#13 –Kūryba ar programa: ko iš tikrųjų reikia vaikui darželyje?

0:00 Собеседник 1 Tai kai miršta jos pacientas, tai jinai sako, žmogus pasveiko, nes dabar labai dažnai trimečio tėvai galvoja apie tai, ar jam pavyks įstoti į universitetą.

0:09 Собеседник 2 Na, jeigu mes bandom iš savęs tikrai vat, kaip sakėt, daryt iš saulės gražios paparti, tai nelabai kas išeina ir sveikata, ta prasme. Ir kai mes turime labai daug žinių ir mažai patirties, tai yra tokios kaip juodosios skylės mumis.

0:22 Собеседник 1 Intelektas mūsų yra ta vieta, kuri labiausiai mus vargina.

0:28 Собеседник 3 dėl kurios mes turime eit pamiegoti. Sveikas dvasinis vystymas jis yra vienas žingsnis dvasiniam patyrime, trys žingsniai praktikoj. Sveiki, džiaugiuosi, kad šiandien pasirinkote klausytis mūsų tinklalaidės Endobiogenika apie sveikatą ir laimę, kurioje kalbame apie ligų ir laimės sąsajas. Netikim vienu būdu būti sveikam kiekvienam ir leidžiam sau jausti, kurios tiesos yra mūsų. Sakoma, kad daug dalykų mes atsinešame su savimi iš vaikystės ir vaikystė yra tas pamatas, ant kurio statomas visas mūsų tolimesnis gyvenimas.

0:57 Собеседник 3 Aš esu endobiogenikos specialistė Julija Jasovskaja ir šiandien kalbame su ypatingu žmogumi Rasa Ragauskė, kuri yra vaikysis pedagogikos mokytoja, turinti 23 metų stažą, Voldorfo pedagogikos bei antroposofijos lektorė ir trijų vaikų mama. Sveiki Rasa. Laba diena. Tai a prieš pradedant šiaip mūsų tą pokalbį apie ir Voldorfo pedagogiką ir a antroposofinę.

1:23 Собеседник 2 Pasaulėžiūrą ir ir ir apie Šteinerį iš tikrųjų aš pirm pirmą dalyką vat tegul mūsų gal klausytojai, žiūrovai šiek tiek kantrybės palaukė, mes apie tuos dalykus pakalbėsim, bet pradžioj man vis tiek tas klausimas skirba, koks žmogus pagal vat šituos šituo požiūriu, šitą pasaulėžiūrą man labai patiko tas žodis, a yra sveikas žmogus. A kai gavau jūsų klausimus, iš tikrųjų pati labai susidomėjau, nes na tada

1:50 Собеседник 1 Pradedi galvot, o ką man reiškia sveikas žmogus ir pirme pirmas a pirma mintis, kuri man kilo, a tai mano viena tokia labai artima draugė, jinai yra mirusių sergančių palietyvių ligonių palydėtoja ir ne tokia mint mirties dūla galima sakyti, tai kai miršta jos pacientas, tai jinai sako žmogus pasveiko.

2:15 Собеседник 1 Geras. Tai, tai iš tikrųjų šita mintis taip, na, šoktelėjo, kaip čia, atėjo iš pasąmonės ir apie ką jinai iš tikrųjų yra, iš tikrųjų apie tą sveikatos konceptą, kad sveikata yra kažkoks netobulumas. Kad netobulumas ta prasme, kad jisai, kad, na, tas netobulumas tai yra nuolatinis vystymasis.

2:38 Собеседник 1 Reiškia, jeigu yra kažkas netobula, reiškia, yra galimybė vystytis, ar ne? O kai žmogus numiršta, jo kūnas tampa tobulas arba sveikas, ta prasme, kad jisai yra paklūsta tiktai chemijos ir fizikos dėsniams ir randa savo vietą gamtoje, ar ne? Tai va, ir na, paskui galvodama toliau, kaip čia, na, išskleisti šitą temą iš tikrųjų, a, tai pagalvojau, kad, na, turbūt sveikas žmogus yra tas, kuriam, a,

3:07 Собеседник 1 Šiuo metu nei vienas jo asybės narys ar nei viena situacija nekelia kančios. Ir tada pradėjau galvoti apie neįgalius žmones, ar ne? Ir prisiminiau savo kitą patirtį. Man teko vieną mėnesį dirbti tokioje neįgalių žmonių bendruomenėje, kurie suaugusių žmonių, kurie gyvena, na, a, tokiomis šeimynomis. Ten yra keletas žmonių, na, tarkim,

3:34 Собеседник 1 Sveikų taip vadinam ir visi kiti yra protiškai dažnai ir fiziškai neįgalūs, kurie toje bendruomenėje yra sudaromos sąlygos jiem eiti į darbą, a tiek kiek jie gali ir taip kaip gali, į dirbtuves, žemės ūkis ir taip toliau ir panašiai ir jie gyvena tokia tam tikra prasme normalų gyvenimą kaip mes, tiktai bendruomenėse.

3:56 Собеседник 1 Ir na va ką norėjau papasakoti, koks buvo na La, aš tenais sutikau pačius laimingiausius žmones pasaulyje, jeigu apie tą kančią galvojant, ar ne? Nes tenais aštuntą valandą būdavo toksai visų bendruomenės gyventojų susitikimas, apie šimtą žmonių iš įvairiausių namelių susirenka, vienas toks, kitas toks, kita atveža rateliuose nekalbantys autistai, na, su įvairiausiom diagnozėm, sakykim, nu visiška absoliutinė laimė.

4:27 Собеседник 1 Nu ir nei vienas nelinkėtų nei sau, nei savo vaikui, nei dar kažko ir jie visi sustoja ratu, duoda vienas kitam ranką ir sako tėvę mūsų. Ir aš išgyvenau nu visiškai absoliučiai laime, ta prasme, kad yra žmonės, kurie ir savo vietoj yra patenkinti nepriklausomai nuo jų tos, na, mums antrodančios nesveikatos. Iš tikrųjų kiekvienas rytas man būdavo be galo ypatingas dėl to. Ir aš aišku pati, na, kaip pasakyti

4:56 Собеседник 1 Neturėjau kažkokių lėtinių ligų ir visa kita ir labai įdomu, a turiu tokią lėtinę ligą kaip atopinis dermatitas ir neurodermitas ir kai man pavyko gerai pasveikti nuo jos, nu jisai dabar jis kontroliuojamas, tarkim, be hormonų ten ir visa kita, bet aš tai supratau po kelių savaičių, kad aš net užmiršau, kaip būdavo.

5:19 Собеседник 1 Ta prasme, netgi tai, kad nu tu pasveiksti nuo kažko labai labai tokio Tau darančio įtaką tas užmiršimas arba komfortas arba jautimas į sveikųjų tampa labai natūraliu kažkaip tai. Tai va, ir ir na, kitas dalykas, kad dažnai sutinku žmonių, kurie atrodo, tu kaip tik neturi jokių problemų fizinių, yra sveiki, puikus, karjera nuostabi ir visa kita, bet nedžiugina. Ir na, tam tikra prasme irgi ne, nu kažkokios nėra tame sveikatos.

5:53 Собеседник 1 Tai vat, tai reziumuojant, tai aš galvoju, kad sveikata tai yra ne tiktai fizinė ar psichinė sveikata ar kažkokia kitokia, ar ligos netobulumo nebuvimas, nes na vat, a, bet ir tai, kad kaip aš su tuo esu. Na ir vat ta mintis, kurią aš minėjau, kad žmogaus tas aukščiausias esybės narys, žmogaus aš, yra visada sveikas.

6:19 Собеседник 1 Ir net, na, kaip pasakyt, mirties patalia, jeigu žmogus yra, na, priėmęs savo tą gyvenimą ir išėjimą, nuo kokios ligos bebūtų, galbūt taip sunkiausios formos vėžys ar dar kažkas, tai jeigu jis yra su tuo, turi taiką, neprisitaikęs, nu kažkaip kitaip, bet turi taiką, tai kažkas tenais yra sveiko. Tai va.

6:43 Собеседник 2 Iš tikrųjų labai surezonuoja. Mes turėjom tokį pokalbį su onkopsichologe. Mhm. Tokia Eglė Urbutienė, jinai tą pačią mintį išsakė, kad onkologine liga sergantis žmones dažnai būna labiau sveiki savo psichologine prasme negu toks eilinis, na, sveikas žmogus. Tai va, tikrai labai labai tas vat sutampa ir apie tą tobulumą, nes nu šiais laikais tai tikrai mes gyvenam tokiais laikais, kur visur yra tas siekimybė tobulumo ir su tais tyrimais ir ta longevity ta visa, nu ilga ilgaamžiškumo ta visa banga.

7:16 Собеседник 2 Ir mes Endobiogenikoj turim tą tokią adaptacijos sąvoką ir sakom, kad žmogus pastoviai turi adaptuotis ir jeigu žmogus yra tas, kas tobula, tas negali adaptuotis. Tai negali, tai va, tai čia va, taip, tai aš taip ir sakau. Nu ir jeigu žmogus jau nebesiadaptuoja, tai jau tai yra tas miręs žmogus, jo, tai.

7:35 Собеседник 1 Tai a netgi sakyčiau, kad liga kartais yra a kaž kai jautuiesi tokiam gyvenimo status quo, ar ne? Tai aišku gali būti ir raidos kažkoksai etapas, bet kartais liga yra tai, kas na, sugriaudo mūsų tą sveikatos status quo ir labai dažnai žmonės susirgę kažkokiom, na, tokiom stipresnėm ligom, ima keistis ir vystytis ir tai yra kaip toks, na, kaip čia pastūmėjimas įvystymasi, man atrodo, apie tai yra labai žmogus, apie nuolatinį vystymąsi, adaptaciją, kaip jūs sakot.

8:10 Собеседник 2 Taip, taip, tai va, mes prie šito dar grįšim prie tų. Prasmių gal sakykim ligų, bet pradžioj vis tiek gal tada aš paklausiu, kad a šiek tiek papasakotumėt apie tą Voldorfio pedagogiką, tai taip, kad būtų kaip čia pilnas skaidrumas. Tai aš turiu prisipažint, kad Rasa yra mano vaiko darželio mokytoja ir aš labai tuo džiaugiuosi ir tikrai.

8:33 Собеседник 2 Jau esu ne kartą minėjusi, kad a aš tai jaučiuosi labai palaiminta, kad jis turi tokius mokytojus, vat ir jūs ir ir ir. Anna ir Vilę ir nu tą aplinką, kurioj nu aš sakau, gija ne tik vaikas, nu vaikas gal negyja, bet mokosi to to to gyvenimo, bet gija ir suaugę iš tikrųjų žmonės. Tai va, tai papasakokit truputį apie tą Valdorfo, na, pedagogiką antroposofinę pasaulėžiūrą.

8:58 Собеседник 1 A, čia turbūt pats sunkiausias klausimas. Visada iš tikrųjų sunkiausias. Taip, taip, nes iš tikrųjų papasakoti, na, kaip ką daryti tam tikroj situacijoj, kaip lengviau m. vaiką vaikui padėti išmokti, apsirengti, užsirišti batus arba, na, turėti kažkokį lengvesnį rytą. Man žymiai paprasčiau papasakoti negu, na, pasakyti, kas gi ta Valdorfo pedagogika yra, bet, na, vis tiek tenka iš tikrųjų. Am ir galvojant apie, na, mūsų, kur mes susitikę, ar ne, nes tokioj medicininėj lyg aplinkoj šiek tiek, tai am

9:32 Собеседник 1 Iš tikrųjų tai yra na toksai pedagoginis impulsas, kuris labai daug dėmesio skiria m a vaiko vystymu įsibūtent iš jo vidinių galių, ar ne? Na, m mes turim tokį požiūrį, kad kiekvienas vaikas jisai jau na vat kaip augalo sėkla, tarkim, ar ne? Aš visą laiką aš pati auginu pomidorus ir negaliu patikėti, kaip iš tokios mažytės sėklos išauga tas dviejų metrų augalas. A tai

10:01 Собеседник 1 Vat ir kiekvienas vaikas jisai, na, mes turim tokį tikėjimą, kad jame jau yra viskas, ko jam reikia. Dabar yra aplinkos klausimas. Nes jeigu mes pomidorą pasodinsime tamsoj šaltyje, tai kas bus? Nieko. Arba jeigu mes pomidorą dar galime, na, taip aš taip negražu gal žodį pasakysiu, išprievartauti.

10:22 Собеседник 1 vairiom išorės manipuliacijom, pašvytinimais, pašildymais ir ką mes tada gaunam? Nu va dabar, jeigu dabar paragausite pomidorą, tai jis neturi nei skonio, nei kvapo ir skonis ir kvapas pomidoro yra jo individualumas arba individualybė, ar ne? Ir jie visi vienodi yra. Tai va, tai mes labai stengiamės atspėti tą vaiko myslę. Ta prasme, jeigu vėlgi į tą augalūną pasaulį, tai

10:50 Собеседник 1 Ar jis yra saulėgraža, ar jis yra papartis? Ir nesiūlyti paparčių į saulėgražo sąlygų, ir nesiūlyti saulėgražo į paparčio sąlygų. M, manau, mama sakydavo, kad ne viena obelis nepagimdė apelsino man visą laiką. Tai va, tai va, gal na šita, šita vat čia toks esminis dalykas, kad na mes iš tikrųjų vaikas ir jo na ta paslaptis sakyčiau netgi.

11:14 Собеседник 1 Yra mums svarbiausia ir vat nu ir didžiausias turbūt didžiausia dovana dirbant būtent Valdorfo darželyje, tai yra nu vat tos paslapties įminimo ieškojimas. Ir labai įdomu, kad ta paslaptis jinai keičiasi kasdieną. Nes jeigu mes nedarom prielaidą, kaip ir jūs, kad jis žmogus adaptuojasi arba vystosi, reiškia, kad kiekvieną dieną jisai yra kitoks, ar ne? Ir tame na m m.

11:41 Собеседник 1 Mano darbo turbūt man asmeniškai didžiausia dovana yra, dėl to man labai įdomu ir kuo aš daugiau dirbu, tuo man įdomiau, nes na tau turi daugiau patirties ir gal čia dar jeigu taip vėlgi iš lietuvų galbūt grįžta, nes ir pats darželio sąvoka yra sugalvota Friubelio būtent, na, kad vaikų darželis tai yra kažkas tai, kur aš turiu surasti tinkamiausias sąlygas darže augti. Taip, tai būtent, nes na dabar nesigilinsim į tas, kaip tai ta sąvoka atsirado, bet

12:10 Собеседник 1 Kam įdomu gali pasi pa pasidomėti, ten buvo tokia britiška ugdymo sistema, nes britiškos na pedagoginės sistemos požiūriu vaikas yra mažas suaugęs ir jam reikia viską paaiškinti. Ir jis tada na supras ir bus taip suaugusi, o romaniška tai vat itališka visa ir ta kita, kad na vaikas yra toksai kaip ir gyvuliukas, kurį reikia išdresiruoti, ir jis tada vienu žodžiu.

12:38 Собеседник 1 O vat Friubelio ta idė buvo, kad vaikas yra unikalus ir mums labai svarbu surasti sąlyg, palangiausias sąlygas vaikui vystytis, bet mes iš tikrųjų apie Rudolfą Šteinerį galbūt labiau, na, vat Valdorfo pedagogikos pradininką. A ir jeigu jau pereinant prie tos pasauliežiūros, nors jeigu galima, aš dar grįšiu, noriu vieną labai gerą pavyzdį duoti, kas iš tikrųjų ir paaiškina apie tą Valdorfo pedagogiką, kad vat, na, jeigu jūs einate m.

13:07 Собеседник 1 Kažkur tai vakare ir staiga užsinorite užkasti obuolį, užeinate į parduotuvę ir tenais yra va tie obuoliai arba kaip tie pomidoriai, jie visi yra vienodi, jie yra be galo gražūs, vienodo spalvos, vienodo dydžio, skonis ir kvapas prastas. Jūs nueinate į ekologinių prekių parduotuvę arba turgelių, ten yra obuoliai, jie kuo labiau skirtingi, tuo labiau ženklas yra, kad jisai yra, na,

13:33 Собеседник 1 Kitaip augintas, ar ne? Ir kuo jie iš esmės skiriasi? Ir kvapas ir skonis to obuolio yra daug geresnis, unikalesnis. Ko jie skiriasi? Tai, tai, kad, na, tas obuolys nuostabus, idealus, yra užaugintas išorinėmis manipuliacijomis. Tai pedagogikui irgi galima kas tai įsivaizduoti. Na, tiesiog dresuojant arba, na, vaikam patinka.

13:58 Собеседник 1 džiuginti savo aplinką, tėvus ten ir visa kita, ir jie mielai gali greitai labai išmokti ten, nežinau, kompozitorių pavadinimus, angliškus žodžius, bet jiems dažnai tai ne, kaip pasakyt, su jų vidiniu pasauliu nelabai surezonuoja. Bet tiek surezonuoja, kiek mama džiaugiasi arba tėtis. Taip, taip taigi ir vaikai priima viską. Nu, o tas galbūt nelygus, netobulas, sumuštas šono obuoliukas?

14:24 Собеседник 1 Nebūtinai ne, gal nesu sumuštų šonų tiek tos, bet na jisai yra išaugęs iš savo, iš savęs paties, be išorinių manipuliacijų ir vat čia iš principo yra esminė na pedagogikos žinutė. A ir vat renkantis tėvams darželį arba mokyklą, tai irgi yra na svarbiausia pagalvoti, kas man yra svarbu, ar tas na, kaip pasakyt, kažkoks atitikimas.

14:50 Собеседник 1 a lūkesčių ten dar kažko tai ir taip toliau, ar na toksai autentiškas vaiko ugdymas, nes dabar labai dažnai trimmečių tėvai galvoja apie tai, ar jam pavyks įstoti į universitetą. Tai galbūt ir teisingas tas galvojimas, nežinau ar laiku, bet na pirmo septynmečio esminiai dalykai, kurie turi būti žmoguje.

15:14 Собеседник 1 Neturi būti, jie tiesiog įvyksta ir padedami tie pagrindai, aš sakau, kaip tai yra kažkas tai, kas viskas nėra jau praktiškai jokių išorinių rezultatų. Bet tai yra namo pamatas. Gyvenimo namo pamatas. Ir jeigu, na, kažkas yra su langais truputį kiauri, ar ar ten stogės skylė, tai žymiai paprasčiau pataisyti negu pamatus. Ir mes iš tikrųjų paskui

15:41 Собеседник 1 Galim sutikti daug sėkmingų žmonių, kurie labai sėkmingi, kaip tie oboliai, bet dažnai jie keliauja pas psichoterapeutus, nes nėra gyvenimo kokybės, nes nedžiugina. Nes tai yra, na, kaip pasakyt, išorinės tos manipuliacijos labiau, na, gyvenime buvo svarbios negu kažkoks jausmas arba iš aplinkos ir išorės atitikimas tavo pačio esybe ir.

16:09 Собеседник 1 Na, vaikui pirmam septynmetį be galo svarbu yra būti pamatytam, nu man atrodo visą gyvenimą, ar ne? Kai jeigu mes turim žmogų, kuris mus mato, visokius ir sako, tu OK, ir aš OK, tai yra nu tiesiog didžiulė dovana. Ir tiesiog kadangi na visas tas ugdymasis ir vystymas jisai vyksta labai stipriai susijus su kūnu.

16:35 Собеседник 1 Ir kaip mes sakėm, visiškas, totalus, grynas kūnas, tai yra tai, kas lieka po mirties. Tai, a, bet viską vaikas suvokia per darymą, per, vienu žodžiu, dalyvavimą ir tai reiškia, kad labai svarbu yra daug įvairaus judesio, kuris kyla iš vaiko. A, kitas dalykas, nu va tas jausmų pasaulis arba sielos pasaulis, tai mes irgi dažnai naudojam intelektą.

17:03 Собеседник 1 paaiškinti ten vaikui viską ir taip toliau ir panašiai. Na, Valdorfo pedagogui mes stengiamės sudaryti sąlygas vaikui patirti. Tiek socialine prasme, nu vat kažkokius konfliktus, na, vaikai nėra reflektyvūs, tai yra normalu, ar ne? Bet mes bandom, na, sudaryti tokias sąlygas, kur prašom papasakot vieno vaiko, kas atsitiko ir tas kitas klauso, tada kito vaiko, kas atsitiko irgi klauso ir ne nemoralizuoti abiejų.

17:30 Собеседник 1 nes gyvenimas netobulas. Ką mes dabar čia galim padaryti kitaip? Ir na vat tokią labiau, nu kaip pasakyti, patirtį teikti ir va tam gyvenimo srautui apie arba tam, nu va tam kūno vystymojisi taip pat labai svarbu yra ritmas, dienos, savaitės, metų. Nu čia kiekvienas psichologas pasakys, kaip svarbu vaikui turėti tas patirtis, kurias jis atpažįsta, ar ne?

17:56 Собеседник 1 Ir apie tas visas neuronų jungtis dabar visi puikiai žino, kad tai yra labai svarbus laikas, kai nu tiesiog mūsų smegenys milijoną kuria visko visko ir a stiprina tas jungtis, kurios yra pasikartojimo, nu ta prasme tos jungtys stiprėja, kurios patiria pasikartojimus ir ypač stiprėja tada, kai tai nėra papasakojama, o kai vaikas arba antras lygis parodoma, trečias kai vaikas patiria.

18:25 Собеседник 1 Arba gali pats padaryti. Ir galbūt dar tas, na, momentas, ką jūs galit sutikti Valdorfo daržely, kad yra be galo didelis dėmesys į vaiko savarankiškumą, nes mes gyvename tokiam pasaulyje, kuris labai, na, toli tolsta nuo tokių elementarių žmogiškų dalykų, kurie mus įgalina savęs pasitikėjime, tarkim, ar ne, save apsitarnauti.

18:53 Собеседник 1 Tiesiog paprasčiausiai apsirengti, pasigaminti maistą, a, na, žinoti iš kur yra duona iš tikrųjų ir va tokie paprasti dalykai, na, tiesiog, na, tiesiog jaustis savo kasdienybės, a, karaliumi galima sakyti, plauti indus, nes vaikai kartais nežino kaip plauti indus, nes, o, tarkim, skalbinių skalbimas tai iš viso dabar beveik yra atrakcija.

19:19 Собеседник 1 Kaip nebūtų keista, na, ta prasme, bet taip yra. Tai, na, vat, Valdorfo darželyje mes stengiamės tą tikrą gyvenimo pagrindą suteikti, nesvar, tai nereiškia, kad neturėti šitų indaplovio arba ten skalbyklių ir taip toliau ir panašiai, bet duoti tą pagrindą, kad, na, vaikas ne tiktai žinotų, bet būtų patyręs ir tas patyrimas jisai duoda tokį, a, savivertės labai didelį patyrimą, kad aš galiu.

19:47 Собеседник 1 Aš esu čia šeimininkas savo gyvenimo, kasdienybės būtent. Ir kad jeigu aš galiu, tai bet kas, kai atsitiks, aš galėsiu. Kai mes turime labai daug žinių ir mažai patirties, tai yra tokios kaip juodosios skylės mumis. Nes, pavyzdžiui, tokia informacija labai dabar dažnai, na, vat yra knygelės apie planetų sistemas, ten ir visa kita. Labai labai įdomu man iš tikrųjų, kas kas man kai kalbėjot, nes

20:15 Собеседник 2 Yra pas mane tas klausimas, vat, kadangi kalbam ir apie apie sveikatą ir laimę mūsų tą laidą vadinasi, tai kaip pagal Waldorfo pedagogiką tie vaikai, kaip tai atsiliepia jų sveikatai, bet tai, ką jūs pasakėt, man jau iš karto, man labai susisiejo iš tikrųjų aš tai net Jūs kalbat ir aš matau, kodėl mano vaikas šitam daržely. Jis man visiškai su endobiogenikos dalykais susisieja, nes mes irgi kalbam apie tai, kad žmogus turi savo struktūroje tam tikrą potencialą, kurį gali išreikšti. Ir jis skirtingas pas kiekvieną tą žmogų potencialas. Tai vat čia lygiai tas pats, kad ir sveikatos prasme, jeigu mes bandom iš savęs tikrai vat, kaip sakėt, daryt iš saulė gražos papartį, tai nelabai kas išeina ir sveikatos prasme. Ir taip tikrai vat tas tas.

20:59 Собеседник 1 save suvokimas savo ributas nuo nuo vaikystės vat kai ugdomas, tai iš esmės sveikata ilgainiui ir turės tą tą teigimą įtaką. Mhm. Na, iš tikrųjų, kaip pasakyt, Valdorfo pedagogika tai nėra kažkokia atskira terapija, bet paprastai tai terapiškai veikia. Tikrai taip. Vien tiktai tai, kad tarkim, na vat Valdorfo darželyje jūs paprastai rasite tokį labai stabilų dienos ritmą.

21:26 Собеседник 1 Kuris yra susijęs ir su metų ritmu, ir savaitės ritmu, ką reiškia ritmo turėjimas? Tai reiškia, kad aš puikiai žinau, mano kūnas, mano pasąmonė žino, kas po ko bus. Nes bet kas nauja mums kainuoja nuo tų gyvybinių jėgų prisitaikyti. Jeigu na ir vaikai labai dažnai turi tą tendenciją, kad jiems labai svarbu žinoti, kaip bus. Ir jeigu tik yra kažkas į šoną,

21:53 Собеседник 1 Tai na, yra ir ir toks pasipiktinimas, ne tam tikra prasme. Na, tai vat Valdorfo darželis vienas iš tokių, na, kaip pasakyti, banginių, yra vat, vienu žodžiu, tas dienos ir savaitės ritmas ir metų ritmas, kurie tarpusavyje tam tikru, tam tikra prasme, koreliuoja, persidengia priklausomai nuo, vienu žodžiu, metų laiko, tarkim, ir darželinė tas ritmas truputį keičiasi. Tai tai pirmiausia, na, leidžia taupyti jėgas.

22:20 Собеседник 1 Klausimas, kam tų jėgų reikia, nes vaikai atrodo iš išorės, ta prasme, pilni jėgų. Jiems tų jėgų visiškai nestinga, ar ne, atrodytų. Tai yra būtybės, kurios kaip tik atmerkėkės, jie veikia, jie nuolatos veikia. Nu vat, rinkdami tą patyrimą arba gyvenimą išminti. Jiems nereikia jokių kavos pertraukų, kaip suaugusiem. Ir jeigu tik mama arba tėtis atsisėda kavos išgerti, tai viskas, ar ne?

22:47 Собеседник 1 Ir vat atrodytų tas jėgų, nu, perteklius, tai gal daugiau reiktų jam kažko duot, kad tų jėgų mažiau būtų. Ir jeigu mes taip nu fenomenaliai paklausime, kodėl vaikai turi tiek daug tų jėgų?

23:02 Собеседник 1 Ką jeigu mes pagalvotumėm netgi apie pokytį, kuris įvyksta pirmam septynmete. Jeigu mes pagalvotumėm apie kūdikį, kuris gimė, ar ne? Tarkim, 3,5 kg ir tenais 50 cm. Po septynių metų mes turime virš metro ūgio vaiką, kuris moka vaikščioti. Jo kūnas yra totaliai pasikeitęs proporcijų prasme.

23:30 Собеседник 1 Jisai moka kalbėti, jisai tapęs yra socialus ir netigijęs kažkiek empatijos, ar ne? Ir jisai geba planuoti jau, planuoti savo kažkokią veiklą, jeigu, tarkim, trimetis, nu visiškai dar nesugeba šito ir taip toliau ir panašiai. Na, milžiniškas pokytis, milžiniškas. Jeigu jum per septynis dabar metus būnant 30 metų reikėtų įlygdyti tokį pokytį,

23:59 Собеседник 1 Aš nežinau. Tai va tos visos jėgos, kurios duotos yra vaikui, jos yra tam, kad jisai, na vat, užaugintų save iki tokio lygio. Ir dėl to, na, mes Valdorfo pedagogikoj stengiamės tas jėgas taupyti. Arba kitaip sakant, sudaryti tokias sąlygas, kad tos jėgos ir būtų skirtos va tai savęs statybai.

24:22 Собеседник 1 Ir ne tik to fizinio kūno, bet ir nu čia jau tos sąvokos ateina antroposofinės, bet ir vat yra tokia kaip eterinis kūnas. Man labiau patinka gyvybinis jėgos vadinti. Na, tai labiau žmonėms suprantama apie ką tai. Tai na, apie tą vienu žodžiu vat gyvybinių jėgų taupymą tam vaiko augimui, viso augimo procesui, nes labai įdomu. Na, Rudolfo Šteineris teigia, kad per septynis metus ir aš kažkur esu girdėjus, dabar tyrimo negaliu pasakyt. Tai

24:50 Собеседник 1 kad žmonių visos ląstelės per septynis metus atsinaujina. Ir jeigu mes imtumėm duomen šitą vat tokį teiginį, tai reiškia, kad kūdikis gimsta iš mamos kūno ir per tuos septynis metus jis tą kūną padaro savu. Ir ne tik kūną. Jisai įgyja vat, na, žmonėms. Tik žmonėms būdingas tris savybes, ar ne? Atsistoja tiesiai, išmoksta kalbėti ir išmoksta mąstyti, ko kaip karūna jis išmoksta apie save pasakyti aš. Tada tampa socialus ir tampa brandus eiti į mokyklą. Ir ką reiškia taupyti jėgas? Tai reiškia, na, mes labai didelį dėmesį skiriam šilumai, nes mūsų gyvybinės jėgos pirmiausia reiškiasi per šilumą ir tai nereiškia, kad yra prikaitintos patalpos ir pirtis. Tai reiškia, kad na ir ir

25:40 Собеседник 1 Tėvus edukuojam ir patys stebim, kad vaikas nebūtų nei perkaitęs, nei sušalęs. Ypatingai svarbu šiltos kojos. Ir na, kartais prašom tėvelio aprengti vilnonės rūbais, tinkamais drabužiais. Ir kas dar mumise kuria šilumą? Tai yra darbas ir fizinis judėjimas. Ar ne? Na, mes kai kai labai šalta, tai vat eik pakapok malkų, tai labai gražiai sušils, ar ne?

26:05 Собеседник 1 Tai irgi ir labai įgalina tiek, tiek tas, na, laisvas, daug judėjimo, gryna morė ir ir namuose kažkokio tai darbo. Ir kitas dalykas, kad mes kuriam šiltą atmosferą. Tai socialine prasme stengiamės, na, kaip pasakyti, kad jinai nebūtų per karšta, kas kas yra socialiai arba apskritai per karšta atmosfera, tai yra toksai, nu, toksai animatorių lygių džings.

26:29 Собеседник 1 Aš atsiprašau. Iš karto, ar ne? Nu tai arba toks ištisinis, nu kažkoks vienu žodžiu, m, stimulacija, taip. Arba šalgis, kai tu manesi nesvarbu. Aš atėjau į darbą, atsidusiau, o Dieve, dabar man reikės čia atbūti, vienu žodžiu, su tais vaikais. Kaip čia juos suvaldyti, kaip čia padaryt, kad jie nerėktų, ar ten dar kažkaip tai. Bet iš tikrųjų, nu tai reiškia, kad tada pedagogui irgi kyla uždavinys. Kaip aš turiu save?

26:56 Собеседник 1 A su savim būti, kad aš galėčiau būti šiltas 20 žmonių. Tai va, nu bet tai yra tam tikra profesija, kaip mes ir man, pavyzdžiui, yra visiškai absoliučiai neįmanoma įsivaizduoti, kaip aš galiu kaip gydytojas atsistoti operacinėj, prapjauti žmogui ir ten nedrebančiom rankom ir kažkokią daryti operaciją. Nu tai mes kiekvienas turim savo profesijas, ar ne? Tai

27:22 Собеседник 1 Čia tas potencialas irgi, ane? Aha, taip, tai va, jeigu grįžtant į tą temą, man įdomu, ta prasme, man įdomu kurti savyje va tas savybes, kurios leidžia kurti su kiekvienu vaiku ir su grupė vaikų šiltą santykį. Ir tai yra ir fiziškai, taip pat aplinka, na, daiktai, spalvos, a, viskas tai irgi veikia mūsų nervų pojūčių sistemą.

27:45 Собеседник 1 Ir ta va šiluma jinai tokiu būdu aplink vaiką susikuria ir padeda jam tada tas visas maksimaliai jėgas, vienu žodžiu, panaudoti jo augimui ir statybai kūno. Apie tą ankstyvą intelektualizavimą, kad veikla, kuri reikalauja daugiausiai va šitų gyvybinių jėgų, tai yra mąstymas. Ir intelektas mūsų yra ta vieta, kuri labiausiai mus vargina.

28:13 Собеседник 1 Dėl kurios mes turime eit pamiegoti, nes kasant bulves arba nežinau dir dirbant darže mes irgi pavargstam, bet tai yra totaliai kitas nuovargis, kuris visai kitaip veikia mūsų na visą konstituciją negu na toks nuolatinis tarkim mąstymas arba sėdėjimas prie kompiuterio be judėjimo.

28:32 Собеседник 2 Tai vat mes vengiam tokios veiklos. Aš iš savo pusės galiu šitą dalyką patvirtint iš fiziologinės pusės, kad ypač laikiniams žmonėms tas mąstymas, tas mūsų buvimas pastoviai galvoje ir mūsų tas visas, mūsų labai daug adaptacijos vyksta galvoje, nes mes sugalvojam sau problemų, nu esamų, tariamų, neegzistuojančių iš tikrųjų ir ir tos smegenys mūsų naudoja tiktai gliukogeną kepenyse, mūsų energijos atsargos iš kepenų, ten jų yra vos keturiom valandom, penkiom. O kūnas naudoja raumenyse, tori savo.

29:01 Собеседник 2 Nu atskiros energijos atsargas, tai tai dabar žinosiu kodėl tas kitas nuovargis yra toks kokybiškas. Jo, tai čia ta prasme man man tai a nu nuostabu, kad a tuos pačius dalykus iš iš skirtingų pusių ir kaip tam Šteineris apie tuos dalykus pagalvojo, nu jis vienas iš impulsų, kuris atsirado iš jo vat na tos antroposofinės pasaulėžiūros.

29:27 Собеседник 1 Tai yra antroposofinė medicina, kurią jisai kartu sukūrė su gydytoja Ita Vegman. Kai kuriems žmonėms gali kilti klausimas, kaip tas grudinimasis čia į įsipaišo, nes nu labai sveika, o dabar žinot, išvis tas toks. Taip, taip, suprantu, taip, taip, tai pirmiausia aš manau, kad na visada nu ir antroposofinės medicinos irgi vienu žodžiu viena iš pagrindinių idėjų, tai yra saikas.

29:50 Собеседник 1 Nes du kibirai vandens išgerti, tai labai bus blogai, bet šiaip vandenį gerti yra sveika, ar ne? Tai čia man irgi atrodo labai svarbu tas laikas arba teisingas laikas, ar ne? Nes kai žmonės, kas įvyksta, kai žmogus įlenda į ledinį vandenį? Tai išsiskiria milžiniškas kiekis kortizolio, ar ne? Ir va tas paskui ten

30:14 Собеседник 1 Laimės hormonas dėl to ir taip toliau. Kaip sako, nu tu išnaudoji visą paros kortizolio tą normą, vat įlįsdamas į tą vanderį. Kas yra kortizolis? Tai yra stresas, ar ne? Tai reiškia mes, na, jeigu mes pasižiūrėsim į tą būtybę iki septynių metų ir galvojam apie tai, kad visos tos jėgos skritos kam, kūno statymu ir taip toliau ir panašiai, tai mes iš karto suprantam, kad mes sukeliam stresą. Toksai, na,

30:41 Собеседник 1 Toksai ekstremalu, sakyčiau, grūdinimosi dalykas. Kitas dalykas yra sąmonė, kad suaugęs žmogus grūdinasi tokiu būdu sąmoningai. Jisai čia pasiruošęs, ar ne, ir ten yra, kas yra esmė vinijofo metode, tai yra, kad aš kaip tik sakau, kad viskas mano galvoje. Aš nuo savo minčių pagalba raminu savo kūną.

31:03 Собеседник 1 Jeigu mes pažiūrėsime į vaiko mąstymą, tai jisai veikia visai kitaip, ten sąmoningumo nėra, yra daug egocentrizmo iki keturių, penkių metų, tai tikrai, bet tai yra, bet tai yra sveika, ta prasme, tas egocentrizmas, jeigu jo nėra, yra raudona vėliavėlė, jeigu jo nėra. Tai, am, tai vaikas, jisai, jo mąstymas veikia, na, kaip pasakyti, tokiu dar simboliniu ir ir ir mistiniu.

31:32 Собеседник 1 pagrindų, ta prasme, kad maginių, ne mistinių, bet maginių pagrindų, kad jeigu vienu žodžiu dabar susilies mano buruokėliai ir ir ir bulvių koša, tai viskas, gali būt, nu aš išnyksiu praktiškai. Tai va, tai tai jis visiškai kitoks negu tai, kad aš sau valios pastangomis mąstymo būdu galiu pasakyt, man nešalta, mano gyvybei pavojos negreise, aš bet kada galėsiu išnerti.

31:57 Собеседник 1 Tai reiškia, kad vaikui nu tai yra dar neprieinama jėga tam tikra prasme. Ir kitas dalykas, kad stresas mus labai žadina ir budina. Tai reiškia, kad na reikia dar daugiau tų jėgų. Tai va, bet Valdorfo pedagoga yra, sakyčiau, už tokį natūralų grūdinimąsi, ar ne? Tai yra Nežinau, vasarą, pavasarį, kai vaikui smagu vaikščioti basomis, maudytis ir taip toliau ir panašiai. Ir kaip aš minėjau, kad nu va ta optimalumas čia yra labai svarbu. Ir jeigu vaikas sušalo kojas, jisai turi turėti galimybę jas paskui sušilti. Tarkim, dabar labai šalta, minus 20. Vaikai dažnai būna šaltom kojom. Tai, pavyzdžiui, tada, kai mes einam į sėtis, mes turime šiltas pūsles.

32:44 Собеседник 1 Ir tada į lovą gauni šiltą pūslę. Ir kai jau jos nebereikia, tu ją tiesiog išsiuri. Arba, nu, ten būna dažnai eilė, nes ne kiekvienam vaikui turim. Tai ten būna jau užsakymo eilė, bet tu sušyli kojas ir atsipalaiduoti yra daug. Na, kaip pasakyt, kad toks kuo ekstremalesnis grūdinimasis, tuo daugiau tų eterinių jėgų arba tų gyvybinių jėgų reikia. Ir grūdinimais, man atrodo, labai svarbu yra, kad aš sugebu sąmoningai tą daryti arba pasiruošti.

33:11 Собеседник 1 Kitaip tai veikia kaip stresorius labai didelis. Aš pati savo pirmą vaiką grūdinau šaltu vandeniu kūdikiui. Tai vienu žodžiu, nu čia buvo dar labai tada populiari ta sistema kūdikių mankštinimo ir grūdinimo, tai kažkaip man aš buvau labai stipriai tuo tikinti ir visa kita, bet kai dabar pagalvoju, tai iš tikrųjų kaip yra, kai tu

33:35 Собеседник 1 Eini šiltą vasaros dieną arba esi mamos šiltam glebyje išmaudytas ir tau netikėtai užpila pusę kibiro vandens šalto. Tai yra dvigubas stresas. Nes kai tu pats apsipili šaltu dušu ir žinai, kad tu paskui išlipsi, nusišluostysi, tau čia sveikatai gerai ir visa kita, tai yra totaliai kitaip. Tai va.

34:02 Собеседник 2 O šiaip vat aš vat labai noriu užakcentuot, kad mūsų vat klausytojai, nes man atrodo tai labai svarbu, kad vat tos gyvybinės jėgos eina kūno statybai pas vaiką. Tai vat tas tas labai labai tą tą man atrodo labai labai svarbu užakcentuot, kad dėl to ir ta aplinka tokia turi būt, ane, kuri padeda būtent neįkvot per per daug energijos.

34:31 Собеседник 2 Kitiems tiems adaptac adaptaciniams dalykams prie streso ir man iš tikrųjų vienas iš dalykų, kaip kaip aš pasirinkau darželį, nes aš šiaip apie apie Voldorfo darželį darželį mokyklą turbūt pirmiausia išgirdau dar kokiais tryliktais ar keturioliktais metais, bet man ten buvo toks nu kosmosas, dar visai neaišku apie ką, tai aš tokių sau klausimų ten iške iškeldavau, tada aš ta prasme aišku apie vaikus dar negalvojau. Taip.

34:54 Собеседник 2 Ir kai jau vaikui buvo laikas eiti į darželį, aš labai norėjau į Voldorfą, bet neradau kažkur miesto, nu kad būtų miesto mieste, nes aš dar nevairuoju kol kas.

35:04 Собеседник 2 Ir tada kaip jau nusprendžiau, kad reikia kažką keisti, nes jis ėjo į tą tokį valstybinį, bet aš jaučiau, kad tai ne visai jam tinkamas yra, netinkama aplinka jam yra. Ir man papuolė tą kontekstinę reklamą. Ir aš užėjau į puslapį Namelis medija darželio ir Atidariau apie ritmus, nes endobiogenikoj irgi labai ritmai ir metų ir dienos ir ir visi šitie ritmai yra labai akcentuojami. Ir pirmas, ką ten perskaičiau, tai apie tai, kad diena prasideda nuo įkvėpimo namie, o paskui į darželį turi būt iškvėpimas, kai laikas ateina ir paskui vėl įkvėpimas ir vėl iškvėpimas. Ir man tai taip surezonavo iš tikrųjų giliai, kad yra tas toksai vat laikas vaikui šiek tiek atsistatyti, o ne pastoviai vat kažkokioj būtoj aktyvioj.

35:49 Собеседник 2 Suteiktoje veikloje, o kur jis gali va tą laisvą žaidimą, ane, turėti?

35:54 Собеседник 1 Taip, ir na vat esmė to įkvėpimo ir iškvėpimo, čia turbūt na mūsų kvėpavimas, tai yra na toks jau visiškas absoliutus ritmo architipas, kur yra dvi du priešingi kažkokie poliai, kurie per tam tikrą tam tikrą kažkokią taškę apsikeičia vietomis, ar ne? Įkvėpimas ir iškvėpimas, sekundė.

36:15 Собеседник 1 sekundę ir taip toliau su tam tikrais perėjimais. Tai na, darželio gyvenime tas iškvėpimas ir įkvėpimas yra apie tai, kada vaikas yra skatinamas arba na, ta išorinė veikla diktuojanti, vaikas skatina būti labiau pabudusiu, tarkim, na, vykdyti kažkokius na, auklėtojos pasiūlymus ten, pavyzdžiui, ne.

36:37 Собеседник 1 Einam visi kartu tvarkytis, ar ne, žaislų pažaidimo arba rodo auklėtojo kažkokį žaidimą rato, arba mes skaičiuojamės visi kartu. Na, ir yra, ir tada tu esi labiau budrus ir sąmoningas būtent, ar ne, vėlgi tas sąmoningumas, tu labiau yra pakviečiamas tavo šita, na, kaip pasakyt, gebėjimas susikaupti, save valdyti. O sekantis etapas yra tada visada svarbu labai harmoningas perėjimas iš vienos į kitą veiklą, pavyzdžiui.

37:06 Собеседник 1 Iš laisvo žaidimo veiklos mes pereinam labai simpatiniu tokiu būdu, tai yra į grupę atnešamas du dubų obuolių ir auklėtoja po truputį pradeda juos pjaustyti, ruošti, vaišinimuisi ir tada vaikam iš karto na yra kaip signalas be jokių pasakymų jau tuoj baigsim žaisti, bet kaip signalas, kad jau žaidimai eina į pabaigą ir vaikai paprastai yra labai smulsūs ir žino tą ritmą tuo labiau. Tai jie na

37:32 Собеседник 1 Baigia savo žaidimus, susirenka, mes vaišiname soboliais ir tada jau eina kita ritmo dalis, kur yra kaip įkvėpimas, tai reiškia einam tvarkytis ir kaip tu galėtum pagalvoti, kuo gi čia skiriasi laisvas žaidimas, tai reiškia aš darau chaosą tokį, kokį noriu, kūrybinį, man čia patiko, nepatiko ir ir taip toliau ir panašiai.

37:53 Собеседник 1 Ir na ta grupės erdvė, jinai labai pasikeičia per žaidimą, tada perėjimas yra va tas obuolių valgymas, mes susirenkam kartu, valgom vienoj vietoj, nevaikščiodami po grupe, ar ne? Jau jau kažkoks tai, kur labiau man reikalauja tokios savireguliacijos daugiau ir visa kita ir kažką aš gaunu tokio simpatiško irgi, ar ne? Mes kartu pavalgom trumpai ir tada sekanti dalis tvarkymasis, ar kaip? Kas čia per veikla? Tai.

38:20 Собеседник 1 Kas čia per dalykas? Kodėl čia dabar įkvėpimas, ar ne? Bet jeigu mes pasižiūrėtumėm plačiau truputėlį, kas vyksta tvarkymosi metu, tai vyksta labai, sakyčiau, intelektuali veikla. Tai reiškia, kai mes gyvenime, pavyzdžiui, gaunam kažkokį chaosą ir ką mes darom mąstymo būdu? Mes pradžioj viską rūšiuojam iš tikrųjų. Pirmiausia viską reikia išrūšiuoti ir padėti savo vietą.

38:46 Собеседник 1 Ir vaikai, na, jie, vienu žodžiu, tą daro, ne šiaip sau bet kur, bet ką, dėl to, na, Valdorfo darželyje arba pedagogikui labai nerekomenduojam tvarkytis tokiu būdu, kad viską sugrūdom į dėžes ir paslėpiam po lovą. Tai yra pats blogiausias tvarkymosi būdas. Tai, na, mąstymo prasme tai reiškia, kad aš, na, paimu, susuku viską ir sakau, ai, man viskas, į tą nežiūrėsiu, ar ne?

39:09 Собеседник 1 Ir yra tokių tvarkymosi vietų, kur vaikai dėlioja aibės nuo didžiausio iki mažiausio arba tam tikra tvarka sugalvoja kūrybingai. Kažkas yra ir tokių, kur reikia audinius sulankstyti. Tai reiškia, kad aš nebegaliu nu vat kurti tam chaosą, bet turiu paklusti tam tikrams dėsniams ir tai ir yra kvėpimas. Aš darau kažką, ką reikia daryti. Tai va.

39:31 Собеседник 1 Tai toks yra nu labai aiškus nu vat skirtumas, po kurio eina dar didesnis susikaupimas, reiškia mes atsisėdam rate, išsiskaičiuojam ko nėra ir visa kita, pasimokom matematikos tokiu labai organišku būdu ir tada žaidžiam kažkokį ryto ratą, Valdorfo daržely nėra jokių. Magnetofonų, jokių jutubių, jokių na elektroninių prietaisų, viskas yra gyvai dainuojama, šokama ir žaidžiama. Ir jeigu pagalvoti apie tas vat gyvybines jėgas, ką reiškia, kai aš klausau magnetofono ir ką reiškia, kai aš klausau na vat tos gyvos dainos, tai yra visai kitas dalykas. Net magnetofone, jeigu žmogus

40:14 Собеседник 1 Ir labai profesionaliai atlieka tą kūrinį, bet ten nėra žmogiško ryšio, ar ne? Ir nėra tos tada šilumos. Tai va, ypač tai pasakom tinka. Nu, nes kartais mama sako, bet aš nemoku sekti pasakos. Bet pasakoj yra ne tik pati pasaka labai svarba, būtent ne ta intelektualinė informacija. Bet kai aš skaitau pasaką, aš esu ryšija su knyga. Kai aš seku pasaką, aš esu ryšija su vaiku.

40:41 Собеседник 1 Ir pirmiausia, ką jisai patiria, jisai patiria pasaką manyje arba per tai, kaip aš ją atkuriu, nes mūsų atmintis, jinai gyvena mūsų tam gyvybiniam kūne ir vienu žodžiu, kai mes sekame pasaką, mes ją atkuriam savo ne tiktai minčių pasaulį arba sakomų žodžių pasaulį, bet ir sukuriam tam tikrą pasakos atmosferą, į kurią ir pasineria vaikas.

41:06 Собеседник 1 Tai. O vat pagal tą antroposofinę pasaulėžiūrą suaugus jai ir ritmas, ar čia tas pats galioja kaip ir vaikams? Žinoma, žinoma. Tai yra, na, kaip pasakyt, jeigu galvoti apie sveikatą tą, nu, tokią labiausiai mums suprantamą, nu, vat, mano kūno sveikatą arba, na, vat tą mano, nors iš tikrųjų tai sunku pasakyt.

41:30 Собеседник 1 Pasakyti, kad yra tiktai fizinio kūno sveikata. Iš tikrųjų, na, žmogus nėra biomašina, bet jis yra nuo to toks labai kompleksiškas ir mūsų psichika veikia mūsų kūną, mūsų kūnas veikia mūsų psichiką. Tai iš tikrųjų, bet vis tiek, na, ta tokia vat eiti pas daktarą, ar ne, pas tą, nu, ne, nesielos gydytoją, tai, tai šita prasme, a, ta mūsų sveikata, jinai pirmiausia, kame yra didžiausias poveikis, tai yra ritmiškumas.

42:00 Собеседник 1 Ta prasme, ir tai yra tai, kas mūsų gyvenime labiausiai nyksta. Nes tiesiog mes gyvenam tokioj, na, tokioj, tokiam laikmetyje, kai dienos ir nakties ritmas beveik nebeveikia dėl elektros. Ta prasme, yra elektra, tai mes tiesiog, na, kaip pasakyt, padarom naktį arba dieną tiesiog vakarą pratęsiam ir taip toliau.

42:26 Собеседник 1 Tai va, tada, na, Tai kad maistas yra prieinamas bet kada, bet koks ir taip toliau, atostogos yra prieinamos bet kada ir bet kur. Tai na, tai yra nuostabu, bet nu vat, kaip sako, laisvė visada turi savo kainą. Tai reiškia, kad jeigu mes jau galime rinktis naktį gyventi kaip dieną, tai tada reikia labai daug valios pastangų, kad gyven sukurti tą dienos-nakties ritmą, ar ne? Nes aš galvojau, kad miegas yra dar daug svarbiau net negu maitinimasis.

42:57 Собеседник 1 Atitikti, nes vat labai, nu dabar jau gal daugiau kalbam apie tą miego naudą arba, nes tu gali maitintis puikiai, bet jeigu tu neturi gero miego, tai nu ta prasme, mhm. Tai va. Tai aš manau, kad antroposofinei medicinoj taip pat tai yra be galo svarbu pirmiausia. O kadangi ritmai jie gyvena mūsų būtent tam gyvybiniam kūne, tai ir poveikis tai sveikatai.

43:23 Собеседник 1 Labiau kūniškai ir na pirmiausia ir yra daromas per litmiškumą. Tai gal papasakot apie tuos vat apie tuos laisvės narius antroposofinės pasaulėžios? Aš vėlgi noriu pasakyt kartais, kaip sako, čia reikia tuo tikėt, ar nereikia tuo tikėt, ar ne? Tai na nei viena pasaulėžiūra mes netikime ir na kuo antroposofinė pasaulėžiūra taip mums gali kelti abejonių, kad čia kažkuo reikia tikėt, nes tai yra pasaulėžiūra, kuri bene turbūt a

43:54 Собеседник 1 daugiausiai sukūrė išoriniu veiklu, nes viena iš Steinerio idėjų pasaulėžiūrų, kurios grindžiamos tuo, kad žmogus nėra vien fizinis kūnas, bet jisai turi sielą ir turi dvasiną, kitaip sakant, nu dvasia tai pas mus lygų kažkoks, na, religija būtinai ar tikėjimas, ar ne, bet tai galbūt čia iš tokio

44:16 Собеседник 1 Tolimesnio taško, tai Rudolfo Šteineris iš tikrųjų gyveno sandūroje tarp 19-20 amžiaus, tai yra ta na pramoninė revoliucija ir labai didelis na sakyčiau toks pokytis kultūrinėme, dvasiniame gyvenime Europoje tuo metu, ar ne, atėjo. Rytų idėjos, atėjo joga, atėjo menas, na toksai visai kitoks negu iki tol vis impresionistai ir taip toliau ir panašiai. Atėjo naujos idėjos, laisvės idėjos, pirmas pasaulinis karas ir taip toliau ir panašiai. Tai vat toks pokytis, na Lietuvoj tai yra nepriklausomybės laikas, čiurlionis, vidūnas, na tiesiog čia yra tiesiog toksai kultūrinis kontekstas, ar ne?

45:01 Собеседник 1 Na ir Rudolfo Šteineris iš tikrųjų jisai turėjo tokių na ir aiškiaregiškų kažkokių įžvalgų ir ir kita vertus turėjo tokią ir aplinką, kurioje augosi. Jau tėtis buvo geležinkelio stoties viršininkas. Ir jisai nuo pat savo vaikystės gyveno vat geležinkelio stotie šalia name. Ir kiekvieną dieną matydavo tuos technikos stebuklus, tuos garvežius. Ir kitas dalykas, jisai gyveno, na, prie Alp, Alpių priekalnės ir kiekvieną dieną eidavo į mišką ir, na, tas gamtos būtybes ir tą visą gamtą patirdavo ir turėjo tam tikrų patyrimų vaikystėj, kuriais pasidalinęs ir suprato, kad žmonės žiūri į jį keistai ir suprato, kad tuo dalintis nereikia. Be to buvo labai intelektualiai, labai, na, toksai

45:51 Собеседник 1 sakyčiau užprusęs žmogus, jis labai domėjosi filosofija ir taip toliau ir jo pirmasis išsilavinimas buvo techninis. Tada jisai papuolė į Vaimąrą, jisai buvo redaktorius Giotės gamtamokslinių raštų ir tenais jisai susipažino su Giotės gamtamokslinių tyrinėjimo metodu, tai yra stebėjimo metodai.

46:17 Собеседник 1 Kitokie, nu ta prasme, ne tai, kad kitokie negu moksliniai, bet tarkim papildantis a a tą mokslinį požiūrį ir jisai tada suprato, kad jisai tai, ką jisai patiria kaip nu kaip kažkokius aiškiai regystės patyrimus, jam svarbu suprasti, kaip kaip pažįsta žmogus iš principo kaip žmogiška būtybė ir sukurti tokią sistemą, kad kiekvienas žmogus galėtų

46:41 Собеседник 1 Taip išsivystyti, kad patirtų tą patį, ką jisai, na, patiria ir tada, na, tarytum turės kolegų arba arba, na, galės turės su kuo pasikalbėt. Tai va, ir tuo metu, a, ne, aš toliau gal jo biografijos nepasakosiu, bet jis iš tikrųjų, na, turėjo ir pedagoginių patyrimų tiek su vaikais, tiek su suaugusiais.

47:05 Собеседник 1 Ir jo paskutinis gyvenimo etapas tai buvo toks meninis, vienu žodžiu, kur jisai savo pasaulėžiūra parašė šitą misterines dramas ten ir taip toliau. A, bet esmė yra ta, kad viena, jisai labai, aišku, domėjosi tais dvasiniais dalykais, kurie tuo metu atėjo į Europą. Ir vienas iš jų buvo teosofija. Ir teosofijoj tai buvo toks labai mistinis, na, tokia pasaulėžiūra, labai uždara ir taip toliau ir panašiai.

47:31 Собеседник 1 Na, ir Rudolfo Steineris turėjo tokią inspiraciją, kad dabar atėjo toks laikas, kad žmogus ten pasamoningas ir kad svarbu, kad tos visos žinios būtų prieinamos kiekvienam žmogui, kad jis galėtų kiekvienas eiti tuo keliu. Ir kitas dalykas, kad labai svarbu, kad nu vat jo toks labai smagi citata, man jinai asmeniškai labai atrodo išmintinga, kad sveikas dvasinis vystymas jis yra vienas žingsnis dvasiniam patyrime, trys žingsniai praktikoj.

48:01 Собеседник 1 Mes labai dažnai jaučiamės labai paaugę dvasiškai, kol nepareiname namo pas savo vyrą arba žmoną, ar ne, ir tiktai susiduriam, ups. Tai va, tai ta prasme, tai reiškia, kad jo buvo viena iš idėjų, kad tą tokį vat, na, pasaulėžiūrą, kurioje žmogus nėra vien tiktai kažkokia bio mašina, bet yra ir, na, toksai, kaip čia pasakyti,

48:25 Собеседник 1 Mhm, ir jisai turi ir sielą, ir dvasią, tą savož. Šita pasaulėžiūra ga gali atnešti naudą praktinėm veiklom. Ir žmonės eidavo pas jį ir klausdavo. Tarkim, Baldorfo pedagogika atsirado per tai, kad na, cigarečių fabrika Ostoria šeimininkas norėjo sukurti kokybišką pedagoginę sistemą savo fabriko darbuotojų vaikams. Jis atėjo pas Rudolfą Šteinerį, sako, daro mokyklą.

48:54 Собеседник 1 Ir taip atsirado Valdorfo pedagogika, ar ne? Tada atėjo gydytojai, sakė, žiūrėk, tu čia taip pasakojai apie tą vat gyvenimo atsinaujinimą. Gal tu galėtum mums apie pasakyti, o kokia turėtų būti medicina iš antroposofinio požiūrio? Ir jisai tada vienu žodžiu kažkaip vat su ta ypatingai paskui, nes medicininis impulsas tai vienas irgi iš jau pabaigoj buvo, na, ne tai, kad jisai sukūrė ir kitus pasakė, jūs čia taip darykit, bet kiti žmonės atėjo pas jį.

49:22 Собеседник 1 Paskui yra biodinaminis žemės ūkis, gal jums yra pažįstamas žemės šitas ženklas Demeter, tai yra vat, na, biodinaminis žemės ūkio ženklas ir tai yra pagrįsta tuo, kad ūkis yra kaip žmogaus organizmas ir vienu žodžiu vat, o ūkininkas yra kaip to ūkio aš, kuris tas procesus, na, a įgalina ir plius, kad yra labai daug dėmesio skiriama tam.

49:50 Собеседник 1 Kokį ne tiktai ekologinį pėdsaką palieka, bet apskritai žemėje kokį pėdsaką palieka, na, tarkim, tas aukininkavimas. Ir taip visose beveik srityse yra ir mėne, ir netgi yra, a, na, protestantų net pastoriai buvo atėję ir sakė, mes irgi norim atnaujinti tą religinį impulsą. Irgi yra, na, tam tikra, vat, lyg šonių bendruomenė užėjo religinį atsinaujinimą.

50:14 Собеседник 1 Ir tai yra visi atskiri impulsai, na, kurie vat gimė iš tos antroposofijos ir to vat būtent požiūrio į žmogų tam tikrą prasme. Tai va, tai jeigu toliau koks tas požiūris, tai na, na, pirmiausia gal, kad būtų paprasta suprasti, tai na, aišku, kad žmogus veikia kaip vientisa sistema ir tada jis yra sveikas, kai tos visos dalys tarpusavyje gali bendradarbiauti ir bendradarbiauja tolygiai ir harmoningai.

50:43 Собеседник 1 Ir na Rudolfo Steineris išskyrė na taip sąlyginai, kaip ir kiekviena pasaulėžio arba teorija įmyna tam tikrus fenomenus suskirsto į tam tikrą sistemą, ar ne? Tai fizinis kūnas turbūt lengviausia mum visiem suprasti, nes jis yra pojūčiais apčiuopiamas, matomas ir taip toliau ir panašiai, bet mes na žinom, kad po mirties įvyksta toks dramatiškas pasikeitimas.

51:07 Собеседник 1 Ir tai, ką mes vadiname fiziniu kūnu, tai a nebeišlaiko tos formos, kuriame gyvena žmogus, a bet jisai na paklūsta fizikos ir chemijos dėsniams ir jisai tiesiog na suyra, ar ne? A tai reiškia, kad tam, kad tas fizinis kūnas būtų nesujirta arba kokia yra paslaptis to, tai yra Kitas esybės, žmogaus esybės narys, tai yra, na, va tas Rudolfo Šteinerio pavadintas eterinis kūnas. Su eteriu fiziniu, cheminiu tai nėra susiję, tai tiesiog yra sąvoka gal labiau iš rytų filosofijos. Bet tai yra tai, ką galima paprastai žmogiškai pavadinti gyvastimi arba tai, kad aš esu gyvas, ar ne? Ir tai tas kūnas jisai yra, m, tiesa, fizinis kūnas yra susijęs su, a,

52:00 Собеседник 1 Akmenimis akmenų pasaulių, vat na jie taip pat tokiam tokiam lygy gyvena kaip mūsų tas grynas fizinis kūnas. Mūsų gyvybinis kūnas a yra tai, kas na suteikia mum formą ir įgalina gyvybinius procesus. Tai galima sakyti procesų kūną, nes tai kas yra gyvybė, tai reiškia nenutrūkstantys kažkokie procesai, ritmai ir taip toliau ir jeigu

52:26 Собеседник 1 Taip jau visiškai na taip siaurai žiūrėti į sveikatą, tai yra na vat kaip pasakyti ta tai kaip funkcionuoja mūsų tas gyvybinis kūnas ir jisai keičiasi kiekvienam amžiaus tarpsniui yra skirtingai. Labai svarbi idėja pedagogine prasme yra, kad mūsų tas m gyvybinis kūnas arba eterinis kūnas taip pat yra mąstymo ir atminties nešėjas, nes na vat

52:53 Собеседник 1 Mes pavargstam dėl to, kad išnaudojam daugiausiai, na, tų eterinių jėgų arba gyvybinių jėgų mąstydami. Ir kitas dalykas, kaip sako, kūnas mena viską. Tai ne tas fizinis, fizinis kūnas mena viską, bet mūsų tas gyvasties kūnas, kuris irgi funkcionuoja mumise labai pasamoningai. Mes gi kvėpuojam, mūsų širdis dirba, mūsų virškinimas veikia, mūsų mąstymas ir visa kita.

53:18 Собеседник 1 Tai va, tai yra tas, na, kaip pasakyti, mūsų eterinis arba gyvybinis kūnas, kuris Nu va, tai va, tai va, tai va, tai na, kaip pasakyti, ir tas gyvybinis kūnas, ir fizinis kūnas, tai yra tai, ką žmogus ateidamas į žemę paveldėja iš savo tėvų. Na, kaip pasakyti, čia toksai irgi rytietiška frazė inkarnuojasi.

53:47 Собеседник 1 Bet tai yra, na, va šitie du kūnai arba šitos dviesybės dalys, jos yra, na, labai stipriai susijus su žeme, ar ne? Nes mes iš to susikuriam sau ir galbūt dar eterinio kūno arba gyvybinio kūno es es esmė yra ta, kad žmogus negali jo pakeisti. Jis yra paveldėtas, jisai gali įtakoti jį, kad tų jėgų būtų daugiau arba mažiau, ką veikti taip, kad ritmai funkcionuotų harmoningai arba

54:15 Собеседник 1 neharmoningai tos jėgos taupytųsi arba jos išiseikvotų, na, iki vienu žodžiu, ir beje, labai įdomu, kad dirbti su mažais vaikais ir senais žmonėmis yra labai sunku būtent dėl to, kad ir vaikams reikia, nors jie ir turi daug tų eterinių jėgų, bet reikia jų dar daugiau, jie jie ima iš aplinkos, iš tėvų, iš auklėto ir taip toliau, nes tai yra nu kaip žemės tam tikra prasme, mes tas jėgas pritraukiam, ar ne, tam tikru prasme.

54:44 Собеседник 1 Tai va, o o seni žmonės tiesiog jau stokoja tų eterinių jėgų ir labai įdomu man teko būt vat Vokietijoj senelių namuose, tai ten hole yra milžiniškas didžiulis žiemos sodas, kur yra daug augalų, žuvytes, vanduo ir taip toliau ir tai yra, na, kaip pasakyt, būtent senelių namuose tam, kad, na, kaip pasakyt, tas eterines jėgas tausot ir ten galima pasikraut, nes mes vis žinom išėję į gamtą.

55:09 Собеседник 1 Mes labai pailsim, nes vat mūsų tas etarinis kūnas lygtai vat pakartodamas tuos procesus aplinkui jisai nurimsta ir tai va. Na ir tada jau visas kortas sumaišo kiti duosybės nariai arba du kiti du kūnai, kurie iš tikrųjų na ateina iš to kito pasaulio arba ta nematerialioji žmogaus dalis, a kuri vat gimstant žmogui prisijungia prie to, ką jisai paveldė.

55:34 Собеседник 1 Tai na, antroposofiniai pasaulėžiūrai tai vadinama yra astralinių kūnų ir žmogaus aš. E, kaip astralinį kūną galima būt, ai, ar tiesa, gal norėčiau paminėti, kad na, mūsų tas gyvybinis kūnas arba eterinis kūnas, jisai, e, yra susijęs su augalų pasauliu, nes vat augalai ir yra, jų aukščiausias kūnas ir yra, nu, ne aukščiausias kūnas, bet tai yra jie paklūsta procesams, tam gimties, mirties ritmui ir visa kita, tai yra.

56:02 Собеседник 1 Tai kas ateina ir susijungia su tais žemiškais kūnais, tai yra astralinis kūnas ir žmogaus aš. Tai tą astralinį kūną galima būtų pavadinti sielą, tai yra žmogaus vidinis gyvenimas. A ir ten tokios grubios sritys yra, tai yra mūsų, na vat, jausmai, mūsų mąstymas arba mintys ir mūsų valios impulsai, ar ne? Ir

56:29 Собеседник 1 Tie valios impulsai jie yra, nu kaip pasakyt, arčiau to eterinio kūno, o mūsų mąstymas yra arčiau mūsų aš. Nes jeigu mes ir šitas astralinis kūnas jisai yra impulsų kūnas. Ir jis ir jisai yra susijęs su gyvūnų karalyste. Ir jeigu mes pažiūrėsim koks esminis skirtumas yra tarp eterinio kūno ir astralinio kūno.

56:54 Собеседник 1 Arba va tos augalų ir gyvūnų karalystės, tai gyvūnai turi savo vidinį pasaulį impulsus, ar ne? Jie vadovaujasi tam tikrais instinktais, ar ne? Vat gyvūnai tai turi instinktus ir mes irgi kažkiek esam gyvūnai ir vadovaujamės tais instinktais arba turim daugybę impulsų. Pavyzdžiui, virškinimas irgi yra mūsų valios, nu, tam tikra išraiška, bet jis totaliai pasamoninga ta valia. Impulsai

57:18 Собеседник 1 Jie, na, kaip pasakyt, sukuria visas tas mūsų dažnai problemas arba ten mūsų jausmai. Mes gi negalim padaryti, kad jausmai mum nekiltų. Mes esam, nu, ta prasme, tu šimtą kartų gali nuspręsti, kad nepyksi, bet jeigu tu pyksti, tai ir pyksti. Bet mes galime nuspręsti, ką mes darysim su tuo pykčiu, ar ne? Šuo negali nuspręsti, ką jisai darys. Jisai tiesiog darys pagal savo instinktą, pagal tai, kaip yra iššauklėtas, ar ne? Išdresiruotas galbūt čia.

57:45 Собеседник 1 Nes žmogų galima irgi išdresiruoti per baimę arba per per šitą, vat kas netinka Valdorfo pedagojikui, tai rimbo ir sausainio principas. Tai mes matom, kad tai nėra teisingas ugdymo būdas, nes tai tinka gyvūnams, o ne žmonėms. Tai va, ir ką, kuo iš esmės skiriasi žmogus nuo gyvūno, dėl to žmogus nėra beždžioni, tai yra savimonė, tai yra va tas aš impulsas, kad man mano jausmai kyla.

58:13 Собеседник 1 Bet aš galiu savo mąstymo pagalbą arba moralės pagalbą daryti kitokius sprendimus negu kyla va tie visiškai instinktyvūs impulsai. Arba na vat man kyla toks noras arba vertinimas, kad aš čia gal pasielgiau nelabai, nors man labai buvo naudinga, tarkim gyvybės prasme, nu aš ten iš kažko atėmiau.

58:36 Собеседник 1 Kasnį, bet čia gal buvo nelabai teisinga. Tai tas nelabai teisinga, vat jisai kyla iš to aš elemento. Nu va, ir kai žmogus ateina į šį pasaulį, tai visas, na, visa, visa drama ir vyksta iš to, kaip tie kūnai tarpusavy sąveikauja. Kada, vienu žodžiu, visa raidos psichologija, na, ta prasme, mokslinė ir visa kita, jinai irgi, na, atliepia tuos antroposofinius, a,

59:03 Собеседник 1 tą antroposofinį požiūrį, kaip žmogus vystosi ir galbūt esminis va dalykas, kad aš suprantu, aha, vienu žodžiu, vat kai ateina mokyklinė branda, kai pradeda nakristi dantys, pasikeičia vaiko kūnas, jisai pradeda gebėti žaisti ne tiktai iš impulso, ką pamačiau, bet ir planuoti žaidimą, pavyzdžiui, geba sąmoningai atsiminti, tai aš žinau.

59:28 Собеседник 1 Kad dabar įvyko pokytis svarbiausias jo eteriniam kūne. Koksai pokytis, tai reiškia, kad statyba to fizinio kūno yra baigta ir dalis eterinių jėgų išsilaisvino gebėjimui mąstyti. Ir tada, na, aš sakau, vaikas brandus mokyklai. Tai va, tai dėl to, na, va tas kūnų suvokimas yra, va, na, va, tai yra labai svarbi, na, kaip čia, tas atsižvelgimas.

59:56 Собеседник 1 į vaiko va šituos asybės narius ir tie keturi asybės nariai, kurie veikia kaip vientisa sistema, ar ne, jinai veikia tokioje tokiose trijose sistemose. Tai kiekvienas žmogus turi tas tris sistemas ir tai net matosi žmogaus kūno. pavidale, jeigu mes pasižiūrėsim, kuri žmogaus dalis, na, yra pati svarbiausia, net ir mažų vaikų piešiniuose, kurie visam pasaulyje yra vienodi, trijų metų, tai yra galvakojai.

1:00:28 Собеседник 1 Kad vaik, žmogus save suvokia kaip, vienu žodžiu, galva, žmogus save suvokia galva, o čia va visa kita yra tai, kas žmogui, na, tarnauja. Ir jeigu mes pasižiūrėsim fenomenaliai, Kas čia yra svarbu? Netgi fizio, na, kaip anatomiškai, ar ne? Tai tai, kas yra svarbiausia, yra minkšta ir yra viduje ir netgi plaukia, na, skystį ją plaukia, o tai, kas kieta, yra išorėj ir, na, produkuoja mąstymą ir pojūčių patyrimą, kuris yra struktūruotas, kuris kainuoja daug eterinių jėgų, kaip sakėm, na, ir viskas yra taip labai, na, ir mūsų, ir čia turi būt ramybė.

1:01:06 Собеседник 1 Nes jeigu mes kratom galvą, aš, pavyzdžiui, dėl amžiaus, tai išvis nebegaliu pakratyt galvos, nu, labai nedaug. Tai ta prasme, tam, kad mes galėtumėm mąstyti, turi būti ramybė. Jeigu yra kažkoks judesys ar kažkas, na, ta prasme, tas mąstymas yra sunkiai įmanomas. Jeigu mes pažiūrėsim į priešingą kūno pusę, mes pamatysim, kad

1:01:29 Собеседник 1 Čia yra galūnės ir yra, tarkim, vat dauginimo sistema ir virškinimas, kuris yra totaliai priešingas tam, ką mes matome virši viršuje. Tai viengi anatomiškai iš išorės yra kažkas minkšto ar ne, raumenys audiniai, viduj yra kaulai. O čia yra, vienu žodžiu, mūsų žarnynas, tai yra palyginus su smetgenim, totalus chaosas, kažkokie organai susimakalavę, susisukę, ten viskas vyksta, ten yra totali tamsa, chaosas ir visiškai nėra sąmonės, kai čia yra labai daug sąmonės.

1:02:01 Собеседник 1 Jeigu mes turim žarnynę sąmonę, mes turim ligą, nes jeigu skauda čia, ar mes jaučiame virškinimą, tu va pučia ten ar dar kažką tai, tai jau kažkas negerai, ar ne? Tai va, ir na dauginimo sistema irgi taip pat priklauso tam, nes nu, kaip pasakyt, ten vėlgi daug instinktų ir visa kita. Nėra to tokio vat ramybės ir ir mūsų galų, nes irgi visą laiką veikia. A ir tai yra nu kaip dvi priešingo sistemos.

1:02:31 Собеседник 1 A ir tam, kad jos tarpusavy nesusikirstų arba nesusipyktų, yra mes turim kitą sistemą, kitą sistemą, kuri vadinasi ritminė sistema, tai yra mūsų kvėpavimo ir kraujagyslių sistema, kuri vis suderina, ar ne? Ir mes galim pamatyti labai labai kažkokį tai paprastą, pavyzdį paimti, kažkas mus išgąsdino, nežinau, šuotę išpuolė ar ten kažkokią avariją ar dar kažką tai, tai

1:02:56 Собеседник 1 Ir ir mūsų sąmonė arba mūsų, na, tas, kaip pasakyti, ta, a, ta sąmoningoji pojūčių dalis, jinai yra strese labai dideliam. Ką mes sakom? Pakvėpuok. Ar ne? Pakvėpuok ir tada viskas nurims. Ir netgi galbūt mūsų ta vat jau ta galūnių dalis, jinai gali bėgti tenais arba daryt nesąmones. Va, maži vaikai gali iš džiaugsmo muštis, ar ne? Nes jie dar nežino, kaip čia padaryti tą džiaugsmą tokiu labiau socialiai priimti. Nu, nes aš noriu žaisti arba ten

1:03:26 Собеседник 1 Paima daiktą ir sako, nes aš noriu. Ir tai yra normalu. Ta prasme, tai va, tai mes visą laiką arba, pavyzdžiui, mums kažką reikia pamąstyti, sako, eik pasivaikščioti. Ir tada ta pasąmoninga dalis, vienu žodžiu, ateina į mūsų tą sąmoningą dalį ir biškį, nu, kaip čia pasakyt, nugesina tą, vienu žodžiu, tokią struktūrinę mąstymą, į kurį negali ateit kūrybinio impulso naujų idėjų.

1:03:51 Собеседник 1 Tai va ta ritminė sistema taip mumise veikia ir netgi labai įdomu, kad pirmas septynmetis, jeigu grįžtant prie pedagogikos, jisai irgi yra padalintas į tokius tris etapus, kad pirma iki trijų metų vystosi vaiko ta valia ir pojūčių nervų sistema yra ir ne per tai, kad jisai mąsto, bet per tai, kad jisai labai intensyviai patiria savo pojūčiais, nes

1:04:18 Собеседник 1 Kūdikio ar mažo vaiko pojūčiai yra kur kas jautresni, jautresni ir jisai tam tikra prasme net mąsto pojūčiais įsivaizduoja tokį dalyką, kūdikis mąsto pojūčiais, nes jis jaučia kvapus, šviesą ir taip toliau ir panašiai. Ir tada vidurinėji dalis yra, kai intensyviausiai vystosi ritminė sistema ir tada vaikam irgi labai patinka ten tie visi ritminiai žaidimai ir tie pasikartojimai ir galų gale, vienu žodžiu, jau

1:04:45 Собеседник 1 pereinam į tą galūnių metabolinę sistemą, kai yra šeši ir septyni metai, net ir kūnas pasikeičia į tai, kad na kūnas pasidaro galūnė staiga pasidaro ilgos ir vaikam labai patinka tokia įvairiausi iššūkiai. Ir jau po to na, kaip pasakyt, gimsta tas na noras ne tiktai įvairiai judėti, bet ir naudoti savo kūną kaip įrankį. Nu ta ta labai svarbu iš tikrųjų atsižvelgt. Taip, taip, taip, taip.

1:05:13 Собеседник 1 Neperspaust vienos dalies, kai kita dominuoja, ane? Taip, taip, svarbu vat, na, į tai pati pedagoginė sistema ir yra kuriama vat atsižvelgiant į į tai, kaip žmogus, na, ateina į žemę ir ir visa ne tiktai darželio ir mokyklos pedagogika labai įdomu. Į tai yra atsižvelg, nes vaikystė Valdorfo pedagogika suvokia kaip iki 21 metų. Yra trys septynmečiai. Ar ne? Nu, tai va.

1:05:41 Собеседник 1 Tai va, tai vienu žodžiu, tai va. Tai yra trys septynmečiai, kur kiekvienas septynmetis turi tam tikrą savo užduotį būtent atsižvelgiant į tai, kaip tarpusavy susiję yra skirtingi vaiko, na, esybės dalys ir kokia dalis yra aktyviausia, na, kaip, nu, tam laikotarpiui. Ir tarkim, na, kadangi mūsų grupės yra mišrios, tai visada būtinai mes, na, stengiamės duoti

1:06:10 Собеседник 1 Ir to teisingo vat patyrimo pojūčiams ir duoti vaikams, pavyzdžiui, ritminės dainos, dainelės šokiai ir visa kita, jie yra, na, kaip pasakyt, sveika ne tiktai tiem vaikam, kurie yra tam vat, tarkim, ritminės sistemos vystymosi laikotarpyje, bet ir visiems kitiems yra sveika, bet kuris ir mes, tarkim, jau vyresni vaikai, jie kaip tik gauna tokių darbų, tarkim, jau tie mūsų išleistuvininkai, priešmokyklinukai vadinami, tai gauna jau ne tiktai, na, vat

1:06:39 Собеседник 1 kažko kažko, ką tu darai tiktai darbai, darbeliai kažkokie arba darbai, jie gauna staiga užduočių, kurias vienu žodžiu turi padaryt, ne tiktai nori, bet ir turi padaryt ir tai ir yra apie tai, kad aš jau gebu kontroliuoti savo tas galūnes, turiu savo savireguliacijos daug daugiau.

1:06:58 Собеседник 2 Mano tai, žinot, gydytojaiškai daliai iškart iškilo toks klausimas vat, nes kai kalbėjot apie tą ritminę sistemą, kad tai yra širdies kraujagyslių sistema, tai man iškart toks tai įdomu vat tie visi spaudimo pakilimai, ane, ta tos ligos širdies kraujagyslių, tai jas galima traktuoti iš dalies kaip emocinių kažkokių va to emocinio emocinės tos dalies išsibalansavimą, kaip čia pavadinus.

1:07:23 Собеседник 1 Na, aš nesu antroposofinė gydytoja. Kiek aš žinau, iš tikrųjų, kad į širdį žiūrima ne tiktai kaip į pompą, bet kaip ir į labai jautrų organą, kuris skanuoja kūno šitų abiejų dalių būklę. Ir na, reguliuoja tą spaudimą atsižvelgdamas tiek į mūsų va tą mūsų pojūčių nervinę sistemą, kuri ateina iš čia tie impulsai ir impulsai, kurie ateina iš mūsų valios.

1:07:52 Собеседник 1 šitos instinktyvios kartais valiot. Tai vat širdis jinai ne tik pumpuoja kraują, bet jinai yra jautri tiems impulsams, kurio, kurie ateina iš tų skirtingų sistemų ir jie matyt, jeigu kažkoks impulsas yra labai stiprus, tai jisai irgi turi poveikį, aš taip įsivaizduoju. Tai va ir yra, na, ta prasme, ten toks, tokie preparatai, kuriuos irgi Rudolfo Šteineris yra, nu, davęs jų receptus.

1:08:18 Собеседник 1 Tai ten, pavyzdžiui, yra toksai kardiodoronas arba toksai tepalas, kuris yra su lavandom rožėm ir tos rožės ir lavandos yra laistytos homeopatiškai, vienu žodžiu, paruoštų aukso, aukso, vienu žodžiu, vandeniu. Dėl to ten yra ir Aurum tame, vienu žodžiu. Ir tai yra vat preparatai, kurie, na, vat yra skirti būtent stiprinti tai ritminiai sistemai, tarkim, ar ne? Ir, pavyzdžiui, skiriami ne tiktai ligonėm, kurie serga.

1:08:46 Собеседник 1 širdies kraujagyslių ligomis, bet pavyzdžiui paaugliams, kurių na vat kaip pasakyt, nes nu tiesiog stiprinti tą ritminę sistemą, nes jie kaip tik būna labai kažkokiuose kraštutinumuose dažnai. Kaip jau minėjau, kad turiu va tą atopinį dermatitą ir neurodermitą ir iš tikrųjų esu gydytis pas antroposofinį dermatologą.

1:09:09 Собеседник 1 Tai nelabai padėjo, bet iš tikrųjų va tą tokį geriausią rezultatą man pavyko pasiekti endobiogenikos na srityje, tai čia irgi ne pas jus gydausi, pas pas jūsų kolegę, bet iš tikrųjų tai mane labai išlaisvino ir ir na davė tokį va tas pasveikimas arba ta sveikata, tai man davė tokį labai na stiprų impulsą būti savo kūne ir ir nu priimti savo kažkokius dalykus.

1:09:36 Собеседник 2 kurių, na, kai tau visą laiką niešti, negali tiesiog. Bet labai labai smagu girdėt. Iš tikrųjų man labai dar patinka tas vat jūsų naudojamas žodis impulsas visada, nes taip toks ir gyvybinis impulsas ir ir ir aš impulsas, tai tie tokie labai taip, nežinau, kažkaip viduj nugula kaip tokie teisingi žodžiai.

1:09:57 Собеседник 2 Tai mes vis tiek jau turim kažkaip nujudėt link galo. Link pabaigos, bet man vis tiek toks turbūt klausimas, kuris atrodo labai įdomus ir kurį va tai pabaigai pagvildent, tai apie ligų prasmę. Ar yra pagal vat tą pasaulėžiūrą antroposofinę, ar yra kažkokios prasmės ligų? Nes nu pas vaikus mums gal pakankamai lengva priimti, kad jeigu vaikas ten serga sloga ten kas bebūtų, tai nu jisai mokosi.

1:10:30 Собеседник 2 gyventi šitam pasaulyje, kur jis su tais patogenais nuo ratos susiduria. Tai mums taip nu OK, normalu, nu 10 kartų per metus gal jau per daug, bet šiaip nu OK. Bet vat suaugę galbūt žmonės. Taip, čia man atrodo jau vat mes galima užkabinti tą vat antroposofines medicinos, galbūt tai yra iš pagrindinių idėjų.

1:10:48 Собеседник 1 kad, na, yra ta tokia pagarbus žiūrėjimas į žmogaus, na, pirmiausia, aišku, į žmogų kaip sistemą apskritai, negydant vien simptomo arba tik fizinio kūno arba tos bio mašinos, bet apskritai, na, į visą žmogų būtent vat antroposofinę pasaulį, na, iš antroposofinio taško ir matant jo likimą ir to likimo įvykius, ypač tokias sunkesnes ar paveldėtas ligas.

1:11:16 Собеседник 1 Kaip kažkokį tai faktą, su kuriuo žmogus gyvena ir antroposofinės medicinos esmė, kaip aš suprantu būdama iš tikrųjų pedagogė, tai yra palaikyti įvairiais lygiais medikamentinių, nu tai tas va fizinis eterinis kūnas, jausminių, yra tokios aliotogonezės vienu žodžiu, sąvoka ir ir nu vat žmogaus aš, a stiprinant jo.

1:11:45 Собеседник 1 Tą gijimo procesą, gijimo arba priėmimo procesą ir matant kiekvieną sveikatos sutrikimą kaip kažkokį na vystymosi galimybę. Ir mes čia grįžtam vėl į pradžią mūsų pokalbio, kad esmė yra ne tame, ar tu na esi visiškas ligonis, bet kiek tu tą priėmi ir kaip pasakyt, kiek tu Na, gali gali pats gydyti. Na, kitaip sakant, aš taip suprantu, kad antroposofiniai gydytojai jie palaiko paciento gyjimo jėgas. Tiek medikamentiniu lygiu, kas dar antroposofinei medicinai yra be galo svarbu, tai yra terapijos. Ir paprastai antroposofinis gydytojas dirba komandoje su terapiautais ir yra daugybė įvairiausių terapijų, na, tarkim, euritmija.

1:12:36 Собеседник 1 Gydomoji euritmija, dailės terapija, na, ten daugybė visokiausių dalykų, kad na žmogus galėtų, galėtų tiesiog jo, na, kaip taip sakant, troposofinis gydytojas jisai a lydi žmogų jo gyjimo procese, palaikydamas jo tas gyjimo jėgas.

1:12:57 Собеседник 2 Mes tą patį sakome Endobiogenikai, kad mūsų tikslas yra palaikyti žmogaus tas adaptacijos galimybes ir tą, jeigu tos galimybės bus, tai žmogus pradės gydyti. Taip. O jeigu ne, tai nu gali būt ir reikėt tos alopatinės medicinos priemonių, tai nėra nu jų neigimas visiškai ir man tarp kitko, aš kai ruošiausi mūsų nu tam įrašui, tai laidai, a

1:13:20 Собеседник 1 ieškoju apie antroposofinę mediciną ir netgi radau metaanalizės mokslinės apie tai, kaip antroposofijos, antroposofinės medicinos gydytojai dirba kartu komandoj su gydytojais. Taip, taip, tai nu ką noriu, taip, taip, ką noriu pasakyt, kad kaip ir endobiogenikai, taip ir antroposofiniai gydytojai pirmiausiai jie turi tą medicininį išsilavinimą. Ir jie yra, na,

1:13:43 Собеседник 1 Pabaigė tradicines medicinos studijas ir yra, taip, taip, taip, bet yra ir nu klinikos, yra antroposofinės klinikos, kur antroposofinė medicina jinai yra šalia. Ta prasme, tai yra kaip papildymas arba pagerinimas arba ir jeigu reikia operuoti arba reikia antibiotikų, tai jų reikia tiesiog, na.

1:14:05 Собеседник 1 Yra atsižvelgiama į tai, na, kaip pasakyt, ne tiktai į žmogaus, na, va tą vieną simptomą arba kuo greičiau išgydyti, na, vat čia irgi ruošdamasi, paklausiau tokio tokios paskaitos antroposofinio gydytojo, kuris sako, na, jeigu žmogui žmogui pavyksta taip palaikyti, kad jis tikrai savom jėgom pagyja nuo plaučių uždegimo, tai yra labai labai didelė tikimybė, kad jisai nepasikartos.

1:14:29 Собеседник 1 Ir aš pati turiu savo asmeninę patirtį, na, kai mano vienas vaikas Po trijų plaučių uždegimo, a, na, ta prasme, be pasikartojančių jau ten tų antibiotikų, nežinau, kiek suvartota. Tiesa, tada dar nebuvo tos antroposofinės medicinos, na, tai aš homeopatijos būdu ir, na, vyriais ten kompresais ir taip toliau. Kai jisai pasveiko, nu vat, iš savo jėgų, baigiasi viskas. Nu, bet tam reikia vėlgi drąsos ir visa kita ir.

1:15:02 Собеседник 1 Ir ir ir sveiko proto, aišku, visur, man atrodo, svarbiausia yra, na, kaip pasakyt, viršiausia už visas viską yra sveiko proto principas. Visur, na, kažkaip tai, kad tikrai neatsisakyti medicinos kažkokių dalykų, šiuolaikinių prieinamų, vardan ten kažkokių tai įsivaizdavimų, bet kartu ir, na, galvoti gerai, kaip ir į skiepus požiūrius, na, yra vat, kad pirmam septynmety, kad gali skiepyti vaikus.

1:15:31 Собеседник 1 Bet, na, turėti omenyje, kad turi sudaryti tokias jiems ugdymosi sąlygas, kad jie išvystys tą patį, ką ir susirgė tom ligom. Tai va. Ir kad skiepai arba skiepijimasis yra kiekvieno labai asmeninis dalykas, kiekvienų tėvų sprendimas. Tai nėra nei kažkokia panacėja, nei kažkoks, na, kaip pasakyti, uždrūstas dalykas.

1:15:53 Собеседник 2 Ir ir dar pabaigą, žinot, noriu paklausti, galbūt kažko ne kažkas kažkas svarbaus labai dar yra apie Voldorfo pedagogiką, ką ką ką reikėtų a klausytojams mūsų išgirsti.

1:16:06 Собеседник 1 Na, gal gal tas momentas, kad dabar iš tikrųjų Lietuva pasiekia, na, tokį labai didelę pedagoginę įvairovę. A, ir galvoju, kad, na, aš esu už tą pedagoginę įvairovę iš tikrųjų. Kodėl? Todėl, kad, na, labai svarbu, kad žmonės rinktųsi tokią pedagoginę sistemą, kuri labiausiai atitinka jūsų šeimos arba namų vertybes ir aplinką.

1:16:33 Собеседник 1 Kad nereikėtų vaikui, vienu žodžiu, vienaip gyventi darželyje, ar ten mokykloje, o kitaip gyventi namuose. Ir čia turbūt sau svarbu būtų užduoti klausimą, am, kas man svarbu? Kokio vaiko aš norėčiau arba kas man atrodo gyvybiškai svarbu? Ir vat, nu, tokį klausimą galiu jums užduoti. Ar jūs labiau norėtumėte, kad jūsų vaikas būtų banko darbuotojas ir būtų nelaimingas? Ar jums svarbu, kad jūsų vaikas būtų

1:17:09 Собеседник 1 Nežinau, medžio meistras ir būtų laimingas. Ir tai nereiškia, kad medžio meistras ir banko darbuotojas yra geras arba blogas, bet tai reiškia, na, apie tai, kad ko aš siekiu iš tikrųjų. Nes realiai, kaip pasakyt, man atrodo, tas visas pedagogikos tikslas yra, kad žmogus rastų savo kelią. Ir tada yra daug daugiau sveikatos.

1:17:36 Собеседник 2 Nes man atrodo labai daug sveikatos kainuoja rasti savo kelią šiuolaikinėms žmonėms. Ir tas labai labai svarbu, kai ir kai ir mes su toksim tam, kad a kur aš noriu eikvot tas gyvybines energijas, ta ta gyvybinė energija savo, tos jėgos. Taip, taip, taip, taip, taip. Ačiū labai už pokalbį, Rasa, tiksliai labai labai įdomu ir aš galėčiau turbūt kalbėtis ir kalbėtis ir klausyt. Tai gal dar turėsiu progą. Taip, mielai. Ačiū jums už dėmesį ir parašykit komentaruose.

1:18:05 Собеседник 2 kuri mintis labiausiai jums surezonavo. Taip pat prenumeruokite mūsų YouTube kanalą, kad nepraleisti kitų laidų.