kaip kita šitoj situacijoj jaučiasi yra visiškai normalu. Dėl to mums reikia ieškoti savo taisyklių ir apskritai ir šiandien vat gal norisi, kad irgi auditorija klausydama šitą įrašą išsineštų, kad ir aš visada taip kalbu, kad nėra vienos teisingos formulės.

47:27 Собеседник 1 Kaip reikia šitoj vietoj spręsti vienus ar kitus dalykus, nes tai yra velniškai individualu ir ir vat tavo atveju tikėtina, kad prabunda ta kontrolė tas, kad aš turėsiu čia taip daryt, kad čia yra privaloma ir tada aš nežinau ką rinktis, nes jeigu aš išsirinksiu, tai bus kaip nuosprendis. Ir ir man to aš nenoriu to nuosprendžio, nes aš tada negalėsiu jo keist.

47:50 Собеседник 1 Tai vat, leisti sau priimti, kad aš galiu keisti dalykus. OK, šiandien aš vakar aš galvojau, kad šiandien aš noriu ten, nežinau, nu, mokeronai su krevetėm, dabar galvoju kažkodėl sukasi, ar ne, bet nu ryte atsikėliau, nu nenoriu makeronų su krevetėm, bet jeigu aš esu vat pasiplanavęs maistą, tai gal aš noriu makeronų su juo ten, pavyzdžiui. Ir leisti sau vat tas saugumo jausmas susikūrimas. Man šitoj vietoj labai rezinuoja tas saugumo jausmas susikūrimuose, saugumo jausmas pačiam su savim.

48:19 Собеседник 1 Pirmiausia, kad aš galiu pasitikėti savim, kad aš galiu pasitikėti savo priimtais sprendimais ir tas gebėjimas pasirūpinti savim ir savo poreikiais.

48:30 Собеседник 2 Vat žinai, kas man labai dabar tvesbe klausant rezonuoja ir taip tarsi netikėtų kampu, kur suprantu, kad tai šita minty man dar reikės pabūt apie tą pasirūpinimą savim. Ir žinai, vat Tarsi aš nenoriu skirti laiko tam planavimui ir perplanavimui. Man net viduj galvoju, vat kai klausau, man net viduj tarsi pyktis kyla, kad aš turiu išvaistyti savo laiką tokiam dalykui, kaip fizinei poreikiai, užuodarius tai, kas man patinka, nes tai mane atitraukia. Aš vien dėl to labai priešinausi pietų valgymui.

49:16 Собеседник 2 Nes tai yra mane nuima nuo ten darbo, man malonios veiklos ir aš turiu dabar skirti maistui. Bet maisto tu šiaip, nu jisai spraktelius pirštais neatsiranda. Jį reikia pasiruošti, jeigu nori, tvarkingai.

49:32 Собеседник 1 Bet žinai, ką aš girdžiu? Aš girdžiu nenorėjimą pasirūpinti savo fiziologiniais poreikiais.

49:40 Собеседник 2 Panašu ir man čia sakau, vau, momentas.

49:42 Собеседник 1 Nes Aš turėjau klientės istoriją, labai labai gerą istoriją ir man taip prilipo ir vat irgi čia nu visiškai sakau tai, ką šiandien aš kalbu, aš labai kalbu iš praktinų dalykų, atkreipkit dėmesį, kai jūs norit į tualetą, kada leidžiat sau į jį eiti. Ar tada, kai aš užsinorėjau ir nuėjau, ar tada, kai atsakiau meilą, tada pasikalbėjau su kolege, tada dar einant kažką padariau ir tada po valandos dviejų prisimenu, o velnias, bet tai juk aš norėjau į tualetą. Tai čia yra lygiai lygiai apie tą patį, kad fiziologiniai mūsų kūno poreikiai yra kažkodėl padėti į šalį.

50:25 Собеседник 1 Mes mentaliniškai, maslų poreikių pirmybė, paimkim maslų poreikių pirmybę, save aktualizacija yra pačiam, pačiam viršuj. Pirma tai yra baziniai poreikiai, pavalgyt, pamiegot, pailsėt, atsigert ir taip. Toliau tada jau ten e saugumas, ane, santykiai ir visi kiti dalykai, bet save aktualizacija pačiam viršuj ir dabar vat kai daliniesi gaunasi susikeičia dalykai, save aktualizacija nueina kaip pamatas, o tiktai kognityviniai dalykai, e tai ir kognityviniai dalykai lieka pačioj fiziologinėj markėj, lieka viršuj ir čia irgi vat tai, ką dabar kalbi labai dažnai pas klientus būna šitas momentas, kad jie paleidžia tą patį patį pamatą, nes jie nu aš save realizuoju, bet dar irgi čia.

51:09 Собеседник 1 Taip, tas tiesiog bendram pokymbui tikėtina, kad veiklas leidžia jausti savo vertę. Jaučiuosi vertinga, jaučiuosi reikalinga, jaučiuosi svarbi ir taip toliau. Bet jeigu aš nueisiu į tualetą, o kam aš vertinga? Tik sau pačiai. Kam aš vertinga, jeigu aš maistingai pavalgius? Tik sau pačiai, aplinka, tai nuo to mano vertės niekaip nekeis.

51:33 Собеседник 1 Tai va čia yra dar viena vieta, kur ten tikrai verta pasitirinėt, nes tikėtina, kad tas noras būti vertingu, priimtu, svarbiu, geru, pakankamu ir ir n plius ką tų psichologinių momentų, jie yra apie tai, kad tai padarius aš gausiu išorinį įvertinimą, o pavalgius miestingai aš išorinio įvertinimo negausiu, tai ką man tada daryt?

51:55 Собеседник 2 Sandra pasitirinėja. Vat ką apima pasityrinėjimą šitoj vietoj, suprantu, kad visada yra labai gerai darbas su psichoterapeutu, tai leis save pažint, bet kartais nu mes tų pokyčių norim čia ir dabar, nu mes neturim tos kantrybės laukti ir plius ta terapija jinai priklausomai nuo to, kiek mes ten tų žaizdų turim užgyvenę, gali trukti ne metus ir ne du.

52:21 Собеседник 2 Tai gal yra kažkoks, vat tau vis tiek kaip terapijotei yra kažkoks veiksmas, ką gali žmogus, nu su panašiom kaip mano.

52:31 Собеседник 1 Reflektuoti. Esminiai dalykai apskritai ir terapija, pavyzdžiui, vyksta labai labai greitai, jeigu klientas yra reflektuojantis. Labai greitai tada vyksta dalykai. Tai ką reiškia reflektuoti, tai yra kelti savo klausimą, nu vat pats paprasčiausias klausimas, ar ne, kodėl aš taip galvoju? Nu vat kodėl?

52:48 Собеседник 1 Kodėl vat šiandien išgirdus apie tai, kad mano fiziniai poreikiai man yra nesvarbūs, kas man kyla viduje? Kur aš kažkada gyvenime jaučiausi panašiai? Tiesiog kelti sau tokius labai labai paprastus klausimus. Šiaip aš siūlau rašyt. Visada siūlau rašyt ir dienorastis, man atrodo, yra toks pats geriausias dalykas, ką žmogus gali daryti. Jo nebūtina skaityt, nes labai daug klientų bijo skaityt, nes jiem nemalonu, netgi yra klientų, kurie net negali parašyt.

53:19 Собеседник 1 Turiu tokių klientų, nes sako, tol, kai aš jau parašau ant popieriaus, tai reiškia, kad tai yra tiesa ir man su ta tiesa yra sunku būti. Tai vat rašymas yra tas momentas, nes aš tada galiu savęs paklausti per dieną, kaip aš jaučiausi, kaip man sekėsi, nes kokiais iššūkiais šiandien aš susidūriau, kokius savo poreikius patenkinau, nepatenkinau, kas man buvo svarbu ir kai mes taip pradedam išrašyti dalykus, mes pradedam pastebėti tam tikras tendencijas, nes mūsų psichika veikia taip, kad vat irgi čia su viena

53:49 Собеседник 1 klientai labai gerai juokiamės. E, kokios buvo su automobiliu vairuojant? Aš? Aha. Mėlyna. Mėlyna. E, pradėjau vairuot Mėlyno automobilyje ir tos markės automobilių gatvėj tu pradėjai pamatyti daug daugiau šitų automobilių. Lygiai taip pat yra su drabužiais, lygiai taip pat yra su daiktais ir su su visais kitais dalykais. Tai ir mūsų psichika veikia lygiai taip pat. Pajudinu kažką.

54:10 Собеседник 1 Užkabinau, kad ten yra, ir tada visas tas siūlo kamuolės pradeda vyniotis. Tai tiesiog užduoti sau labai paprastą klausimą dienos pabaigoje, kaip šiandien aš jaučiausi, kokie triggeriai šiandien buvo, kas man patiko, kas man nepatiko, ir tiesiog ten nežinau, penkias, dešimt, penkiolika minučių skirti savo laiką su tuo pasibūdyti.

54:31 Собеседник 1 O tada jau su tuo, ką išsirašysit, galit spręst, ar tvarkytis pačiam, nes daug dalykų įsigarsinus galim ir patys pasidaryt, jeigu matom, kad mum resursų trūksta ir dalykai ten sikeičia, keliaujam pas terapeutą ir jis turės labai daug medžiagos su kuo dirbti ir ties kuo padėt.

54:47 Собеседник 2 Sandra, o tau teko girdėti apie kūno išmintį kaip tokią, kurią labai daug kas mini, kad kūnas turi savo jam patogų svorį? Ir jeigu bandysi jį išprievartauti ir pasiekti tavo norimo svorį, jisai vis tiek sugrąžins ir gal net pridės kažkiek papildomai tam, kad iš jo netimtum. Tai kas jam komfortas?

55:11 Собеседник 1 Jo, aš su šitom mintim sutinku ir didžiausia problema yra būtent tada, kai kainuojat ir jūs norit tą ribą peržengt. Čia yra, nes pas... Čia vėl turbūt irgi dar gal svarbu paminėt, kad mes turim tam tikrus fiksacijas, kaip aš atrodžiu priešneštumą, kaip aš atrodžiu ten vienu ar kitu gyvenimo etapu. Turiu atvejų, kur tai yra susiję su santykiais, pavyzdžiui, žmogus turi įsivaizdavimą, kad jeigu būsiu toks, tai tada ir lengviau susirasiu partnerį ten ir taip toliau ir mes tam svorėje fiksuojamės, nepaisant to, ko nori mūsų kūnas. Ir tarkim, tai kaip šiandien aš atrodo, man išlaikyt nekainuoja nieko.

55:47 Собеседник 1 Ir dėl to aš esu surami, kad tai yra normalus mano kūno svoris. Tai yra vieno kilogramo paklaida į vieną arba į kitą pusę, kas nu yra visiškai visiškai normalu ir ir taip yra. Ir moteris vat vėlgi ką ką turbūt šitoj vietoj yra svarbu pasakyti, kad viskas remiasi į pastangas. Jeigu aš turiu arti salėje septynis kartus per savaitę, nieko neleisti sau suvalgyti ir taip toliau tam, kad pasiekčiau rezultatą X.

56:14 Собеседник 1 Tai tikėtina, kad nu kūnas vis tiek grąžins mus atgal tam, kur jam yra normalu. Taip, kai kalbam apie atsvarį nutukimą, visus tuos dalykus, tai apie tai yra svarbu kalbėti, nes tai trukdo mūsų fiziologinei sveikatei, bet labai dažnai tai būna toks Mūsų psichikoj dėl kažkokių psichologinių priežasčių užsifiksavęs skaičius, kurį pasiekti mes norim, ir jeigu kūnui tai kainuoja išlaikyti per daug, e, prasidės persivalgymai, prasidės emocinis valgymas ir galiausiai, nes nu čia vėl labai svarbu toks irgi labai įdomus momentas yra apie tai, kad kūnas padarys viską tam, kad jis išgyventų.

56:53 Собеседник 1 Nes per mažas kūno svoris, tai yra reprodukcinės sistemos sutrikimai, ane, skydliaukės veiklos sutrikimai ir begalė kitų dalykų. Ir aš irgi kartais mėgstu tokį pasakymą, kad kūnas nori gyventi labiau už mus pačias. Ir jisai persivalgymais, jisai emociniu valgymu ir visokiais tokiais dalykais jis pasiima tai, ko jam reikia.

57:14 Собеседник 1 Ir kai mes bandom eiti prieš savo kūną, mes turim vat tokias pasekmes, dėl to vat aš ir ir esu tokio truputį požiūrio, kad neperžengia sveikų, sveikatai vat visų tų ribų, tai viskas tada su tuo yra ok ir eiti į kažkokį kraštutinumą, kurį išlaikyti po tokio nuosvelniškai daug pastangų, nu aš nesiūlau.

57:38 Собеседник 2 Sandra, o kur? Yra riba. Dabar yra labai populiarus Body Positivity ir sveikatai palankus. Aš nekalbu apie ten tobulas kūno formas, bet sveikatai palankų, kad ir tas pats KMI indeksas. Kur čia riba yra, kad nepaslyst? Nes tarsi, jeigu kalbam apie antsvarį ir viršsvarį, mes tarsi kritikuojam žmones, kurie jį turi.

58:07 Em.

58:08 Собеседник 1 Ir manau, čia yra labai labai slidu, bet atsiradu iš psichologinės pusės, nes vėlgi sunku sakyt, nu vat nerandu tinkamų žodžių, nes šita tema yra labai labai jautri, bet tas body positivity judėjimas yra tam tikra prasme. pateisinimas, legalizavimas to, kas fiziologiškai nėra sveika ir man labiau kalbam šitoj vietoj skamba apie tai, kad žmonės, kurie turi tą kitokį kūno vaizdą, stambesnę, apvalesnę, apkūnesnę ir taip toliau, jie vis tiktai labiau turi tą kraštutinę nuomonę, kad tas kūnas keisis tik kraštutiniais būdais ir tada jam yra svarbu turėti tą tokį nusiraminimą, kad ir su manimi viskas yra gerai.

58:55 Собеседник 1 Tai vis tiktai nu yra sveikata, yra tarp visko ir aš kliento tarpe turiu žmonių, kurie turi ten tarkim antsvarį, nutukimą, visus tuos vat lėtinių ligų dalykus, bet jų fiziologijai, su jų fiziologiniais parametrais viskas yra gerai. Jie apart to, kad jų KMI yra didesnis, jie neturi jokių fiziologinių sveikatos sutrikimų. Tai aš manau, kad viskas yra tvarkoj, bet vis tiek mažinti to kūno svorį, nes ilgalaikėj perspektyvoj tai atsilieps sveikatei. Mes su amžium, mūsų medžiagų apiekytė lėtėja ir daug visokių tokių niuansų yra, tai aš vis tiktai manyčiau, kad fizinė...

59:32 Собеседник 1 Ir fizinė, ir psichologinė sveikata, nes nu vat, a, tokiu atveju manau labai svarbi ta kompleksinė pagalba žmogui, nes tuo metu jisai kaip ir labai faina, labai labai gerai, nes jis gali gerai jaustis, jisai turi bendruomenę, kurioje jisai yra, nes, nes buvo pasidomėta ir apie bendruomeniškumą, tai yra apie bendruomeną, kurioje yra priimamas kūnas ir

59:52 Собеседник 1 Apskritai va tas ir kūno priėmimo momentas, ir fiziniai dalykai, ir psichiniai dalykai vis tiek turėtų būti edukuojama per tai, kad nu tas kūnas sukuria tam tikras fizinės sveikatos problemas ir valio jų nėra, mes galim tame būti, bet iš esmės mums yra svarbu sveikas kūnas ir ir jeigu būti pozityviai, tai yra tik pasiteisinimas, nekeisti to kūno, nu čia yra labai labai slidu, yra tik tai, ką mes galim turėti tam tikrų nu.

1:00:20 Собеседник 2 Ok, supratau. O čia lygiai iš kitos pusės apie intuityvų valgymą ir emocinį valgymą. Vat, kaip, žinai, tas intuityvus valgymas, tarsi tu turi klausyt savo kūno ir valgyt atliepiant jo poreikius. Bet man čia irgi, žinai, įsijungia tokia slidiba, kad aš galiu sakyt trečias kibirėlis ledų.

1:00:45 Собеседник 1 Mano kūnas to nori. Tai vat, kaip čia atskirti, kada yra intuityvus valgymas, o kada vis dėlto tai yra labiau emocinis valgymas? Ačiū labai, Gintare, už tokius tam tikrai neprasme nepatogius klausimus, bet žinai, mes turbūt taip lengvai ir susitikom, nes na, vis tiktai aš turiu panašią nuomonę į tą. Aš nel visai mėgstu minty intuityvaus valgymo, aš rinkosiu mintį sąmoningo valgymo.

1:01:14 Собеседник 1 Aš tą intuityvų momentą keičiu sąmoningu, nes vat kaip ir sakai, nu tai jeigu mano kūnas nori ir tai, tarkim, intuityvos valgymo teorija teigia tai, kad yra atsivalgoma. Yra tas teigimas, kad nu suvalgysiu penktą, dešimtą, dvidešimtą tą ledų kibirėlę aš atsivalgysiu. Yra tiesos tame ir čia vat kai turėjau klausiausi vienos tinklalaidės ir irgi nu labai labai patiko mintis, kad sako, aš pradėjau pastebėt, kad aš save graužiu. Aš esu, turiu labai labai stiprą tą vidinį kritiką ir noriu pabūti aukos pozicijoj. Ir sako, aš kiekvieną dieną

1:01:51 Собеседник 1 Ateidavau į tam tikrą foteliuką, atsisėdavau ir 15 minučių leisdavau sau būti va tau kaverkti, pykti ten ir taip toliau ir panašiai. Ir sako, iš antro dieno atsisėdavau į tą patį fotelį, sako, aš supratau, kad o kaip juokinga. Aš nenoriu to daryti, nes nu čia yra apie tai. Tai racijos apie tai, kad mes galim atsivalgyti, e, yra.

1:02:14 Собеседник 1 Bet aš esu tokios nuomonės, kad geriau suprasti, kas vyksta, kodėl aš noriu to trečio kibirėlio. Ir gal aš noriu to trečio kibirėlio dėl to, kad aš ten 10 metų sau neleidau valgyt tų ledų ir dabar aš noriu atsivalgyt tą trečią kibirėlį. Tai gal geriau aš ne iš karto suvalgysiu tuos tris kibirėlius, bet kiekvieną dieną užkandžiau leisiu sau ten tą porciją ledų tam, kad aš tą saugumą jausmą sau atkurčiau. Tai aš apskritai esu tokios

1:02:42 Собеседник 1 pozicijos specialistas, kur aš visada keliu klausimą kodėl. Aš visada visada keliu klausimą kodėl ir klientam irgi siūlau kelti klausimą kodėl. Taip, kartais ten bus ten nieko gilaus ir bus tiesiog apie tai, kad norėjau. Ir viskas su tuo yra tvarkoj. Aš atsakiau savo į klausimą, kad aš norėjau ir esu ramus ir neturiu kažkokio vidinio saviplako, savikritikos ar kažkokio tokio dalyko ir vėliau judam toliau. Nereikia ten visą laiką kažkur labai labai giliai kapstytis. Bet tas intuitybaus valgymo momentas, kad nu kažkada čia atsivalgėsi ir taip toliau, nu jis man nėra taip visiškai priimtamas ir aš vis tiktai truputį skeptiškai žiūriu, nes tarkim ir kai yra valgymo sutrikimo centre gydymo programos, nu jos yra vis tiek orientu

1:03:25 Собеседник 1 Montuotas ir į porcijas, ir į maisto kiekį, ir ir nėra tiesiog žmogus uždaromas, leidžiama jam ten daryti ką nori ir tikimosi, kad jis kažkada pasveiks. Tai aš vis tiek esu tokios pozicijos, kad nu turi būti tam tikra struktūra, a turi būti supratimas kodėl viena ar kita dalykai atsitinka. Taip, tai yra darbas ir ne visiems jis yra patogus ir tada gal yra paprasčiau sakyt, kad nu kažkada tu sustosi. Tai vat nu mano mano mintis šituo klausimu yra tokia.

1:03:51 Собеседник 2 Ne visiem gal patogos jos yra, bet nu vat aš esu tokio požymio šitoj vietoj. Man labai surezonavo tavo pasakymas apie sąmoningą valgymą, nes žinai, aš pagalvojau, neradau atsakymo į klausimą, kodėl, pavyzdžiui, kartais užsinoriu čipsų, bet aš jų renkuosi nepirkti. nes neperku, tarsi nedraudžiu sau, nes nu mano sąmoningas pasirinkimas, nes aš suvokiu, kad aš dviem čipsais nepasitenkinsiu, o žinau, kad suvalgius visą pokelį aš jausiuosi labai blogai, bet blogai ne emotiškai, o fiziškai blogai, nes tada aš mane troškina, aš noriu gert, o paprastai čipsus mes tikrai nevalgom ryte, o valgom vakare, ten vis mano miegas bus sutrukdytas.

1:04:40 Собеседник 2 Ir bus nekokybiškas, aš būsiu nepailsėjus ir aš tiesiog sąmoningai pasirenku nevalgyti čipsų.

1:04:48 Собеседник 1 Tai čia vat yra tas tarp intuityvaus ir emocinio sąmoningas valgymas. Taip, aš sakyčiau, kad čia yra sąmoningas valgymas, nes aš visada akcentuoju sąmoningą valgymo pagrindinę dalyvą, kad įsivertinkim pasekmes. Ir buvo etapas, kai aš turėjau labai stiprų refliuksą. Ir aš žinojau, kad aš negaliu valgyt pieno produktų, nes sukils ir aš pradedu kosėti.

1:05:09 Собеседник 1 Iš karto, bet Ekasida lapastui keturių sūrių pizza su figom yra nu nerealaus skanumo ir man labai patinka. Ir aš tiesiog žinodavau, kad pasekmės po šitos picos bus tokios, kad aš kosėsiu ir ten reikės pusės paros, kol man tai praeis. Bet aš tai žinodavau ir aš sąmoningai sakysiu, nu gerai, aš juos noriu. Taip, aš nesvalgydavau visos picos, nes spėjau labai ausotumo jausmą anksčiau, bet aš suvalgydavau dėl to, kad aš norėdavau ir aš žinodavau, kas bus po to. Ir aš visus savo klientus moku būtent to, kad nu mes galim leisti sau ir trago gabalėlę arba kažko neleisti ir neleisti irgi.

1:05:47 Собеседник 1 Ne, vat čia yra apie tas vidines ribas, kur aš truputį užsiminiau, užsiminiau čia ten prieš tai kalbėdama, kad tame nėra nieko blogo nubrėžti sau sveiką vidinę ribą, kad aš ne dėl to, kad aš nevalgysiu tų čipsų, dėl to, kad viršysiu dienos kalorijų kiekį, o dėl to, kad aš fiziškai jausiuosi blogai, ar noriu aš noriu, ar aš nenoriu jaustis blogai, o kai nenoriu, reiškia, tai yra mano sąmoningas pasirinkimas tų čipsų nevalgyt. Taip, čia yra apie sąmoningą valgymą pavyzdį tikrai sutikčiau.

1:06:16 Собеседник 2 Tai va, keičiam į sąmoningas valgymas. Nu ir visai pabaigai mūsų laidos dar noriu paliesti valią ir prioritetą. Tai, žinai, man tenka matyti, kaip specialistai labai aštriai pasisako, ypatingai sporto srities, kad jeigu žmogus ten nesilaiko mitybos sudaryto plano, jisai nevalgo ten tiek kalorijų ir čia vat nedarys to ir ano, tai čia jam ne prioritetas ir čia jis iš viso nieko, nu, nevertas.

1:06:52 Собеседник 2 Mane labai Nežinau, mane žeidžia tokie dalykai, bet gal dėl to, kad aš turiu tą tokį atmetimą mitybos planams iš savęs ir dar kito nuomonei, kuri tarsi yra konstanta, neginčiama ir čia jau geriau žino už mane, ko mano kūnui reikia. Tai vis dėlto ar eksistuoja su valgymais susijęs toks dalykas kaip valia?

1:07:19 Собеседник 1 Tai va, dalinėjusia man pačiai irgi eina širpas, nes čia visai neseniai, nu dabar jau biškį laiko nuo kokios praradus, bet toksai lyginai neseniai aš turėjau vieną klientę, kuri atėjo pas mane, jinai sportuoja pas vieną trenerį, aš su ja dirbu tiktai su mityba. Ir kas atsitiko, jinai sako, aš vat išvažiuoju į atostogų, noriu su tavim pasikalbėt, kaip man dėliotis mitybą. Gerai, sakau, mes susiskambinom, pradedam kalbėt ir jinai pradeda pasakot, kaip jinai

1:07:45 Собеседник 1 Bijo važiuoti atostogų, nes treneris ją tarkuoja už tai, kad jinai atostogų metu nevalgys pagal planą. Tai man kai pradėjo pasakot tokius dalykus, man pradėjo eit per kūno šiurpas, nes nėra. Aš bandžiau eiti su valia. Su valia aš nuo 54 numečiau iki 44, tai buvo visiškai grynai valios pastangų dėka, rezultatas buvo pasiekti bet kokius buvo tą pasekmes. Ir irgi vat ką svarbu paminėti, kad mintis yra kokia, kad mūsų kūnas meno viską.

1:08:24 Собеседник 1 Ne šiaip sau yra ta tokia stara, nemėlyna knyga parašyta. Ir jeigu jūs pirmą kartą didelių valios pastangų dėka numestėt svorio, kadangi tai bus valios pastangų, o ne įpročio, naujų įpročių pastangų dėka, svoris šoks atgal. Kai jūs antrą kartą bandysit tos pačios valios pastangų dėka numestėti svorį, kūnas sakys, aha.

1:08:50 Собеседник 1 Ne, aš nebeturiu valios, aš nebeturiu valios, nes jisai žino, kad tai yra jo kankinimas. Man valia yra apie tai, kad aš peržengiu jau savo ribas. Jo, lipti iš komforto zonos yra svarbu, ane? Ir va šiandien mes irgi labai daug kalbam, kad dalykai, apie kuriuos šiandien aš kalbu, jie yra iš komforto zonos, nes reikia savęs stabdyti, reikia savęs klausti, reikia pažinti save, pažinti savo emocijas, kur galbūt aš jų visiškai nesuprantu ir nepažįstu. Bet tai yra tiesiog lipimas iš komforto zonos tam, kad geriau pažinčiau save. O jeigu mes įsikambinam, kad aš dabar

1:09:25 Собеседник 1 Ten nežinau, keturias savaites nesuvalgiusi nei vieno saldainio. Aš nečytinau pusę metų. Pusę metų aš kaip tas mažytis apsiseilėjo šuniuką, žiūrėjau kaip kiti valgo picas, nes va čia valia ir aš jau čia dabar esu auksinė. Kas atėjo po to? Plius 20 kg, nes nevalioj buvo esmė ir mes ne apie valią turim kalbėti, o apie sąmoningus vienų ar kitų dalykų pasirinkimus, suprasdami vat irgi apie tą.

1:09:54 Собеседник 1 Vat traškučių pakelia, ar ne? Tu gali sakyti, va dabar aš būsiu valinga ir dabar aš nevalgysiu čipsų. Ir praeis dvi tris dienas ir tas noras jis bus dar artitesnis ir tu norėsi tą čipsų dar labiau. Tai tiesiog sąmoningumas, manau, kad yra pagrindinis kelias šitoj vietoj. Taip, ugdyti sunku, taip, pastangų reikia velniškai daug, bet tai yra kelias į ilgalaikį rezultatų, o ne į tai, kad aš čia dabar valęs pastangų, dėka numečiau 10, o ataugau 20.

1:10:22 Собеседник 2 Aš labai jaučiu viduj kūno savo reakcijas į tai, kad ne draudimu, kad ne aš nevalgysiu, bet sąmoningų pasirinkimu ir atrodo koks skirtumas, žodžiu, žaismas. Bet kūnas jaučiasi kitaip, nes būtent man draudimai, nu man nežinai, kaip buliai raudona vėliavė iš karto, ane? Nu pažiūrim, kas daugiau.

1:10:47 Собеседник 2 Tai bet va tas sąmoningos susitarimas iš karto tokia taika viduj su savim yra. Ir tada prioritetas. Daug kas sako, tai jeigu tu to negali padaryt, tai čia tau ne prioritetas. Bet žmogus sako, nu man labai ir jisai eina ten dalyvauja visur, mokosi, lankosi, perka vieną planą, pas kitą planą perka. Nu jam veiksmai rodo, kad yra prioritetas.

1:11:13 Собеседник 2 Ir aš manau, čia atsiranda ta gėda ir kaltė, ir kaip jis dėl to, ar galima taip sakyti, kad žmogui neprioritetas, jeigu jam nesigauna?

1:11:22 Собеседник 1 Čia yra, nu, skambinau aš dabar gal labai taip, nu, nefainiai, bet aš manau, kad čia yra specialisto problema, nes Aš esu turėjus daug istorijų ir va dabar irgi dirbam su viena kliente, tai jau dabar kuris laikas, sakau, gal kiek keturi mėnesiai, bet jinai pačioj pradžioj ir sakė, sako, man būdavo gėda siųsti tau netobulą mitybą, nes seniau prieš tai buvo specialistai mane tarkuodavo už tai, kad aš ten suvalgiau kažką, ko ta mitybos plane nebuvo, nes tai yra ne apie tai, kad žmogus

1:11:55 Собеседник 1 E, nevalingas, ne apie tai, kad žmogus net, tai žmogui nėra prioritetė. Jis kartais net nesupranta, kas vyksta su juo, kodėl jis negeba laikytis. Tai va, šiandien mes, ane, reflektuojam. E, tu žinai, kas vyksta, kodėl taip vyksta, bet kokį kelią reikia nueiti, kad tu suprastum, kad OK, tai yra apie tai, o tai yra apie tai. Ir šiandien va tu gali rinktis, ane, tą traškučių pakelį, ar tu jo nori, ar tu jo nenori sąmoningai. Bet buvo laikas, kai tas traškučių pakelį

1:12:24 Собеседник 1 Pakelis tiesiog rito į tą pirkinių krepšelį ir tu net nesusimasti ir tikrai tikėtina, kad kadangi jie medicina ir visi šitie dalykai, nu tu žinai sveikatai, palankius principus, tu žinai kaip turi būti, bet tas traškučių pakelis vis tiek ten atsirado ir ne dėl to, kad mityba ne prioritetas, bet buvo kažkokie kiti dalykai, kurie sakė, nu vat man dabar reikia to traškučių pakelio ir ką šiandien mes kalbam, galbūt buvo pyktis, galbūt buvo šiaip kažkoks emocinis nuovargis.

1:12:49 Собеседник 1 Kartais mes turim tokių situacijų, kad maistas yra apskritai apie šeimos bendruomeniškumą ir ir vat irgi dabar čia visai neseniai išsikapstėm vienos klientės istoriją, kad sako, jeigu aš negaminčiau maisto šeimai, aš apskritai nesijaučiau vertinga. Mano vertė yra per tai, kad aš gaminu maistą.

1:13:09 Собеседник 1 Ir tam žmogui prioritetas gali būti pats didžiausias, bet jo pasąmonė tai sako, kad aha, jeigu tu nedarysi šeimai maisto, tavęs nemylės. O kas man yra svarbiau, ar tai, kad aš čia valgysiu pagal mitybos planą, ar tai, kad mane mylėt? Faktas, kad kad mane mylėt, man yra svarbiau ir tai vyksta nesąmonė.

1:13:29 Собеседник 1 Nesvarbu, kad žmogus labai labai stengiasi, bet nu jam tie visi pasimoniniai dalykai yra tiesiog veikiantys, vat kaip tas laidas, ane, pirmyn atgal bėgiojantis. Tai čia vėlgi ne ne apie tai mes turėtumėm kalbėti, apie tai, kas iš tikrųjų ten slepiasi ir kodėl tam žmogui yra sunku.

1:13:46 Собеседник 2 Tai vat, jeigu grįžtant prie to prioriteto, tai jisai dar plaudžiai susijęs ir su kaina greičiausiai, kurią mes turim mokėt.

1:13:54 Собеседник 1 Nes nu vat pavyzdys, ane, kad kaina aš būsiu nemylimas yra vieno svorio, kito aš likysiu su planu ir numesiu ten du tris kilogramus. Tai kas man yra svarbiausias faktas, kad būti mylimu? Man yra gerokai svarbiau, nes aš esu sociali būtybė, aš turiu partnerį, aš turiu vaikus, aš turiu viską, kas kas man yra svarbu. Ir tai vyksta nesąmonė, bet čia irgi gal svarbu yra suprasti, kad kai mes pasiimam baltą popieriaus lapą, gražiai ant jos užsirašom, mano prioritetai, ane? Ir ten mityba, pasirūpinti savim, bla bla bla ir taip toliau, bet mes turim tam tikras vidines programas, kurios iššaukia vienas ar kitas reaktas. Ir dėl to aš sakau, nu neatsiesim.

1:14:40 Собеседник 1 ir psichologija, nu mes jų neatsiesim, nes tiesiog dažnu atveju planuot kažkokių kitų dalykų mes nesugebam laikyt laikytis ne dėl to, kad tai ne prioritetas, o dėl to, kad yra kiti vidiniai mus saugantys dalykai, kodėl mes negebam jo laikytis.

1:14:58 Собеседник 2 Ačiū, Sandra, labai tau ir gal yra klausimas, kurio aš nepaklausiau, bet tu manai, kad jisai yra svarbus galvojant apie emocinio valgymo pusę. Ir ką galėtum dabar įgarsinti?

1:15:15 Собеседник 1 Turbūt, žinai, gal ką norisi įgarsinti. Taip, bandysiu labai labai ne išsiplėst, bet ką noriu pasakyt, kad emocinis valgymas gali turėti daug skirtingų formų. Šitą irgi gal vat svarbu suprasti, nes dirbant su klientais pastebėjau tendenciją, kad nėra emocinis valgymas tik apie tai, kad man yra liūdna ir aš valgau. Gali būti taip, kad man liūdna, aš nevalgau. Gali būti taip, kad tai įlenda į kokį nors įprotį, man nuobodu.

1:15:44 Собеседник 1 Ir aš valgau. Tiesiog pastebėti, kad emocinis valgymas nėra tiktai apie tai, kad man liūdna, aš valgau. Gali būti ir kiti mechanizmai, kurie po viso tuo slepiasi. Ir gal antras dalykas irgi, ką svarbu pasidalinti, kad dažnai dažnu atveju tokie žmonės būna praradę viltį. Kad aš jau esu tas valgytojas, aš nebepasikeisiu, ypatingai, jeigu dar ir kūno svoris yra didesnis ir taip toliau, tai nebijoti prašyti pagalbos, nebijoti.

1:16:15 Собеседник 1 Prašyti, nebijoti sakyti, eiti pas šeimos gydytoją galų gale pasikalbėti ir mes visi turim kiek ten dešim nemokamų psichologo konsultacijų, kurios valstybė mums kompensuoja. Galim rasti socialiniuose tinkluose va tas pats valgų be žalos, surasti sau pagalbą ir tą griebtis to šiaudo, nes viskas yra įveikiama, tiesiog kartais reikia nebijoti išdrįsti paprašyti pagalbos.

1:16:44 Собеседник 2 Tai labai tau ačiū už drąsą, kad tu išdrėsi tada man parašyti. Aš tikrai esu apdovanota mūsų pažintim ir labai tau dėkoju už atvirumą, už gylį, kuriuo dabar dalinai esi ir tikiu, kad esi žmogus, kuris gali padėti daugeliui ir ne tik moterų, bet apskritai žmonių, kurie turi tokio pobūdžio problemas. Tai ačiū, Sandra.

1:17:10 Собеседник 1 Ačiū tau labai, Gintare, už tą galimybę dalintis ir labai labai vertinu tuos pokalbius, kuriuose tiesiog galiu būti savimi. Tai ačiū labai tau.

1:17:20 Собеседник 2 Ačiū jums, kad klausėt. Reikia kitų kartų.